Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1982-392/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-21
Bylos Nr.: e2A-1982-392/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-12718-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas: V. Z.

Kategorijos

2.6.39.2.6.5Kiti civilinės atsakomybės draudimo atvejai

Civilinė byla Nr. e2A-1982-392/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12718-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.39.2.6.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Visvaldo Kazakiūno, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau - ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovui V. Z. dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo V. Z. priteisti 7 686,66 Eur išmokėtas draudimo išmokos dalį, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2018-08-15 Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje vairuodamas automobilį Ford Bmax, v. Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. nepraleido pagrindiniu keliu dviračiu važiavusio atsakovo, todėl atsakovas nukrito, apgadino sportinę aprangą bei dviratį. Dviračio ir aksesuarų pažeidimams identifikuoti ir nuostoliams įvertinti atsakovas nurodė, kad kreipėsi į MB „Valservis“ (Veloklinika) ir nustatytas žalos dydis yra 10 953,60 Eur. Su pranešimu apie įvykį atsakovas pateikė MB „Valservis“ 2018-08-16 dviračio defektinį aktą, kuriame nurodyta, kad avarijos metu dviračio rėmas ir kiti dviračio komponentai sulaužyti / sugadinti, pakitusi rėmo geometrija, todėl dviratis yra neremontuotinas. Ieškovas užklausęs Vilniaus apskrities VPK, gavo informaciją, kad registruotas ir tiriamas 2018-08-15 įvykis, kurio metu partrenktas dviratininkas. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, o atsakovui dėl įvykio metu patirtų sugadinimų išmokėta 9 726,66 Eur draudimo išmoka. Po išmokos išmokėjimo ieškovė perėmė apgadintą dviratį. Tuomet pastebėta, kad kai kurie dviračio komponentai yra keisti, tai yra neatitinka naujo analogiško dviračio komplektacijos, be to kilo abejonių dėl MB „Valservis“ defektinio akto teisingumo. Ieškovė kreipėsi į oficialų dviračio gamintojo „specialized“ atstovą UAB „Velomanija“, kuris nurodė, kad dviračio komplektacija yra pakeista (keistas rėmas, stabdžiai, kamera, pedalai, galinių žvaigždžių blokas, grandinė, rankenos). Be to, nurodė, kad įvertino dviračio rėmo geometriją ir pakitimų nepastebėjo. Dviračio rėmas yra pagamintas iš anglies pluošto, kuris gavęs smūgį lūžta, skyla, o ne linksta. Aptariamuoju atveju jokių rėmo skilimų, lūžimų pastebėta nebuvo. UAB „Velomanija“ sudarė remonto sąmatą, pagal kurią atkurti dviratį iki būklės iki įvykio pakanka 985,89 Eur. Kadangi už atsakovo aprangą buvo išmokėta 734,91 Eur, laikrodį 319,20 Eur, konstatuotina, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis buvo 2 040 Eur, o ne 9 726,66 Eur. Atsakovui buvo išsiųsta pretenzija grąžinti 7 686,66 Eur, tačiau atsakovas pretenziją tenkinti atsisakė.

Atsiliepimas

2. Atsakovas V. Z. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad dėl daugybinių dviračio komponentų sugadinimų eismo įvykio metu dviratis pripažintas neremontuotinu ir neeksploatuotinu pagal paskirtį – dalyvauti varžybose. Avarijos metu sugadintas dviratis yra išskirtinis dėl savo naudojamų technologijų, jo gamybai naudojamos naujausios ir pažangiausios medžiagos, jis yra priskirtas profesionalių, aukščiausio lygio dviračių, skirtų varžyboms ir sportiniam naudojimui kategorijai, yra pagamintas taip, kad atlaikytų ypatingai dideles apkrovas. Dviratis buvo pirktas su „viso gyvenimo“ garantija, taikoma Specialized S-Works dviračių rėmams, šakėms ir ratlankiams, kuri užtikrina, kad eksploatacijos metu atsiradus struktūriniams dviračio komponentų (rėmo, šakės bei ratų) pakitimams (lūžiui), šie komponentai pakeičiami naujais gamintojo sąskaita, nepriklausomai nuo to, kiek dviratis yra eksploatuojamas. Gamintojas ieškovui nurodė, kad dėl šio eismo įvykio garantija nebus taikoma ir šią informaciją atsakovas pateikė ieškovei. Garantijos praradimo po eismo įvykio faktą patvirtino ir UAB „Velomanija“ 2019-03-28 rašte. Dėl susidūrimo su automobiliu ir parbloškimo ant asfalto dviratis, jo komponentai bei speciali dviratininko apranga buvo sugadinta, viskas išsamiai nufotografuota, pateikta ir MB „Valservis“ nustatyta defektiniame akte, žalos dydis profesionaliai įvertintas 10 953,60 Eur. UAB „Velomanija“ vertino tik dviračio atstatymą, kad jis būtų tinkamas tik funkcionuoti. Ieškovės pateikiamo defektinio akto sudarymo metu buvo apsiribojama tik vizualiniu ir primityviu dviračio apžiūrėjimu, nors ir pripažįstant, kad jokios garantijos dėl jo saugumo daugiau nėra. UAB „Velomanija“ defektinis aktas yra prieštaringas, jame nėra įtraukti visi nustatyti dviračio pažeidimai, kuriuos ji patvirtino 2019-03-28 atsakyme. UAB „Velomanija“ vertino ne dviračiui padarytą žalą, o tai, kokia apimtimi pati galėtų suteikti komercinę paslaugą remontuojant dviratį ribota apimtimi. Ieškovės užsakytas UAB „Velomanija“ defektinio akto turinys buvo ribotas ir akivaizdžiai šališkas ieškovės naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo V. Z. 7 686,66 Eur išmokėtą išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (7 686,66 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 611,09 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės ADB „Gjensidige“ naudai. Priteisė iš atsakovo V. Z. 200 Eur už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje IĮ „A. P. firma“ naudai. 2021 m. balandžio 23 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo 59,17 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės ADB „Gjensidige“ naudai. Sprendime nurodė:

3.1. Tarp šalių kilo ginčas dėl įvykio metu dviračiui padarytos žalos apimties ir dėl to mokėtinos draudimo išmokos dydžio. Šalys skirtingai vertina ir nurodo aplinkybes, susijusias su dviračio sugadinimų / pažeidimų apimtimi, atsakovui esmingai akcentuojant dviračio rėmo sugadinimą. Ieškovė teigia, kad dviračio remonto sąmata sudaro 985,89 Eur, o dviračio rėmas, kuris yra brangiausias dviračio komponentas, nebuvo pažeistas, todėl padarytos eismo įvykio metu žalos dydis yra 2040 Eur ir atsakovas ieškovei turi grąžinti be teisinio pagrindo išmokėtą 7 686,66 Eur draudimo išmoką. Tuo tarpu atsakovas laikosi pozicijos, kad jo pateiktas MB „Valservis“ dviračio defektinis aktas yra tikslus ir pagrįstas dviračio sugadinimų apimčiai pagrįsti, dviračio rėmas dėl avarijos buvo pažeistas, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja grąžinti dalį sumokėtos draudimo išmokos.

3.2. Teismas padarė išvadą, kad duomenų apie tai, kad eismo įvykio metu dėl visų patirtų dviračio sugadinimų jis yra neremontuotinas, nepakanka, ir vienareikšmiškai teigti, jog buvo pakitusi ginčo dviračio geometrija, dviračio rėmas turi mikro įtrūkimus, taip pat negalima. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs ekspertizės akte pateiktą išvadą, jog negalima nustatyti, jog visi dviračio dešinio šono sugadinimai buvo padaryti nurodyto eismo įvykio metu; taip pat ant automobilio kėbulo nematyti jokių sugadinimų būdingų kontaktui (susidūrimui) su dviratininku; ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma, kad apžiūrint dviratį vizualiai nenustatyta jokių rėmo įskilimų ir deformacijų; vienareikšmiškai negalima nustatyti, ar visi dviračio dešinio šono sugadinimai buvo padaryti eismo įvykio metu; neatmetama galimybė, jog dalis dviračio elementų buvo apgadinti (apibraižyti) prieš nurodomą įvykį ilgalaikio eksploatavimo metu. Šias išvadas palaikė ir teismo posėdžio metu teismo ekspertas M. M. teikdamas paaiškinimus. Taip pat įvykio - trasologinės ekspertizės metu padarytas išvadas tvirtina ir UAB „Velomanija“ atsakymai ieškovei apie dviračio keistas detales, taip pat elektroniniu laišku pateikta informacija, kad įvertino rėmo geometriją, pakitimo požymių nepastebėjo, apžiūrėjus dviratį, lūžimo / skilimo požymių taip pat nepastebėjo.

Atsiliepimas

3.3. Atsakovas teigia, kad ekspertas A. P. nurodė, jog dviračio rėmas turi būti keičiamas. Tačiau teismo posėdžio metu ekspertas palaikydamas savo ekspertizės išvadą paaiškino, kad fiksavo matomus apgadinimus, dviračio rėmas nėra testuojama detalė, mikro įtrūkimų nustatyti neįmanoma, todėl nurodė, jog pagal įvykio aplinkybes dviračio rėmas turėtų būti keičiamas. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškove, kad ekspertas nėra saistomas įrodinėjimo pareigos, kaip yra saistomos šalys civiliniame procese byloje, todėl žalos faktas turi būti įrodomas.

3.4. Atsakovo pateiktame MB „Valservis“ 2018-08-16 dviračio defektiniame akte nurodoma, kad avarijos metu dviračio rėmas ir kiti dviračio komponentai sulaužyti / sugadinti, pakitusi rėmo geometrija, todėl dviratis yra neremontuotinas, tačiau pastaroji išvada prieštarauja tiek, ekspertizės išvadoje padarytoms išvadoms ir nurodytoms aplinkybėms, tiek UAB „Velomanija“ pateiktai informacijai ir įvertinimui. Taip pat iš pastarojo atsakovo pateikto defektinio akto negalima nustatyti, kokius metodus taikant padaryta išvada, kad pakitusi rėmo geometrija, kaip prieita tokios išvados, kurie rodikliai rodo rėmo geometrijos pažeidimus, arba, kaip teigia atsakovas, nematomus rėmo įtrūkimus. Be to atsakovas neneigė, jog pastarąjį defektinį aktą surašė asmenys, kurie yra atsakovo sporto kolegos, kas taip pat leidžia abejoti nurodytos išvados objektyvumu. Atsakovas pateikė į bylą MB „Valservis“ atsakymus į pateiktą užklausą, į kurią atsakydamas MB „Valservis“ nurodo, jog po eismo įvykio dviratis gali turėti nematomus įtrūkimus ar anglies pluošto sluoksnių susisluoksniavimus, esančius konstrukcijų viduje, tačiau tokia MB „Valservis“ prielaida nelaikytina pakankamu įrodymu pagrįsti, jog įtrūkimai ar susisluoksniavimai yra nustatyti ginčo dviračio rėme, neaišku, kaip ir kokie bei kiek tokių rėmo įtrūkimų MB „Valservis“ nustatė, konkrečių įrodymų rėmo įtrūkimams pagrįsti nepateikia. Taip pat MB „Valservis“ nurodo, kad turi sukaupusi daug patirties, teikia konsultacijas tiek draudimo bendrovėms, tiek nukentėjusiems asmenims, vertintų dviračių skaičių, dirbančių asmenų kompetenciją, tačiau pastarosios aplinkybės neleidžia daryti priešingos išvados, nei kad padaryta ekspertizės akte. Nėra ginčo dėl MB „Valservis“ specialistų kompetencijos ar turimos patirties bei naudojamų technologijų, tačiau iš pastarosios informacijos nėra aišku, kokiomis technologijomis, metodikomis, gamintojo gairėmis buvo nustatyti galimi ginčo dviračio rėmo įtrūkimai. Atsakymuose, taip pat teigiama, jog tiriant dviratį ignoruojama daugybė akivaizdžių aplinkybių, tokių kaip dviratį veikiančios jėgos, kelio danga, nenagrinėjamas vairo persukimas, būdingas 95 proc. stiprių griuvimų. Tačiau teismo posėdžio metu teismo ekspertas M. M. paaiškino, kad nėra galima atkurti eismo įvykio mechanizmo, nenustatyta transporto priemonės sugadinimų, nėra dviračio stabdymo pėdsakų, negalima nustatyti kurioje kelio vietoje dviratis nugriuvo, nes užfiksuotas jau patrauktas dviratis, nežinomas dviračio greitis, automobilio trajektorija, palyginus sugadinimus, nėra nustatyta kaip dviratis kontaktavo su automobiliu. Be to, atsakovas neneigė, jog ekspertui duomenų (dviračio kompiuterio) apie dviračio judėjimo greitį neteikė, nors tai padaryti buvo įpareigotas teismo nutartimi, todėl išvada pateikta pagal pateiktus duomenis, dviratį, bylos medžiagą, be to, kaip paaiškino ekspertas teismo posėdžio metu, net ir iš dviračio kompiuterio duomenų negalima nustatyti kur dviratis nukrito, kaip pajudėjo ir kt. (2021-04-01 teismo posėdžio garso įrašo 13:00 iki 21:52 min.). MB „Valservis“ taip pat nurodo, kad dviratis laikytinas nesaugiu naudoti vadovaujantis matomu pažeidimų kiekiu, gamintojo gairėmis ir patirtimi, tačiau pastaroji išvada nėra konkretizuota, ar tie pažeidimai padaryti eismo įvykio metu, kadangi konkrečiu atveju vertintini įvykio metu padaryti dviračio sugadinimai, kurie, kaip nustatyta ekspertizės metu, nėra galimybės spręsti, jog atsirado susidūrimo su automobiliu metu bei, ar nėra atsiradę dėl ilgalaikio eksploatavimo, įvertinus ir tą aplinkybę, kad atsakovas dalyvauja dviračių sporto varžybose.

3.5. Atsakovas į bylą taip pat pateikė UAB „Velonova“ 2020-10-22 raštą į atsakovo pateiktus klausimus, tačiau pastarajame rašte pateikti atsakymai taip pat niekaip nepaneigia teismo padarytos išvados. Pateiktuose atsakymuose taip pat nėra aišku kokiais metodais, apskaičiavimais teigiama, moksline, metodine literatūra, jog po eismo įvykio dviratis nėra saugus naudotis, ar kaip nustatyta numanoma griuvimo mechanika, nors, kaip minėta, ekspertizės metu negalima buvo atkurti eismo įvykio mechanizmo, bei ar nurodomos perkrovos ir deformacijos negalėjo atsirasti eksploatuojant dviratį, dalyvaujant dviračių varžybose. UAB „Velonova“ pateikdama savo įžvalgas apie dviračio nesaugumą, jo perkrovas ir deformacijas nenurodo, kokio tyrimo metu ir kokiais įrodymais remiantis galima daryti išvadą, kad buvo smūgis į dešinį pedalą, kieno tai smūgis, UAB „Velonova“ neaprašo, kaip atkūrė griuvimo mechaniką, kai bylos medžiaga tvirtina, jog po eismo įvykio dviratis apskritai buvo patrauktas nuo važiuojamosios dalies, taip pat kaip nustatyta, jog ant galinio rato šakės dešinės pusės pažeidimai yra eismo įvykio pasekmė, kaip rato deformaciją sprendė su eismo įvykio metu buvusia itin stipria ir galinės rėmo dalies deformacija. Šių atsakymų netikslumų nepašalino ir atsakovas teismo posėdžių metu.

3.6. Nagrinėjamu atveju ekspertų išvada nuosekli, neprieštaringa, pagrįsta tyrimo duomenimis, neprieštarauja UAB „Velomanija“ pateiktiems įvertinimams, teismo posėdžio metu duotų ekspertų paaiškinimams, išvados nėra dviprasmiškos, nėra duomenų, jog ekspertai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar būtų analizavę netinkamus duomenis, todėl, priešingai nei nurodo atsakovas, teismas neturėjo pagrindo ekspertizės išvadas atmesti kaip nepagrįstas.

3.7. Atsakovas taip pat prašo įvertinti, kad dviratis po eismo įvykio prarado viso gyvenimo garantiją, ką, atsakovo teigimu, patvirtina MB „Valservis“ atsakymas, kad po eismo įvykio garantija nėra taikoma, taip pat atsakovo ir dviračių gamintojo susirašinėjimas. Tačiau iš atsakovo ir dviračio gamintojo susirašinėjimo, teismui pateiktos garantijos politikos matyti, kad viso gyvenimo garantija netaikoma dėl eismo įvykio atsiradusiems sugadinimams, nes garantija suteikiama gamykliniams pažeidimams. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad, kaip teisingai pastebi ieškovė, MB „Valservis“ nurodoma prezumpcija, kad po eismo įvykio garantija nėra taikoma, padaryta įvertinus tik atsakovo teiginius, kad atsakovas buvo patrenktas automobilio, tačiau, kaip minėta, bylos duomenys nepatvirtina, kad ginčo dviratis susidūrė / nebuvo kontakto su automobiliu, todėl pastaroji išvada nelaikytina objektyviai pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Be to viso gyvenimo garantija nėra žalos dalykas, dėl ko draudikas neprivalo įtraukti į apskaičiuojamą žalos dydį.

3.8. Ekspertizės žalos dydžiui nustatyti ekspertas A. P. nurodė, kad dviračio apgadinimo deklaruoto eismo įvykio metu padarytas nuostolis su PVM yra 4 957,22 Eur. Ekspertizės akte bei 2021-01-14 teismo posėdžio metu ekspertas nuosekliai paaiškino žalos apskaičiavo metodiką, taikytą nusidėvėjimą, kurios pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Tuo tarpu atsakovo pateiktame 2018-08-16 dviračio defektiniame akte nenurodytas detalių nusidėvėjimas, apskaičiavimo metodika. Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovui išmokėta 9 726,66 Eur draudimo išmoka, UAB „Velomanija“ pateikė sąmatą, iš kurios matyti, kad dviračiui atkurti iki būklės iki įvykio yra 985,89 Eur, atsakovui buvo išmokėta už pažeistą aprangą 734,91 Eur, už sugadintą laikrodį 319,20 Eur, todėl žalos dydis sudaro 2 040 Eur. Nagrinėjamu atveju padarius išvadą, kad nėra duomenų apie tai, kad eismo įvykio metu dėl visų patirtų dviračio sugadinimų jis yra neremontuotinas, pakitusi ginčo dviračio geometrija, dviračio rėmas turi mikro įtrūkimus, ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovo grąžinti be teisinio pagrindo išmokėtą draudimo išmoką, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo 7 686,66 Eur išmokėtą sumą ieškovės naudai laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsakovas (apeliantas) V. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Po eismo įvykio, kuris įvyko 2018-08-15, 2018-08-18 atsakovas ieškovei pateikė pretenziją dėl padarytos eismo įvykio metu žalos ir pridėjo prie jos visus reikalingus ir ieškovės reikalautus dokumentus, tame tarpe dviračio nuotraukas. Ieškovė apžiūrėti transporto priemonės neatvyko ir nepareikalavo, paprašė tik atsiųsti nuotraukas. Tokiu būdu ieškovė nesilaikė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 15 straipsnio 2 dalies. Pagal to paties įstatymo 15 straipsnio 3 dalį turtui padarytos žalos dydį nustato pats atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Tik tuo atveju, kai atsakingo draudiko įgaliotas asmuo neatvyksta per TPVCAPDĮ nustatytą terminą apžiūrėti sugadintos transporto priemonės, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pats pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė šių įstatyme numatytų veiksmų neatliko, todėl atsakovas įgavo teisę pasamdyti savo pasirinktą turto vertintoją, kad jis nustatytų padarytos žalos dydį. Ieškovė atsakovo pasirinkto turto vertintojo atlikto defektinio akto neginčijo ir sumas išmokėjo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas ieškovei pateikė visą reikalingą TPVCAPDĮ numatytą ir draudiko reikalautą informaciją. Informacija buvo teisinga. Įsitikinti jos tikrumu ir teisingumu jokios kliūtys nebuvo daromos, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti grąžinti išmokėtos sumos (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 3 dalis, CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

4.2. Pretenzija dėl draudimo išmokos išmokėjimo atsakovo buvo pateikta 2018-08-18, o pinigai atsakovui išmokėti tik 2018-11-09. Ieškovė turėjo pakankamai laiko ir pajėgumų įvertinti eismo įvykio metu padarytai žalai. Ieškovė yra draudimo bendrovė, verslo subjektas, seniai veikianti draudimo srityje, turinti žalos vertinimo patirtį ir metodikas, žinanti savo kaip draudiko pareigas, todėl permetusi pareigą pačiam atsakovui įsivertinti žalos dydį negali kvestionuoti jo atliktų veiksmų ir privalo prisiimti visas to pasekmes.

4.3. MB „Valservis“ atlikusi dviračio apžiūrą netrukus po įvykio surašė dviračio defektinį aktą, kuriame nurodė, kad avarijos metu dviračio rėmas ir kiti dviračio komponentai sulaužyti / sugadinti, pakitusi rėmo geometrija, todėl dviratis neremontuotinas. Naujo analogiško dviračio kaina - 9 690 Eur. Byloje yra A. V. (MB „Valservis“ vadovo) Įvykio aplinkybių pranešimo protokolas, kur jis nurodo, kad minėto dviračio rėmas turėjo daugybinius pažeidimus, dėl kurių tikėtina gali būti gilesni pažeidimai, tačiau tam nustatyti pas jį nėra tam skirtos įrangos. Minėtas rėmas nelinksta, bet lūžta. Panašiai teigiama ir 2019-12-03 ekspertizės akte, Lietuvos teismo ekspertizių centre nėra specializuotos įrangos dviračio rėmo mikro įtrūkimams nustatyti, jei tokie yra. Taip pat negalima nustatyti, ar dviračio rėmas turi kokius nors nukrypimus nuo gamyklinių parametrų. 2020-10-19 didžiausias „Specialized bicycle components“ atstovas Lietuvoje UAB „Velonova“ pateikė atsakymą į atsakovo užklausą, kad „Atsižvelgiant į dviračio medžiagiškumą, pažeidimų kiekį ir gamintojo nurodymus, dviračiui padarytą žalą būtumėme įvertinę analogiško dviračio kaina. Šį vertintumėme kaip neremontuotiną.“. Teismas be pagrindo neatsižvelgia ir į 2020-01-24 Kilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akto išvadas, atliktas eksperto J. P., kur nurodyta, kad dėl dviračio Specialized apgadinimo deklaruoto eismo įvykio metu padarytas nuostolis su PVM yra 4 957,22 Eur detales vertinant su 10% nuolaida. Ekspertas A. P. posėdžio metu paaiškino, kad dviračio rėmas keistinas dėl matomų dešinės pusės dviračio rėmo apgadinimų bei dviračio gamintojo nurodymų, kaip elgtis esant byloje nagrinėjamoms aplinkybėms. Taip pat ekspertas A. P. dėl specialiųjų žinių stokos neįvertino, kad keičiant rėmą būtina keisti ir abu ratus bei sėdynės iškyšą, kadangi pasikeitus gaminių standartams senieji nebetinka. Ekspertas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jeigu būtų turėjęs šią informaciją, žalos vertė būtų pasikeitusi, būtų vertinamas abiejų ratų keitimas bei sėdynės iškyšos keitimas. Visiškai nėra aišku, kodėl teismas nusprendė pašalinti dviračio rėmą iš žalos objektų sąrašo, kai visi įrodymai byloja apie eismo įvykio metu padarytus akivaizdžius sugadinimus bei galimus nematomus pažeidimus, ir vadovavosi tik UAB „Velomanija“ defektiniu aktu bei paskaičiavimais.

4.4. Teismas vadovaujasi tik UAB „Velomanija“ defektiniu aktu ir jame nurodytomis sumomis, tačiau neatkreipė dėmesio, kokia metodika vadovaujantis buvo surašytas defektinis aktas. Neįvertino, kad paskaičiuota suma skirta tik funkcionalumui atkurti (tai yra, kad dviratis galėtų važiuoti), bet ne buvusiai dviračio vertei ir patikimumui atstatyti (dviratis skirtas varžyboms). Rengiant defektinį aktą nebuvo įvertinta ir tai, kad po eismo įvykio dviratis buvo remontuotas. Buvo keistas vairas, vairo rankenėlės, oro kamera, stabdžiai, galinė padanga, apie ką draudimo bendrovė minėtos įmonės „Velomanija“ neinformavo. Atsižvelgiant į tai, UAB „Velomanija“ defektinis aktas neatitinka realių sugadinimų, jo pagrindu teismo sprendimas negalėjo būti priimtas.

Atsiliepimas

5. Ieškovė ADB „Gjensidige“ atsiliepimu prašo atsakovo V. Z. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Ieškovė administruodama žalos bylą jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Žalos bylos administravimo metu buvo gautas ir vertintas atsakovo pateiktas pranešimas apie įvykį, nuotraukos, defektinis aktas, policijos informacija, sąmata ir kita. Ieškovė vykdė įprastą žalos administravimo procesą, surinko reikiamus dokumentus ir priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos mokėjimo. Žalos administravimo metu ieškovei nebuvo pagrindo abejoti atsakovo pateiktos informacijos teisingumu, visgi perėmus dviratį ieškovės žinion, paaiškėjo, kad ieškovė dėl įvykio aplinkybių ir žalos masto buvo suklaidintas. Taigi būtent atsakovo, o ne ieškovės, netinkamas teisės aktais jam nustatytų pareigų vykdymas, lėmė neteisingo sprendimo žalos byloje priėmimą, t. y. nepagrįstai didelės draudimo išmokos išmokėjimą.

5.2. Ieškovei perėmus dviratį paaiškėjo, kad, kai kurie dviračio komponentai yra keisti ir neatitinka naujo analogiško dviračio komplektacijos. Šią aplinkybę ieškovei patvirtino ir UAB „Velomanija“ atstovai, kurie nustatė, kad yra keisti dviračio rėmas, stabdžiai, oro kamera, galinė padanga, pedalai, galinių žvaigždžių blokas, grandinė, vairo rankenos. Be to, nustatyta, kad įvykio metu rėmas nebuvo pažeistas. UAB „Velomanija“ atstovai nurodė, kad: „Rėmo geometriją įvertinome, pakitimo požymių nepastebėjome. Tai yra anglies pluošto rėmas, kuris gavęs smūgį lūžta / skyla, o ne linksta. Apžiūrėjus dviratį, lūžimo / skilimo požymių nepastebėjome“. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2019-12-03 ekspertizės akte taip pat nurodė, kad: „Vizualiai apžiūrėjus nenustatyta jokių dviračio „A-Works Epic“ rėmo įskilimų ar deformacijų“. Tokių, perėmusi dviratį, nepastebėjo ir ieškovė. Taigi lieka neaišku, kokiu būdu MB „Valservis“ nustatė tokius įskilimus bei deformacijas buvus.

5.3. Teismo ekspertizės aktas turi didesnę įrodomąją reikšmę nei MB „Valservis“ surašytas defektinis aktas. Pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ginčo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, todėl byloje turėtų būti vadovaujamasi teismo eksperto M. M. parengta išvada. Nors atsakovo pateiktus MB „Valservis“ ir kitus raštus pasirašė asmenys, besiverčiantys prekyba dviračiais, jų remontu, besidomintys dviračiu sportu ar pan., tačiau vien dėl šių aplinkybių jų kompetencija negali būti prilyginama teismo eksperto kompetencijai. Be to, teismo ekspertas yra saistomas atsakomybės dėl savo pateiktos išvados teisingumo, todėl nėra pagrindo abejoti jo teikiamų išvadų nešališkumu ir objektyvumu. Tuo tarpu atsakovo teiktus raštus parengė jo kolegos, dalyvaujantys tame pačiame dviračių sporte ar netgi esantys tos pačios dviračių komandos nariai, tai sudaro papildomą pagrindą abejoti jų pateiktų išvadų/pozicijos teisingumu ir objektyvumu.

5.4. Nors ieškovei buvo tvirtinama, kad atsakovas buvo parblokštas važiuojančio automobilio, kas natūraliai galėtų lemti didesnius ir intensyvesnius dviračio apgadinimus, tačiau paaiškėjo, kad tokia informacija neatitinka tikrovės. 2018-09-06 S. S. paaiškinimuose teigiama, kad: „2018.08.15 apie 10 val. Vilniuje, įvažiavome iš (duomenys neskelbtini) gatvės o paskui į (duomenys neskelbtini) g. ir važiavom tiesiai į Molėtų pusę. Aš sėdėjau keleivio pusėje, jokio kontakto negirdėjau. Privažiavus prie sankryžos į Molėtų pusę šviesoforas degė raudonai. Sulaukus žalio šviesoforo signalo pasukom į kairę Molėtų pusę“. Tokias aplinkybes patvirtino ir automobilio vairuotojas A. S.. Be to, automobilio kontakto pėdsakų su dviračiu nenustatė ir teismo ekspertas. Atsakovas tvirtino neva po įvykio dėl rėmo pažeidimų nebegali eksploatuoti dviračio, kadangi tai nėra saugu. Tačiau paaiškėjo, kad atsakovas su tuo pačiu dviračiu dalyvavo tiek 2018-09-16 varžybose Tartu 89 km rungtyje, tiek 2018-09-23 Anykščių maratone, tai patvirtina kartu su 2019-07-23 ieškovo raštu pateikti papildomi dokumentai.

5.5. Ieškovei perėmus dviratį ir kreipusis į UAB „Velomanija“, buvo nustatyta, kad dviračiui padarytos žalos dydis yra 985,89 Eur. Atsakovas laikosi pozicijos, kad teismas neįvertino, kad UAB „Velomanija“ paskaičiuota suma skirta dviračio funkcionalumui atkurti, bet ne buvusiai dviračio vertei ir patikimumui atstatyti. Tokią savo poziciją atsakovas motyvuoja tuo, kad dviratį dėl rėmo pažeidimų nebėra saugu eksploatuoti varžybose. Tačiau tokia pozicija yra grindžiama išimtinai paties atsakovo vertinimu ir MB „Valservis“ iškelta teorine galimybe apie galimus dviračio rėmo pažeidimus. Atsakovas aplinkybės, jog ginčo įvykio metu buvo sugadintas dviračio rėmas, neįrodė. Ekspertas A. P. dviračio rėmo keitimą įtraukė į dviračio remonto sąmatą, nes teoriškai dviračio rėmas įvykio metu galėjo būti pažeistas. Tačiau ekspertas nepatvirtino, kad dviračio rėmas būtų skilęs ar sulinkęs. Ant dviračio rėmo matomi išimtinai eksploataciniai pažeidimai. Taigi ekspertas, skaičiuodamas dviračio remonto kaštus vertino visus matomus dviračio pažeidimus, jų nesiedamas su eismo įvykiu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

7. Ieškovė ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo V. Z. priteisti 7 686,66 Eur išmokėtos draudimo išmokos dalį, motyvuojant tuo, jog ieškovė buvo suklaidinta apskaičiuodama atsakovo dviračiui eismo įvykio metu padarytos žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, padaręs išvadą, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog eismo įvykio metu dėl visų patirtų dviračio sugadinimų jis yra neremontuotinas, kad pakitusi dviračio geometrija ir dviračio rėmas turi mikro įtrūkimus, kaip ieškovei iki draudimo išmokos išmokėjimo buvo nurodęs atsakovas, dėl to ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovo grąžinti be teisinio pagrindo išmokėtos draudimo išmokos dalį. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius atsakovo dviračiui eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog pati ieškovė nesilaikė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) reikalavimų, nustatydama išmokėtinos draudimo išmokos dydį, dėl ko atsakovui negali tekti pareiga dalį išmokos grąžinti.

8. Teisėjų kolegija su atsakovo apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

9. Draudimo įstatymo 98 straipsnyje įtvirtinta draudiko pareiga tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas, o kitiems draudimo santykių dalyviams – atitinkamai pareiga pateikti draudikui visus turimus draudimo sutartyje nurodytus ir draudiko reikalaujamus dokumentus bei informaciją. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį. Tai reiškia, kad pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinį reguliavimą nukentėjęs asmuo turi ne tik teisę į draudimo išmoką, bet ir tam tikras pareigas, o pirmiausiai pareigą teikti informaciją draudikui ir su juo bendradarbiauti. Draudikas taip pat turi bendradarbiauti su nukentėjusiu asmeniu ir suteikti visą informaciją, susijusią su draudimo išmokos išmokėjimu. Tuo atveju, jei draudikas netinkamai įvykdo pareigą ištirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, jam tenka tokios pareigos netinkamo įvykdymo pasekmės. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas suponuoja, jog draudikas tik įstatymo nustatytais išimtiniais aiškiai apibrėžtais atvejais turi teisę nemokėti draudimo išmokos ar reikalauti ją grąžinti. Draudiko teisę reikalauti, kad nukentėjęs asmuo grąžintų neteisėtai gautą išmoką ar jos dalį, įtvirtina TPVCAPDĮ 22 straipsnio 3 dalis. Šioje dalyje nurodyta, kad jeigu draudikui išmokėjus išmoką arba jos dalį nukentėjusiam trečiajam asmeniui paaiškėja, jog nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė klaidingą informaciją ir dėl to buvo neteisingai apskaičiuota ir neteisėtai išmokėta išmoka ir atlyginta žala, arba nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą atlygino atsakingi už žalos padarymą asmenys, draudiko reikalavimu nukentėjęs trečiasis asmuo privalo grąžinti neteisėtai gautą išmoką arba jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-1075/2021).

10. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018-08-15 įvyko eismo įvykis, kurio metu (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje vairuodamas automobilį Ford Bmax, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. nepraleido pagrindiniu keliu dviračiu važiavusio atsakovo, todėl atsakovas nugriuvo. 2018-08-18 atsakovas ieškovei pateikė pranešimą, nurodydamas, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas dviratis S Works Epic, pažeistas rėmas, šakė, vairas, pavarų perjungimo sistema, sėdynė, pedalai, sugadinta dviratininko apranga, šalmas, batai, dviračio kompiuteris. Kartu atsakovas pateikė ieškovei MB „Valservis“ 2018-08-16 dviračio defektinį aktą, kuriame buvo nurodyta, jog eismo įvykio metu atsakovui padaryta 10 953,60 Eur žala. Ieškovė eismo įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo atsakovui 9 726,66 Eur draudimo išmoką patirtai žalai atlyginti. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad ieškovė po draudimo išmokos išmokėjimo perėmė atsakovo dviratį ir 2018-11-20 kreipėsi į dviračių gamintojo „Specialized“ atstovą UAB „Velomanija“, kuri nurodė, kad dviračio komplektacijoje pakeista: rėmas, stabdžiai, oro kamera, galinė padanga, pedalai, galinių žvaigždžių blokas, grandinė, vairo rankenos. UAB „Velomanija“ 2018-12-05 elektroniniame laiške ieškovei taip pat nurodė, kad įvertino dviračio rėmo geometriją, pakitimo požymių nepastebėjo; tai yra anglies pluošto rėmas, kuris gavęs smūgį lūžta/skyla, o ne linksta; apžiūrėjus dviratį, lūžimo/skilimo požymių nepastebėjo. UAB „Velomanija“ nurodė, kad dviračio remonto sąmata sudaro 985,89 Eur. Gavusi šią informaciją, ieškovė perskaičiavo atsakovui išmokėtas sumas ir pareikalavo atsakovo grąžinti be teisinio pagrindo išmokėtą 7 686,66 Eur draudimo išmokos dalį, nes bendra atsakovo dviračiui, aprangai ir kitai įrangai padaryta žala sudaro 2 040 Eur.

12. Ieškovė byloje teigia, kad dviračio remonto sąmata sudaro 985,89 Eur, o dviračio rėmas, kuris yra brangiausias dviračio komponentas, nebuvo pažeistas. Atsakovas su tuo nesutinka, nurodydamas, jog MB „Valservis“ dviračio defektinis aktas ir kiti bylos įrodymai patvirtina, kad dviračio rėmas dėl avarijos buvo pažeistas, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja grąžinti dalį sumokėtos draudimo išmokos.

13. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad atsakovas savo apeliaciniame skunde nedetalizuoja, kokiu būdu ieškovė, vykdydama atsakovo dviračiui eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo procedūrą, pažeidė TPVCAPDĮ reikalavimus ir kaip tai gali lemti ieškovės atsakomybę dėl neteisingos draudimo išmokos nustatymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad žalos bylos administravimo metu ieškovė įvertino atsakovo pateiktą pranešimą apie eismo įvykį, dviračio nuotraukas, MB „Valservis“ dviračio defektinį aktą, policijos informaciją apie eismo įvykį ir kitus tuo metu išmokai apskaičiuoti būtinus duomenis. Ieškovė surinko reikiamus dokumentus ir laiku priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos mokėjimo. Atsakovas galėjo savo iniciatyva perduoti ieškovei dviratį apžiūrai dar iki draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu aplinkybių, kurios būtų įpareigojusios ieškovę iš anksto siekti dviračio apžiūros, byloje nenustatyta.

14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad neteisingą draudimo išmokos nustatymą lėmė būtent atsakovo veiksmai, kuomet jis pranešime apie įvykį ieškovei nurodė, jog dviratis dėl eismo įvykio metu patirtų sugadinimų (pagrinde atsakovo akcentuoto dviračio rėmo pažeidimo) yra neremontuotinas ir turi būti keičiamas nauju, nors, kaip paaiškėjo vėliau, eismo įvykio metu patirti dviračio sugadinimai buvo gerokai mažesnės apimties, tikėtina dviratis eismo įvykio metu net nekontaktavo su automobiliu.

15. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti dviračiui eismo įvykio metu padarytos žalos apimtį ir dydį, paskyrė kompleksinę eismo įvykio-trasologinę ir žalos nustatymo ekspertizes. Kompleksinę eismo įvykio - trasologinę ekspertizę atlikęs teismo ekspertas pateikė išvadą, kad negalima atkurti eismo įvykio mechanizmo; dalis dviračio dešinio šono įbrėžimų galėjo būti padaryti nurodyto eismo įvykio metu, šiai transporto priemonei nukritus ant dešinio šono ir tiesiogiai kontaktuojant su važiuojamąją dalimi; dviračiui nukritus ant dešinio šono ir tiesiogiai kontaktuojant su važiuojamosios dalies danga galėjo būti įbrėžtos šios dviračio dalys: vairas dešinėje pusėje, dešinė rankena, dešinė pamina (pedalas) išorinėje dalyje, balnelis dešinėje pusėje, galinis pavarų perjungiklis bei troso šarvas; neatmetama galimybė, kad dalis minėtų elementų jau buvo apgadinti (apibraižyti) prieš nurodomą eismo įvykį ilgalaikio eksploatavimo metu; negalima nustatyti, ar dviračio gertuvės laikiklis buvo sulaužytas, o galinis ratlankis deformuotas vienoje iš eismo įvykio fazių, t.y. dviratininkui krentant ant šių dalių; nėra pagrindo teigti, kad dviračio priekinis ratlankis buvo apgadintas nurodomo eismo įvykio metu; ant dviračio yra įbrėžimų, patrynimų ir pan., kurie atsirado ilgalaikio eksploatavimo metu; vizualiai apžiūrėjus nenustatyta jokių rėmo įskilimų ar deformacijų; Lietuvos teismo ekspertizės centre nėra specializuotos įrangos dviračio rėmo mikro įtrūkimams nustatyti, jei tokie yra; taip pat negalima nustatyti, ar dviračio rėmas turi kokius nors nukrypimus nuo gamyklinių parametrų; taip pat ant automobilio kėbulo nematyti jokių sugadinimų būdingų kontaktui (susidūrimui) su dviratininku. Tokią teismo eksperto išvadą patvirtino ir į bylą pateiktas dviračio gamintojo atstovo UAB „Velomanija“ 2018-12-05 elektroninis laiškas ieškovės atstovui, kuriame nurodyta, kad UAB „Velomanija“ įvertino dviračio rėmo geometriją, pakitimo požymių nepastebėta, apžiūrėjus dviratį, lūžimo/skilimo požymių nepastebėta. Šias išvadas palaikė ir teismo posėdžio metu teismo ekspertas teikdamas paaiškinimus. Tuo tarpu atsakovo pateiktas MB „Valservis“ 2018-08-16 dviračio defektinis aktas, kurio pagrindu buvo neteisingai apskaičiuota draudimo išmoka, prieštarauja aukščiau aptartiems įrodymams. Nors šiame defektiniame akte nurodoma, kad avarijos metu dviračio rėmas ir kiti dviračio komponentai sulaužyti/sugadinti, pakitusi rėmo geometrija, todėl dviratis yra neremontuotinas, tačiau iš akto turinio negalima nustatyti, kuo remiantis padarytos tokios išvados, tai yra defektinis aktas nepagrįstas objektyvia informacija. Abejoti MB „Valservis“ 2018-08-16 dviračio defektinio akto patikimumu verčia ir tai, kad šį aktą surašė asmenys, kurie yra atsakovo sporto kolegos, dėl ko ginčo nėra.

16. Atsakovas pateikė į bylą dar vieną MB „Valservis“ raštą, kuriame nurodyta, jog po eismo įvykio dviratis gali turėti nematomus įtrūkimus ar anglies pluošto sluoksnių susisluoksniavimus, esančius konstrukcijų viduje, tačiau toks teiginys grindžiamas prielaidomis, ne objektyviais duomenimis. Byloje nėra jokių konkrečių įrodymų apie dviračio rėmo nematomus pažeidimus, nors būtent atsakovas, kuris remiasi šia aplinkybe, turi ją įrodyti. MB „Valservis“ taip pat nurodo, kad dviratis laikytinas nesaugiu naudoti vadovaujantis matomu pažeidimų kiekiu, tačiau, kaip nurodyta aukščiau, byloje nėra duomenų, kad visi matomi dviračio pažeidimai padaryti aktualaus eismo įvykio metu dėl susidūrimo su automobiliu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad dalis dviračio pažeidimų tikėtina atsirado dėl ilgalaikio eksploatavimo, nes atsakovas dalyvauja dviračių sporto varžybose. Dėl tų pačių argumentų teisėjų kolegija kritiškai vertina ir atsakovo į bylą pateiktą UAB „Velonova“ 2020-10-22 raštą, iš kurio vėlgi neaišku, kuo konkrečiai remiantis rašte teigiama, kad po eismo įvykio dviratis nėra saugus naudotis ir kad dviračio pažeidimai buvo padaryti būtent eismo įvykio metu.

17. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju padarius išvadą, jog nėra duomenų apie tai, kad eismo įvykio metu dėl visų patirtų dviračio sugadinimų jis yra neremontuotinas, pakitusi ginčo dviračio geometrija, dviračio rėmas turi mikro įtrūkimus, ieškovė įgijo teisę reikalauti grąžinti atsakovui be teisinio pagrindo išmokėtos draudimo išmokos dalį.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas grąžintinos draudimo išmokos dydį, pagrįstai rėmėsi UAB „Velomanija“ dviračio po avarijos defektiniu aktu, kuriame nurodyta, kad bendra eismo įvykio metu pažeistų detalių vertė yra 985,89 Eur, o ne byloje atliktos žalos nustatymo ekspertizės išvada, kurioje nurodyta 4 957,22 Eur žala. Teismo posėdžio metu teismo ekspertas, palaikydamas savo žalos nustatymo ekspertizės išvadą, paaiškino, kad fiksavo visus matomus dviračio apgadinimus nesiedamas jų su eismo įvykiu, tačiau kompleksinė eismo įvykio-trasologinė ekspertizė patvirtina, kad dalis dviračio apgadinimų yra nesusiję su eismo įvykiu, dėl ko eismo įvykio metu padaryta mažesnė žala.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia atsakovas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo.

20. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginijus KairevičiusVisvaldas KazakiūnasTatjana Žukauskienė