Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-02-13 · Byla Nr. N-575-127-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2010-12-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2012-02-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-13
Bylos Nr.
N-575-127-12
Teisminio proceso Nr.
4-62-3-00457-2010-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-127/2012Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00457-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.2; 45.4.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutarties V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. J. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad V. J. 2010 m. balandžio 2 d., apie 17.13 val., Kaune, Savanorių prospekte, vairuodamas automobilį „VW Passat“, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, sukdamas į dešinę, nepaliko saugaus tarpo iš šono, užvažiavo ant šaligatvio ir kliudė greta sustojusį automobilį. Apgadinti abu automobiliai. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 130 ir 132 punktų reikalavimus.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatas 2010 m. gegužės 18 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) V. J. už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skyrė galutinę 150 litų baudą.

Šalies argumentai

V. J. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas Nutarimą panaikinti ir pripažinti jį nukentėjusiuoju. Nurodė, jog 2010 m. balandžio 2 d. važiavo Savanorių pr., ketindamas įsukti į prie Savanorių pr. 243 namo esančią neįgaliojo stovėjimo vietą firmos „Mėnuo“ aikštelėje, parodė posūkį į dešinę, tačiau neįgaliojo vietą užėmė priešais jį važiavęs automobilis „VW Passat“, vairuojamas A. N.. Paaiškino, jog kadangi nebeliko vietos, siekiant netrukdyti iš paskos važiuojantiems automobiliams, kad prie didelės sankryžos nesudarytų spūstis, jis buvo priverstas statyti automobilį greta minėto automobilio ant stataus šaligatvio. Pareiškėjo teigimu, dėl autoįvykio kaltas kito automobilio vairuotojas A. N., kuris, nebūdamas neįgalus, matydamas priešais neįgaliojo ženklu pažymėtą automobilį, neteisėtai užėmė neįgaliojo vietą, privertė jį staiga ir neplanuotai keisti judėjimo kryptį, sukeldamas autoįvykį, diskriminuodamas judėjimo negalią turintį asmenį. Pabrėžė, jog klinikos „Motina ir vaikas“ aikštelėje buvo laisvų vietų, o kelio atkarpoje nuo Minijos gatvės iki Savanorių-Tvirtovės al. sankryžos nebuvo draudžiančių ženklų sustoti, todėl akivaizdu, jog A. N. nebuvo būtinybės užimti neįgaliojo vietos. Pareiškėjo įsitikinimu, A. N. turėjo tikslą užimti neįgaliojo vietą ir joje stovėti, o ne tik sustoti. Taip pat nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatas neobjektyviai ištyrė ir netinkamai įvertino įvykio aplinkybes, nepagrįstai vadovavosi KET VIII skyriaus „Papildomos lentelės“ Nr. 846 „Neįgalieji“ nurodyta samprata, kaip sudarančią sąlygas diskriminuoti neįgalius asmenis, prieštaraujančią aukštesniems teisės aktams – Konstitucijai, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų integracijos įstatymo, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo nuostatoms, numatančioms, jog nė vienas asmuo negali būti diskriminuojamas, ypač dėl jo negalios. Pažymėjo, kad tiek A. N., tiek liudytojos I. N. parodymais teismas neturėtų remtis, nes jų paaiškinimai neobjektyvūs, minėti asmenys siekia nepagrįstai praturtėti. Be to, akcentavo, jog administracinių teisės pažeidimų jis nepadarė, jo vairuojamas automobilis tik prisilietė prie kito automobilio, tačiau apgadinimų nebuvo padaryta.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutartimi V. J. skundą patenkino iš dalies ir Nutarimą pakeitė: V. J. už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skyrė galutinę nuobaudą – 100 litų baudą. Teismas konstatavo, kad padarytus pažeidimus įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, 2010 m. balandžio 2 d. bei 2010 m. balandžio 3 d. policijos pareigūno D. T. tarnybiniai pranešimai, nukentėjusiojo A. N., liudytojų D. T., R. C., I. N., G. N. parodymai, autoįvykio schema, autoįvykio vaizdo įrašas. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog eismo įvykio metu automobilis apgadintas nežymiai, nesudaro pagrindo konstatuoti apgadinimų nebuvimo. Atsižvelgdamas į bylos medžiagą, teismas nurodė, kad V. J. argumentai dėl kito eismo įvykio dalyvio kaltės konkrečiu atveju yra nepagrįsti, prašymas pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju netenkinamas. Tai, kad pareiškėjas užvažiavo ant šaligatvio, nors leidžiančių tai daryti ženklų įvykio vietoje nebuvo, V. J. pats patvirtino teismo posėdžio metu, be to, tai įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas ir kita bylos medžiaga. Pažymėjo, kad ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog A. N. stovėjo nurodytoje vietoje, pareiškėjui neišnyktų pareiga laikytis kelių eismo taisyklių, nustatančių reikalavimą išlaikyti saugų atstumą, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, o apie kitų asmenų daromus pažeidimus teisė informuoti kompetentingas institucijas teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, teismas nenustatė duomenų apie pareiškėjo diskriminaciją ar neteisėtus pareigūnų veiksmus. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas padarė išvadą, jog V. J. veika kvalifikuota teisingai, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta, nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, suteiktų įgaliojimų ribose. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog teismui pateiktas V. J. neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad jis pažeidimo padarymo metu buvo neįgalus, ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgdamas į tai, teismas Nutarimą pateikė ir V. J. skyrė ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas minimalias nuobaudas, jas subendrinus ATPK 33 straipsnio pagrindu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. J. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą bei ištirti KET VIII skyriaus lentelės Nr. 846 „Neįgalieji“ aiškinimo teisėtumą. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo KET lentelės Nr. 846 „Neįgalieji“ aiškinimo bei Nutarimo teisėtumo bei atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir neįgaliųjų asmenų diskriminaciją draudžiantiems įstatymams. Pažymi, jog teismas nepagrįstai nenagrinėjo A. N. KET pažeidimo, kadangi jei A. N. nebūtų statęs automobilio į neįgaliesiems skirtą vietą, apeliantas nebūtų buvęs priverstas statyti automobilio šalia, ant šaligatvio, kad išvengtų A. N. diskriminacijos. Be to, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino prieštaringų A. N. ir I. N. parodymų, fakto, kad A. N., sustojęs išleisti žmones, galėjo sustoti kitoje vietoje, todėl aišku, jog automobilį neįgaliesiems skirtoje vietoje norėjo palikti ilgesniam laikui. Nurodo, jog A. N. nepagrįstai nepatrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad pastatė automobilį kelio ženklo „Rezervuota“ veikimo ribose. Apelianto įsitikinimu, Kelių eismo taisyklėse neteisingai nurodyta kelio ženklo „Neįgalieji“ reikšmė, pabrėžia, jog aiškinimas turėtų būti aiškus ir nedviprasmiškas, kad Lietuvos Respublikoje nebūtų diskriminuojami neįgalūs žmonės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

V. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad vairuodamas automobilį „VW Passat“, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, sukdamas į dešinę, nepaliko saugaus tarpo iš šono, užvažiavo ant šaligatvio ir kliudė greta sustojusį automobilį.

Apeliantas neigia savo kaltę, motyvuodamas tuo, kad dėl eismo įvykio kaltas kito automobilio vairuotojas A. N..

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. J. padarė ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas V. J. kaltu teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismo argumentus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja. Akcentuotina, jog priimdamas nutartį, teismas rėmėsi objektyviais bylos duomenimis pagrįsta išvada, taip pat vadovavosi kita išsamia bylos medžiaga (administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 40), policijos pareigūno tarnybiniais pranešimais (b. l. 42, 46), nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimais (b. l. 43-45), fotonuotraukomis (b. l. 48-50), eismo įvykio vietos schema (b. l. 53), eismo įvykio vaizdo įrašu (b. l. 58) ir kt.).

Pasakytina, jog nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimai apie eismo įvykio aplinkybes buvo nuoseklūs, išsamūs ir motyvuoti, todėl teisėjų kolegija nemato priežasčių, kodėl pirmosios instancijos teismas turėjo jais nesivadovauti. Tuo tarpu ta apelianto nurodyta aplinkybė, jog A. N. sustojo neįgaliesiems skirtoje vietoje, tokiu būdu siekdamas diskriminuoti neįgaliuosius, nebuvo pagrįsta jokiais įrodymais. Pažymėtina, jog apelianto iškeltos versijos, nepatvirtina jokie įrodymai, todėl ji vertinama kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje netiriamas kito automobilio „VW Passat“ vairuotojo A. N. veiksmų teisėtumas. Nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar V. J. veiksmai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui (tai yra šios bylos svarstymo dalykas), todėl šiame procese nesvarstomi kito autoįvykyje dalyvavusio vairuotojo veiksmai ir nenustatinėjama kaltė. Atkreiptinas dėmesys, kad kito eismo įvykyje dalyvavusio vairuotojo galimai padarytas pažeidimas neturi reikšmės šioje konkrečioje byloje sprendžiant V. J. atsakomybės pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį klausimą, kadangi tai, kad V. J., sukdamas į dešinę, nepaliko saugaus tarpo iš šono, užvažiavo ant šaligatvio ir kliudė greta sustojusį automobilį, neabejotinai įrodyta bylos medžiaga.

Taip pat pažymėtina, kad teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl KET 1 priedo VIII dalyje nurodyto kelio ženklo Nr. 846 „Neįgalieji“ aiškinimo, todėl pareiškėjo prašymas ištirti minėto kelio ženklo aiškinimo teisėtumą atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. J. kaltė dėl ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutarties ar Nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nustatyta, kad V. J., teikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 50 litų žyminį mokestį (b. l. 177). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, skundai dėl administracinių nuobaudų paskyrimo (nepaskyrimo) žyminiu mokesčiu neapmokestinami, todėl 2010 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0000005935 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą perversta 50 litų suma grąžintina apeliantui (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti V. J. 2010 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0000005935 į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą perverstą 50 (penkiasdešimties) litų žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas