- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- e2-1884-798/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01293-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- S. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo (kreditoriaus) S. B. skundą dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės kompanija“ 2020 m. spalio 21 d. vyksiančio kreditorių susirinkimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas S. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: uždrausti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – BUAB) „Šiaurės kompanija“ nemokumo administratoriui vykdyti 2020 m. spalio 21 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą; įpareigoti pateikti kreditoriams išlaidas patvirtinančius dokumentus, paaiškinimus, kam ir kokios išlaidos buvo panaudotos; įpareigoti administratorių šaukiant kreditorių susirinkimą sudarinėti klausimus kreditorių balsavimui taip, kad kreditoriai kiekvienu klausimu galėtu balsuoti atskirai; nustačius, jog administratorius pažeidžia kreditorių teises informuoti apie šiuos pažeidimus Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo (kreditoriaus) S. B. skundą dėl BUAB „Šiaurės kompanija“ vyksiančio 2020 m. spalio 21 d. kreditorių susirinkimo, kadangi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau ir – JANĮ) nėra numatyta kreditoriaus teisė reikšti tokio pobūdžio reikalavimą. Kreditorius savo galimai pažeistas teises gali ginti skųsdamas kreditorių susirinkimo sprendimus (JANĮ 43 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti skundą dėl BUAB „Šiaurės kompanija“ 2020 m. spalio 21 d. vyksiančio kreditorių susirinkimo. Taip pat pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucini Teismą.
4. Nurodo, kad teismo atsisakymas priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, remiantis JANĮ 43 straipsniu, pažeidžia atsakovės kreditoriaus ir akcininko teisę į efektyvia gynybą, galimybę apginti pažeistas teises ir laisves. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta įstatymo leidėjo pareiga įtvirtinti įstatymuose ne teorines galimybes apginti pažeistas teises o įtvirtinti efektyvias priemones, kurios užtikrintu galimybes neteisėtas veikas savalaikiai identifikuoti, užtikrintų galimybę nesusidaryti prielaidoms nusikalstamų veikų tyrimui vilkinti ir tokiu būdų užkirsti galimybę šių neteisėtų veiksmų pasekmėms atsirasti. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius įvykdė neteisėtas veikas šaukdamas kreditorių susirinkimą, dėl to pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, tačiau JANĮ 43 straipsnyje nėra numatyta galimybė kreditoriui (ir akcininkui) kreiptis į teismą prieš bankrutavusios bendrovės kreditorių susirinkimo sušaukimą, t. y. nėra numatyta galimybė užkirsti kelią neigiamų pasekmių, susijusių su galimai nepagrįstų kreditorių nutarimų priėmimu, kilimui. Kadangi JANĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, dėl to pareiškėjas prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar JANĮ, nereglamentuojantis akcininko teisių, ir JANĮ 43 straipsnis, neužkerta kreditoriui galimybės kreiptis į teismą, atitinka Konstituciją ir nepažeidžia pareiškėjo teisių ir laisvių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
6. Iš Valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registro viešai teikiamų duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog BUAB „Šiaurės kompanija“ akcininkas bei 2010-11-10–2013-03-13 metų laikotarpiu direktorius S. B..
7. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-169-640/2020 iškelta bankroto byla atsakovei UAB „Šiaurės kompanija“; bankroto (nemokumo) administratore paskirta UAB „Skolvalda“. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Šiaurės kompanija“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, taip pat antros eilės kreditoriaus S. B. 6 595,39 Lt dydžio finansinis reikalavimas (vėlesnėmis nutartimis kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas buvo tikslinamas, taip pat antros eilės kreditoriaus S. B. finansinis reikalavimas). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi BUAB „Šiaurės kompanija“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
8. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. eB2-4104-640/2020 2020 m. spalio 20 d. gautas pareiškėjo S. B. 2020 m. spalio 19 d. skundas dėl BUAB „Šiaurės Kompanija“ 2020 m. spalio 21 d. vyksiančio kreditorių susirinkimo. Skunde nurodyta, kad 2020 m. spalio 21 d. kreditorių susirinkimas šaukiamas pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas – kreditoriai tinkamai neinformuoti apie susirinkimą, negali tinkamai jam pasiruošti ir jame dalyvauti, darbotvarkės klausimai suformuluoti taip, kad nėra galimybės balsuoti už atskirus klausimus ir kt. Atitinkamai imperatyvias įstatymo nuostatas pažeidžiančio BUAB „Šiaurės kompanija“ kreditorių susirinkimo sušaukimas sąlygos netinkamą kreditorių nutarimų priėmimą.
Dėl atskirojo skundo netenkinimo
9. JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ. Taigi į JANĮ 155 straipsnyje įstatymo leidėjo numatytą išimčių sąrašą nepatenka procedūros, reglamentuojančios kreditorių susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką. Šiuo atveju BUAB „Šiaurės kompanija“ kreditorių susirinkimas buvo šaukiamas 2020 m. spalio 21 d., t. y. nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, todėl pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentai vertinami taikant JANĮ nuostatas.
10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad JANĮ nėra numatyta kreditoriaus teisė skolininko bankroto byloje reikšti skundą dėl neįvykusio (šaukiamo) kreditorių susirinkimo. Romėnų teisėje suformuluotas principas „ko nėra bylose, to nėra ir pasaulyje“ (lot. quod non esti in actis, non esti in mundo). Taigi S. B., nei kaip BUAB „Šiaurės kompanija“ kreditorius, nei kaip akcininkas negali skųsti teismui neįvykusio kreditorių susirinkimo (nepriimtų nutarimų).
11. JANĮ 43 straipsnyje nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę: 1) dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose; 2) teikti siūlymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų; 3) skųsti teismui kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus; 4) gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus; 5) reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės; 6) kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo; 7) naudotis kitomis šiame ir kituose įstatymuose kreditoriams suteiktomis teisėmis.
12. JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Pagal 55 straipsnio 2 dalį kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę skųsti teismui šie asmenys: 1) kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; 2) kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas; 3) nemokumo administratorius.
13. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. B2-169-640/2020 2020 m. spalio 23 d. gautas BUAB „Šiaurės kompanija“ 2020 m. spalio 21 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 9 ir 2020 m. lapkričio 6 d. gautas kreditoriaus S. B. skundas, kuriame, be kitko, kvestionuojami 2020 m. spalio 21 d. BUAB „Šiaurės kompanija“ kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka ir darbotvarkės ketvirtuoju klausimu svarstytas ir priimtas nutarimas dėl administravimo išlaidų. Taigi kreditorius S. B. yra pasinaudojęs JANĮ 43 straipsnio suteikta teise – pateikė teismui skundą dėl 2020 m. spalio 21 d. BUAB „Šiaurės kompanija“ kreditorių susirinkimo. Taigi teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl 2020 m. spalio 21 d. BUAB „Šiaurės kompanija“ susirinkimo nutarimų pagrįstumo ir teisėtumo, patikrins, ar buvo laikytasi apskųsto kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos ir, ar kreditorių priimti nutarimai nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ar / ir bankrutavusios įmonės interesams (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).
Dėl nesikreipimo į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
14. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau ir – Konstitucinis Teismas), kad šis išnagrinėtų, ar JANĮ nuostatos ir JANĮ 43 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau ir – Konstitucija) 30 straipsnio 1 daliai. Prašymas grindžiamas tuo, kad JANĮ nuostatos ir JANĮ 43 straipsnyje nenumatyta galimybė kreditoriui (ir akcininkui) kreiptis į teismą prieš įvyksiantį bankrutavusios bendrovės kreditorių susirinkimą, jog užkirsti kelią galimomis neigiamoms pasekmėms – kreditorių nepagrįstų nutarimų priėmimui, kurį sąlygos nemokumo administratoriaus galimai neteisėti veiksmai, pateikta neišsami ir netiksli informacija.
15. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Taigi teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010, išaiškinta, kad <...> bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar ne. Ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
16. Apeliacinės instancijos teismas netenkina pareiškėjo prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Šiuo atveju nėra ne tik pagrindo spręsti dėl pareiškėjo iškeltų klausimų dėl JANĮ nuostatų ir JANĮ 43 straipsnio neatitikimų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam teisminės gynybos principui, bet toks prašymas nesuderinamas su CPK 320 straipsnyje nustatytomis apeliacijos ribomis, kadangi pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjami BUAB „Šiaurės kompanija“ šaukto 2020 m. spalio 21 d. kreditorių susirinkimo procedūriniai aspektai ir pareiškėjas yra pasinaudojęs JANĮ 43 straipsnio suteikta teise (pateikęs skundą, kuriame kvestionuoja įvykusį BUAB „Šiaurės kompanija“ 2020 m. spalio 21 d. kreditorių susirinkimą).
17. Pareiškėjui išaiškintina, kad jis turi teisę kreiptis dėl teisinės pagalbos (dėl procesinių dokumentų parengimo) į advokatus, advokatų padėjėjus arba kitus civilinio proceso įstatyme nurodytus asmenis (CPK 51 straipsnio 1 dalis; 56 straipsnis) arba remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu turi teisę kreiptis dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos. Visa informacija apie tai kur, kam ir kaip teikiama valstybės garantuojama teisinės pagalba yra svetainėje www.vgtpt.lrv.lt.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.