Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1449-590/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-18
Bylos Nr.
2S-1449-590/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16003-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidas Stankevičius
Ieškovas
A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1449-590/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16003-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4.; 3.3.1.14.;3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-06 nutarties atsisakyti priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovams kriminalinei Lietuvai, atstovaujamai kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerijos, kriminalinei institucijai Kauno apygardos teismui ir pseudoteisėjui A. P., kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos teismui ir pseudoteisėjai J. M., kriminalinei institucijai Kauno apylinkės teismui ir pseudoteisėjai A. N., kriminalinei institucijai Vilniaus miesto apylinkės teismui ir pseudoteisėjoms L. R., D. J. ir I. P., civilinėje byloje Nr. 2-23306-779/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. B. pareikštu ieškiniu prašė: (i) pripažinti, kad kriminalinės institucijos Kauno apygardos teismas ir Kauno miesto apylinkės teismas ir jų pseudoteisėjai A. P. ir A. N. nepatikrinę panaudojo suklastotus faktus ir dokumentus baudžiamojoje byloje Nr. I-1825-347/2015 nagrinėjimo metu dėl ieškovui paskirtos 260 Lt baudos, o kriminalinės institucijos Vilniaus apygardos teismas ir Vilniaus miesto apylinkės teismas ir pseudoteisėjos J. M., L. R., D. J. vilkinio ieškinio priėmimą ir išnagrinėjimą iš esmės; (ii) priteisti ieškovui iš atsakovo kriminalinės Lietuvos 250 260 Lt arba 724 802,30 Eur žalos atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-06 nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti. Nurodė, kad ieškovo nurodyta „kriminalinė institucija Vilniaus miesto apylinkės teismas“ neegzistuoja. Jeigu ieškovas ieškinį adresuoja Vilniaus miesto apylinkės teismui, tai ieškinyje taip ir turi būti nurodyta. Jeigu ieškinys adresuojamas kitai, ieškovui žinomai „kriminalinei institucijai“, tai dokumentas ir turi būti pateikiamas tos institucijos adresu, kur ji yra. Pagal Vilniaus apygardos teismo formuojamą praktiką, ieškinio adresavimas „kriminalinei institucijai“ gali būti pagrindu atsisakyti ieškinį priimti (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartis Nr. 2-3320-656/2015). Be to, atsakovais nurodyti neegzistuojantys asmenys („kriminalinė Lietuva“ atstovaujama „kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerijos“, „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminalinė institucija Kauno apygardos teismas“, „kriminalinė institucija Kauno miesto apylinkės teismas“, „kriminalinė institucija Vilniaus miesto apylinkės teismas“). Konstatuotina, kad pateiktas ieškinys neatitinka CPK reikalavimų, todėl negali būti priimtas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-06 nutartį panaikinti ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą kitam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nutartyje netinkamai taikomas CPK 137 str. 2 d. 1 p., nes pažeidžiami CPK 137 str. 3 d. reikalavimai. Teismas nenurodė ieškovui į kokią kitą instituciją turi kreiptis dėl tyčinių ir neteisėtų pseudoteisėjų ir pseudoprokurorų veiksmų padarytos žalos atlyginimo. Teismas tyčia vilkiną ieškinio priėmimo klausimą. Netikslus teismo pavadinimas ar pavadinimo nenurodymas nėra esminis trūkumas ir negali būti pagrindu atsisakyti priimti ieškinį. Pabrėžia, kad kiti to paties teismo teisėjai negali nagrinėti bylų prieš tą patį teismą ir kitus jo teisėjus, todėl konstatuotinas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.). Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti sąžiningo civilinio proceso tikslą, juo labiau, tokiems, kurie sąmoningai daromi siekiant dar ir kitų, ne su ginčo esme susijusių tikslų, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi teisę arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str.), arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 str. 1 d. 1 p.).

Iš A. B. ieškinyje dėstomų aplinkybių ir reiškiamo reikalavimo matyti, kad ieškovas atsakovus sąmoningai įvardija kaip „kriminalinius“ - kriminalinė Lietuva, kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerija, kriminalinė institucija Vilniaus miesto apylinkės teismas, kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas, kriminalinė institucija Kauno apylinkės teismas, kriminalinė institucija Kauno apygardos teismas ir pseudo teisėjai. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenys ir formuojama teismų praktika tvirtina, kad apeliantui ne kartą buvo nurodyta, kad jo procesiniuose dokumentuose šalių įvardinimas kaip kriminaliniai, o teisėjų įvardinimas kaip „pseudoteisėjai“ ir kt., vertintinas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, piktnaudžiaujant proceso teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-84-370/2015; 2015-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-219-516/2015 ir kt.). Apelianto pasirinktas atsakovų įvardijimas, aiškiai iškreipiant oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus, vertintinas kaip siekimas šiuos subjektus pažeminti, pateikiant subjektyvų apelianto vertinimą. Apeliantui ne vieną kartą tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai įvairiais aspektais išaiškino tiek konstitucinės, tiek tarptautinės teisės aktų, tiek civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką. Suinteresuotas asmuo savo teisėmis, inter alia ir teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 str. 5 d.), o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, teismas gali atsisakyti jas ginti (CK 1.137 str. 3 d.) inter alia ir atsisakant panaudoti trūkumų šalinimo institutą.

Apeliantas iš esmės teisingai nurodo, kad teisės normos nustato, jog klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolimesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente (CPK 115 str. 4 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju nurodyta teisės norma netaikytina, nes pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį, be kita ko, teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtos teisės normos paskirtis yra neapsunkinti teisės į teisminę gynybą realizavimo asmenims, kurie dėl nesusipratimo, klaidos, nepakankamo įstatymo supratimo, informacijos stygiaus ir pan. procesiniame dokumente ne visai tinkamai nurodo ar nenurodo tam tikrus neesminius duomenis. Tačiau neturėtų būti suteikta ir ginama teisė remtis šia norma asmenims, sąmoningai naudojantiems ją ne tik pagal paskirtį, t.y. remtis ja siekiant ne tik inicijuoti bylos iškėlimą, bet ir akivaizdžiai pademonstruoti niekinamą, įžeidžiantį požiūrį į valstybę bei kitus proceso dalyvius.

Apeliantas ieškinyje atsakovu įvardino, be kita ko, ir Vilniaus miesto apylinkės teismą bei šio teismo teisėjus, tačiau ši aplinkybė per se nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas ir (ar) buvo pažeistos atskirajame skunde nurodytos esminės nacionalinės teisės nuostatos. Apeliantui ne kartą buvo išaiškinta, kad, remiantis CK 6.272 straipsniu, visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-119/2012, 2013-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-125/2013; 2014-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-298/2014). Taip pat teisėjų nušalinimo sprendimo tvarka yra nustatyta CPK 68-69 straipsniuose. Šia tvarka apeliantas gali pasinaudoti, tačiau įstatymas reikalauja, kad nušalinimo pareiškimas būtų motyvuotas ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, tik esant vienam iš CPK 64 - 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų (CPK 68 str. 2 d., 4 d.).

Kiti apelianto atskirojo skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti visiems žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vidas Stankevičius