Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje R. D., M. D. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja S. K. (toliau – ir pareiškėja) prašo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad S. K. faktiniu valdymu priėmė palikimą po V. D. mirties (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos ir suinteresuoto asmens M. D. motina V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuri iki mirties gyveno jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina V. D. ir tėvas R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) santuoką nutraukė, tačiau ir toliau gyveno kartu iki motinos mirties. Tėvai 2014 m. spalio 30 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 7439 pagrindu po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą su priklausiniais bei 0,4600 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kur motina gyveno iki mirties, o tėvas gyvena vienas iki šiol. Nors po motinos mirties pareiškėja per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą į palikimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau faktiškai palikėjos (motinos) turtą pradėjo valdyti, disponuoti turtu, turtą prižiūrėti. Be to, jai liko ir motinos asmeniniai daiktai (pvz., auksinis žiedas), namų apyvokos daiktai, likę jos paskutinėje gyvenamojoje vietoje. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi teisminiu keliu nenustačius, kad faktiniu valdymu priėmė palikimą, ji negali paveldėti palikėjos (motinos) nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu.

Suinteresuoti asmenys R. D. ir M. D. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai, atsiliepimų teismui nepateikė, teismas sprendžia, kad šie suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y., juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

Remiantis duomenimis S. K. gimimo ir santuokos sudarymo įrašų išrašuose nustatyta, kad S. K. (iki santuokos sudarymo – D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais nustatyta, kad V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto: ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Kadangi pareiškėja S. K. yra V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra, ji turi teisę paveldėti šios turtą kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą (duomenų, kad V. D. būtų sudariusi testamentą, byloje nėra). Tam, kad paveldėti motinos turtą, pareiškėja turėjo per 3 mėnesius nuo jos mirties priimti jos palikimą teisės aktų nustatyta tvarka, t. y., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti arba paduodama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad niekas iš įpėdinių į notarą dėl V. D. palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau pareiškėja įrodinėja, kad ji savo motinos V. D. palikimą priėmė faktiniu valdymu.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

Pareiškėja pareiškime nurodo, kad ji iš karto po motinos mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjos (motinos) turtą, juo disponavo bei jį prižiūrėjo, be to, jai atiteko ir motinos asmeniniai, taip pat namų apyvokos daiktai. Kaip minėta, įstatymas nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, pareiškėjos nurodytų aplinkybių neginčija. Taigi, teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjos teiginiais, dėl ko konstatuojama, kad pareiškėja savo motinos V. D. palikimu rūpinosi kaip savo, nepraėjus 3 mėnesiams nuo jos mirties.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kitokiu būdu gauti įrodymų, kad ji priėmė savo motinos V. D. palikimą, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, neturi galimybės. Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjai sukels teisines pasekmes – ji įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiajai V. D. priklausiusį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu pareiškėjos reikalavimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pripažįstamas teisėtu, pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkinamas visiškai – paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur, o nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 19,58 Eur, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 19,58 Eur (devyniolika eurų penkiasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirenkamųjų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS Citadele banka Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Artea bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Urbo bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2YT-474-1021/2026, pareiškėjos asmens kodą).

Šio teismo sprendimo nuorašus ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pasiųsti pareiškėjos atstovui bei suinteresuotiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.