Kauno apygardos teismo nutartis

2015-08-26 · Civilinė byla Nr. 2S-1795-259/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2KT-64-943/2015Nutartis · 2015-06-18Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-08-26Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2016-07-13Vilniaus apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-05-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2018-01-04Vilniaus apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2018-01-25Vilniaus apygardos teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-21Vilniaus apygardos teismas
  8. Atskirasis skundasPapildoma nutartis · 2019-07-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-26
Bylos Nr.
2S-1795-259/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-43179-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“, uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Arms“
Atsakovas
Z. V.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1795-259/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43179-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1;122.3;122.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Arms“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-51098-466/2014 (2015 m. bylos Nr. 2-4678-466/2015) pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Skomė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Arms“ netiesioginį ieškinį atsakovui Z. V. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė UAB „FF lizingas”, E. Š., L. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovui Z. V., kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 23169,60 Eur žalai atlyginti bankrutuojančios UAB „FF Lizingas“ naudai, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas, buvęs UAB „FF lizingas“ vadovas, netinkamai vykdė bendrovės vadovo pareigas, sudarė įmonei aiškiai nenaudingus sandorius, nevykdė pareigų mokėti mokesčius bei savalaikiai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Būdamas didžiausiu UAB „FF lizingas“ akcininku atsakovas sudarė bendrovei aiškiai nenaudingą sandorį, kuo padarė įmonei 23169,60 Eur žalą.

Pareikštiems reikalavimams užtikrinti ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo Z. V. 23169,60 Eur vertės turtą, areštuojant atsakovo nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai areštuojant atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir kitą turtą, turtines teises, priklausančias atsakovui ar esančias pas trečiuosius asmenins, o jo nesant ar nepakankant, areštuoti atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas., leidžiant iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovui iš areštuotų lėšų naudoti 1 MMA neviršijančią sumą per mėnesį. Nurodė, kad ginčas kilo dėl didelės sumos, atsakovo finansinė būklė yra bloga, jis neturi jokių nekilnojamųjų daiktų ar kitokių daiktinių teisių. Todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovių nuomone, tokio teismo sprendimo, kuriuo BUAB „FF lizingas“ naudai iš atsakovo būtų priteista ieškinio suma ar jos dalis, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašyme nepateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės pareiškė netiesioginį ieškinį, kurį patenkinus, iš atsakovo išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko (trečiojo asmens BUAB „FF Lizingas“) turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti. Ieškovės nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog kreditorių reikalavimai iš BUAB „FF Lizingas“ turto nebus patenkinti ir kad tam įtakos turėjo ieškovių nurodomi atsakovo galbūt neteisėti veiksmai. Teismas pažymėjo, kad vien didelė ieškinio suma nėra besąlygiškas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl nurodytų priežasčių teismas pripažino, kad ieškovės tikėtinai nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovės prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Apeliantės nurodo šiuos argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susiejo su BUAB „FF lizingas“ kreditorių, tarp jų ir apeliančių, reikalavimų patenkinimu iš bankrutuojančios įmonės turto, kadangi byloje nebus nagrinėjamas ginčas tarp apeliančių ir BUAB „FF lizingas“, kuris byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovių pusėje. Šiuo atveju byloje bus nagrinėjamas ginčas dėl žalos atlyginimo tarp BUAB „FF lizingas“, kurios teises per netiesioginio ieškinio institutą įgyvendina apeliantės, ir atsakovo. Tai reiškia, kad visiško ar dalinio ieškinio tenkinimo atveju visos sumos būtų priteisiamos ir išieškomos ne BUAB „FF lizingas“ kreditorių, bet bankrutuojančios įmonės naudai. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagristai laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susiejo tik su tuo, ar iš BUAB „FF lizingas“ turto bus patenkinti kreditorių reikalavimai, ar ne, kadangi BUAB „FF lizingas“ išieškotas sumas naudotų savo reikmėms, ne tik atsiskaitymui su kreditoriais.

2. Nors pirmosios instancijos teismas nesutiko su apeliančių argumentais, kad vien didelė ieškinio suma suponuoja pagrindą, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tačiau šiuo atveju prezumpcija dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, esant dideliam finansiniam reikalavimui, neabejotinai taikytina, kadangi nėra jokių prielaidų manyti, kad 23169,60 Eur suma atsakovui nėra didelė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „FF lizingas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

1. Trečiasis asmuo sutinka su apeliančių argumentais, jog šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl žalos atlyginimo tarp BUAB „FF lizingas“, kurios teises per netiesioginio ieškinio institutą įgyvendina apeliantės, ir atsakovo, dėl ko visiško ar dalinio ieškinio tenkinimo atveju visos sumos būtų priteisiamos ir išieškomos BUAB „FF lizingas“ naudai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susiejo su BUAB „FF lizingas“ kreditorių, tarp jų ir apeliančių, reikalavimų patenkinimo iš bankrutuojančios įmonės turto. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

2. Vadovaujantis viešai prieinama informacija apie atsakovo finansinę padėtį, galima pagrįstai teigti, jog atsakovo finansinė būklė nėra gera - atsakovui buvo paskirta valstybinė signataro renta, kadangi atsakovas neturi draudžiamųjų pajamų, atsakovas nuosavybės teise neturi jokių nekilnojamųjų daiktų ir/ar kitokių daiktinių teisių, kas suteikia pakankamai pagrindo išvadai, jog ieškinio reikalavimas atsakovui yra didelis ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovių prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nustatė, kad ieškovių pareikšto netiesioginio ieškinio patenkinimo atveju iš atsakovo išreikalautas turtas būtų įskaitomas į trečiojo asmens BUAB „FF lizingas“ turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimas tenkinti. Teismo vertinimu, ieškovėms nepateikus duomenų, patvirtinančių, jog kreditorių reikalavimai iš BUAB „FF Lizingas“ turto nebus patenkinti ir kad tam įtakos turėjo ieškovių nurodomi atsakovo galbūt neteisėti veiksmai, todėl vien tik reiškiamo reikalavimo suma nėra besąlyginis pagrindas areštuoti atsakovo turtą.

Atskiruoju skundu ginčijamos šios teismo išvados ir siekiama įrodyti, kad ieškovės tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, kurių dydis sudaro savarankišką pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

LR CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų - ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Tai nereiškia, kad teismas, nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įsitikinti ieškovo reikalavimo pagrįstumu. Ar pareikštas ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad ieškovai tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo pagrįstumo, priimta susipažinus ne tik su ieškovių reikalavimais, bet ir atlikus platesnį šalis siejančių teisinių santykių įvertinimą.

Nustatyta, kad ieškovės reiškia atsakovui, kaip bankrutavusios įmonės vadovui ir didžiausiam akcininkui, reikalavimą dėl 23169,60 Eur žalos atlyginimo, kurią sieja su bendrovei aiškiai nenaudingo sandorio sudarymu.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai konstatavo, jog šioje proceso stadijoje, nėra pagrindo prielaidai, jog kreditorių reikalavimai nebus patenkinti iš bendrovės turto ir tam įtakos turėjo ieškovės nurodomi atsakovo, galbūt, neteisėti veiksmai, todėl pagrįstai pripažino, kad ieškovių ieškinyje nurodoma aplinkybė dėl ieškinio sumos nėra besąlygiškas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas pažymi, kad minėta žalos atlyginimo suma bus nagrinėjamos bylos vertinimo dalyku, todėl tik išnagrinėjus ieškinį ir jį pagrindžiančius įrodymus, bus galima spręsti apie prašomos priteisti sumos pagrįstumą. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės negali varžyti atsakovo teisių labiau negu konkrečiu atveju yra būtina (CPK 145 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo metu neatitiktų šalių interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principų, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovų prašymą areštuoti atsakovo turtą.

Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina dviejų sąlygų (ieškinio tikėtino pagrįstumo ir grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui) sutaptis, nesant bent vienos iš jų, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, netenkinamas, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ieškinio reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti, neturėjo pagrindo vien tik remiantis didelės ieškinio sumos pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl ir atskirojo skundo argumentai šiuo pagrindu nevertinami, pažymint, kad tai, ar suma yra didelė, turi būti vertinama priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, atsižvelgiant į šalių padėtį, byloje pareikštus reikalavimus ir kitą ginčo specifiką.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylai aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Arvydas Žibas