- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-05
- Bylos Nr.
- e2A-852-924/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01365-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas, Anita Sereikienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- A. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Anitos Sereikienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ir atsakovės A. M. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. patikslintą ieškinį atsakovei A. M. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. R. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė:
1) pripažinti, kad 2019-10-05 atsakovės A. M. (toliau – ir atsakovė) socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše paskleisti teiginiai nuo 2 min. 56 sek. iki 3 min. 03 sek.: „Jis viską paperka tam, kad niekaip jam neiškeltų jokio tyrimo, išvis net ikiteisminio“; nuo 4 min. 04 sek. iki 4 min. 13 sek.: „Ar jūs bent suvokiat, ką tai reiškia? Melais ir korupcija duoda viską smurtautojui, alkoholikui“; nuo 2 min. 00 sek. iki 2 min. 13 sek.: „ką norėjo – tą ir darė. Pasakydamas, kad kuria dėl šeimos. Iš tikrųjų kūrė dėl meilužės, savo advokatės, savo tėvų ir savo meilužės šeimos. Sukūrė verslus, sukūrė salonus, kam išgryninęs davė pinigų“, neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo garbę ir orumą;
2) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos toje pačioje jos socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje paskelbti tokio turinio paneigimą: „Informacijos paskelbtos apie A. R. paneigimas: 2019-10-05 mano, A. M., socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie A. R. neteisėtus veiksmus t. y. buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija paskelbiant tokius teiginius vaizdo įraše: Nuo 2 min. 56 sek. iki 3 min. 03 sek. „Jis viską paperka tam, kad niekaip jam neiškeltų jokio tyrimo, išvis net ikiteisminio“; nuo 4 min. 04 sek. iki 4 min. 13 sek.: „Ar jūs bent suvokiat, ką tai reiškia? Melais ir korupcija duoda viską smurtautojui, alkoholikui“; nuo 2 min. 00 sek. iki 2 min. 13 sek.: „ką norėjo – tą ir darė. Pasakydamas, kad kuria dėl šeimos. Iš tikrųjų kūrė dėl meilužės, savo advokatės, savo tėvų ir savo meilužės šeimos. Sukūrė verslus, sukūrė salonus, kam išgryninęs davė pinigų“;
3) pripažinti, kad 2019-10-06 atsakovės socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje paskelbtame pranešime paskleisti teiginiai, kad: „A. R. po mūsų dukros gimimo pradėjo kasdieną vartoti alkoholį, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš mane ir ką tik gimusią mūsų dukrą“, „privertė pasirašyti įgaliojimus, naudodamas prieš mane psichologinį spaudimą, priėmė mano vardu paskolų bei pristeigė įmonių; kreipiausi 2019-03-17 pagalbos į policijos pareigūnus, pagalbos nesulaukiau, A. R. melu apgavo policijos pareigūnus ir Vaiko teisių institucijas Vilniuje, paliko mane be nieko „gatvėje“, „padavė skyrybom, atėmė vaiką, priteisė išlaikymą ir užsiundė antstolius dėl skolų, kurias pats ir padarė, bendra skolų suma viršija 350 tūkst. Eurų“, „šiai dienai žinomi visi faktai – turim visus įrodymus, patvirtinančius A. R. įvykdytą visapusišką susidorojimą su A. M.“, „A. R. įvykdė nusikaltimą (finansinį, fizinį, psichologinį, moralinį – susidorojimą) prieš mane – A. M..“, neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo A. R. garbę ir orumą;
4) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos toje pačioje jos socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje tokia pačia forma ir tokiu pat būdu kaip pirminis pranešimas paskelbti tokio turinio paneigimą: „Informacijos, paskelbtos apie A. R., paneigimas: 2019-10-06 mano, A. M. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija paskelbiant tokius teiginius pranešime: kad A. R., po mūsų dukros gimimo, pradėjo kasdiena vartoti alkoholį, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš mane ir ką tik gimusią mūsų dukrą; kad privertė pasirašyti įgaliojimus, naudodamas prieš mane psichologinį spaudimą, priėmė mano vardu paskolų, bei pristeigė įmonių; kad kreipiausi 2019-03-17 pagalbos į policijos pareigūnus, pagalbos nesulaukiau, A. R. melu apgavo policijos pareigūnus ir Vaiko teisių institucijas Vilniuje, paliko mane be nieko „gatvėje“; kad padavė skyrybom, atėmė vaiką, priteisė išlaikymą ir užsiundė antstolius dėl skolų, kurias pats ir padarė, bendra skolų suma viršija 350 tūkst. Eurų; kad šiai dienai žinomi visi faktai – turim visus įrodymus patvirtinančius A.R. įvykdytą visapusišką susidorojimą su A. M.; kad A. R. įvykdė nusikaltimą (finansinį, fizinį, psichologinį, moralinį – susidorojimą) prieš mane – A. M..“;
5) pripažinti, kad 2019-05-15 atsakovės Vilniaus moterų namų specializuotam pagalbos centrui (toliau – Moterų pagalbos centras, Centras) pateikti teiginiai, kad patyrė ilgalaikį sisteminį – psichologinį, fizinį, ekonominį, o taip pat seksualinį – sutuoktinio ir dukros tėvo A. M. gim. (duomenys neskelbtini) (A. R.) smurtą; kad smurtas prasidėjo gimus dukrai D. M. (R.) (duomenys neskelbtini) pavasarį; kad beveik kasdien patirdavo sutuoktinio išpuolius – vyras daužydavo indus, rėkdavo, plūsdavo necenzūriniais žodžiais, trukdė ilsėtis, sukeldamas nuolatinio distreso ir baimingumo būseną, tuo taip pat kenkdamas ir kūdikio gerovei. Ilgainiui smurtiniai veiksmai stiprėjo, prisidėjo taip pat fizinis ir seksualinis smurtas. Sutuoktinis taikė žalojančią kontrolę, pasireiškiančią sekimu, asmeninės informacijos rinkimu prieš valią, draudimu išeiti iš namų, bendrauti su artimaisiais, prasitarti apie patiriamą smurtą. Smurtautojas ne kartą grasino, jog, jei prasitars apie smurtą ar bandys nutraukti su juo santykius, vyras nužudysiąs, smulkiai ir pakartotinai nupasakodamas būdus kaip ketina tą padaryti; kad antrą kartą kreipėsi į policiją 2019-03-17 ir papildomai su pareiškimu 2019-04-12 (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14902-19), nes smurtinio epizodo metu jai einant iš svetainės A. M. smogė į nugarą; kad vyras pasinaudodamas jos išvykimu pakeitė buto spynas, nebeįleido į namus. Galiausiai, sužinojo, jog jis vienašališkai, neinformuodamas, nutraukė buto, kuriame šeima gyveno, nuomos sutartį, dėl ko buvo priversta glaustis pas tėvus Alytuje, o pats pasiėmęs vos vienerių metų dukrą išsikraustė gyventi į Kauną, grasindamas, jog A. M. daugiau niekada nepamatys savo dukters.“, neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo A. R. garbę ir orumą;
6) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos informuoti Moterų pagalbos centrą, nurodant, kad tokia informacija paskleista apie A. R. yra išgalvota, paskelbiant tokią informaciją: „Vilniaus moterų namų specializuotos pagalbos centrui 2019-05-15 apie A. R. buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri užfiksuota t. y. 2019-07-15 Pažymoje „Dėl Vilniaus miesto SPC žinomų smurto prieš A. M. faktų“ Reg. Nr. V. SPC – 2019/24, Vilniaus moterų namų specializuotos pagalbos centrui melagingai nurodžiau, kad patyriau ilgalaikį sisteminį – psichologinį, fizinį, ekonominį, o taip pat seksualinį – sutuoktinio ir dukros tėvo (A. R.) smurtą; kad beveik kasdien patirdavau sutuoktinio išpuolius – vyras daužydavo indus, rėkdavo, plūsdavo necenzūriniais žodžiais, trukdė ilsėtis, sukeldamas nuolatinio distreso ir baimingumo būseną, tuo taip pat kenkdamas ir kūdikio gerovei. Ilgainiui smurtiniai veiksmai stiprėjo, prisidėjo taip pat fizinis ir seksualinis smurtas. Sutuoktinis taikė žalojančią kontrolę, pasireiškiančią sekimu, asmeninės informacijos rinkimu prieš valią, draudimu išeiti iš namų, bendrauti su artimaisiais, prasitarti apie patiriamą smurtą. Smurtautojas nekartą grasino, jog, jei prasitarsiu apie smurtą ar bandysiu nutraukti su juo santykius, vyras nužudysiąs, smulkiai ir pakartotinai nupasakodamas būdus kaip ketina tą padaryti; kad antrą kartą kreipiausi į policiją 2019 kovo 17 d. ir papildomai su pareiškimu 2019-04-12 (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14902-19), nes smurtinio epizodo metu man einant iš svetainės A. M. smogė moteriai į nugarą; kad vyras pasinaudodamas mano išvykimu pakeitė buto spynas, nebeįleido į namus. Galiausiai, sužinojau, jog jis vienašališkai, neinformuodamas, nutraukė buto, kuriame šeima gyveno, nuomos sutartį, dėl ko buvau priversta glaustis pas tėvus Alytuje, o pats pasiėmęs vos vienerių metų dukrą išsikraustė gyventi į Kauną, grasindamas, jog aš daugiau niekada nepamatys savo dukters.“ – todėl paneigiu tokią informaciją, kadangi paskelbiant tokius teiginius apie A. R. buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija;
7) priteisti ieškovui iš atsakovės 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė yra buvę sutuoktiniai, jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta – (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė duktė D., kurios gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su ieškovu. Ieškovo ir atsakovės santykiai išskirtinai konfliktiški, po santuokos nutraukimo ieškovas su atsakove visiškai nebendrauja. Dėl konfliktinio nusiteikimo ieškovo atžvilgiu atsakovė, galimai kerštaudama jam, skleidžia apie jį tikrovės neatitinkančius, melagingus, išgalvotus, pramanytus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, todėl ieškovas patiria moralinę žalą.‘
3. Atsakovė su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad visos jos išsakytos žinios ieškovo nurodytuose šaltiniuose yra ne faktai, bet jos nuomonė apie ieškovą. Ieškovo pateiktas vaizdo bei tekstinis įrašai buvo įkelti atsakovės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, su vaizdo įrašu ir tekstu galėjo susipažinti tretieji asmenys, jos tikslas toks ir buvo, dalis vaizdo įrašo buvo panaudota televizijos laidoje „Prieš srovę“. Ieškovo ir atsakovės santykiai konfliktiški, ieškovas santuokos metu atsakovę itin skriaudė, todėl ji yra rašiusi pareiškimus įvairioms institucijoms. Atsakovė Moterų pagalbos centrui pateikė informaciją apie ieškovo elgesį, kadangi tuo siekė apsiginti nuo ieškovo, o įrašus socialinio tinklo paskyroje „Facebook“ įkėlė dėl to, kad daugiau žmonių sužinotų, koks iš tiesų yra ieškovas. Kiek asmenų perskaitė ir susipažino su vaizdo įrašu jos „Facebook“ paskyroje, kiek asmenų žiūrėjo televizijos laidą „Prieš srovę“, ji nežino, tačiau daliai savo pažįstamų ji pati platino šiuos įrašus. Atsakovė yra įsitikinusi, kad įrašuose paskleista informacija, o taip pat Moterų pagalbos centrui jos pasakyti duomenys apie ieškovą yra teisingi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. vasario 28 d. sprendimu ieškovo A. R. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad atsakovė socialiniame tinklapyje „Facebook“ savo paskyroje 2019-10-05 paskelbtame vaizdo įraše paskleidė duomenis apie ieškovą: „Jis viską paperka tam, kad niekaip jam neišeitų jokio tyrimo, išvis net ikiteisminio“, „Melais ir korupcija duoda viską smurtautojui, alkoholikui“, „Ką norėjo, tą darė. Pasakydamas, kad kuria dėl šeimos, iš tikrųjų kūrė dėl meilužės, savo advokatės, savo tėvų ir savo meilužės šeimos“, kurie pažemino ieškovo garbę ir orumą; atsakovė socialiniame tinklapyje „Facebook“ savo paskyroje 2019-10-06 paskelbtame tekstiniame įraše paskleidė duomenis apie ieškovą: „A. R. po mūsų dukros gimimo pradėjo kasdieną vartoti alkoholį, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš mane ir ką tik gimusią mūsų dukrą. Privertė pasirašyti įgaliojimus, naudodamas prieš mane psichologinį spaudimą, priėmė mano vardu paskolų, bei pristeigė įmonių“, „A. R. melu apgavo policijos pareigūnus ir Vaiko teisių institucijas Vilniuje, paliko mane be nieko gatvėje. Padavė skyrybom, atėmė vaiką, priteisė išlaikymą ir užsiundė antstolius dėl skolų, kurias pats ir padarė. Bendra skolų suma viršija 350 tūkst. Eurų. Šiai dienai žinomi visi faktai – turim visus įrodymus, patvirtinančius A. R. įvykdytą visapusišką susidorojimą su A. M.“, „A. R. įvykdė nusikaltimą (finansinį, fizinį, psichologinį, moralinį – susidorojimą) prieš mane – A. M.“, kurie pažemino ieškovo garbę ir orumą; atsakovė 2019-05-15 pateikė Vilniaus moterų namų specializuotam pagalbos centrui žinias, kad ji patyrė ilgalaikį sisteminį – psichologinį, fizinį, ekonominį, o taip pat seksualinį – sutuoktinio ir dukros tėvo A. M. gim. (duomenys neskelbtini) (A. R.) smurtą; kad smurtas prasidėjo gimus dukrai D. M. (R.) (duomenys neskelbtini) pavasarį; kad beveik kasdien patirdavo sutuoktinio išpuolius – vyras daužydavo indus, rėkdavo, plūsdavo necenzūriniais žodžiais, trukdė ilsėtis, sukeldamas nuolatinio distreso ir baimingumo būseną, tuo taip pat kenkdamas ir kūdikio gerovei. Ilgainiui smurtiniai veiksmai stiprėjo, prisidėjo taip pat fizinis ir seksualinis smurtas. Sutuoktinis taikė žalojančią kontrolę, pasireiškiančią sekimu, asmeninės informacijos rinkimu prieš valią, draudimu išeiti iš namų, bendrauti su artimaisiais, prasitarti apie patiriamą smurtą. Smurtautojas ne kartą grasino, jog, jei prasitars apie smurtą ar bandys nutraukti su juo santykius, vyras nužudysiąs, smulkiai ir pakartotinai nupasakodamas būdus kaip ketina tą padaryti; kad antrą kartą kreipėsi į policiją 2019-03-17 ir papildomai su pareiškimu 2019-04-12 (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14902-19), nes smurtinio epizodo metu jai einant iš svetainės A. M. smogė į nugarą; kad vyras pasinaudodamas jos išvykimu pakeitė buto spynas, nebeįleido į namus. Galiausiai, sužinojo, jog jis vienašališkai, neinformuodamas, nutraukė buto, kuriame šeima gyveno, nuomos sutartį, dėl ko buvo priversta glaustis pas tėvus Alytuje, o pats pasiėmęs vos vienerių metų dukrą išsikraustė gyventi į Kauną, grasindamas, jog A. M. daugiau niekada nepamatys savo dukters“, neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo garbę ir orumą ir įpareigojo atsakovę per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos informaciją paneigti, pateikiant šio teismo sprendimo nuorašą Vilniaus moterų namų specializuotam pagalbos centrui. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės ieškovui 2 520 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 1 393,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad:
Atsiliepimas
5.1. Atsakovė 2019-05-15 kreipėsi į Moterų pagalbos centrą, kuriam teigė ir iš jos žodžių 2019-07-15 buvo surašyta pažyma Nr. V. SPS-2019/24, kurioje be kita ko nurodyta, jog „ji patiria ilgalaikį sisteminį – psichologinį, fizinį, ekonominį, o taip pat seksualinį – sutuoktinio ir dukros tėvo A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (dabar A. R.) smurtą, <...> smurtas prasidėjo gimus dukrai D. M. (duomenys neskelbtini) pavasarį“ <...> „ji beveik kasdien patirdavo sutuoktinio išpuolius – vyras daužydavo indus, rėkdavo, plūsdavo necenzūriniais žodžiais, trukdė ilsėtis, sukeldamas nuolatinio distreso ir baimingumo būseną, tuo taip pat kenkdamas ir kūdikio gerovei. Ilgainiui smurtiniai veiksmai stiprėjo, prisidėjo taip pat fizinis ir seksualinis smurtas“ <...> „Sutuoktinis taikė žalojančią kontrolę, pasireiškiančią sekimu, asmeninės informacijos rinkimu prieš valią, draudimu išeiti iš namų, bendrauti su artimaisiais, prasitarti apie patiriamą smurtą“. <...> „Smurtautojas jai ne kartą grasino, jog jei prasitars apie smurtą ar bandys nutraukti su juo santykius, vyras nužudysiąs, smulkiai ir pakartotinai nupasakodamas būdus kaip ketina tą padaryti“ <...> „smurtinio epizodo metu jai einant iš svetainės A. M. smogė į nugarą“. <...> „vyras, pasinaudodamas jos išvykimu, pakeitė buto spynas, nebeįleido moters į namus. Galiausiai moteris sužinojo, jog jis vienašališkai, jos neinformuodamas, nutraukė buto, kuriame šeima gyveno, nuomos sutartį, dėl ko buvo priversta glaustis pas tėvus Alytuje, o pats, pasiėmęs vos vienerių metų dukrą, išsikraustė gyventi į Kauną, moteriai grasindamas, jog ji daugiau niekada nepamatys savo dukters“.
5.2. Atsakovė 2019-10-05 į savo paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“ įkėlė vaizdo įrašą, kuriame fiksavo save ir be kita ko pasakė tokias frazes: „Jis viską paperka tam, kad niekaip jam neiškeltų jokio tyrimo, išvis net ikiteisminio“ (nuo 2 min. 56 sek. iki 3 min. 03 sek.); „Ar jūs bent suvokiat, ką tai reiškia? Melais ir korupcija duoda viską smurtautojui, alkoholikui“ (nuo 4 min. 04 sek. iki 4 min. 13 sek.): „ką norėjo – tą ir darė. Pasakydamas, kad kuria dėl šeimos. Iš tikrųjų kūrė dėl meilužės, savo advokatės, savo tėvų ir savo meilužės šeimos. Sukūrė verslus, sukūrė salonus, kam išgryninęs davė pinigų“ (nuo 2 min. 00 sek. iki 2 min. 13 sek.).
5.3. Atsakovė 2019-10-06 į savo paskyrą socialiniame tinkle „Facebook“ įkėlė ir taip paskleidė tekstinį pranešimą“: <...> A. R. po mūsų dukros gimimo pradėjo kasdieną vartoti alkoholį, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš mane ir ką tik gimusią mūsų dukrą. Privertė pasirašyti įgaliojimus, naudodamas prieš mane psichologinį spaudimą, priėmė mano vardu paskolų, bei pristeigė įmonių. 2019-03-17 kreipiausi pagalbos į policijos pareigūnus. Pagalbos nesulaukiau. A. R. melu apgavo policijos pareigūnus ir Vaiko teisių institucijas Vilniuje, paliko mane be nieko gatvėje. Padavė skyrybom, atėmė vaiką, priteisė išlaikymą ir užsiundė antstolius dėl skolų, kurias pats ir padarė. Bendra skolų suma viršija 350 tūkst. Eurų. Šiai dienai žinomi visi faktai – turim visus įrodymus, patvirtinančius A. R. įvykdytą visapusišką susidorojimą su A. M.. <....> A. R. įvykdė nusikaltimą (finansinį, fizinį, psichologinį, moralinį – susidorojimą) prieš mane – A. M.“.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas, susipažinęs su atsakovės paskelbto vaizdo įrašo, įkelto 2019-10-05 socialiniame tinkle „Facebook“, turiniu bei 2019-10-06 įkeltu tekstiniu rašytiniu turiniu, darė išvadą, jog paskelbti teiginiai yra atsakovės reakcija į tam tikras praeityje buvusias bei esamas aplinkybes. Reakcija yra sąlygota ilgalaikio nesėkmingai susiklosčiusio šeimyninio gyvenimo ir užsitęsusio skyrybų proceso, išreiškiant aplinkybių vertinimą bei neigiamą požiūrį į ieškovą. Abiejuose įrašuose nėra nurodoma konstatuojamojo pobūdžio informacija apie faktus ar fakto turinį atskleidžianti informacija, bet pateikiamas atsakovės asmeninis tam tikrų aplinkybių vertinimas. Vaizdo įrašo bei tekstinio įrašo kontekstai, kuriuose buvo pasakyti ginčo teiginiai, neabejotinai yra neigiamo pobūdžio, nes juose ieškovas įvardinamas kaip smurtautojas, pareigūnų papirkinėtojas, asmuo, kasdien vartojantis alkoholį, nesąžiningas atsakovės atžvilgiu, vartojantis psichologinį spaudimą. Socialinio tinklo „Facebook“ erdvėje tokiu būdu yra nurodoma vertinamojo pobūdžio apibendrinta informacija, neigiamas požiūris ir prielaidos apie ieškovą, todėl šie teiginiai laikytini atsakovės paskelbta nuomone apie ieškovą. Įvertinęs atsakovės teismo posėdžio metu nurodytus argumentus, jog ieškovas atsakovę yra moraliai žlugdęs, naudojęs fizinį smurtą, teismas darė išvadą, jog atsakovė teiginiuose nurodytai nuomonei pareikšti turėjo faktinį pagrindą arba bent buvo įsitikinusi jį turinti.
7. Teismas, vertindamas nurodytą atsakovės nuomonę apie ieškovą, pažymėjo, jog šiai nuomonei pareikšti buvo pasirinkti žodžiai ir frazės, kurie yra įžeidžiamo pobūdžio, menkinantys ieškovą. Iš atsakovės paviešinto 2019-10-05 vaizdo įrašo (2:56 min.– 3:03 min. bei 4:04 min. – 4:13 min.), o taip pat 2019-10-06 tekstinio įrašo matyti, kad atsakovas apibūdinamas kaip viską paperkantis, kad išvengtų bet kokio tyrimo, turint mintyje ikiteisminį tyrimą, be to jis apibūdinamas kaip smurtautojas ir alkoholikas, prievartos prieš šeimos narius naudotojas, melagis, finansinis šeimos kenkėjas. Nors teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad jos vienintelis tikslas buvo apsiginti nuo priešiško prieš ją bei vaiką ieškovo elgesio tai paviešinant plačiam asmenų ratui, tačiau teiginių, kurie buvo pasakyti ir parašyti 2019-11-05 ir 2019-11-06 savo „Facebook“ paskyroje, ji niekuo nepagrindė ir teismo posėdžio metu net nebandė įrodinėti jos teiginiuose nurodytų aplinkybių apie ieškovą egzistavimą.
8. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė neįrodė, jog savo neigiamai nuomonei apie ieškovą išreikšti buvo būtina naudoti įžeidžiančio ir žeminančio pobūdžio teiginius, apibūdinimus, žodžius, jos pasakytoms frazėms nebuvo pakankamo faktinio pagrindo. Ketinimas atkreipti trečiųjų asmenų dėmesį į savo reiškiamą nuomonę panaudojant įžeidžiančio pobūdžio sąvokas bei nurodant nepagrįstus faktus, teismo vertinimu nelaikytinas pateisinama ir proporcinga priemone. Teismas nurodė, jog ginčo vaizdo įraše ir ginčo tekstiniame įraše atsakovės nuomonė buvo paskelbta neetiškai, įžeidžiant ieškovą ir tokiu būdu pažeidžiant jo garbę ir orumą.
Šalies argumentai
9. Teismas nustatė, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, ir todėl jas gina ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnis, o CK 1.137, 6.263 straipsniai. Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę viešai paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius per atsakovės socialinę „Facebook“ platformą, tačiau teismas ieškinį dėl tokio reikalavimo atmetė. Teismo vertinimu, nuomonės neįmanoma paneigti ir paneigimas kaip specifinis CK 2.24 straipsnyje nustatytas teisių gynimo būdas netaikomas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nurodė, kad atsakovės teiginiuose paskleista nuomonė per jos „Facebook“ paskyrą leidžia vaizdo įrašą žiūrinčiam ir tekstinį pranešimą matančiam asmeniui suprasti, jog ieškovas netinkamai elgiasi savo šeimos narių atžvilgiu, yra smurtautojas, alkoholikas, artimų sau asmenų skriaudėjas, nesirūpinantis savo šeima, bet užkraunantis jai finansinius įsipareigojimus skolų pavidalu, o tai pažemina ieškovą, blogina jo reputaciją. Bet kuris asmuo, susipažinęs su atsakovės paskleista nuomone susidarytų neigiamą požiūrį į atsakovą ir suabejotų jo asmeniu.
11. Konstatavęs, jog atsakovė, paskelbdama ginčo teiginius, išreikšdama savo nuomonę, pažeidė ieškovo garbę ir orumą, teismas laikė įrodytais atsakovės neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), kurie sudaro pagrindą atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę į moralinės žalos atlyginimą (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).
12. Teismo vertinimu, atsakovės žodžiai „Facebook“ vaizdo įraše: „Sukūrė verslus, sukūrė salonus, kam išgryninęs davė pinigų“, nėra informatyvūs, jų šalys plačiau nepaaiškino. Atsižvelgdamas į šio teiginio prasmę, jo kontekstą, teismas darė išvadą, kad iš pasakyto sakinio prasmės negalima daryti išvados, jog ieškovo garbė ir orumas buvo kažkaip pažeisti, nes nelaiko jo civilinės atsakomybės objektu, todėl prašymą šią frazę pripažinti pažeidžiančia ieškovo garbę ir orumą atmetė.
13. Atsakovė 2019-05-15 kreipėsi į Moterų pagalbos centrą ir pranešė faktus apie jos esą patiriamą ilgalaikį sisteminį smurtą, kurį nurodė kaip psichologinį, fizinį, ekonominį, seksualinį, patiriamą dėl sutuoktinio A. M. (dabar R.) veiksmų, nurodė konkrečias tokio smurto aplinkybes ir konkrečius faktus. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į pasakytų teiginių kontekstą matyti, jog buvo perduota konkreti informacija (žinios) apie faktus ir įvykius. Teismo vertinimu, taip pat itin reikšminga ta aplinkybė, kad atsakovė žinias kaip tikrą informaciją perdavė institucijai, kuri oficialiai laikytina moterų krizes pagal savo kompetenciją padedančia spręsti institucija, t. y. kreipėsi tikėdamasi perduotų žinių kontekste daryti tam tikrą poveikį ieškovui, kas savaime jos teiginių turinį įgalina laikyti labiau žiniomis nei nuomone. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į panaudotas sąvokas, jų bendrą kontekstą, paskleisto teksto traktavimą, perduotų duomenų suformulavimą kaip teigimą, t. y. į visumą to turinio, kurį Centrui išsakė atsakovė, pažymoje išdėstytus faktus laikė žiniomis.
Atsiliepimas
14. Atsakovė teisme patvirtino, kad visi Centro pažymoje įrašyti teiginiai yra fiksuoti iš jos žodžių ir užrašyti teisingai. Nors atsakovė ir nurodė, kad jos teiginiuose esą yra tiesą atitinkanti informacija, tačiau be savo pačios paaiškinimų teismui kitais įrodymais net nebandė tų faktų tikrumo įrodyti ir neprašė teismo padėti surinkti jos atsikirtimus į ieškinį pagrindžiančius įrodymus. Teismas nurodė, kad šios bylos kontekste yra svarbu, jog visi pažymoje įrašyti atsakovės paminėti faktai gali būti patikrinami kaip atitinkantys objektyvią tiesą ir įrodomi visomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. faktai gali būti objektyviai nustatomi.
Šalies argumentai
15. Kiti ieškovo byloje pateikti rašytiniai įrodymai tik paneigia atsakovės Centrui nurodytus faktus. Atsakovė 2018-10-04 pateikė prašymą dėl kardomųjų priemonių sutuoktiniui panaikinimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-43727-18, kur nurodė, jog laisva valia ir niekieno neverčiama ji nori gyventi ir bendrauti su ieškovu. Atsakovė 2018-10-15 ikiteisminiame tyrime Nr. 01-143727-18 pateikė prašymą prijungti prie bylos papildomus parodymus, kuriuose taip pat paneigė aplinkybes dėl ieškovo naudoto prieš ją smurto ir patvirtino, jog kreipėsi į policija tik dėl to, kad pirminių parodymų metu A. R. neteisingai apkalbėjo, kadangi ant jo labai stipriai pyko. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės atsakymas „Dėl 2019-10-28 prašymų“ patvirtina, kad įtarimai ieškovui nebuvo pareikšti, o ieškovas buvo apklaustas tik kaip liudytojas, kas paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes dėl panaudoto prieš ją smurto.
16. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė nuo 2019-03-17 iki 2019-03-30 buvo dingusi ir į namus grįžusi nebuvo, nei telefonu, nei kitomis ryšio priemonėmis nesusisiekė su ieškovu, nesidomėjo savo nepilnamete dukterimi. Jis pakeitė butų spyną, nes nesant namuose apsaugos, iš namų ėmus dingti daiktams ir pinigams, jis įtarė tuo atsakovę. Taigi, ieškovo nurodytos aplinkybės dėl spynos pakeitimo patvirtina visai kitą spynos keitimo priežastį nei atsakove nurodė Centro darbuotojams, išdavusiems pažymą, savo versijos esą ieškovas spyną pakeitė nenorėdamas jos įsileisti į namus, atsakovė niekuo nepagrindė. Visa tai rodo, kad atsakovės pateikta informacija Centrui neatitinka tikrovės.
Žemesnės instancijos teismas
17. Taip pat paneigiama kaip objektyvios tiesos neatitinkanti aplinkybė, kad ieškovas vienašališkai, neinformuodamas atsakovės, nutraukė buto nuomos sutartį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, buto nuomos sutartis buvo sudaryta tarp nuomotojos E. A. ir nuomininkės A. M., taigi, ieškovas šios sutarties nebuvo sudaręs, iš ko seka, kad negalėjo jos nutraukti. Pateikti į bylą elektroninių laiškų nuorašai patvirtina, kad ieškovo susirašinėjimo su nuomotoja buto savininke E. A. metu pastaroji patvirtino, kad visi klausimai, susiję su buto nuoma, raštu išspręsti su nuomininke, nuomos sutartis pasibaigusi susitarime nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
18. Teismas sprendė, kad atsakovė, paskelbdama ginčo teiginius Centrui kaip objektyvios tiesos neatitinkančią tikrovę, pažeidė ieškovo garbę ir orumą, jos padaryti veiksmai laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnis), jie sudaro pagrindą ieškovo prašomai teisminei gynybai pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį, todėl be moralinės žalos atlyginimo ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad paskleista informacija būtų paneigta.
Šalies argumentai
19. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovės viešai paskelbtų tikrovės neatitinkančių duomenų nukentėjo jo dalykinė ir asmeninė reputacija, jis neteko poros savo verslo partnerių, kurie patikėję atsakovės pateikta informacija, atsisakė su juo toliau bendradarbiauti, pablogėjo jo artimųjų požiūris į jį, atsirado įtarumo ir netikrumo juo nuotaikų, draugams, giminaičiams, aplinkiniams kilo daug klausimų, tiek draugai, tiek tėvai kaltina jį netinkamu elgesiu su atsakove, vaikų darželio auklėtoja į jį žiūri įtariai ir uždavinėja daug nereikalingų klausimų, susijusių su jo šeima. Jam sutriko miegas, jis negalėjo normaliai dirbti, nuolatos jautė įtampą ir pažeminimą. Ieškovas pabrėžia, kad atsakovės teiginiai buvo paskleisti dideliu mastu, t. y. viešoje erdvėje socialiniame tinkle „Facebook“, įrašas yra prieinamas mažiausiai ieškovo bei atsakovės draugų auditorijai, televizijos laidoje „Prieš srovę“, kas žemina jo garbę ir orumą, pakerta pasitikėjimą juo, visuomenėje suformuoja neigiamą požiūrį, tai jam sukelia stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, kad dėl visų atsakovės tęstinių veiksmų jis patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, sumenko jo kaip padoraus asmens vertinimas artimųjų tarpe, verslo partnerio reputacija, galimai buvo pakenkta jo ateičiai, t. y. galimybei ateityje turėti normalius santykius su buvusiais verslo partneriais. Atsakovės perduota informacija Centrui sukūrė apie ieškovą itin prastos vertės asmens įvaizdį. Pažyma buvo pateikta Kauno apylinkės teismui į dvi nagrinėtas civilines bylas (civilinės bylos Nr. e2-3688-921/2021 ir Nr. e2-11339-1107/2021) bei ikiteisminio tyrimo institucijai, vadinasi, panaudota mažiausiai tris kartus. Tiek nuomonė, tiek žinios buvo viešai paskelbtos socialiniame tinklapyje „Facebook“, ištraukos transliuotos televizijos laidoje „Prieš srovę“, kuri yra pakankamai populiari Lietuvoje, vaizdo įrašas nepaisant ieškovo prašymo UAB „Media Lithuania“, UAB „TV3 televizija“ nebuvo sustabdytas, ir buvo matomas daugelio asmenų. Tokiu mastu paskleistos informacijos sukeltos pasekmės yra ilgalaikės, paties asmens pastangomis sunkiai ištaisomos. Pažymoje padarytos išvados nepasitvirtino, atsakovė po kreipimosi į policijos įstaigą vėliau savo pareiškimais informaciją apie ieškovo smurtą paneigė. Tokiu būdu atsakovės pateiktos žinios Centrui pakenkė ieškovo socialinei reputacijai, sumenkino ne tik jo orumą, garbę, bet ir sukėlė jam didelius dvasinius išgyvenimus dėl pažymos panaudojimo, apsunkino jo galimybę apsiginti nuo mestų kaltinimų. Todėl teismas vertino, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra pagrįstas (CK 2.24 straipsnio 1 dalis ir 6.263 straipsnio 2 dalis).
21. Atsižvelgiant į ginčo dalyką, byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, neturtinės žalos kilimo priežastis, prašoma priteisti neturtinės žalos suma sumažinta, orientaciniu kriterijumi laikant valstybėje nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, kuris yra 840,00 Eur. Teismo vertinimu, neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju pakankamas dydis yra 3 minimalių mėnesinių algų dydžio žalos atlyginimas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
22. Apeliaciniu skundu ieškovas A. R. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nesivadovavo aktualia kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, todėl sprendime padarė neteisingas išvadas.
22.2. Atsakovė tiek 2019-10-05 vaizdo įraše, tiek 2019-10-06 rašytiniame įraše pateikė konkrečius konstatuojamojo pobūdžio teiginius, o ne išreiškė nuomonę, tuo labiau, kad tiek minėtame vaizdo įraše, tiek rašytiniame pranešime/įraše yra nurodoma apelianto pavardė ir vardas, kas leidžia jį identifikuoti kitiems asmenims. Atsakovė neįvykdė jai tenkančios pareigos, t. y. neįrodė, kad jos paskleista informacija apie apeliantą atitinka tikrovę. Tiek pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalies prezumpciją dėl paskleistų duomenų neatitikties tikrovei, tiek pagal teismų praktiką pareigą įrodyti duomenų tikrumą turi juos paskleidęs asmuo.
22.3. Pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotų taisyklių ir pažeisdamas procesinės teisės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis) normas patikslintame ieškinyje išskirtus ginčo teiginius nepagrįstai priskyrė teisinei nuomonės kategorijai ir nusprendė, kad atsakovės išsakyta nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą. Su tokiu teismo vertinimu apeliantas negali sutikti. Skundžiamame procesiniame sprendime nurodyta, kad tiek vaizdinis, tiek tekstinis įrašai padaryti psichologinės reakcijos į susiklosčiusią situaciją būsenoje. Tokie pirmosios instancijos teismo argumentai neatitinka teismo sprendimo turiniui keliamų aiškumo, suprantamumo, nedviprasmiškumo, motyvuotumo ir įtikinamumo reikalavimų.
22.4. Atsakovės 2019-10-05 paskelbtame vaizdo įraše ir 2019-10-06 rašytiniame įraše yra pateikiami faktinio pobūdžio samprotavimai, kurie priskirtini teiginių, pasižyminčių rimtais kaltinimais neteisėtomis, baudžiamaisiais įstatymais uždraustomis, teisės ir geros moralės aspektu nepriimtinomis veikomis, kategorijai ir įrodinėtini. Pirmosios instancijos teismas neatliko ginčijamų teiginių vertinimo, nevertino jų proporcingumo aspektu, konkrečių faktų buvimą (nebuvimą) nustatė neištyręs įrodymų visumos, todėl pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas.
22.5. Visuose atsakovės teiginiuose apie ieškovą, jo elgesį, tariamą teistumą dėl fizinio, psichologinio, seksualinio smurto, privatų gyvenimą atsakovė yra itin kategoriška, todėl atsakovė pateikė šią informaciją kaip tikras žinias ir duomenis. Atsakovės paskelbtuose teiginiuose yra pateikta informacija apie faktus, susijusius su ieškovu, juos teigiant kaip objektyviai egzistuojančius. Atsakovės teiginių formuluotės sukonstruotos kaip faktų konstatavimas, o ne nuomonė, išreiškianti požiūrį į tam tikrus faktus, subjektyvų egzistuojančių faktinių duomenų apie ieškovą vertinimą, požiūrį į šiuos duomenis, jų supratimą, teiginiai yra kategoriški ir nesudarantys pagrindo abejoti juose nurodytų faktų egzistavimu.
22.6. Vaizdo įrašas buvo pateiktas žurnalistams ir 2019-11-26 transliuotas per TV3 televiziją laidoje „Prieš srovę“, taip pat šios laidos įrašu atsakovė pasidalino savo „Facebook“ paskyroje. Minėtame vaizdo įraše buvo nurodyta ieškovo pavardė, todėl ieškovas buvo atpažintas kitų asmenų tiek socialiniame tinkle „Facebook“, tiek per televiziją. Minėtame 2019-10-06 rašytiniame įraše ieškovo vardas ir pavardė nurodyti net šešis kartus. Teismas nevertino to fakto, jog pastarasis įrašas buvo sukurtas ne tik dėl to, kad pažeminti ieškovo garbę ir orumą, tačiau tikslu tuo, jog atsakovei būtų pervedami pinigai, kurią ji įvardija kaip paramą, mokėjimo paskirtyje prašydama nurodyti paskirtį „dovana“. Taigi atsakovė, skleisdama tokio turinio teiginius, nurodydama ieškovą identifikuojančius duomenis, kaltindama jį psichologiniu smurtu, siekė pasipelnyti trečiųjų asmenų sąskaita.
22.7. Apeliantas kreipėsi į specialistus dėl ištrintų duomenų jo kompiuteryje atkūrimo ir tik apeliacinio skundo pateikimo dienai turi galimybę pateikti duomenis (rašytinius įrodymus), kuriuose matyti, kad 2019-10-06 vaizdo įrašą peržiūrėjusių asmenų skaičius buvo 37 526. Be to, vaizdo įrašu buvo pasidalinęs kitas asmuo, kas tik patvirtina jo išplatinimo mastą. Pačios ekrano nuotraukos padarymo data – 2021-05-08, o tai patvirtina, kad vaizdo įrašas atsakovės paskyroje egzistavo ilgiau nei 6 mėn., kaip buvo bandoma įrodyti nagrinėjant bylą teisme. Šie duomenys turi ypatingos reikšmės nustatant apeliantui padarytos neturtinės žalos dydį bei garbę ir orumą žeminančios informacijos išplatinimo mastą.
22.8. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad teismas nelaiko civilinės atsakomybės objektu 2019-10-05 vaizdo įraše išsakytų frazių: „Sukūrė verslus, sukūrė salonus, kam išgryninęs davė pinigų“, tačiau kategoriškai su tuo nesutiktina. Skleisdama šmeižiančio turinio teiginius plačiai auditorijai atsakovė sudarė neigiamą įspūdį jos vaizdo įrašą mačiusiems asmenims apie ieškovą kaip asmenį, kuris bendrame jos frazių išsakytame kontekste yra nesąžiningas, ar naudojantis apgaulę kitų asmenų atžvilgiu.
22.9. Nors ieškinys dalyje dėl žinių bei nuomonės pripažinimo pažeminusiais ieškovo garbę ir orumą patenkintas 100 procentų, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neturtinės žalos sumą sumažino, orientaciniu kriterijumi laikydamas valstybėje nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, ir konstatavo, kad neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju pakankamas dydis yra 3 minimalių mėnesinių algų dydžio žalos atlyginimas (2 520 Eur). Ieškovas nėra viešas asmuo, nebuvo įrodyta, kad ieškinyje nurodyti teiginiai atitinka tikrovę, todėl iš atsakovės turėjo būti priteista ženkliai didesnė neturtinės žalos suma. Atsakovė neįrodinėjo, kad prašoma priteisti 15 000 Eur žalos atlyginimo suma jai būtų nepakeliama ar neįmanoma sumokėti, todėl nėra pagrindo mažinti ir taip nedidelę ieškovo realiai patirtą neturtinės žalos sumą. Teismas, priteisdamas iš atsakovės ieškovui 2 520 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pažeidė imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo priteisimą ir nesivadovavo kasacinio teismo suformuluotomis taisyklėmis. Sprendimo motyvuose neįvardyti kriterijai, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, neargumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, neatskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį šioje konkrečioje situacijoje. Neturtinės žalos atlyginimo nustatymo neindividualizavus pagal jos nustatymo kriterijus, buvo priteistas neatitinkamas neturtinės žalos atlyginimas, kuris, apelianto nuomone, yra aiškiai per mažas.
22.10. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo teismui pateiktų rašytinių įrodymų (medicinos dokumentų išrašų, kurie patvirtina, kad apeliantas 2019-09-23, 2019-10-15, 2019-11-28 kreipėsi į gydytojus, kadangi patyrė ypač didelę emocinę įtampą dėl streso šeimoje, kad ieškovą kankina nemiga, nerimas, kad vartojo vaistus), nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje nustatytais neturtinės žalos vertinimo kriterijais. Ieškovo teismui teiktų paaiškinimų ir jų sprendimų neįvertino, nemotyvavo, kokiu pagrindu šiuos įrodymus atmeta, kaip nepagrindžiančius ieškovo patirtos neturtinės žalos. Ieškovas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo patyrė didelį stresą, išgyvenimus, jam sutriko miegas, jis negalėjo ir negali normaliai dirbti, jaučia aplinkinių kaltinimus ir panieką. Atsakovės pateikta neigiama informacija turėjo įtakos ir ieškovo finansiniams reikalams, kadangi verslo partneriai atsisakė steigti bendrą verslą bei bendradarbiauti įvairiose srityse. Priteistinos neturtinės žalos dydžio mažinimas, apeliuojant į Lietuvos valstybėje nustatytos minimalios mėnesinės algos dydį, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl toks procesinis sprendimas turėtų būti panaikintas.
23. Apeliaciniu skundu atsakovė A. M. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo A. R. patikslintą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Apeliantės nuomone, teiginiai, kad ieškovas netinkamai elgiasi savo šeimos narių atžvilgiu, yra smurtautojas, alkoholikas, artimų sau asmenų skriaudėjas, nesirūpinantis savo šeima, bet užkraunantis jai finansinius įsipareigojimus skolų pavidalu, nėra žeminantys savaime, reiktų aiškintis teiginių kontekstą, iš kur atsirado tokie teiginiai. Apeliantė yra patyrusi netinkamą ieškovo elgesį (byloje yra pakankamai įrodymų, kad dėl ieškovo netinkamo elgesio, smurto, buvo skųstasi teisėtvarkos institucijoms), todėl teiginiai, kad „ieškovas netinkamai elgiasi savo šeimos narių atžvilgiu, yra smurtautojas“, „artimų sau asmenų skriaudėjas“, apeliantės nuomone yra teisingi. Apeliantė yra mačiusi, kad ieškovas vartojo alkoholį netinkamu laiku, netinkamoje vietoje, o tokie asmenys vadinami apibendrintu žodžiu „alkoholikas“, todėl jis yra apibūdinantis asmenį, o ne įžeidžiantis. Dėl teiginio „užkraunantis jai finansinius įsipareigojimus skolų pavidalu“, apeliantė nurodo, kad buvo atliekami keli ikiteisminiai tyrimai dėl ieškovo finansinės veiklos. Tarp jų ir ieškovo įkurtų įmonių veiklos, kuriose apeliantė buvo įdarbinta direktore. Joms žlugus, visos skolos atiteko apeliantei.
23.2. Teismui itin reikšminga ta aplinkybė, kad apeliantė žinias kaip tikrą informaciją perdavė institucijai, kuri oficialiai laikytina moterų krizes pagal savo kompetenciją padedančia spręsti institucija, bet teismas neteisingai suvokia Centro paskirtį. Centras teikia pagalbą moterims ir kreipdamasi į Centrą moteris išdėsto jam savo žinias, savo nuomonę apie esamą situaciją, kodėl ji kreipėsi į Centrą. Teismo teiginiai, kad jei apeliantė kreipėsi į Centrą tikėdamasi perduotų žinių kontekste daryti tam tikrą poveikį ieškovui, kas savaime jos teiginių turinį įgalina laikyti labiau žiniomis nei nuomone, yra neteisinga. Moters kreipimasis į Centrą yra anoniminis, moteris nepasirašo, kad teikia teisingus duomenis, Centras nėra įgaliotas daryti poveikį asmeniui dėl kurio kreipėsi moteris, todėl suteikta informacija nelaikytina žinia, o tik asmens subjektyvia nuomone (tuo labiau, kad Centras neprašo moters įrodyti savo teiginių).
23.3. Ikiteisminiai tyrimai buvo atliekami, smurtas buvo, tačiau apeliantė norėjo išsaugoti šeimą, todėl ieškovo prašymu nurodė, kad smurto nebuvo. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, bet tai nepaneigia faktų apie ieškovo smurtą apeliantės atžvilgiu.
23.4. Teismas neanalizavo kada atsirado elektroninių laiškų nuorašai, kurie teismo teigimu, patvirtina, kad ieškovo susirašinėjimo su nuomotoja buto savininke E. A. metu, pastaroji patvirtino, kad visi klausimai, susiję su buto nuoma, raštu išspręsti su nuomininke, nuomos sutartis pasibaigusi susitarime nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Šis susirašinėjimas atsirado po sutarties nutraukimo, kuriuo buto savininkė patvirtino, kad nuomos sutartis pasibaigusi, tačiau tai nepatvirtina, kad tai padarė ne ieškovas vienašališkai, neinformuodamas atsakovės. Tuo labiau, kad ieškovas naudojosi apeliantės elektroninio pašto paskyra.
23.5. Teismas padarė neteisingas išvadas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nurodo, kad faktiškai ieškovas advokato paslaugoms apmokėti turėjo iš viso ne prašomą priteisti išlaidų dydį, tačiau 1 500 Eur išlaidų. Advokatė, kuriai buvo sumokėta, nedalyvavo teismo posėdžiuose. Teismo posėdžiuose dalyvavo advokato padėjėja, ar jai buvo sumokėta – žinių nėra, todėl negali būti laikoma, kad ieškovas turėjo išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Atsiliepimas
24. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas A. R. prašo atsakovės A. M. apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti ieškovo A. R. apeliacinį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Nors apeliantė nurodo, kad reikia aiškintis teiginių kontekstą, tačiau ieškovo garbę ir orumą žeminančių teiginių teisingumo neįrodinėjo. Apeliantė kalba apie netinkamą ieškovo elgesį, tačiau jo nekonkretizuoja ir nesivadovauja byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Atsakovės inicijuoti ikiteisminiai tyrimai pradėti nebuvo, jai pačiai kreipusis į ikiteisminio tyrimo instituciją paneigiant savo pareiškimuose nurodytas aplinkybes, o tai tik patvirtina piktybišką atsakovės būdą.
Šalies argumentai
24.2. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad yra mačiusi, kad ieškovas vartojo alkoholį netinkamu laiku, netinkamoje vietoje, o tokie asmenys vadinami apibendrintu žodžiu alkoholikas, todėl jis yra apibūdinantis asmenį, o ne įžeidžiantis. Atsakovė pateikia nepagrįstas prielaidas dėl neva ieškovo vartojamo alkoholio. Nesuprantama, ką turi omenyje apeliantė nurodydama, kad ieškovas vartojo alkoholį netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje, šių savo nepagrįstų teiginių atsakovė net nedetalizavo. Tokiems teiginiams pagrįsti apeliantė nepateikė jokių įrodymų.
24.3. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo medicinos pažyma Nr. (13.7K) 2476, patvirtina, jog ieškovas A. R. nesikreipė konsultavimui ar/ir gydymui į Respublikinį priklausomybės ligų centrą. Ieškovas vienintelis rūpinasi šalių dukterimi D. R., kadangi Kauno apylinkės teismo 2019-07-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11973-454/2019 vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu A. R.. Sprendžiant dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos yra atsižvelgiama į prioritetiniais laikomus nepilnamečio vaiko interesus, o duomenų apie A. R. netinkamą elgesį, pavyzdžiui, alkoholio vartojimą, byloje nebuvo pateikta, kadangi tokie duomenys neegzistuoja.
24.4. Apeliaciniame skunde apeliantė neišskiria pažymoje, įraše bei vaizdo įraše išsakytų teiginių, o subendrina juos kaip visumą, todėl nėra suprantama apie ką apeliantė kalba ir ką ginčija apeliaciniu skundu. Apeliantė savo išsakytų teiginių neneigia, juos palaiko ir pateikia teismui kaip objektyviai tiesai atitinkančias aplinkybes. Nesuprantama, ką atsakovė turi omenyje sakydama, kad buvo įdarbinta direktore, tokių teiginių nepagrindžia byloje esanti medžiaga.
24.5. Iš byloje esančio Susitarimo dėl nuomos sutarties pabaigos matyti, kad nuomotoja E. A. ir nuomininkė A. M. jį pasirašė 2019-03-30. Vilniaus moterų namų Pažyma „Dėl Vilniaus miesto SPC žinomų smurto prieš A. M. faktų“ surašyta iš 2019-05-15 atsakovės žodžių. Minėti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad atsakovė tyčia, sąmoningai nurodė konstatuojamojo pobūdžio niekuo nepagrįstus ieškovą šmeižiančius teiginius šiai institucijai, puikiai žinodama, kad šie teiginiai neatitinka tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
26. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo (dėl socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje išplatintų teiginių ir dėl informacijos pateikimo Moterų pagalbos centrui), pagrįstumas ir teisėtumas.
Dėl naujų įrodymų, rašytinių paaiškinimų priėmimo
27. Apeliantas (ieškovas) apeliacinės instancijos teismui kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2019-10-06 duomenis apie vaizdo įrašą peržiūrėjusių asmenų skaičių bei kitus duomenis apie atsakovės siekį išplatinti vaizdo įrašą, t. y. apie garbę ir orumą žeminančios informacijos išplatinimo mastą. Šias ekrano vaizdų nuotraukas apeliantas prašo pridėti prie bylos.
28. Apeliantė (atsakovė), po apeliacinio skundo pateikimo bei bylą jau gavus apeliacinės instancijos teisme (2023-07-21 ir 2023-08-16), pateikė: pažymą iš specializuoto pagalbos centro; telefono apžiūros aktą; skundus/pareiškimus/prašymus prokuratūrai, ikiteisminio tyrimo institucijoms, ikiteisminio tyrimo teisėjui; Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketą, sąskaitos išrašą, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymą, asmeninius duomenis iš „Mano creditinfo“, vaiko medicininių dokumentų išrašą ir kt., o taip pat rašytinius paaiškinimus.
29. Bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
30. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ir yra priimamas jiems nepalankus ar tik iš dalies palankus teismo procesinis sprendimas. Abiejų šalių teikiami rašytiniai įrodymai nebuvo teikti pirmosios instancijos teismui. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad neturėjo galimybės pateikti visų rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teisme yra deklaratyvi bei nepagrįsta. Atsakovė 2023-03-23 prašyme dėl naujų įrodymų priėmimo nepateikė visiškai jokių argumentų dėl būtinybės remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis šiuos įrodymus priimti apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei nesant pagrindų taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, apeliantų apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami.
31. Be to, atsakovė prieš pat teismo posėdį pateikė ne tik papildomus naujus įrodymus, bet ir rašytinius paaiškinimus dėl apeliaciniame procese pateiktų rašytinių įrodymų, kuriuose iš dalies išplėtė ir papildė savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Tačiau šalys, teikdamos paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui, negali pildyti ar keisti apeliacinio skundo pagrindo bei dalyko pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui (CPK 307 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų atsakovės pateiktą procesinį dokumentą atsisakytina priimti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovei buvo sudarytos galimybės išsamiai išdėstyti savo poziciją dėl visų byloje kilusių klausimų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir teikiant apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl atsakovės teisė būti išklausytai nėra pažeidžiama.
Dėl garbės ir orumo gynimo, paskleidus asmens garbę ir orumą žeminančius teiginius socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje
32. Ieškovas prašė pripažinti, kad: socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje (vaizdo įraše ir pranešime) atsakovės paskleisti teiginiai: „Jis viską paperka tam, kad niekaip jam neiškeltų jokio tyrimo, išvis net ikiteisminio“; „Ar jūs bent suvokiat, ką tai reiškia? Melais ir korupcija duoda viską smurtautojui, alkoholikui“; „ką norėjo – tą ir darė. Pasakydamas, kad kuria dėl šeimos. Iš tikrųjų kūrė dėl meilužės, savo advokatės, savo tėvų ir savo meilužės šeimos. Sukūrė verslus, sukūrė salonus, kam išgryninęs davė pinigų“; „A. R. po mūsų dukros gimimo pradėjo kasdieną vartoti alkoholį, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš mane ir ką tik gimusią mūsų dukrą“; „privertė pasirašyti įgaliojimus, naudodamas prieš mane psichologinį spaudimą, priėmė mano vardu paskolų bei pristeigė įmonių; kreipiausi 2019-03-17 pagalbos į policijos pareigūnus, pagalbos nesulaukiau, A. R. melu apgavo policijos pareigūnus ir Vaiko teisių institucijas Vilniuje, paliko mane be nieko „gatvėje“; „padavė skyrybom, atėmė vaiką, priteisė išlaikymą ir užsiundė antstolius dėl skolų, kurias pats ir padarė, bendra skolų suma viršija 350 tūkst. Eurų“; „šiai dienai žinomi visi faktai – turim visus įrodymus, patvirtinančius A. R. įvykdytą visapusišką susidorojimą su A. M.“; „A. R. įvykdė nusikaltimą (finansinį, fizinį, psichologinį, moralinį – susidorojimą) prieš mane – A. M..“, neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo garbę ir orumą, taip pat įpareigoti atsakovę paneigti šią informaciją.
33. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šie duomenys buvo paskleisti ir kad paskleisti duomenys buvo apie ieškovą.
34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovu bei pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, kad socialinio tinklo „Facebook“ atsakovės asmeninėje paskyroje (2019-10-05 vaizdo įraše ir 2019-10-06 pranešime) paskleisti teiginiai, vertinant juos viso pasisakymo kontekste, pažeidė ieškovo neturtines teises, nes jais siekiama įžeisti ieškovą, jį žeminti bei menkinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės teiginių formuluotės apie ieškovo padarytas nusikalstamas ar kitas neteisėtas veikas (papirkinėjimą, smurtą, prievartą, apgaulę ir pan.), be to, atsakovės pasirinktos formuluotės, pasakymai ieškovui apibūdinti („Jis viską paperka“, „smurtautojas, alkoholikas“, „Pasakydamas, kad kuria dėl šeimos. Iš tikrųjų kūrė dėl meilužės, savo advokatės, savo tėvų ir savo meilužės šeimos“; „A. R. po mūsų dukros gimimo pradėjo kasdieną vartoti alkoholį, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš mane ir ką tik gimusią mūsų dukrą“; „privertė pasirašyti įgaliojimus, naudodamas prieš mane psichologinį spaudimą, priėmė mano vardu paskolų bei pristeigė įmonių“; „paliko mane be nieko „gatvėje“; „atėmė vaiką“; „užsiundė antstolius dėl skolų, kurias pats ir padarė, bendra skolų suma viršija 350 tūkst. Eurų“; „A. R. įvykdė nusikaltimą (finansinį, fizinį, psichologinį, moralinį – susidorojimą) prieš mane – A. M..“), akivaizdžiai žemina, menkina ieškovą, tokiais teiginiais siekiama pakenkti ieškovui. Nagrinėjamu atveju ginčo teiginiai buvo paskelbti socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, todėl akivaizdu, kad atsakovės nurodyti teiginiai tapo žinomi kitiems asmenis, tokie teiginiai formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie ieškovą, jo elgesį.
35. Pirmosios instancijos teismas atsakovės paskleistą informaciją kvalifikavimo kaip nuomonę ir negynė pažeistos asmens teisės CK 2.24 straipsnio pagrindu, t. y. neįpareigojo paneigti tikrovės neatitinkančių ir žeminančių asmens garbę ir orumą teiginių. Su tokiu vertinimu ieškovas nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad atsakovė paskleidė žinią apie faktus, todėl tikrovės neatitinkančių ir žeminančių asmens garbę ir orumą duomenys turi būti paneigti teismo tvarka.
36. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovės paskleistos informacijos kvalifikavimas kaip žinios ar nuomonės yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl taikytino ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo. Jeigu asmens garbė ar orumas, juridinio asmens dalykinė reputacija yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas, pvz., Konvenciją) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – pažeidimo pripažinimą, publikacijų ribojimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006), tačiau tokiu atveju netaikytini specifiniai CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti asmens garbės ir orumo, dalykinės reputacijos teisių gynimo būdai – paskleistų duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; tikrovės neatitinkančių ir žeminančių asmens garbę ir orumą, dalykinę reputaciją duomenų paneigimas teismo tvarka.
37. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog reikalaujama paneigti ne tikrovės neatitinkančius duomenis, o buvusios ieškovo sutuoktinės išsakytą nuomonę apie ieškovą, o nuomonė negali būti pripažinta žinios paskleidimu. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pasakytus teiginius apie ieškovą, šių teiginio pateikimo būdą ir į jų kontekstą, sprendžia, kad atsakovės išsakyti teiginiai apie tai, jog ieškovas papirkinėja, smurtauja, naudoja prievartą, yra alkoholikas, apgavikas, įvykdė nusikaltimą ir pan., negali būti laikomas jos subjektyvia nuomone, o vertintinas kaip žinia (CPK 185 straipsnis). Atsakovės žodžiai pateikti kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija – tokia informacija pateikiama kaip objektyvi tiesa, neparodoma, jog pateikiamas subjektyvus požiūris. Atsakovės pasakytuose ar parašytuose žodžiuose nėra išsakomas vertinimas, svarstymai, jos požiūris į tikrovės dalykus, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad atsakovė tik pareiškė savo subjektyvią nuomonę apie ieškovą. Aptariami teiginiai iš esmės suformuluoti kaip kategoriški, o ne kaip dvejonė, abejonė, klausimas; nurodomi terminai „papirko, smurtavo, apgavo, privertė, alkoholikas ir pan.“ pateikiami kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Iš atsakovės paskleistų teiginių apie ieškovą galima suprasti, kad jie turi būti suprantamas kaip neginčytinas faktas, o ne kaip atsakovės asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Todėl tai atitinka žinios sąvoką. Be to, teiginių apie atsakovės kaltinimus ieškovą padarius nusikalstamas ar kitas neteisėtas veikas, ar atsakovas yra priklausomas nuo alkoholio atitikimas tikrovei gali būti patikrintas, t. y. jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas.
38. Pastebėtina ir tai, kad nors atsakovė ieškovo atžvilgiu ir turi neigiamą nuomonę, suformuotą dėl ankstesnių konfliktinių jų tarpusavio santykių, taip pat kilusių nesutarimų dėl vaiko, paskolų ir kt., tačiau pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pastebėtina ir tai, kad atsakovė byloje ar apeliaciniame skunde net neteigia, kad tai yra tik jos subjektyvi nuomonė apie ieškovą, o ne žinia apie faktus, bei tiek rašydama įvairius pareiškimus/prašymus/skundus įvairioms teisėsaugos ar kitoms institucijos, tiek nagrinėjamoje byloje siekė įrodyti šių faktų tikrumą, t. y. ieškovo nusikalstamas ar kitas neteisėtas veikas.
39. Kadangi atsakovės pavartoti teiginiai „papirkinėja, smurtauja, naudoja prievartą, alkoholikas, apgavo, įvykdė nusikaltimą, ir pan.“ pagal savo esmę yra faktą konstatuojantys terminai, todėl vien tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, įvardindama ieškovą šiais teiginiais, kaip ji nurodo, siekė tai įrodyti rašydama pareiškimus/skundus teisėsaugos institucijoms, nėra pakankamas pagrindas laikyti juos teisingais bei objektyviai egzistuojančiais. Nors atsakovė rašė pareiškimus, skundus teisėsaugos institucijos, tačiau pagal juos ikiteisminiai tyrimai net nebuvo pradėti ar pradėti nutraukti, ieškovo atžvilgiu nebuvo pareikšti įtarimai ar priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kas pagrindžia, kad atsakovės išsakyti teiginiai, įvardijant ieškovą papirkinėtoju, smurtautoju, apgaviku, įvykdžiusiu nusikaltimus ir pan., yra nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad atsakovė A. M. pati 2018-10-04 pateikė prašymą dėl kardomųjų priemonių sutuoktiniui panaikinimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-43727-18. Ji 2018-10-15 ikiteisminiame tyrime Nr. 01-143727-18 pateikė prašymą prijungti prie bylos papildomus parodymus, kuriuose taip pat paneigė aplinkybes dėl ieškovo naudoto prieš ją smurto ir patvirtino, jog kreipėsi į policija tik dėl to, kad pirminių parodymų metu A. R. neteisingai apkalbėjo, kadangi ant jo labai pyko. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės atsakyme „Dėl 2019-10-28 prašymų“ nurodoma, jog ieškovas kreipėsi dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-14902-19 ir pasidaryti jos kopiją bei pateikti nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14902-19 nuorašą. Šis rašytinis įrodymas patvirtina, kad įtarimai ieškovui nebuvo pareikšti, o ieškovas buvo apklaustas tik kaip liudytojas, kas paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes dėl panaudoto prieš ją smurto.
40. Ieškovas ieškiniu prašė ne tik pripažinti, kad atsakovės socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše ir pranešime paskleisti teiginiai neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo garbę ir orumą, bet ir įpareigoti atsakovę toje pačioje jos socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje paskelbti atitinkamo turinio paneigimą. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovė, ieškovui pasikreipus į teismą dėl garbės ir orumo gynimo, ištrynė savo paskyrą „Facebook“ tinklapyje, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju negali būti taikomas antras ieškovo prašomas teisių gynimo būdas, t. y. tikrovės neatitinkančių ir žeminančių ieškovo garbę ir orumą paneigimas teismo tvarka. Nors sutiktina su ieškovu, kad tikėtina nebūtų techninių kliūčių atsakovei susikurti naują paskyrą tinklapyje „Facebook“, tačiau įstatymas draudžia priimti sprendimą, kurio įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo (CPK 267 straipsnis). Akcentuotina, kad ieškovas reikalavo paskelbti paneigimą būtent toje pačioje socialinio tinklapio „Facebook“ asmeninėje atsakovės paskyroje, kuri tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek šiuo metu faktiškai neegzistuoja, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas.
41. Pirmosios instancijos teismas ginčijamus atsakovės teiginius: „Pasakydamas, kad kuria dėl šeimos. Iš tikrųjų kūrė dėl meilužės, savo advokatės, savo tėvų ir savo meilužės šeimos.“; „kreipiausi 2019-03-17 pagalbos į policijos pareigūnus, pagalbos nesulaukiau, A. R. melu apgavo policijos pareigūnus ir Vaiko teisių institucijas Vilniuje, paliko mane be nieko „gatvėje“, „padavė skyrybom, atėmė vaiką, priteisė išlaikymą ir užsiundė antstolius dėl skolų, kurias pats ir padarė, bendra skolų suma viršija 350 tūkst. Eurų“ pripažino nuomone. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su tokia teismo išvada ir teigia, kad tai teiginiai apie faktą, o atsakovė nurodo, kad šiems teiginiams turėjo pakankamą faktinį pagrindą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, šiuos atsakovės apie ieškovą paskleistus teiginius įvertindamas kaip nuomonę, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinių skundų argumentus, juos papildo.
42. Byloje nekilo ginčo, jog atsakovė kreipėsi į pareigūnus, tiek kitas institucijas, kurių priimtais sprendimais nebuvo patenkinta, taip pat nustatyta, kad ieškovo iniciatyva buvo iškelta byla dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, nutraukus santuoką vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, taigi teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovė šiais teiginiais išsakė savo subjektyvią ir negatyvią nuomonę apie ieškovą ir situaciją, kuri iš dalies buvo pagrįsta tam tikrais faktiniais duomenimis. Kita vertus, ši atsakovės paskleista nuomonė buvo paskleista su iškreiptais faktais, nes šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutuoktiniams susitariant tiek dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tiek dėl išlaikymo jam teikimo, o apie prievoles kreditoriams nieko nenurodant (jų nesant). Be to atsakovė ir bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad nuomonei apie ieškovą, kaip nesirūpinusį savo šeima, perkėlusį atsakovei savo kreditorinius įsipareigojimus reikšti turėjo pakankamą faktinį pagrindą. Taigi konstatuotina, kad nuomonė apie ieškovą buvo reiškiama nesąžiningai ir neetiškai, sąmoningai nuslepiant ir iškraipant faktus ir duomenis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas anksčiau nurodyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad minėtame kontekste atsakovės apie ieškovą išsakytai nuomonei negali būti taikomas žinios kriterijus. Taigi, darytina išvada, kad nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos ieškovo patikslintame ieškinyje prašomais būdais, t. y. paskleistų duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; tikrovės neatitinkančių ir žeminančių asmens garbę ir orumą duomenų paneigimas teismo tvarka.
43. Sprendžiant dėl teiginių (ne)atitikimo tikrovei, pabrėžtina, jog įstatymas numato paskleistų duomenų neatitikimo tikrovei prezumpciją, kol juos paskleidę asmenys neįrodo priešingai (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje būtent atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad jos paskelbti teiginiai – duomenys atitinka tikrovę, o paskelbta nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji šios pareigos neįvykdė. Pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo ir vertino byloje esančius įrodymus ir iš esmės pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodyta, jog paskelbta nuomonė turėjo pakankamą faktinį pagrindą, juo labiau, kad paskleisti faktai atitinka tikrovę.
44. Apelianto (ieškovo) vertinimu, atsakovė pasisakymu „Sukūrė verslus, sukūrė salonus, kam išgryninęs davė pinigų“ sudarė neigiamą įspūdį jos vaizdo įrašą mačiusiems asmenims apie ieškovą kaip nesąžiningą, naudojantį apgaulę kitų asmenų atžvilgiu asmenį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu bei pritaria teismo atliktam vertinimui, kad atsakovės žodžiai „Facebook“ vaizdo įraše: „Sukūrė verslus, sukūrė salonus, kam išgryninęs davė pinigų“, net jį vertinant ir viso pasisakymo kontekste, nėra pakankamai informatyvus bei ieškovas neįrodė, kad šis teiginys yra tokio pobūdžio ir sunkumo lygio, jog būtų pakankamas pagrindas vertinti jį kaip žeminančiu ieškovo garbę ir orumą bei pagrindu atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis teiginys apie ieškovą neperžengė geros moralės bei sąžiningumo principų, neperžengė atsakovės teisės į nuomonės reiškimo laisvę ir asmens reputacijos/garbės ir orumo gerbimo teisingos pusiausvyros.
Dėl garbės ir orumo gynimo, pateikus informaciją Moterų pagalbos centrui
45. Ieškovas taip pat prašė pripažinti, kad 2019-05-15 atsakovės Vilniaus moterų namų specializuotam pagalbos centrui pateikti teiginiai: jog „patyrė ilgalaikį sisteminį – psichologinį, fizinį, ekonominį, o taip pat seksualinį – sutuoktinio ir dukros tėvo A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (A. R.) smurtą; kad smurtas prasidėjo gimus dukrai D. M. (R.) (duomenys neskelbtini) pavasarį; kad beveik kasdien patirdavo sutuoktinio išpuolius – vyras daužydavo indus, rėkdavo, plūsdavo necenzūriniais žodžiais, trukdė ilsėtis, sukeldamas nuolatinio distreso ir baimingumo būseną, tuo taip pat kenkdamas ir kūdikio gerovei. Ilgainiui smurtiniai veiksmai stiprėjo, prisidėjo taip pat fizinis ir seksualinis smurtas. Sutuoktinis taikė žalojančią kontrolę, pasireiškiančią sekimu, asmeninės informacijos rinkimu prieš valią, draudimu išeiti iš namų, bendrauti su artimaisiais, prasitarti apie patiriamą smurtą. Smurtautojas ne kartą grasino, jog, jei prasitars apie smurtą ar bandys nutraukti su juo santykius, vyras nužudysiąs, smulkiai ir pakartotinai nupasakodamas būdus kaip ketina tą padaryti; kad antrą kartą kreipėsi į policiją 2019-03-17 ir papildomai su pareiškimu 2019-04-12 (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14902-19), nes smurtinio epizodo metu jai einant iš svetainės A. M. smogė į nugarą; kad vyras pasinaudodamas jos išvykimu pakeitė buto spynas, nebeįleido į namus. Galiausiai, sužinojo, jog jis vienašališkai, neinformuodamas, nutraukė buto, kuriame šeima gyveno, nuomos sutartį, dėl ko buvo priversta glaustis pas tėvus Alytuje, o pats pasiėmęs vos vienerių metų dukrą išsikraustė gyventi į Kauną, grasindamas, jog A. M. daugiau niekada nepamatys savo dukters.“, neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo A. R. garbę ir orumą.
46. Pagal CK 2.24 straipsnį garbė ir orumas ginamas, nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011, ir kt.).
47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir panašiai), per visuomenės informavimo priemones elektroniniu paštu, internetu ir panašiai bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011).
48. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006).
49. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jos 2019-05-15 Vilniaus moterų namų specializuotam pagalbos centrui pateikti teiginiai apie ieškovą bei jų konfliktiškus tarpusavio santykius vertintini kaip žinių paskleidimas. Apeliantė nurodė, kad ji atitinkamą informaciją perdavė institucijai, kuri moterims padeda spręsti įvairius sunkumus (krizes). Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovės duoti paaiškinimai Vilniaus moterų namų specializuotam pagalbos centrui teismo negalėjo būti vertinami kaip paskleisti tretiesiems asmenims.
50. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju negali būti traktuojama, kad asmens garbę ir orumą žeminančios, tikrovės neatitinkančios žinios buvo paskleistos tretiesiems asmenims, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė CK 2.24 straipsnio 1 dalies prasme paskleidė ieškovo garbę ir orumą žeminančius duomenis, susijusius su ieškovu. Atsakovė nesiėmė veiksmų, kurie galėtų būti kvalifikuoti duomenų, susijusių su ieškovu, paskleidimu, t. y. tokių duomenų perdavimu „tretiesiems asmenims“. Byloje nekyla ginčo, kad atsakovė kreipėsi į visuotinai žinomą nevyriausybinę organizaciją (instituciją), kuri padeda moterims spręsti atitinkamas krizes (šiuo atveju teikia pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patiriančioms moterims). Pažymėtina, jog kreipimosi į Vilniaus moterų namų specializuotą pagalbos centrą metu atsakovės teikti paaiškinimai, teisėjų kolegijos vertinimu bei ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas, yra atsakovės reakcija į tam tikras praeityje buvusias ar esamas aplinkybes, kuri yra sąlygota nesėkmingai susiklosčiusio šeimyninio gyvenimo ir sutuoktinio elgesio neigiamo vertinimo. Iš paskleistos informacijos turinio bei konteksto, akivaizdu, jog buvę sutuoktiniai nesutaria, neišsaugojo vienas kito atžvilgiu pagarbių ir draugiškų santykių, todėl buvusios sutuoktinės kreipimasis pagalbos, savaip vertinant tarp šalių vykusius ar vykstančius konfliktus, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiaudamas teise kreiptis pagalbos į tam įkurtas organizacijas ir nesąžiningu atsakovės elgesiu. Kaip matyti iš 2019-07-15 Vilniaus moterų namų specializuoto pagalbos centro pažymos, atsakovei buvo teikiama specializuota kompleksinė pagalba – informavimas, konsultavimas, palaikymas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė į šią instituciją kreipėsi tikėdamasi daryti tam tikrą poveikį ieškovui, nėra pakankamai pagrįsta. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad ta aplinkybė, jog atsakovė pateiktos Moterų pagalbos centrui informacijos pagrindu surašytą pažymą kaip įrodymą panaudojo civilinėse bylose ar ieškovo atžvilgiu pradėtame ikiteisminiame tyrime, kur buvo atliekamas atitinkamų faktų vertinimas ir daromos išvados, nėra pagrindas taikyti CK 2.24 straipsnį. Todėl asmens neturtinės teisės ir interesai tokiu atveju negali būti ginami CK 2.24 straipsnio pagrindu ir negali būti taikomi šiame straipsnyje nustatyti teisių gynimo būdai.
51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nenustačius žinių paskleidimo fakto, nėra teisinio pagrindo nustatinėti žinių pobūdžio (žeminančios, atitinkančios tikrovę), nes asmens garbės ir orumo pažeidimas yra atitinkamo pobūdžio žinių paskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija žinių pobūdžio (žeminančios, atitinkančios tikrovę) nenustatinėja. Šioje byloje nenustačius žinių paskleidimo fakto, atmetami ir ieškinio reikalavimai dėl paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
52. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinio reikalavimą, susijusį su atsakovės 2019-05-15 Vilniaus moterų namų specializuotam pagalbos centrui pateikta informacija.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
53. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas priteisė 2 520 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies. Ieškovas apeliaciniame skunde išdėstė argumentus dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo teigimu, priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per mažas. Atsakovė, apeliaciniu skundu prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, dalyje dėl ieškovo prašytos ir pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos ir jos dydžio jokių argumentų nenurodė, atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.
54. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
55. Įstatymas nenustato konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių atskirais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, tačiau įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas teismas sprendžia, koks neturtinės žalos dydis galėtų geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).
56. Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015).
57. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, motyvavo priteistą neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pirmiau nurodytus kriterijus, taip pat į paskelbtų teiginių pobūdį ir mastą, paskelbimo vietą, taip pat į sukeltus padarinius ieškovui. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad atsakovės duoti paaiškinimai Vilniaus moterų namų specializuotam pagalbos centrui negali būti vertinami kaip paskleisti tretiesiems asmenims, t. y. nenustačius žinių paskleidimo fakto, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo moralinei nuoskaudai dėl nurodytų teiginių/nuomonės paskleidimo atlyginti, teisingas ir pakankamas neturtinės žalos atlyginimas yra 2 000 Eur (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo akcentuojamas jo sveikatos pablogėjimas galėjo kilti ne tik dėl atsakovės paskleistų teiginių, bet ir dėl besitęsusių ieškovo ir atsakovės konfliktų. Dėl to priteisti ieškovui iš atsakovės didesnį neturtinės žalos atlyginimą nėra teisinio pagrindo. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo padidinti teismo priteistą neturtinės žalos dydį vien dėl to, kad atitinkami atsakovės teiginiai apie ieškovą buvo pripažinta ne nuomone, o žinia apie faktus, nes tai nei nesumažino, nei nepadidino ieškovo patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų.
58. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl procesinės bylos baigties
59. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės apeliaciniai skundai iš dalies yra pagrįsti, todėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimas pakeistinas. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą dalyje, kuria atsakovės paskleisti teiginiai apie ieškovo padarytas nusikalstamas ar kitas neteisėtas veikas (papirkinėjimą, smurtą, prievartą, apgaulę, įvykdytus nusikaltimus ir pan.) buvo ne žinia apie tikrovę neatitinkančius faktus, o be pakankamo faktinio pagrindo paskleista jos nuomonė, netinkamai kvalifikavo atsakovės paskleistą informaciją. Kita vertus, byloje nustačius, jog atsakovė neturi paskyros „Facebook“ tinklapyje, negali būti tenkinamas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę toje pačioje jos socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje paskelbti paskleistų tikrovės neatitinkančių teiginių paneigimą. Be to, kadangi nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nėra pagrindo tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimų dėl paskleistų teiginių (nuomonės) pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą, ir tikrovės neatitinkančių ir žeminančių asmens garbę ir orumą duomenų paneigimo teismo tvarka. Be to, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė kreipdamasi į Moterų pagalbos centrą ir jam pateikdama paaiškinimus apie ieškovą pažeidė jo garbę ir orumą, nes nenustatytas žinių paskleidimo faktas bei nesąžiningas atsakovės elgesys. Taip pat, apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad atsakovės duoti paaiškinimai Vilniaus moterų namų specializuotam pagalbos centrui negali būti vertinami kaip paskleisti tretiesiems asmenims, ieškovo moralinei nuoskaudai dėl nurodytų žinios/nuomonės paskleidimo neturtinės žalos atlyginimas sumažinamas nuo 2 520 Eur iki 2 000 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
60. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pakeitus skundžiamą teismo procesinį sprendimą, byloje perskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme, bei paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese (CPK 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys).
61. Apeliacinio teismo vertinimu, šiuo atveju iš esmės buvo patenkinti 2 (socialiniame tinklapyje „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše ir tekstiniame įraše) iš 3 ieškinio reikalavimų, susijusių su ieškovo garbę ir orumą žeminančių teiginių paskleidimu. Reikalavimai paneigti paskleistus teiginius yra išvestiniai ir kaip atskiri reikalavimai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kontekste nevertinami. Ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas 13 proc. Atitinkamai ieškovo patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 40 procentų, atmestų – 60 procentų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje bylose dėl garbės ir orumo gynimo bei neturinės žalos priteisimo priteisiant bylinėjimosi išlaidas paprastai patenkintų / atmestų reikalavimų santykio principas formaliai netaikomas. Nors ieškovo patikslintas ieškinys nebuvo tenkintas visiškai, taip pat nei apeliacinės instancijos teisme visa apimtimi nebuvo tenkintas nei ieškovo, nei atsakovės apeliaciniai skundai, tačiau atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo rezultatą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad procesinis sprendimas byloje priimtas ieškovo naudai, todėl jam iš atsakovės priteistina dalis (40 procentų) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsakovei patirtų išlaidų neatlyginant (CPK 93, 98 straipsniai).
62. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2 080 Eur (1 500 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti + 338,00 Eur žyminis mokestis + 242,00 Eur išlaidų už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą) bylinėjimosi išlaidų ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovas taip pat pateikė duomenis dėl patirtų 1 000 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir 338 Eur sumokėtam žyminiam mokesčiui. Taigi teismas ieškovui iš atsakovės priteisia 1 367,20 Eur (3 418 Eur x 40 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Teismas, pažymi, jog ieškovą pirmosios instancijos teisme atstovavo ne tik advokatė, bet ir advokato padėjėja, todėl nepagrįsti atsakovės argumentai, jog už advokato padėjėjos dalyvavimą teismo posėdžiuose atstovavimo išlaidos ieškovui neatlygintinos. Už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas sumokėjo iš viso 91,00 Eur (38,00+53,00) žyminio mokesčio, tačiau prašymai dėl laikinųjų priemonių taikymo nebuvo tenkinti, todėl, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, šios išlaidos ieškovui nepriteisiamos.
63. Pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 19,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 3,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, šios išlaidos šalims paskirstytinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. iš ieškovo valstybei priteistina 13,90 Eur (23,16 Eur x 60 proc.), iš atsakovės valstybei priteistina 9,26 Eur (23,16 Eur x 40 proc.). Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą, ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Pripažinti, kad atsakovė A. M. socialiniame tinklapyje „Facebook“ savo asmeninėje paskyroje 2019-10-05 paskelbtame vaizdo įraše ir 2019-10-06 paskelbtame tekstiniame įraše paskleidė tikrovės neatitinkančius teiginius apie ieškovą: „Jis viską paperka tam, kad niekaip jam neišeitų jokio tyrimo, išvis net ikiteisminio“, „Melais ir korupcija duoda viską smurtautojui, alkoholikui“; „A. R. po mūsų dukros gimimo pradėjo kasdieną vartoti alkoholį, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš mane ir ką tik gimusią mūsų dukrą. Privertė pasirašyti įgaliojimus, naudodamas prieš mane psichologinį spaudimą, priėmė mano vardu paskolų, bei pristeigė įmonių“; „Šiai dienai žinomi visi faktai – turim visus įrodymus, patvirtinančius A. R. įvykdytą visapusišką susidorojimą su A. M.“; „A. R. įvykdė nusikaltimą (finansinį, fizinį, psichologinį, moralinį – susidorojimą) prieš mane – A. M.“, kurie pažemino ieškovo A. R. garbę ir orumą.
Priteisti iš A. M. ieškovui A. R. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Likusią patikslinto ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės A. M. ieškovui A. R. 1 367,20 Eur (tūkstančio trijų šimtų šešiasdešimt septynių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Priteisti iš ieškovo A. R. valstybei 13,90 Eur (trylikos eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės A. M. valstybei 9,26 Eur (devynių eurų 26 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.