Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijaus Stankevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjams apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pareiškėjai sutiko, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Atsakovui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsakovas pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų A. P. ir A. P. patikslintas skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. SFP-555-(14.35.36) „Dėl formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimų neišdavimo“ ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. ISS-2486-(8.5.) „Dėl Jūsų skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai taip pat prašo įpareigoti atsakovą vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 1443 ir iš naujo nagrinėjant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus išduoti Mažeikių rajono savivaldybės administracijai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini). Byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, jog pareiškėjams priklausantis žemės sklypas yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, o pareiškėjų žemės sklypo gretimybėje – (duomenys neskelbtini), yra 0,0740 ha ploto valstybinės žemės sklypas (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) (36 b. l.). Pareiškėjai, siekdami besiribojantį valstybinės žemės sklypą prisijungti prie jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, 2018 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją, prašydami organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (37 b. l.). Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. R8-232-3014 informavo SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininką, kad Mažeikių rajono savivaldybėje 2018 m. rugpjūčio 28 d. gautas A. P. prašymas dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimo su besiribojančiu jos žemės sklypu ir pasiūlė pakartotinai per 30 dienų pateikti prašymą parduoti žemės sklypą sodininkų bendrijai bei pateikti sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimą dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, įsigijimo sodininkų bendrijos nuosavybėn; taip pat informavo apie tai, jog, jei per nustatytą terminą bendrija nepateiks prašymo parduoti šį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sodininkų bendrijai, administracija pradės organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pagal pilietės A. P. prašymą (39 b. l.). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. Al-2405 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nusprendė pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą adresu (duomenys neskelbtini), planavimo tikslas: įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiais žemės sklypais (kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) (38 b. l.). Mažeikių rajono savivaldybė 2019 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrių, prašydama pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų (kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektui, kurio tikslas įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, rengti. Atsakovas, išnagrinėjęs A. P. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Mažeikių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), pateiktą per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS), priėmė skundžiamą 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. SFP-555-(14.35.36) „Dėl formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimų neišdavimo“, kuriuo nusprendė nepritarti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), didinimui. Skundžiamame sprendime, be kita ko, teigiama, jog prie ŽPDRIS byloje esančių dokumentų buvo pridėtas SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio 2018 m. spalio 25 d. protokolas Nr. 5, pagal kurį nepritariama nagrinėjamos teritorijos privatizavimui, be to, bendro naudojimo teritorija yra daug didesnė nei 0,04 ha ir tai neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos, todėl buvo priimtas neigiamas sprendimas. Skundžiamo sprendimo teisiniais pagrindais nurodomi: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 49 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9 punktas. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, 2019 m. lapkričio 20 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė skundą, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą sprendimą bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrių vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 1443 ir išduoti formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 23 d. sprendime Nr. ISS-2486-(8.5.) „Dėl Jūsų skundo“ nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba prieštarauja sodininkų bendrijos bendro naudojimo žemės privatizavimui, norint suformuoti ir privatizuoti įsiterpusį žemės sklypą, reikalingas sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimas, kuriuo būtų pritarta minėtos teritorijos privatizavimui.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, bei Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas (toliau – ir Sodininkų bendrijų įstatymas).

Vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šiais atvejais: 1) kai pagal detaliojo plano, numatančio tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus, suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos, vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais, ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas; 2) kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų; 3) kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 4) kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį; 5) kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms; 6) kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 7) kai suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).

Ginčo valstybinės žemės sklypas yra mėgėjų sodo teritorijoje, todėl bylai aktualus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 49 punktas, teigiantis, kad mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti projekto rengimą nagrinėjami bei su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai apie pradedamą rengti projektą informuojami Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, (toliau – ir Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, Taisyklės) nustatyta tvarka.

Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 7 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 1 d.) teigia, kad žemėtvarkos projektas, kuriame projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengiamas gavus sodininkų bendrijos ar kito asmens, pageidaujančio ir turinčio teisę pirkti tokį žemės sklypą, prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio, o miestų ir miestelių teritorijose – savivaldybės administracijos direktoriaus iniciatyva. Kartu su prašymu inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą asmuo pateikia prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą ir pateikia kitus šių taisyklių 25.2 ir 25.7 papunkčiuose (kai prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą pateikia sodininkų bendrijų nariai, kiti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos) arba šių taisyklių 27.4 papunktyje (kai prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą pateikia sodininkų bendrija) nurodytus dokumentus. Šių Taisyklių 3 punktas numato, jog pagal taisykles Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat užsieniečiai ir užsienio juridiniai asmenys ar kitos užsienio organizacijos, nurodytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus: sodininkų bendrijos nariai ir kiti asmenys bei sodininkų bendrijos. Sodininkų bendrijos nariai ir kiti asmenys turi teisę mėgėjų sodo teritorijoje pirkti: 1) teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus; 2) įsiterpusius valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1 punktas). Sodininkų bendrijos turi teisę mėgėjų sodo teritorijoje pirkti: 1) bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai; 2) įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2 punktas). Taisyklių 4 punktas reglamentuoja, jog be aukciono parduodami šių taisyklių 3.1.1 ir 3.2 punktuose nurodyti valstybinės žemės sklypai asmenims, pagal šias taisykles turintiems teisę juos įsigyti. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai taip pat parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad pareiškėjai turi teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir jį sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, tačiau tokia galimybė sudaroma, jeigu sodininkų bendrija atsisako pirkti įsiterpusį žemės sklypą bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.

Išanalizavus minėtą teisinį reguliavimą ir įvertinus prašomo panaikinti atsakovo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. SFP-555-(14.35.36) „Dėl formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimų neišdavimo“ turinį, sutiktina su pareiškėjų argumentais, jog sprendimas, kuriuo atsakovas nusprendė nepritarti žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), didinimui, yra nepagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai.

Taisyklių 9 punktas teigia, kad teritorinis padalinys ar savivaldybės administracija, gavę asmens prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo jį išnagrinėja ir nustatę, kad asmuo turi teisę įsigyti šį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir žemėtvarkos projektas, kuriame būtų projektuojamas prašomas įsigyti įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, gali būti rengiamas, kreipiasi į sodininkų bendriją, praneša apie rengiamą žemėtvarkos projektą ir siūlo per 30 dienų nuo teritorinio padalinio kreipimosi, jeigu šio įsiterpusio valstybinės žemės sklypo reikia sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, pateikti prašymą parduoti žemės sklypą, taip pat pateikti šių taisyklių 27.4 papunktyje nurodytą dokumentą – sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimą dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo, naudojamo bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, įsigijimo sodininkų bendrijos nuosavybėn. Jeigu sodininkų bendrija per nustatytą terminą pateikia prašymą parduoti žemės sklypą, taip pat pateikia reikiamus dokumentus, teritorinis padalinys per 10 dienų nuo sodininkų bendrijos prašymo parduoti žemės sklypą ir reikiamų dokumentų gavimo praneša asmeniui, pateikusiam prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, kad jo prašymas parduoti žemės sklypą nebus tenkinamas, nes šio įsiterpusio valstybinės žemės sklypo reikia sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.

Taisyklių 10 punkte nustatyta, jeigu sodininkų bendrija per teritorinio padalinio ar savivaldybės administracijos nustatytą terminą prašymo parduoti žemės sklypą ir visų reikiamų dokumentų nepateikia arba pateikia atsisakymą pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, teritorinis padalinys ar savivaldybės administracija per 5 darbo dienas nuo nustatyto termino pateikti prašymą parduoti žemės sklypą pabaigos arba atsisakymo pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą gavimo raštu (registruotu laišku arba pasirašytinai) praneša asmeniui, pateikusiam prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą, ir kitiems asmenims, pagal šias taisykles turintiems teisę be aukciono įsigyti projektuojamą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, apie teritorinio padalinio ar savivaldybės administracijos priimtą sprendimą organizuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą. Pranešime nurodoma, kad asmuo per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo gali pateikti prašymą parduoti žemės sklypą, taip pat nurodoma, kokius dokumentus asmuo, pageidaujantis įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, turi pateikti (šių taisyklių 25.2 ir 25.7 papunkčiai).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. R8-232-3014 informavo SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininką, kad Mažeikių rajono savivaldybėje 2018 m. rugpjūčio 28 d. gautas A. P. prašymas dėl įsitepusio valstybinės žemės ploto sujungimo su besiribojančiu jos žemės sklypu, pasiūlė pakartotinai per 30 dienų pateikti prašymą parduoti žemės sklypą sodininkų bendrijai bei pateikti sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimą dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, įsigijimo sodininkų bendrijos nuosavybėn bei informavo apie tai, jog, jei per nustatytą terminą bendrija nepateiks prašymo parduoti šį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sodininkų bendrijai, administracija pradės organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pagal A. P. prašymą. Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad, negavus prašytų dokumentų, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. lapkričio 12 d. priėmė įsakymą Nr. Al-2405 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nusprendė pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą adresu (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrių su prašymu pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų (kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Tuo tarpu, atsakovas ginčijamu 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. SFP-555-(14.35.36) „Dėl formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimų neišdavimo“ nepritarė žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), didinimui, vadovaudamasis prie Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje esančių dokumentų pridėtu SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio 2018 m. spalio 25 d. protokolu Nr. 5, pagal kurį bendrija nepritaria nagrinėjamos teritorijos privatizavimui.

Iš teismui pateikto sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio, vykusio 2018 m. spalio 25 d., protokolo Nr. 5 turinio nustatyta, jog šio posėdžio metu dalyvavo 5 valdybos nariai, darbotvarkėje buvo numatyti 4 klausimai, iš jų ir klausimas dėl leidimo išpirkti kanalizuotą kanalą (1 darbotvarkės klausimas). Svarstant šį darbotvarkės klausimą buvo perskaitytas Mažeikių rajono savivaldybės raštas „Dėl įsiterpusios valstybinės žemės pirkimo ar prijungimo prie žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir konstatuota, kad P. savavališkai ir neteisėtai yra užėmusi minėtą kanalo dalį, t. y. valstybinę žemę ir neturi jokios teisės į privatizavimą, nes net nėra bendrijos narė ir nemoka privalomų tikslinių mokesčių. Vienbalsiai nutarta A. P. atlaisvinti savavališkai ir neteisėtai užimtą kanalo ruožą ties savo sklypu, nes kanalai, esantys bendrijos teritorijoje yra valstybinė žemė ir skirta bendrijos drenažinei sistemai funkcionuoti, todėl valdyba nepritaria kanalų privatizavimui.

Vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 14 straipsniu, bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – bendrijos narių susirinkimą ir vienasmenį (bendrijos pirmininkas) ar kolegialų (bendrijos valdyba) organą. Svarbiausi sodininkų bendrijai ir jos nariams klausimai sprendžiami bendrijos narių susirinkime. Klausimai, dėl kurių išimtinę sprendimo teisę turi bendrijos narių susirinkimas, išvardyti Sodininkų bendrijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 15 straipsnio 1 dalyje. Šios dalies 15 punkte nustatyta, kad išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Ši nuostata reikšminga keletu aspektų. Pirma, ji reiškia, kad dėl visų su sodininkų bendrijos narių bendrąja nuosavybe susijusių klausimų turi būti priimamas bendrijos susirinkimo sprendimas. Antra, bendrijos narių susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrijos organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų (15 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju matyti, kad sprendimas dėl nepritarimo A. P. pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą buvo priimtas nesilaikant Sodininkų bendrijų įstatyme nustatytų reikalavimų (sprendimą priėmė bendrijos valdyba), naujo sprendimo, kurį būtų priėmęs sodininkų bendrijos narių susirinkimas, kaip, kad pabrėžė ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2019 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. R8-232-3014, adresuotame SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkui (39 b. l.), ir reglamentuota Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte, sodininkų bendrija nepateikė, nors privalėjo, laikydamasi išdėstytų reikalavimų, šį klausimą iškelti svarstymui sodininkų bendrijos susirinkime. Kaip minėta, jeigu sodininkų bendrija per nustatytą terminą pateikia prašymą parduoti žemės sklypą, taip pat pateikia reikiamus dokumentus, teritorinis padalinys per 10 dienų nuo sodininkų bendrijos prašymo parduoti žemės sklypą ir reikiamų dokumentų gavimo praneša asmeniui, pateikusiam prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, kad jo prašymas parduoti žemės sklypą nebus tenkinamas, nes šio įsiterpusio valstybinės žemės sklypo reikia sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju Bendrija nepasinaudojo savo teise ir per Taisyklių 9 punkte nustatytą terminą neišreiškė noro įsigyti ginčo valstybinį žemės sklypą visuomeniniams poreikiams, taigi atsakovas neturėjo pagrindo skundžiamame akte nurodytų aplinkybių laikyti paneigiančiomis pareiškėjo teisę į atitinkamas viešojo administravimo procedūras (organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą), reikalingas realizuoti teisę įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą.

Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Vadovaujantis gero administravimo principu valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, skirtu užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Ši nuostata įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus individualius administracinius sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis (žr., pvz., 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-485/2013). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007). Tuo tarpu nemotyvuotas sprendimas esminiai pažeidžia asmens teisę žinoti jo teises ir pareigas įtakojančias faktines aplinkybes ir naudotis teise į gynybą, o taip pat apsunkina teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą įgyvendinimą (žr., pvz., 2006 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-786/2006).

Apibendrinus nurodytus argumentus, spręstina, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. SFP-555-(14.35.36) „Dėl formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimų neišdavimo“, neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo, pagrįstumo, sprendime išimtinai rėmėsi sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio, vykusio 2018 m. spalio 25 d., protokole užfiksuotu sprendimu, priimtu pažeidžiant būtiniausias procedūras. Administracinio akto turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas. Nustačius, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. SFP-555-(14.35.36) „Dėl formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimų neišdavimo“ yra nepagrįstas faktais, įrodymais ir individualia argumentacija, toks sprendimas pripažintinas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes teismui yra apsunkintos galimybės patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl jis naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad revizuodamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. SFP-555-(14.35.36) trečiasis suinteresuotas asmuo, nagrinėdamas pareiškėjo 2019 m. lapkričio 20 d. skundą, padarė nepagrįstas išvadas, trečiojo suinteresuoto asmens, kaip išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. ISS-2486-(8.5.) taip pat yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Pareiškėjai patikslintu skundais taip pat prašo įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėjant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus išduoti Mažeikių rajono savivaldybės administracijai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, įpareigodamas tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl nagrinėjamoje byloje netenkintinas pareiškėjų prašymas įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėjant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus išduoti Mažeikių rajono savivaldybės administracijai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus. Pažymėtina, jog individualaus akto panaikinimas savaime suponuoja atsakovui pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują administracinės procedūros sprendimą, kuriuo, atsižvelgiant į šioje byloje pateiktus išaiškinimus, būtų pakartotinai išnagrinėtas pareiškėjos A. P. prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Mažeikių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) pateiktą per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad papildomų teismo patvarkymų atsakovui davimas būtų nepagrįstas ir neleistinai peržengiantis pareiškėjo iškeltos bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje A-1196-502/2015).

Pareiškėjai patikslintu skundu taip pat teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 30 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja A. P. 2020 m. sausio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 490 sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį valstybei už skundo nagrinėjimą (10 b. l.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-32-575/2018). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo sprendimu pareiškėjų skundas (patikslintas skundas) tenkinamas ne visa apimtimi, pareiškėjų prašoma priteisti žyminio mokesčio suma, atsižvelgiant į patenkintų (atmestų) reikalavimų dalį (66 procentai), mažintina iki 19,80 Eur.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų A. P. ir A. P. patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. SFP-555-(14.35.36) „Dėl formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimų neišdavimo“ bei trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. ISS-2486-(8.5.) „Dėl Jūsų skundo“.

Likusią pareiškėjų A. P. ir A. P. patikslinto skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus, į. k. 188704927, 19,80 (devyniolika eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas pareiškėjos A. P., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.