Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau - ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovui V. Z. dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Nustatyta, kad 2018-08-15 eismo įvykis, kurio metu (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairuodamas automobilį Ford Bmax, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. nepraleido pagrindiniu keliu dviračiu važiavusio atsakovo, todėl atsakovas nukrito. Žalos administravimo metu atsakovas ieškovei pateikė pranešimą, nurodydamas, kad įvykio metu buvo apgadintas dviratis S Works Epic, pažeistas rėmas, šakė, vairas, pavarų perjungimo sistema, sėdynė, pedalai; taip pat sugadinta dviratininko apranga, šalmas, batai, dviračio kompiuteris. Atsakovas sugadinimų ir pažeidimų apimčiai pagrįsti ieškovei pateikė MB „Valservis“ 2018-08-16 dviračio defektinį aktą, kuriame nurodyta žala - 10 953,60 Eur. Vilniaus apskrities VPK 2018-08-23 informavo ieškovę, kad 2018-08-15 įvyko susidūrimas su dviračiu, sankryžoje automobilis Ford valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rudos spalvos partrenkė dviratininką ir pasišalino iš įvykio vietos; taip pat informavo ieškovę, jog eismo įvykį tiria ir apie priimtą sprendimą bus pranešta. Ieškovė pripažino įvykį draudžiamuoju ir dėl įvykio metu patirtų sugadinimų atsakovui išmokėjo 9 726,66 Eur. Perėmusi atsakovo dviratį, ieškovė įvertino dviračio būklę, 2018-11-20 kreipėsi dviračių gamintojo „specialized“ atstovą UAB „Velomanija“, kuris nurodė, kad dviračio komplektacijoje pakeista: rėmas, stabdžiai, oro kamera, galinė padanga, pedalai, galinių žvaigždžių blokas, grandinė, vairo rankenos. UAB „Velomanija“ 2018-12-05 elektroniniame laiške ieškovei nurodė, kad įvertino rėmo geometriją, pakitimo požymių nepastebėjo; tai yra anglies pluošto rėmas, kuris gavęs smūgį lūžta/skyla, o ne linksta; apžiūrėjus dviratį, lūžimo/skilimo požymių nepastebėjo (e.b.l. 31). UAB „Velomanija“ nurodė, kad dviračio remonto sąmata sudaro 985,89 Eur, todėl ieškovė paskaičiavusi atsakovui išmokėtas sumas, konstatavo, jog padarytos eismo įvykio metu žalos dydis yra 2040 Eur, dėl ko mano, jog atsakovas ieškovei turi grąžinti be teisinio pagrindo išmokėtą 7 686,66 Eur.

7. Atsakovas atsikirsdamas į ieškovės argumentus teigia, kad patirtos žalos dydis yra nustatytas tinkamai, nes tiek dviračio gamintojas, tiek MB „Valservis“ defektiniame akte yra patvirtinta, jog dviratis negali būti atstatomas į jo pradinę padėtį, yra pavojingas toliau eksploatuoti pagal jo paskirtį, todėl ieškovė pagrįstai ir teisingai įvertino aplinkybes ir MB „Valservis“ defektinio akto pagrindu kompensavo turtinę žalą, kurią sudaro 9 726,66 Eur.

8. Tarp šalių kilo ginčas dėl įvykio metu dviračiui padarytos žalos apimties ir dėl to mokėtinos draudimo išmokos dydžio. Šalys skirtingai vertina ir nurodo aplinkybes, susijusias su dviračio sugadinimų/pažeidimų apimtimi, atsakovui esmingai akcentuojant dviračio rėmo sugadinimą. Ieškovė teigia, kad dviračio remonto sąmata sudaro 985,89 Eur, o dviračio rėmas, kuris yra brangiausias dviračio komponentas, nebuvo pažeistas, todėl paskaičiavusi atsakovui išmokėtas sumas dėl padarytos eismo įvykio metu žalos dydis yra 2040 Eur, dėl ko atsakovas ieškovei turi grąžinti be teisinio pagrindo išmokėtą 7 686,66 Eur draudimo išmoką. Tuo tarpu atsakovas laikosi pozicijos, kad jo pateiktas MB „Valservis“ dviračio defektinis aktas yra tikslus ir pagrįstas dviračio sugadinimų apimčiai pagrįsti, dviračio rėmas dėl avarijos buvo pažeistas, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja grąžinti dalį sumokėtos draudimo išmokos.

9. Pirmiausiai pažymėtina, kad teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).

10. Bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta kompleksinė eismo įvykio-trasologinė ir žalos nustatymo ekspertizė. Byloje du ekspertai pateikė savo išvadas savo tiriamojo objekto apimtyje. Atlikus kompleksinę eismo įvykio - trasologinę ekspertizę pateiktos sekančios išvados: negalima atkurti eismo įvykio mechanizmo; dalis dviračio „S-Works Epic“ dešinio šono įbrėžimų galėjo būti padaryti nurodyto eismo įvykio metu, šiai transporto priemonei nukritus ant dešinio šono ir tiesiogiai kontaktuojant su važiuojamąją dalimi. Dviračiui nukritus ant dešinio šono ir tiesiogiai kontaktuojant su važiuojamosios dalies danga galėjo būti įbrėžtos šios dviračio dalys: vairas dešinėje pusėje, dešinė rankena, dešinė pamina (pedalas) išorinėje dalyje, balnelis dešinėje pusėje, galinis pavarų perjungiklis bei troso šarvas. Neatmetama galimybė, kad dalis minėtų elementų jau buvo apgadinti (apibraižyti) prieš nurodomą eismo įvykį ilgalaikio eksploatavimo metu. Negalima nustatyti, ar dviračio gertuvės laikiklis buvo sulaužytas, o galinis ratlankis deformuotas vienoje iš eismo įvykio fazių, t.y. dviratininkui krentant ant šių dalių. Nėra pagrindo teigti, kad dviračio „S-Works Epic“ priekinis ratlankis buvo apgadintas nurodomo eismo įvykio metu. Ant dviračio yra įbrėžimų, patrynimų ir pan., kurie atsirado ilgalaikio eksploatavimo metu. Vizualiai apžiūrėjus nenustatyta jokių rėmo įskilimų ar deformacijų. Lietuvos teismo ekspertizės centre nėra specializuotos įrangos dviračio rėmo mikro įtrūkimams nustatyti, jei tokie yra. Taip pat negalima nustatyti, ar dviračio rėmas turi kokius nors nukrypimus nuo gamyklinių parametrų. Taip pat žalos nustatymo ekspertizės metu nustatyta, kad dėl dviračio Sprecialized apgadinimo deklaruoto eismo įvykio metu padarytas nuostolis su PVM yra 4 957,22 Eur.

11. Iš teismui pateikto UAB „Velomanija“ atsakymo ieškovei taip pat matyti, kad dviračio komplektacijoje pakeista - rėmas, stabdžiai, oro kamera, galinė padanga, pedalai, galinių -žvaigždžių blokas, grandinė, vairo rankenos, savo 2018-12-05 elektroniniame laiške ieškovės atstovui, UAB „Velomanija“ nurodė, kad įvertino rėmo geometriją, pakitimo požymių nepastebėta, apžiūrėjus dviratį, lūžimo/skilimo požymių nepastebėta.

12. UAB „Velomanija“ sudarytas dviračio po avarijos defektinis aktas, kuriame bendra pažeistų detalių vertė yra 985,89 Eur, nurodant, kad neremontuojamos detalės: galinio rato oro kamera, dešinys pedalas, gertuvės laikiklis, vairo rankenos, centrinės ašies guoliai, o ratų ratlankius rekomenduojama keisti, nes su esamais eksploatuoti būtų pavojinga. Taip pat UAB „Velomanija“ rašte ieškovei patvirtina, kad atsakovas 2015 m. kovo mėnesį įsigijo Specialized S-Works Epic dviratį; 2017 m. vasarą dviratis buvo atnaujintas pakeičiant dviračio rėmą nauju; dviračio kaina 2015 metais UAB „Velomanija“ parduotuvėje buvo 10 700 Eur, analogiškas dviratis šiuo metu kainuoja 9 999 Eur.

13. Taigi iš 10-12 punktuose nustatytų aplinkybių bei pagrindžiančių įrodymų darytina išvada, kad duomenų apie tai, kad eismo įvykio metu dėl visų patirtų dviračio sugadinimų jis yra neremontuotinas, nepakanka, ir vienareikšmiškai teigti, jog buvo pakitusi ginčo dviračio geometrija, dviračio rėmas turi mikro įtrūkimus, taip pat negalima. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs ekspertizės akte pateiktą išvadą, jog negalima nustatyti, jog visi dviračio dešinio šono sugadinimai buvo padaryti nurodyto eismo įvykio metu; taip pat ant automobilio kėbulo nematyti jokių sugadinimų būdingų kontaktui (susidūrimui) su dviratininku; ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma, kad apžiūrint dviratį vizualiai nenustatyta jokių rėmo įskilimų ir deformacijų; vienareikšmiškai negalima nustatyti, ar visi dviračio dešinio šono sugadinimai buvo padaryti eismo įvykio metu; neatmetama galimybė, jog dalis dviračio elementų buvo apgadinti (apibraižyti) prie nurodomą įvykį ilgalaikio eksploatavimo metu. Šias išvadas palaikė ir teismo posėdžio metu teismo ekspertas M. M. teikdamas paaiškinimus.

14. Taip pat įvykio - trasologinės ekspertizės metu padarytas išvadas tvirtina ir UAB „Velomanija“ atsakymai ieškovei apie dviračio keistas detales, taip pat elektroniniu laišku pateikta informacija, kad įvertino rėmo geometriją, pakitimo požymių nepastebėjo, apžiūrėjus dviratį, lūžimo/skilimo požymių taip pat nepastebėjo.

15. Atsakovas teigia, kad ekspertas A. P. nurodė, jog dviračio rėmas turi būti keičiamas. Tačiau teismo posėdžio metu ekspertas palaikydamas savo ekspertizės išvadą paaiškino, kad fiksavo matomus apgadinimus, dviračio rėmas nėra testuojama detalė, mikro įtrūkimų nustatyti neįmanoma, todėl nurodė, jog pagal įvykio aplinkybes dviračio rėmas turėtų būti keičiamas. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškove, kad ekspertas nėra saistomas įrodinėjimo pareigos, kaip yra saistomos šalys civiliniame procese byloje, todėl žalos faktas turi būti įrodomas.

16. Atsakovo pateiktame MB „Valservis“ 2018-08-16 dviračio defektiniame akte nurodoma, kad avarijos metu dviračio rėmas ir kiti dviračio komponentai sulaužyti/sugadinti, pakitusi rėmo geometrija, todėl dviratis yra neremontuotinas, tačiau pastaroji išvada prieštarauja tiek, ekspertizės išvadoje padarytoms išvadoms ir nurodytoms aplinkybėms, tiek UAB „Velomanija“ pateiktai informacijai ir įvertinimui. Taip pat iš pastarojo atsakovo pateikto defektinio akto negalima nustatyti, kokius metodus taikant padaryta išvada, kad pakitusi rėmo geometrija, kaip prieita tokios išvados, kurie rodikliai rodo rėmo geometrijos pažeidimus, arba, kaip teigia atsakovas, nematomus rėmo įtrūkimus. Be to atsakovas neneigė, jog pastarąjį defektinį aktą surašė asmenys, kurie yra atsakovo sporto kolegos, kas taip pat leidžia abejoti nurodytos išvados objektyvumu. Atsakovas pateikė į bylą atsakovo MB „Valservis“ atsakymus į pateiktą užklausą, į kurią atsakymas MB „Valservis“ nurodo, jog po eismo įvykio dviratis gali turėti nematomus įtrūkimus ar anglies pluošto sluoksnių susisluoksniavimus, esančius konstrukcijų viduje, tačiau tokia MB „Valservis“ prielaida nelaikytina pakankamu įrodymu pagrįsti, jog įtrūkimai ar susisluoksniavimai yra nustatyti ginčo dviračio rėme, neaišku, kaip ir kokie bei kiek tokių rėmo įtrūkimų MB „Valservis“ nustatė, konkrečių įrodymų rėmo įtrūkimams pagrįsti nepateikia. Taip pat MB „Valservis“ nurodo, kad turi sukaupusi daug patirties, teikia konsultacijas tiek draudimo bendrovėms, tiek nukentėjusiems asmenims, vertintų dviračių skaičių, dirbančių asmenų kompetenciją, tačiau pastarosios aplinkybės neleidžia daryti priešingos išvados, nei kad padaryta ekspertizės akte. Nėra ginčo dėl MB „Valservis“ specialistų kompetencijos ar turimos patirties bei naudojamų technologijų, tačiau iš pastarosios informacijos nėra aišku, kokiomis technologijomis, metodikomis, gamintojo gairėmis buvo nustatyti galimi ginčo dviračio rėmo įtrūkimai. Atsakymuose, taip pat teigiama, jog tiriant dviratį ignoruojama daugybė akivaizdžių aplinkybių, tokių kaip dviratį veikiančios jėgos, kelio danga, nenagrinėjamas vairo persukimas, būdingas 95 proc. stiprių griuvimų. Tačiau teismo posėdžio metu teismo ekspertas M. M. paaiškino, kad nėra galima atkurti eismo įvykio mechanizmo, nenustatyta transporto priemonės sugadinimų, nėra dviračio stabdymo pėdsakų, negalima nustatyti kurioje kelio vietoje dviratis nugriuvo, nes užfiksuotas jau patrauktas dviratis, nežinomas dviračio greitis, automobilio trajektorija, palyginus sugadinimus, nėra nustatyta kaip dviratis kontaktavo su automobiliu. Be to, atsakovas neneigė, jog ekspertui duomenų (dviračio kompiuterio) apie dviračio judėjimo greitį neteikė, nors buvo įpareigotas teismo nutartimi, todėl išvada pateikta pagal pateiktus duomenis, dviratį, bylos medžiagą, be to, kaip paaiškino ekspertas teismo posėdžio metu, net ir iš dviračio kompiuterio duomenų negalima nustatyti kur dviratis nukrito, kaip pajudėjo ir kt. (2021-04-01 teismo posėdžio garso įrašo 13:00 iki 21:52 min.). MB „Valservis“ taip pat nurodo, kad dviratis laikytinas nesaugiu naudoti vadovaujantis matomu pažeidimų kiekiu, gamintojo gairėmis ir patirtimi, tačiau pastaroji išvada nėra konkretizuota, ar tie pažeidimai padaryti eismo įvykio metu, kadangi konkrečiu atveju vertintini įvykio metu padaryti dviračio sugadinimai, kurie, kaip nustatyta ekspertizės metu, nėra galimybės spręsti, jog atsirado susidūrimo su automobiliu metu bei, ar nėra atsiradę dėl ilgalaikio eksploatavimo, įvertinus ir tą aplinkybę, kad atsakovas dalyvauja dviračių sporto varžybose, ko neneigė ir pats atsakovas teismo posėdžio metu. Taigi atsakovo į bylą pateikti MB „Valservis“ atsakymai į jo paties užduotus klausimus neleidžia daryti priešingos nei, kad nurodoma sprendimo 13 punkte, išvados.

17. Atsakovas į bylą taip pat pateikė UAB Velonova 2020-10-22 raštą į atsakovo pateiktus klausimus, tačiau pastarajame rašte pateikti atsakymai taip pat niekaip nepaneigia teismo 13 punkte padarytos išvados. Pateiktuose atsakymuose taip pat nėra aišku kokiais metodais, apskaičiavimais teigiama, moksline, metodine literatūra, jog po eismo įvykio dviratis nėra saugus naudotis, ar kaip nustatyta numanoma griuvimo mechanika, nors, kaip minėta, ekspertizės metu negalima buvo atkurti eismo įvykio mechanizmo, o, ar nurodomos perkrovos ir deformacijos negalėjo atsirasti eksploatuojant dviratį, dalyvaujant dviračių varžybose. UAB „Velonova pateikdama savo įžvalgas apie dviračio nesaugumą, jo perkrovas ir deformacijas nenurodo, kokio tyrimo metu ir kokiais įrodymais remiantis galima daryti išvadą, kad buvo smūgis į dešinį pedalą, kieno tai smūgis, UAB „Velonova“ neaprašo, kaip atkūrė griuvimo mechaniką, kai bylos medžiaga tvirtina, jog po eismo įvykio dviratis apskritai buvo patrauktas nuo važiuojamosios dalies, taip pat kaip nustatyta, jog ant galinio rato šakės dešinės pusės pažeidimai yra eismo įvykio pasekmė, kaip rato deformaciją sprendė su eismo įvykio metu buvusia itin stipria ir galinės rėmo dalies deformacija. Šių atsakymų netikslumų nepašalino ir atsakovas teismo posėdžių metu.

18. Atsakovas taip pat nurodo, kad ekspertizės išvados prieštaringos, parinktos metodikos abejotinos. Nagrinėjamu atveju vertintini visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

19. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt.

20. Bylos kontekste įvertintina ir tai, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams.

21. Nagrinėjamu atveju ekspertų išvada nuosekli, neprieštaringa, pagrįsta tyrimo duomenimis, neprieštarauja UAB „Velomanija“ pateiktiems įvertinimams, teismo posėdžio metu duotų ekspertų paaiškinimams, išvados nėra dviprasmiškos, nėra duomenų, jog ekspertai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar būtų analizavę netinkamus duomenis, todėl, priešingai nei nurodo atsakovas, teismas neturi pagrindo ekspertizės išvadas atmesti kaip nepagrįstas.

22. Atsakovas taip pat prašo įvertinti, kad dviratis po eismo įvykio prarado viso gyvenimo garantiją, ką, atsakovo teigimu, patvirtina MB „Valservis“ atsakymas, kad po eismo įvykio garantija nėra taikoma, taip pat atsakovo ir dviračių gamintojo susirašinėjimas. Tačiau iš atsakovo ir dviračio gamintojo susirašinėjimo, teismui pateiktos garantijos politikos matyti, kad visa gyvenimo garantija netaikoma dėl eismo įvykio atsiradusiems sugadinimams, nes garantija suteikiama gamykliniams pažeidimams. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad, kaip teisingai pastebi ieškovė, MB „Valservis“ nurodoma prezumpcija, kad po eismo įvykio garantija nėra taikoma, padaryta įvertinus tik atsakovo teiginius, kad atsakovas buvo patrenktas automobilio, tačiau, kaip minėta, bylos duomenys nepatvirtina, kad ginčo dviratis susidūrė/nebuvo kontakto su automobiliu, todėl pastaroji išvada nelaikytina objektyviai pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Be to viso gyvenimo garantija nėra žalos dalykas, dėl ko draudikas neprivalo įtraukti į apskaičiuojamą žalos dydį.

23. Atsakovas pažymi, kad ieškovė remiantis Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalimi turi teisę atidėti kompensacijos išmokėjimą iki tol, kol gauna visą reikiamą informaciją, t.y. ieškovė vertino, jog pateikta informacija yra pakankama išmokėti draudimo išmoką.

24. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis numato, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Tačiau pastaroji pareiga neužkerta kelio draudikui nustačius, jog buvo pateikti netikslūs ir/ar neteisingi duomenys, paskaičiavimai, reikalauti grąžinti be pagrindo sumokėtą draudimo išmoką.

25. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Turtas pripažįstamas įgytu be teisinio pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima.

26. Ekspertizės žalos dydžiui nustatyti ekspertas A. P. nurodė, kad dviračio apgadinimo deklaruoto eismo įvykio metu padarytas nuostolis su PVM yra 4 957,22 Eur. Ekspertizės akte bei 2021-01-14 teismo posėdžio metu ekspertas nuosekliai paaiškino žalos apskaičiavo metodiką, taikytą nusidėvėjimą, kurios pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Tuo tarpu atsakovo pateiktame 2018-08-16 dviračio defektiniame akte nenurodytas detalių nusidėvėjimas, apskaičiavimo metodika. Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovui išmokėta 9 726,66 Eur draudimo išmoka, UAB “Velomanija” pateikė sąmatą, iš kurios matyti, kad dviračiui atkurti iki būklės iki įvykio yra 985,89 Eur, atsakovui buvo išmokėta už pažeistą aprangą 734,91 Eur, už sugadintą laikrodį 319,20 Eur, todėl žalos dydis sudaro 2040 Eur. Nagrinėjamu atveju padarius išvadą, kad nėra duomenų apie tai, kad eismo įvykio metu dėl visų patirtų dviračio sugadinimų jis yra neremontuotinas, pakitusi ginčo dviračio geometrija, dviračio rėmas turi mikro įtrūkimus, ieškovė įgiję teisę reikalauti atsakovui be teisinio pagrindo išmokėtą 9 726,66 Eur draudimo išmoką, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo 7 686,66 Eur išmokėtą sumą ieškovės naudai laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.

27. Tenkinus ieškovės reikalavimą priteisti nepagrįstai išmokėtą sumą, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už 7 686,66 Eur priteistą bendrą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

28. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas už ekspertizę.

29. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė už ieškinį sumokėjo 173 Eur žyminį mokestį. Taip pat į bylą yra pateikti duomenys, kad už ekspertizės atlikimą ieškovė į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 1500 Eur. Kartu su ekspertizės aktu į bylą yra pateikta 2019-12-04 PVM sąskaita faktūra Nr. 0001596 398,09 Eur ir 2020-01-24 PVM sąskaitą faktūra Nr. 0000873 1040 Eur, viso už ekspertizę 1438,09 Eur, kuri priteistina iš atsakovo (CPK 88 straipsnis 1 dalies 1 punktas, 90 straipsnis, 93 straipsnis).

30. Taip pat ekspertas A. P. pateikė 2021-01-14 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0000906 200 Eur už dalyvavimą 2021-01-14 teismo posėdyje. CPK 89 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta, jog liudytojams, ekspertams ir vertėjams už jų atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo teismas pamoka už kiekvieną dėl teismo iškvietimo sugaištą dieną. Jeigu liudytojas, ekspertas ar vertėjas nedirba, už jų atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo, mokamos faktiškai jų turėtos išlaidos pagal pateiktus jas pagrindžiančius dokumentus. Nagrinėjamu atveju ekspertas pateikė sąskaita išrašytą už dalyvavimą teismo posėdyje, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ekspertui.

31. Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neskirstomos ir nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 686,66 Eur (septynis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 66 ct) išmokėtą išmoką, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (7 686,66 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 611,09 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus vienuolika eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės ADB „Gjensidige“. Kodas 110057869, naudai.

Priteisti iš atsakovo V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų ir 00 ct) už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje IĮ „A. P. firma“, kodas 133221587, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.