Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-39-336/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-10
Bylos Nr.
1-39-336/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29949-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Nukentėjusysis
G. B.
Kaltinamasis
V. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-39-336/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29949-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5; (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 10 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:

prokurorui Arvydui Bernotavičiui,nukentėjusiam G. B. , jo atstovui adv. Arnoldui Šukaičiui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas ; gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas ( teistumas išnykęs BK 97 str. 6 d. tvarka)

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (2016-06-25 nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas G. B.), Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (2016-06-26 nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas G. B. ),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. S. 2016 m. birželio 25 d., laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, parke, esančiame Kėdainių g., Josvainių mstl., Kėdainių r., tarpusavio ginčo su nukentėjusiuoju G. B. metu, tyčia iš asmeninių paskatų sudavė G. B. kumščiais ne daugiau keturių kartų į dešinę veido pusę, padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžį ir taip nesunkiai sutrikdė jam sveikatą.

Be to jis, 2016 m. birželio 26 d. , apie 14.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie Šušvės upės, esančios Gojaus gatvės pabaigoje, Josvainių mstl., Kėdainių r., tarpusavio ginčo su nukentėjusiuoju G. B. metu, tyčia iš asmeninių paskatų sudavė G. B. kumščiu vieną kartą į veidą ir, pastarajam pargriuvus ant žemės, įspyrė vieną kartą į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas nosyje, nosies kaulų lūžį ir taip nesunkiai sutrikdė jam sveikatą.

Kaltinamasis V. S. kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. birželio 25 d., laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 20.30 val., buvo parke esančiame Josvainių mstl., Kėdainių r., su draugais girtavo. Nurodė, kad jis buvo pakankamai stipriai girtas. Nurodė, kad parke kartu buvo ir girtavo apie 6 asmenys. Nurodė, kad prie jų priėjo nukentėjęs G. B., ir jie abu susiginčijo. Nurodė, kad nukentėjęs jam kažką pasakė, jam nepatiko jo pasakytas žodis, todėl jam tupinčiam prie medžio sudavė kelis kartus į dešinę veido pusę, vieną kartą pataikė į dešinę akį, kelis smūgius nukentėjęs atrėmė rankomis. Nežino ar jo suduoti smūgiai buvo stiprūs ar ne, į akį suduotas smūgis galimai buvo stiprus. Nurodė, kad pripažįsta, kad nukentėjusiajam sudavė ne daugiau 4 kartų. Po suduotų smūgių nukentėjęs iš karto atsistojo ir nuėjo, todėl nematė ar jam bėgo kraujas. Nurodė, kad nukentėjęs gindamasis tik skėsčiojo rankomis, bet jam atgal nesudavė, nukentėjęs neatliko jokių veiksmų. Nurodė, kad iš nukentėjusiojo jis nieko nereikalavo, tai buvo jų asmeninis konfliktas, nukentėjęs anksčiau buvo jį apkalbėjęs. Būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs.

Nurodė, kad 2016 m. birželio 26 d., apie 14.00 val. prie Šušvės upės vėl su draugų grupele girtavo, jų buvo daug. Po to, vėliau, prie upės atėjo nukentėjęs. Atėjęs prie upės iš pradžių nukentėjęs konfliktavo su A. M., kažką jie tarpusavyje aiškinosi. Nukentėjęs buvo stipriai girtas, todėl visi nukentėjusįjį ragino eiti namo. Jis pastoviai išgėręs prašinėja alaus, visi varė jį eiti namo. Be to dieną prieš tai su juo vyko konfliktas, todėl nesinorėjo veltis su juo į konfliktą vėl. Nukentėjęs namo nėjo, todėl jis sudavė jam kumščiu vieną kartą į veido sritį, o jam pargriuvus ant žemės, įspyrė vieną kartą į veido sritį. Nurodė, kad jis pats buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet nestipriai. Nurodė, kad taip pasielgė, nes nukentėjęs pats konfliktus išprovokuoja. Nurodė, kad nukentėjusiojo pareikštą civ. ieškinį pripažįsta, sutinka atlyginti, tačiau jo nuomone civ. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo per didelis, prašo jį mažinti. Nurodė, kad ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta. Nurodė, kad jo turtinė padėtis sunki, nei turto, nei pajamų neturi.

2016-06-25 nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas G. B.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius minėtą nusikalstamą veiką jo kaltė pilnai įrodyta teisiamojo posėdžio metu apkausto nukentėjusio duotais parodymais ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjęs G. B. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie du metus, kai atsikėlė iš Panevėžio gyventi į Josvainius. Piktuoju nebuvo, kaltinamasis draugiškas žmogus. Nurodė, kad 2016 m. birželio 25 d. būdamas neblaivus atėjo į parką Josvainių mstl. Eidamas pro šalį, priėjo pasisveikinti prie būrelio geriančių vyrų. Su jais jis negėrė. Nurodė, kad ten buvo ir broliai L. T. ir M., vienam iš jų jis buvo skolingas 20 Eur. M. L. prašė grąžinti jam 20 Eur, jis prašė jo truputį palaukti, nes vėluoja alga, pasakė, kad kai gaus atlyginimą, atiduos. Nurodė, kad jie kalbėjosi draugiškai, nesikoliojo. Tuomet jis prisėdau prie jų. Nurodė, kad gal kaltinamajam V. tas pokalbis nepatiko, todėl V. jam sudavė ne daugiau 4 kartų į veido sritį, pataikė į dešinę akį. Smūgis į akį buvo stiprus, iš nosies pasipylė kraujas. Jis iš karto atsistojęs ėjo link Šušvės upelio, norėjo apsiprausti, per džemperį bėgo kraujas. Nurodė, kad pas medikus kreipėsi sekančią dieną, po to kai buvo sumuštas antrą kartą, brolis jį išsivežė į Panevėžį. Gydėsi Panevėžio ligoninėje apie savaitę laiko. Prašo tenkinti jo pareikštą civ. ieškinį iš kaltinamojo -3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo , t. y. už abu nusikaltimus.

Kaltinamojo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir kitais įrodymais: iš apklausos protokolo (1 t., b.l.84-86 ) matyti, kad liudytojas K. B. patvirtino, jog 2016-06-25 nuo 11 val. buvo parke Josvainių mstl., nurodė, kad ten yra tokia susirinkimo vieta. Nusipirkęs alaus gėrė kartu su ten esančiais pažįstamais, tarp jų buvo kaltinamasis V. , po to kažkuriuo metu atėjo ir G., visi kartu gėrė alų. Dėl girtumo visų aplinkybių nepamena. Kol sėdėjo kartu ir gėrė, viskas buvo tvarkoje, vėliau buvo juos palikęs ir kai grįžo G. sėdėjo prie medžio, o ar jis buvo sumuštas, nepastebėjo. Ar kažkas iš buvusių ten asmenų jį mušė, negali nei patvirtinti, nei paneigti; iš apklausos protokolo (1 t., b.l.116-118 ) matyti, kad liudytojas K. V. patvirtino, jog minėtą dieną girtavo Josvainių mstl. parkelyje, Kėdainių r. su V. S.. Dar kartu buvo apie 5 asmenys. Kažkuriuo laiku atėjo V. žentas, pravarde „Šaitanas“. Jis buvo neblaivus, prašė išgerti, duoti parūkyti, o pats nieko neatsinešė. Pradžioje jam davė išgerti, bet po to jis pradėjo negražiai kalbėti, pasakoti apie savo seksualinius santykius su žmona, kas jiems buvo neįdomu ir jam pasakė, kad išeitų , nes nebenorėjo su juo gerti. Ir V. tuo tarpu jam trenkė vieną kartą kumščiu sėdinčiam į veidą. Kur pataikė, nežino, nepastebėjo, tik kitą dieną pamatė mėlynę paakyje. Po to jis iš karto išėjo, jo daugiau niekas nemušė, V. sudavė tik vieną smūgį. Nieko nereikalavo, apie jokius pinigus kalbos nebuvo; iš apklausos protokolo (1 t., b.l.123-125 ) matyti, kad liudytojas K. K. patvirtino, kad minėtą dieną jis kartu su draugais V., pravarde „Ūsas“, V., K. V. Josvainių miestelio parke gėrė alų, kai prie jų atėjo „Šaitanas“, V. žentas. Visi jau buvo gerai pagėrę. „Šaitanas“ pradėjo prašinėti cigaretės, po to jiems pradėjo pasakoti apie savo asmeninius seksualinius santykius su žmona. Buvo neįdomu ir bjauru jo klausyti, todėl liepė eiti nuo jų, bet jis vis tiek nėjo, tai V. jam vieną kartą sudavė atsistojęs atbula ranka į veido sritį, kur pataikė, nežino. Iš karto po smūgio dar neišėjo „Šaitanas“, jį tiesiog išvarė, nenorėjo toliau su juo bendrauti, gerti. Nurodė, kad nukentėjęs buvo neblaivus, bet išgerti jam nedavė; iš apklausos protokolo (1 t., b. l. 129-132) matyti, kad liudytojas M. L. patvirtino, kad birželio 25 d. po pietų, su broliu T. L. atėjo į Josvainių mstl. parkelį, esantį netoli parduotuvės. Ten gėrė alų dar buvo K. V., T. K., V. „Ūsas“ ir atėjo G., pravarde „Šaitanas“, kuris buvo stipriai išgėręs. Nurodė, kad G. atsisėdo šalia V., ant kelmų. Kažkuriuo metu V. jam tupėdamas tiesiai kumščiu trenkė į akį, į kurią negali pasakyti, kitą dieną buvo mėlynė. Trenkė vieną ar du kartus, tiksliai negali pasakyti. G. atsistojo po smūgių ir išėjo. Nurodė, kad V. prieš suduodamas G. nieko iš jo nereikalavo, jokių pinigų neprašė, apie tai kalbos nebuvo. Po kiek laiko susitikus G., jis papasakojo, kad jį dar ir kitą dieną, tai yra po Joninių sekmadienį, prie Šušvės sumušė V.; iš apklausos protokolo (1 t., b. l. 136-137) matyti, kad liudytojas T. L. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas M. L., patvirtino, kad nukentėjęs G. B. nuolat neblaivus įkyriai eina prie žmonių ir prašinėja pinigų ,žmonės jį visi varo nuo savęs, su juo nenori bendrauti; iš apklausos protokolo (1 t., b. l. 143-144) matyti, kad liudytojas V. V. parodė, kad G. B. yra jo dukters sugyventinis, jis pastoviai nedirba, mėgsta išgerti, girtas būna agresyvus, įkyrus. Pastoviai vaikšto po Josvainių mstl. ir ieško su kuo išgerti, prašinėja išgerti, lenda į kitų kompanijas. Nurodė, kad tikslios datos nepamena, Josvainių mstl. parkelyje su draugais gėrė alų, buvo broliai L., V., K. T., K. K., V.. Apie pietus, kai prie jų atėjo ir G. B.. Jis atsisėdo prie medžio, šalia V. Ir V. ir G. girti nebuvo, bet jau buvo išgėrę. Taip besėdint G. pradėjo negražiai apie jo dukrą pasakoti įvairius dalykus, kas visiems buvo neįdomu klausytis ir G. liepė išeiti, jis nėjo , V. susiginčijo su juo, jam trenkė du kartus į veido sritį, pradėjo kraujuoti nosis ir G. išėjo. Jokios kalbos prieš suduodant smūgius apie pinigus nebuvo, negirdėjo, kad V. būtų iš jo reikalavęs pinigų. Nurodė, kad kitą dieną jo anūkas pasakė, kad G. sumušė prie upės; iš apklausos protokolo (1 t., b. l. 150-153) matyti, kad liudytojas T. G. parodė, kad iš V. S. pasakojimo žino, kad prieš tai dieną jis sudavė G. į akį, nes prie Šušvės kai atėjo nukentėjęs - buvo mėlynė paakyje, kurioje, dabar tiksliai pasakyti negali. Kitą dieną G. sutiko prie parduotuvės ir jo prašomas davė jam eurą; iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje 2016-08-01 protokolo matyti, kad kaltinamasis V. S. patvirtino savo duotus parodymus, parodė vietą Kėdainių g. Josvainių mstl. Kėdainių r. parke už parduotuvės po medžiais, kur jis tupėdamas sėdinčiam šalia prie medžio G. B. sudavė 4 smūgius į galvos sritį ir smūgį tiesiai į dešinę akį (2 t., b. l. 99-103).

Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo 2016-08-11 matyti, kad nukentėjusysis G. B. patvirtino savo duotus parodymus, kad jį sumušė kaltinamasis parke (1 t., b . l. 46-51).

Iš byloje esančių Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadų Nr. G 703/2016(05) ir Nr. pG 1029/2016(05) bei Nr. pG 1148/2016(05) matyti, kad G. B. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, nosyje, kaktos kairėje, kairiajame antakyje, kairiame žaste, kairėje pėdoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. G. B. nustatytas nosies kaulų lūžis, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžis tiek atskirai, tiek visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę , kad nukentėjęs galėjo susižaloti nugriuvęs eidamas, nukritęs nuo blokų (1 t. b . l. 58,64,68).

2016-06-27 G. B. protokolu- pareiškimu, kuriuo nukentėjęs pranešė apie nusikalstamą veiką (1, t. b. l. 15-16); 2016-08-11 akistatos protokolu tarp V. S. ir G. B. (1 t., b . l .41-43).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiu, tyčia sudavė nukentėjusiam kumščiu ne daugiau 4 kartus į veido sritį. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam nurodyta nusikalstamų veiksmų padariniai - smūgių sudavimas „ne mažiau keturių kartų “, yra nekonkretus nurodymas, kadangi neaišku kiek smūgių nukentėjusiam buvo suduota. Pats kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiam sudavė smūgius bet ne daugiau 4 smūgių, galėjo būti apie 4. Nukentėjęs taip pat patvirtino, kad kaltinamasis jam sudavė ne daugiau 4 kartų į veido sritį, pataikė į dešinę akį. Teismas tikslina minėtą aplinkybę, jog kaltinamasis sudavė nukentėjusiam – ne daugiau kaip 4 smūgius. Teismas išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs įrodymus, turi teisę patikslinti minėtas aplinkybes - LR BPK 305str.( kasacinė byla Nr.2K-74, 1998-05-15, teismų praktika Nr.9), kadangi patikslinus minėtas aplinkybes faktinės bylos aplinkybės nesikeičia, kaltinamojo teisės nesuvaržomos, įstatymas nepažeidžiamas.

Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiam nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas nuo kaltinamojo smurtinių veiksmų, tai patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvados (1 t. b . l. 58,64,68). Nustatyta, kad kaltinamasis smurtą vartojo nukentėjusio atžvilgiu ne gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, o kilus abipusiam konfliktui.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

2016-06-26 nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas G. B.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius minėtą nusikalstamą veiką jo kaltė pilnai įrodyta teisiamojo posėdžio metu apkausto nukentėjusio duotais parodymais ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjęs G. B. parodė, kad 2016-06-26, apie 14 val. nuėjo vienas prie Šušvės upės, buvo iš vakaro išgėręs, todėl ėjo išsimaudyti. Prie upės buvo kaltinamasis su draugais, jie visi gėrė alų. Nurodė, kad su kaltinamuoju vėl įvyko konfliktas, nes kaltinamasis varė jį nuo upės, liepdamas dingti jam iš akių. Nurodė, kad jis norėjo pasitraukti, tačiau kažkiek uždelsė, tuomet kaltinamasis jam sudavė vieną kartą kumščiu į veido sritį, o kai nuo smūgio nugriuvo, įspyrė iš kojos į veido sritį. Nurodė, kad kaltinamojo jis neįžeidinėjo, jis jam liepė išeiti, jis atsakė, kad neis, bet įžeidžiančių žodžių jo atžvilgiu nevartojo, jokių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu neatliko. Nurodė, kad kaltinamasis išgėręs yra konfliktiškas žmogus. Nurodė, kad jis pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, jį palaiko ir prašo iš kaltinamojo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už abi nusikalstamas veikas. Nurodė, kad jis prarado gerą darbą, nes atėjo į darbą su mėlyne, todėl darbdaviui pasirodė kaip nepatikimas žmogus, o tai rimta firma, jį atleido. Nurodė, kad patyrė fizinį skausmą, smarkiai buvo sukrėsta galva. Gydytojai sakė, kad gali ir ateityje paskaudėti galvą. Neįgalumas nenustatytas. Nurodė, kad patyrė stresą, didelį baimės jausmą. Išėjus į miestą kildavo baimė, kad kažkas užpuls. Šeimos gydytoja siuntė konsultacijai pas psichiatrą. Nurodė, kad įvykio metu buvo išgąsdintas, sukrėstas, pažemintas. Dėl sužaloto ir ištinusio veido vengė išeiti iš namų, nes buvo susiformavęs nepilnavertiškumo kompleksas, nenorėjo su niekuo bendrauti, teisintis dėl nesugebėjimo apsiginti ir išvengti sužalojimų. Bendravimo galimybės sumažėjo ir dėl būtinumo saugoti sužalotą veidą nuo atsitiktinio kontakto. Buvo kviečiamas pas tyrėją, buvo apklausiamas, atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, dėl to turėjo nepatogumų, eikvojo laiką, turėjo prisiminti nemalonius įvykius, kas sukeldavo nuotaikų kaitą, pergyvenimus.

Kaltinamojo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir kitais įrodymais: iš apklausos protokolo (1 t., b.l.84-86 ) matyti, kad liudytojas K. B. parodė ,kad 2016-06-26 apie pietus su A. M., nusipirkę alaus nuėjo prie Šušvės upės jį išgerti . Matė, kad prie Šušvės maudėsi G. , pravarde „Šaitanas“. Neprisimena, kaip prie upės atsirado V. pravarde „Ūsas“, prie upės buvo daugiau žmonių. Tarp A., G. ir V. konflikto nematė; iš apklausos protokolo (1 t., b.l.91-92, 95-96 ) matyti, kad liudytojas M. C. parodė, kad matė, kaip V. nugriuvusiam G. įspyrė vieną kartą į sėdmenis. Kitų smūgių nematė, buvo neblaivus, ėjo maudytis, ne visas aplinkybes matė. G. pasiliko prie upės su V. ir K. V.. Kas jį galėjo sumušti , nežino; iš apklausos protokolo (1 t., b.l.91-92, 95-96 ) matyti, kad liudytoja Ž. C. parodė, kad birželio 26 d., sekmadienį, po Joninių, kartu su vyru M. C. apie 14 val. atėjo prie Šušvės upės išsimaudyti. Ten ant bloko, kėdės aukštyje, sėdėjo A. M., šalia jo iš dešinės sėdėjo G., V., pravarde „Ūsas“, V. K., T. K.. Jie visi gėrė alų. G. atsistojo ir kažką su V. ginčijosi, dėl ko, nesuprato, ir to ginčo metu V. vieną kartą sudavė kumščiu G. į veidą, kraujas nebėgo, tiksliai į kurią vietą nosį ar akį, negali pasakyti. G. nuo smūgio nugriuvo ir jam gulinčiam V. vieną kartą spyrė į užpakalį, daugiau nespardė. T. G. atsistojo ir atsisėdo prie A., pradėjo kabinėtis, kad jį apgintų nuo V. prašė. Matė, kaip A. alkūne nuo savęs G. atstūmė. Po to ji su vyru išėjo namo. G. buvo visiškai girtas, jis sėdėdamas ir keldamas butelį kelis kartus susvyravo ir nugriuvo, vėl kėlėsi. Jiems išeinant nuo upės, nukentėjęs pasiliko su V. ir K. V.. Negirdėjo, kad kas nors G. reikalautų pinigų. O tos pačios dienos vakarą, gal apie 19 val., pas juos į namus atėjo G. ir pasakė, kad atsibudo prie Šušvės sumuštas, kruvinas ; 2016-08-02 akistatos protokole tarp liudytojos Ž. C. ir kaltinamojo V. S., liudytoja patvirtino savo parodymus (1 t., b . l . 109-110) ;iš apklausos protokolo (1 t., b. l. 116-118) matyti, kad liudytojas K. V. parodė, kad tikslios dienos nepamena, jam būnant prie Šušvės upės, kur išgėrinėjo su draugais, sėdėjo ant ten esančių blokų kartu su V. S., A. M., M., pravarde „Bambalys“ ir jo žmona, T. K., „Muse“. Prie jų vėl atsisėdo ir nukentėjęs ( pravarde „Šaitanas“), jis buvo visiškai girtas, griuvinėjo, jam paakyje buvo mėlynė, suprato, kad tai bus nuo vakarykščio V. smūgio. Jie nukentėjusiam liepė nelįsti prie jų kompanijos, eiti nuo jų. Bet nukentėjęs įkyriai griebė butelį ir tiesiai iš jo pradėjo gerti, atsisėdo prie A. M. ir pradėjo prie jo kabinėtis rankomis. Tai jam A. atgal su alkūne trenkė atgal, į kurią vietą ir kuria ranka negali pasakyti, gal į krūtinę, bet nežino tiksliai. Matė kaip nukentėjęs krito nuo blokų kelis kartus. Nurodė, kad nukentėjęs yra visiems įgrisęs, nes nuolat prašinėja duoti jam kokį eurą, tai tada A. ir pasakė, kad jis ir taip skolingas 120 eurų, jis prašė kažkiek skolos nurašyti, tai Adas sako bent 100 eurų atiduok, juos paduok Vaidui, nes jis retai būna Josvainiuose. Niekas iš nukentėjusio pinigų nereikalavo ir už tai nemušė, tik išėjo tokia kalba. Kažkuriuo metu vėl stojosi nuo blokų ir nukrito, tada jį bandė pakelti M., abu ten voliojosi. V. vis ramino ir neleido jam kištis į jų konfliktą. Šis buvo atsistojęs ir priėjęs prie „Šaitano“, girdėjo, kaip jam liepė keltis, stovėjo šalia jo. Nematė, kad V. suduotų „Šaitanui“ smūgius ;iš apklausos protokolo (1 t., b. l. 129-132) matyti, kad liudytojas M. L. parodė , kad po kiek laiko susitikus G., jis papasakojo, kad jį dar ir kitą dieną, po Joninių sekmadienį, prie Šušvės sumušė V.; iš apklausos protokolo (1 t., b. l. 143-146) matyti, kad liudytojas V. V., parodė, kad nukentėjęs yra jo dukters sugyventinis. Parodė, kad G. B. sekmadienį išvažiavo net negrįžęs namo į Panevėžį pas brolį. Dar dienos metu grįžęs nuo upės Šušvės namo anūkas nepilnametis R. Š., pasakė, kad Gintarą sumušė prie Šušvės. Bet kas ten konkrečiai jį mušė, nesigilino. Vėliau, kai po savaitės ar dviejų, nukentėjęs grįžo namo, pasakojo, kad jį prie Šušvės sumušė V. ir A.; iš apklausos protokolo (2 t., b. l. 4-6) matyti, kad liudytoja N. V. parodė, kad dukters sugyventinis G. B. šių metų vasarą buvo stipriai sumuštas. Nurodė, kad vieną vakarą grįžęs namo globotinis R. pasakė, kad prie Šušvės upės prie gojelio G. muša kiti vyrai. R. papasakojo, kad jis ėjo į stadioną, kai pamatė prie gojelio neblaivų G. ir pavadino jį eiti kartu namo, bet kartu buvęs V. pasakė, kad jei išeis, tai dar labiau sumuš ir matė, kaip tas V. jam davė kumščiu į nosį, nuo ko pradėjo bėgti kraujas, po to pastūmė nuo ko G. nugriuvo ir nugriuvusiam dar įspyrė vieną kartą, bet į kurią vietą nematė. Sakė, kad kartu buvo ir A., bet jis sėdėjo ant blokų ir nieko nedarė; iš apklausos protokolo (1 t., b. l. 150-153) matyti, kad liudytojas T. G. parodė, kad iš V. S. pasakojimo žino, kad prieš tai dieną jis sudavė G. į akį, nes prie Šušvės kai atėjo nukentėjęs - buvo mėlynė paakyje, kurioje, tiksliai pasakyti negali; iš nepilnamečio liudytojo R. Š. apklausos protokolo (2 t., b. l. 18-21, apklaustas teisėjo) matyti, kad vasarą, buvo sekmadienis , su draugais buvo maudytis, o paskui einant į stadioną, pamatė savo dėdę G. B. su draugais bei, kad V. pradėjo dėdę daužyti. Kai prie jų priėjo, dėdė sakė, kad parašys pareiškimą už akį ir už viską ir tada V. pasakė: „Tik pabandyk parašyti pareiškimą ir aš tave nudėsiu“ ir pradėjo daužyti į veidą bei spyrė koja. Išsigandęs G. sakė, kad eitų namo, bet šis pasakė, kad negali, V. neleidžia. Nurodė, kad matė, jog dėdei bėgo kraujas iš nosies ir dar kažkur čia (rodo į dešinį žandą prie akies) buvo mėlynė. Nurodė, kad sužalojimus padarė V. Trenkė į žandą kumščiu , o paskui, kai G. klūpėjo, koja spyrė į žandą. Jis prieš V. jokių veiksmų neatliko. Įvykio vietoje buvo K. B., V. S., Ž. C. ir kiti, viso 8-9 žmonės. Būnant su draugais prie Šušvės atėjo G. ir jo paklaustas , iš kur mėlynė po akim, pasakė kad sumušė V.; iš apklausos protokolo (2 t., b. l. 65-68) matyti, kad liudytojas A. M. parodė, kad šių metų birželio 26 d. apie 14 val. kartu su pažįstamu T. K. atėjo prie upės „Šušvė“ ir atsinešė alaus. Atėjęs prisėdo ant ten esančių blokų prie pažįstamų Josvainių gyventojų G. B., Milgedo, jo žmonos, V., V. Jie visi buvo neblaivūs, gėrė stiprųjį 7,5 stiprumo alų. Atsisėdo šalia G., kurio dešiniajame paakyje buvo mėlynė, nosis neatrodė ištinusi. Jis pats pasakė, kad tą mėlynę jam „įstatė“ prieš tai dieną kartu buvęs V. G. buvo visiškai girtas, prie jo kabinėjosi rankomis už kaklo, tampėsi ir tai jam nepatiko, todėl jam savo dešine alkūne vieną kartą trenkė į kaktą. Nuo smūgio jis nenugriuvo, niekur nekraujavo , toliau sėdėjo šalia, tik nebesikabinėjo. Po to jis pats išėjo namo. Kol buvo prie upės, nematė, kad kas nors muštų G., prie upės, kalbėjo telefonu ,todėl galėjo visko ir nematyti .

Iš byloje esančių Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadų Nr. G 703/2016(05) ir Nr. pG 1029/2016(05) bei Nr. pG 1148/2016(05) matyti, kad G. B. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, nosyje, kaktos kairėje, kairiajame antakyje, kairiame žaste, kairėje pėdoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. G. B. nustatytas nosies kaulų lūžis, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžis tiek atskirai, tiek visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę , kad nukentėjęs galėjo susižaloti nugriuvęs eidamas, nukritęs nuo blokų (1 t. b . l. 58,64,68).

2016-06-27 G. B. protokolu- pareiškimu, kuriuo nukentėjęs pranešė apie nusikalstamą veiką (1, t. b. l. 15-16); 2016-08-11 akistatos protokolu tarp V. S. ir G. B. (t.1, b . l .41-43).

Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo 2016-08-11 matyti, kad nukentėjusysis G. B. patvirtino savo duotus parodymus, kad jį sumušė kaltinamasis prie upės Šušvė (1 t., b . l. 46-51).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiu, tyčia sudavė nukentėjusiam kumščiu vieną kartą į veidą ir, pastarajam pargriuvus ant žemės, įspyrė vieną kartą į veidą. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiam nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas nuo kaltinamojo smurtinių veiksmų, tai patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvados (1 t. b. l. 58,64,68). Nustatyta, kad kaltinamasis smurtą vartojo nukentėjusio atžvilgiu ne gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi, o kilus abipusiam konfliktui.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Civ. ieškinių išsprendimas

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Civ ieškinys pareikštas nukentėjusiojo dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b.l.8-9), jį teisiamojo posėdžio metu palaikė tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250 str. 2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t.y. kaltinamajam. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. LR AT kasacinėje byloje Nr. 2K-68/2008 pažymėjo, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė tuo stipriau ji ginama. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, jam kaltinamojo padarytas veiksmais (padaryti du nusikaltimai kaltinamojo atžvilgiu), padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, patyrė dvasinius išgyvenimus, sugaišo laiko, pastangų bei nepatogumų gydimuisi. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjęs šiuo metu yra darbingas. Jam nenustatytas neįgalumas. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005,Nr. 3K-3-511/2004). Nukentėjęs nepareiškė civ. ieškinio dėl turtinės žalos. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius, fizinius išgyvenimus). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Žmogaus gyvybė, sveikata, yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Todėl teismas, įvertinęs ne vien jau įvykusio fakto, bet ir neigiamas pasekmes ateities požiūriu ( tolimesnė nukentėjusio sveikata, pasveikimo galimybė, įtaka tolimesniam gyvenimui, galimybių praradimas) pripažįsta, kad be šių išgyvenimų dėl sužalojimo fakto prie neturtinės žalos priskiriami išgyvenimai kaip realus ir suprantamas susirūpinimas būsimomis neigiamomis pasekmėmis. Minėtoje byloje nustatyta, kad dėl nusikalstamos veikos (padaryti du nusikaltimai nukentėjusio atžvilgiu) nukentėjusiam buvo padaryta: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, nosyje, G. B. nustatytas nosies kaulų lūžis, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžis. Jam buvo atlikta nosies operacija, išrašant nurodyta, kad išlieka ašies pakrypimas į dešinę pusę (3 t., b. l.10), iš apžiūrėtos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusio asmens sveikatos istorijos matyti, kad nukentėjęs po įvykio, 2016-06-28 kreipėsi pagalbos pas psichiatrą, konsultacijos. Teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta, kad nukentėjusio elgesys nusikalstamos veikos padarymo metu buvo netinkamas, jis jokių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu neatliko, jo nekoliojo. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamojo turtinė padėtis sunki, jis nedirba, pajamų bei turto neturi. Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, atsižvelgęs į veikos padarymo aplinkybes, jos padarinius, nukentėjusio patirtus išgyvenimus, kaltinamojo kaltės rūšį ir formą, bei kitas byloje nustatytas ir paminėtas aplinkybes, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinės žalos dydį nukentėjusiam priteisia iš kaltinamojo – 2000 Eur ( šis neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo baudž. bylose Nr. 2K-147/2013; 2K-263/2013; 2K-266/2013, 2K-68/2014, 2K-5/2014, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017 priteisiama nuo 579 Eur iki 7240 Eur) .

Civ. ieškinys pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie SAM – 349,97 Eur sumai (1 t., b. l. 71) už nukentėjusio gydymą yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 72), jį pilnai pripažįsta kaltinamasis, todėl civ. ieškinys tenkintinas, priteistinas iš kaltinamojo.

Kaltinamasis iš Josvainių seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai (1 t., b. l. 130).

Bausmių skyrimo motyvai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11str.), jo nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamasis neteistas ( teistumas išnykęs BK 97 str. 6 d. tvarka), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 118), nedirba (b. l. 119), VšĮ Kėdainių PSPC psichikos sveikatos ligų kabineto įskaitoje nėra įrašytas; priklausomybės ligų kabineto įskaitoje yra įrašytas (1, t., b. l. 132), jis kaltu prisipažino ir dėl padaryto nusikaltimo gailisi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusio. Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 38 str. nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama už nusikalstamą veiką - laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį. Teismas atsižvelgęs į visas išanalizuotas aplinkybes daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu LR BK 75 str. 1 d. 2 d. 5 p. 6 p. 7 p. 3 d. , teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą tikslinga skirti įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę toliau keisti gyvenimo būdą, kurie turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, kurie šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bei teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu; atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programose.

Sutinkamai su LR BPK 103,105 str. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos (pašto) – 4,11 Eur , valstybei.

Vadovaujantis LR BPK 106 str. 2 d. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidų, 138,96 Eur, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, sąskaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, j. a. k. 188659752, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630), už nukentėjusiam suteiktas advokato paslaugas kuris dalyvavo byloje, apmokėti (pagal VGTPT Panevėžio skyriaus sprendimą ir pažymą, t.3, b. l. 11).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 297 str., 302-303 str. , teismas,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (2016-06-25 nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas G. B. ), Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (2016-06-26 nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas G. B. ) ir nubausti jį:

pagal BK 138 str. 1 d. (2016-06-25 nusikaltimas) – laisvės atėmimu 6 ( šešiems) mėnesiams.pagal BK 138 str. 1 d. (2016-06-26 nusikaltimas) – laisvės atėmimu 8 ( aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. paskirtas bausmes, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą – vieniems (1) metams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 8 mėnesiams. Taikyti LR BK 75 str. 1 d. 2 d. 5 p. 6 p. 7 p. 3 d. ir bausmės vykdymą atidėti vienerių (1) metų ir aštuonių (8) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: iki 2017-04-01 pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, ir neišeiti iš namų nuo 22, 00 val. iki 06,00 val. jeigu tai nesusiję su darbu.

Priteisti nukentėjusiam G. B. iš nuteistojo V. S. 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Civ. ieškinį, pareikštą Valstybinės ligonių kasos prie SAM tenkinti visiškai, priteisti iš nuteistojo V. S. - 349,97 Eur žalos atlyginimo, Valstybinės ligonių kasos prie SAM, naudai.

Priteisti iš nuteistojo V. S. proceso išlaidas (pašto išlaidas) – 4,11 Eur valstybei.

Priteisti iš nuteistojo V. S. proceso išlaidas ( už advokato pagalbą nukentėjusiam) – 138,96 Eur valstybės naudai (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, sąskaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, j. a. k. 188659752, AB „ Swedbank“, įmokos kodas 5630).

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvyti ir dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Audra Kriščiūnienė