- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-30
- Bylos Nr.
- e2-363-793/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „L.d“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „M.b.k“
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius
dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „L.d“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „M.b.k“, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Č. K. A., „(duomenys neskelbtini)“, dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė akcinė bendrovė (toliau ir AB) „L.d“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „M.b. k.“ (toliau ir atsakovė) 620,00 Eur turtinės žalos, 33,94 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų.
2. Nurodė, jog 2021 m. birželio 24 d. įvykio metu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067. Apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 620,00 Eur ir kompensavo atsiradusią žalą, išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas vandeniu trūkus bendro naudojimo vamzdžiui. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi įvykio metu buvo paskirta atsakovė, kuri privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrąją inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą. Tačiau atsakovė, neprižiūrėjo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo inžinerinės įrangos ir iki įvykio neorganizavo jos remonto, todėl atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai). Dėl vandens prasiskverbimo per bendro naudojimo inžinerinę įrangą ieškovės apdraustam turtui atsirado žalos. Žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, jog vien atsakovės pareiga prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus niekaip nepatvirtina egzistuojant atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, dėl to atsakovė negali būti laikoma atsakinga už bet kokią daugiabutyje kilusią žalą, kaip šiuo atveju ieškovės patirtą žalą. Atsakovė nėra ir niekaip negali būti laikoma atsakinga už absoliučiai visas daugiabučiame name įvykusias avarijas ar kitus incidentus, kurie galimai kilo dėl trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, pastato bendraturčių (naudotojų) ar kitų subjektų kaltės. Atsakovė, vykdydama Nuostatų 3 p. įtvirtintą uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (Nuostatų 4.2 p.); vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 p.); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau ir ilgalaikis planas), apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti (Nuostatų 4.4 p.); rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą ir teikia jį derinti patalpų savininkams (Nuostatų 4.5 p.); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 p.); su pasirinktais paslaugų teikėjais sudaro paslaugų pirkimo sutartis ir kontroliuoja jų vykdymą (Nuostatų 4.6.1 p.); teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus (Nuostatų 4.9 p.). Atsakovė pažymi, jog bendrojo naudojimo objektų administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, tam turi pritarti patalpų savininkai. Atsakovė tinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas – tiek iki įvykio, tiek po jų organizavo daugiabučio namo karšto vandens sistemų priežiūrą, tam pasitelkdama kompetentingus ir atestuotus specialistus. Pažymėtina, kad iki ginčo įvykio nesant duomenų apie galimai kritinę karšto vandens vamzdynų būklę, atsakovė neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo savavališkai organizuoti karšto vandens vamzdynų keitimo darbus. Iki įvykio namo karšto vandens sistema specialistų bei valstybės įgaliotų institucijų nebuvo pripažinti esantys avarinės būklės. Nesant kompetentingų asmenų, institucijų sprendimo, patenkinama vamzdynų būklė negali būti savaime tapatinama su jų avarine būkle ir tokia jų būklė negali būti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi būti nedelsiant imamasi veiksmų. Vamzdynų būklė netrukdė bei netrukdo, jų naudoti ir po ginčo įvykio atsakingiems asmenims suremontavus vamzdyno dalį. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Ginčo atveju atsakovė neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio. Šiuo atveju nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, taigi neegzistuoja ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl akivaizdu, jog ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, kas sudaro pakankamą ir teisėtą pagrindą ieškovės ieškinį atmesti.
5. Trečiasis asmuo, nepreiškiantis savarankiškų reiklavimų „(duomenys neskelbtini)“ AS pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad su trečiuoju asmeniu Č. K. A. sudarė draudimo sutartį, kurios pagrindu, be kita ko, buvo apdrausta ir buto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), savininko civilinė atsakomybė (toliau taip pat vadinama Draudimo sutartimi). Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, Č. K. A. informavo trečiąjį asmenį apie įvykį, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju – vandens išsiliejimą apdraustame bute. Remiantis atsakovės nurodyta informacija, kad gedimas buvo fiksuotas Č. K. A. priklausančioje inžinerinėje įrangoje ir bendrojo naudojimo tinkluose gedimai nebuvo fiksuoti, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Atitinkamai trečiasis asmuo, kaip Č.K. A. civilinės atsakomybės draudikas atlygino apliejimo metu padarytą žalą butams, kurių adresai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog trečiojo asmens sprendimas atlyginti žalą nukentėjusiems asmenims jokiu būdu nepašalina galimybės taikyti civilinę atsakomybę atsakovui. Priešingai, jei bylos nagrinėjimo metu bus nustatyta, kad žala kilo dėl atsakovo netinkamų veiksmų ar neveikimo, trečiasis asmuo įgis teisę regreso tvarka išreikalauti iš atsakovo sumą, lygią trečiojo asmens sumokėtoms draudimo išmokoms. Trečiojo asmens nuomone, atsakovė siekia įrodyti, kad ji periodiškai vykdė statinio apžiūrą ir priežiūrą. Trečiojo asmens vertinimu, šis dokumentas įrodo priešingas aplinkybes – atsakovės vykdytos apžiūros buvo formalios ir atsakovas nesiėmė reikiamų veiksmų, kad informuotų namo gyventojus apie būtinybę remontuoti bendrojo naudojimo vamzdyną. Apžiūros akto 6 skyriuje aptariama karšto vandens vamzdyno būklė. Akte nurodyta, kad vamzdynas yra paveiktas korozijos, dažni vamzdyno trūkimai, teigiama, kad dalies vamzdyno būklė nėra nustatyta. Šie duomenys aiškiai liudija, kad vamzdyno būklė buvo prasta ir jį buvo būtina remontuoti. Su tuo sutinka ir atsakovė apžiūros akte nurodydama, kad karšto vandens ir karšto vandens cirkuliacinės linijos vamzdyną reikia keisti nauju. Galima konstatuoti, jog karšto vandens vamzdyno būklė buvo bloga ir jį reikėjo keisti, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kurie liudytų, jog atsakovė bent kartą namo gyventojus informavo apie tokią prastą vamzdyno būklę ir siūlė jiems priimti sprendimą dėl vamzdyno remonto. Kitaip tariant, atsakovė buvo pasyvi ir nesiėmė nuo jos priklausančių veiksmų problemai spręsti. Dėl šios priežasties trečiasis asmuo sutinka su ieškovo nuomone, kad atsakovė savo pareigas vykdė netinkamai ir taip sukėlė žalą.
6. Ieškovės atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Mano, jog atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, ieškovės nuomone sutampa su trečiojo asmens „(duomenys neskelbtini)“ AS atsiliepime išdėstyta pozicija. Atsakovė netinkamai teikė savo paslaugas, avarinė tarnyba vyko daugiau nei valandą, nes jei bute nėra galimybės užsukti vandens, reiškia, kad ateinantis vanduo iš bendro vamzdžio turi pakankamai didelį spaudimą, ir vanduo galėjo būti sustabdytas tik užsikus bendrojo naudojimo vamzdyną. Tačiau to padaryta nebuvo, todėl atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą.
7. Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytą poziciją, su ieškiniu nesutinka. Papildomai paaiškino kad sustabdyti vandens pratekėjimą reikėjo ne užsukant vamzdį bute, kuris jau buvo nulaužtas ir vandens pratekėjimas vyko iki žemesnių aukštų, o reikėjo patekti į šiluminį punktą tam, kad užsukti bendrą vamzdį kad sustabdyti pratekėjimą. Tačiau dėl pakeistos spynos nebuvo galimybės to padaryti operatyviai. Trečiojo asmens savarankiškai tvarkytas ventilis yra jo vandens tiekimo ir vartojimo ribose, vartotojas gali pats reguliuoti vandens patekimą į butą, nes jis yra atskirtas nuo bendro naudojimo vamzdyno. Dėl ko avarinė tarnyba atvyko vėliau paaiškinti negali. Dėl atsakovo atsakomybės kad nebuvo tinkamai prižiūrima bendrojo naudojimo įranga nesutinka, kadangi ieškovė tiksliai nenurodė kokia tai įranga. Šilumos punkto spyna buvo pakeista be administratoriaus žinios, to administratorius negali niekaip kontroliuoti, todėl tai nerodo atsakovės nerūpestingumo, nes to objektyviai neįmanoma pašalinti, atsakovė susidūrė su kliūtimi, jog negali patekti į šilumos punktą, šiuo atveju atsakovės kaltės ir nerūpestingumo nėra, todėl prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8. Trečiasis asmuo Č. K. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog nutarė patikrinti ventilio veikimą, pasuko ventilį kaip sukosi ir jis palinko į šoną ir daugiau jo nesuko, pasuko aukštyn, pradėjo bėgti vanduo, paskambino avarinei tarnybai, užregistravo įvykį, Nepavyko užsukti ventilio, nors stengėsi. Ventilis buvo pastatytas keičiant skaitiklius prieš dvylika metų. Pasekmes avarinės tarnybos sutvarkė. Avarinės tarnybos darbuotojai sakė kad su ventiliu viskas tvarkoje, tačiau sakė, kad galėjo būti taip, jog darbuotojai montuodami jį per mažai prisuko. Avarinė tarnyba atvažiavo tik po valandos, nors iškvietė po 5 minučių, vanduo nubėgo iš 11 iki 3 aukšto., matyt dėl to, kad yra plyšiai tarp aukštų nemaži. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė AB „L. d.“ ir T. J. 2020 m. gruodžio 9 d. sudarė Būsto draudimo sutartį kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Prie apdraustų rizikų buvo priskirta ir vandens užliejimo rizika. 2021 m. birželio 24 d. apdraustame bute įvyko draudžiamasis įvykis. Jo metu buvo sulietos apdrausto buto virtuvės ir svetainės sienos bei apgadintos grindys. Ieškovė atliko žalos administravimo veiksmus, pripažino įvykį draudžiamuoju, padarytai žalai atlyginti išmokėjo nukentėjusiajam T. J. iš viso 620,00 Eur draudimo išmoką. Atsakovė UAB „M. b. k“ yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Iš atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. MB:T21 – 203076 nustatyta , kad avarija įvyko 2021 m. birželio 24 d., namo 11 aukšte, 65 bute buto savininkui bandant užsukti sriegį, kuris nulūžo ir bėgantis karštas vanduo užpylė apatinius 8 aukštus. Karštas vanduo užsisuka rūsyje šiluminiame punkte, tačiau dėl pakeisto patalpos rakto nebuvo galimybės operatyviai patekti į rūsyje esantį šiluminį punktą, gyventojams nupjovus spyną, vanduo buvo užsuktas.
10. Šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, funkcijų apimties ir civilinės atsakomybės už funkcijų atlikimą, įvykus avarijai, t. y. kaip nurodo ieškovė trūkus bendro naudojimo vamzdžiui padarant žalą vienam iš butų savininkų.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą.
12. Ieškovė byloje remiasi CK 6.263 straipsnio norma. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, bylos Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė (CK 6.266 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė yra atsakovė UAB „M. b. k“. Administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 straipsnio 1 dalis).
14. Ieškovės ieškinys iš esmės grindžiamas argumentu, kad atsakovė neprižiūrėjo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos ir iki įvykio neorganizavusi jos remonto pasielgė nerūpestingai (neteisėtai), todėl yra atsakinga už bendrojo naudojimo vamzdžio trūkimą ir avarijos pasekoje atsiradusią žalą. Teismas su šiuo ieškovės argumentu nesutinka.
15. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal šio straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktu, bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Pagal CK 4.85 straipsnio 8 dalį, namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams.
16. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
17. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Jau minėta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus. Pagal šių nuostatų 2 punktą, administratorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais; pagal 4 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: sudaro namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė, prireikus aprašą papildo arba keičia (Nuostatų 5.2 punktas); vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą (Nuostatų 5.3 punktas); remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiūrų duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, imasi priemonių šiems planams įgyvendinti, darbų planai pateikiami patalpų savininkams, šie planai svarstomi patalpų savininkų susirinkime (Nuostatų 5.4 punktas); vadovaudamasis darbų planais, rengia pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos (Nuostatų 5.4¹ punktas); Nuostatų 5.4, 5.4¹, 5.4², 7.1, 11, 12, 12¹ punktuose nurodytais atvejais 1/4 patalpų savininkų raštu pateiktu prašymu arba savo iniciatyva, vadovaudamasis CK 4.85 straipsnio 3 dalimi, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba šių Nuostatų 13 punkte nurodyta tvarka organizuoja patalpų savininkų balsavimą raštu. Vadovaujantis CK 4.85 straipsniu sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.
19. Pažymėtina, kad CK nenustato, kad paskyrus namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, pasibaigia ar kitaip apribojama patalpų savininkų nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo objektus. Taigi, nors nurodytos nuostatos ir įtvirtinta, jog administratorius vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimą bei techninę priežiūrą, su šia priežiūra susijusių paslaugų ir darbų kainos ir kokybės kriterijais, organizuoja namo techninę priežiūrą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, tačiau, iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, jog dalies šių funkcijų, tokių, kaip nusidėvėjusių vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, kadangi, pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.
20. Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, jog nėra ir niekaip negali būti laikoma atsakinga už absoliučiai visas daugiabučiame name įvykusias avarijas ar kitus incidentus, kurie galimai kilo dėl trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, pastato bendraturčių (naudotojų) ar kitų subjektų kaltės. Teismui trečiojo asmens „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys, foto fiksacijos, trečiojo asmens Č. K. A. parodymai duoti teismo posėdžio metu bei kiti įrodymai patvirtina, jog gedimas įvyko namo 65 buto gyventojo atsakomybės ribose buto savininkui pasukus ventilį, kuris nusisuko nuo sriegių ir pro tarpą ėmė bėgti karštas vanduo, o sustabdyti jį buvo įmanoma tik užsukus namo rūsyje šiluminiame punkte esančią sklendę. Tai yra, sukant ventilio rankenėlę, ventilis nusisuko nuo bendrojo naudojimo vamzdžio sriegių inžinerinės įrangos dalyje, už kurią jau atsakingas buto savininkas. Kaip nurodė buto savininkas trečiais asmuo Č. K. A., priežastis galimai galėjo būti keičiant vandens skaitiklius, nepakankamai užsuktas ventilis. Toks gedimas teismo vertinimu, nėra bendro naudojimo vamzdyno gedimas. Kaip matyti iš byloje pateikto akto avarinės tarnybos darbuotojai likvidavo avarinę situaciją. Avarijos likvidavimas užtruko dėl objektyvių priežasčių, negalint patekti į rūsyje esantį šilumos punktą, kurio spyna buvo pakeista kažkurio iš namo gyventojų apie tai neinformavus bei neperdavus rakto namo administratoriui. Taigi teismui pateikti duomenys ir įrodymai apie tai, kad atsakovė neturėjo galimybės realiai patikrinti vamzdžio, esančio buto savininko ribose, būklės, tačiau nėra pateikta duomenų apie tai, kad trūko būtent bendrojo naudojimo vamzdis, nepateikti duomenys ir įrodymai apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Pažymėtina, kad ieškovė, būdama draudiku neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos iš kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos - draudimo objektas. Iš esmės ieškovė išmokėdama draudimo išmoką rėmėsi tik draudėjo pranešimu, apžiūrėtomis draudėjo patalpomis ir pastato administratoriaus pranešimais. Draudikas neatliko jokių įvykio tyrimo veiksmų paremtų ekspertų, specialistų išvadomis (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų apie netvarkingus vamzdžius, apie būtinumą juos pakeisti ar apie kitus trūkumus ir kad dėl to būtų galima daryti išvadą, jog administratorius gavęs tokius pranešimus nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią tokių vamzdžių trūkimui (tokios avarijos atsiradimui). Savo teiginiams dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pagrįsti ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų. Teismo vertinimu, atsakovė šiuo atveju pagal bylos medžiagą buvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek buvo būtina, atsižvelgiant į prievolės esmę (namo bendraturčiams) ir kitas aplinkybes pagal esamus byloje įrodymus. Tai patvirtina byloje pateiktas 2020 m. birželio 9 d. atliktos statinio (duomenys neskelbtini), kasmetinės apžiūros aktas.
21. Taigi, ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šiuo atveju, kadangi neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) nenustatyta, t. y. nenustatyta vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą. Šiuo atveju byloje pateikti avarinės tarnybos atliktų darbų aktas bei trečiojo asmens „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas sugadinto, sunaikinto turto apžiūrėjimo aktas neabejotinai patvirtina, jog avarija įvyko trečiajam asmeniui Č. K. A. nuosavybės teise priklausančio buto ribose dėl karšto vandens ventilio gedimo (netinkamo tvirtinimo). Šiuo atveju, neįrodyta, jog administratorius turėjo kokios nors informacijos dar iki avarijos, jog ginčo vamzdis buvo ant tiek nusidėvėjęs, jog buvo būtina jį keisti ir būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo, jis nebuvo pakeistas. Vien tai, kad atsakovė apžiūros akte sutiko, jog karšto vandens ir karšto vandens cirkuliacinės linijos vamzdynas yra prastos būklės ir jį reikia keisti nauju, neįrodo, jog namo administratoriaus neteisėti veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala. Byloje nėra duomenų, kad iki buto užliejimo gyvenamojo namo vandentiekio sistema specialistų buvo pripažinta esanti avarinės būklės. Pažymėtina ir tai, kad nusidėvėjusių vamzdžių keitimas (jei vis dėl to tai buvo pagrindinė priežastis atsiradusios žalos ir juos buvo būtina keisti) nevertintinas kaip smulkus defektas, kurį namo priežiūrą organizuojantis subjektas turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti, be to jei šis vamzdis dar buvo nematomoje ir sunkiai pasiekiamoje vietoje, tai administratorius tokių vamzdžių keitimo ir priežiūros savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, kadangi, pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (Vilniaus apygardos teismo 2015-08-27 nutartis Nr. e2A-2254-392/2015), nes ardant nematomoje ir sunkiai pasiekiamoje vietoje esančius vamzdžius atitinkamai padaroma žala namo (butų savininkų) apdailos detalėms, didėja administravimo išlaidos reikalingos tokiai apžiūrai, reikalingas butų savininkų sutikimas ir t.t. (Kauno apygardos teismo 2015-02-23 nutartis Nr. e2A-234-343/2015). Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, nenustatyta, kad atsakovė šiuo atveju būtų veikusi neteisėtai ir neatlikusi visų jai privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nenustačius bent vienos iš keturių būtinų sąlygų, atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
22. Ieškovė taip pat prašė iš atsakovės priteisti 33,94 Eur kompensuojamųjų palūkanų bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi ieškinys yra atmetamas, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovės kitus išvestinius reikalavimus dėl kompensuojamųjų palūkanų ir procesinių palūkanų.
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 363,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „M. b. k.“ iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.