Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ramūno Šarkos,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 24 d. sprendimą neišduoti pareiškėjui leidimo nuolat gyventi Lietuvoje; ir 2) įpareigoti Migracijos Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyvento Lietuvoje išdavimo.

Nurodo esantis (duomenys neskelbtini) piliečiu, Lietuvos Respublikoje gyvenantis nuo 1983 m., Lietuvos Respublikos pilietybės neįgijo. Pareiškėjui 1994 m. rugpjūčio 25 d. buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, kurio terminas baigėsi 2015 m. vasario 18 d., tačiau leidimo termino pareiškėjas neprasitęsė, nes Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje atliko Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirtą 11 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga 2024 m. gegužės 17 d.

Teigia, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. PE_SP1-17524 pareiškėjui buvo paskirta senatvės pensija. Taip pat nurodo, kad Migracijos departamentas 2018 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. (15/5-5)24U-14/1U-13/4U-240 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą gyventi Lietuvoje ir, atlikus bausmę pagal Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, pareiškėją nutarė išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.

Paaiškina, kad pareiškėjas nuo 2024 m. gegužės 12 d. buvo perkeltas į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pabradės užsieniečių registracijos centrą, iki kol bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

Nurodo, kad per MIGRIS sistemą 2024 m. gegužės 7 d. pateikė prašymą Nr. 2405-LNG-0056 išduoti leidimą nuolat gyventi iki 1993 m. liepos 1 d. gyvenusio ir šiuo metu gyvenančio Lietuvoje, neturinčio leidimo nuolat gyventi. Tačiau Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą, nes yra galiojantis ir neįvykdytas Migracijos Departamento sprendimas dėl asmens išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

Pažymi, kad Migracijos departamentui priėmus 2018 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. (15/5-5)24U-14/1U-13/4U-240 nuo 2018 m. gegužės 18 d. jam taip pat buvo sustabdytas senatvės pensijos mokėjimas, kadangi jis nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvoje ar įtrauktas į gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitą. Nurodo, kad ne kartą kreipėsi dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, tačiau galiojantys teisės aktai nenumato nei galimybės deklaruoti gyvenamąją vietą, nei galimybės įtraukti pareiškėją į gyvenamąją vietą neturinčių asmenų apskaitą, kadangi nėra galiojančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teigia, kad šiuo metu dėl senatvės pensijos mokėjimo atnaujinimo ir gyvenamosios vietos deklaravimo Regionų administraciniame teisme vyksta teisminiai procesai Nr. 3-62-3-03285-2023-9 ir Nr. 3-65-3-00328-2023-7.

Daro išvadą, kad jo padėtis po 2018 metų Migracijos departamento sprendimo pasikeitė, nes buvo sustabdytas pensijų mokėjimas, dėl ko turėjo būti pradėtas teisminis procesas, kuris nesibaigė iki šiol. Po pensijos mokėjimo sustabdymo pareiškėjas neteko pajamų, įsiskolino už buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą, dėl ko gresia jo turto pardavimas iš varžytynių. Be to, jis ir dabar negali savarankiškai susitvarkyti savo reikalų, nes yra laikomas uždarytas Pabradės užsieniečių registracijos centre.

Paaiškina, kad 2024 m. gegužės 7 d. pateikė naują prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, nes iš esmės pasikeitė pareiškėjo padėtis, tačiau atsakovas nenagrinėjo šio prašymo, kadangi jau yra priimtas sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.

Teigia, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ) nustato dvi sąlygas, kai prašymas nenagrinėjamas: 1) turi būti dėl to paties klausimo pateiktas atsakymas ar priimtas sprendimas; 2) asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti priimtą sprendimą. Tačiau atsakovas prašymo nenagrinėjo, neteisingai pritaikydama įstatymą, nes nebuvo sąlygų, nustatytų VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte – kadangi paduotas prašymas yra naujas, dar nenagrinėtas, jame išdėstytos aplinkybės taip pat nebuvo nagrinėtos. O administracinio subjekto priimti sprendimai gali būti keičiami, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes.

Nurodo, kad neišnagrinėjus pareiškėjo prašymo išduoti leidimą gyventi Lietuvoje būtų pažeista jo teisė ne tik gauti pensiją, bet ir išlaikyti nekilnojamąjį turtą bei juo pasirūpinti, kadangi dėl pensijos mokėjimo nutraukimo pareiškėjas įsiskolino už buto išlaikymą ir jam gresia turto praradimas, nors teismo nuosprendžiu turto konfiskavimas nebuvo numatytas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 39 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 28 straipsnio 2 dalimi, daro išvadą, kad tam, jog pareiškėjas įteisintų savo buvimą Lietuvos Respublikoje, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Pažymi, kad prašymai išduoti leidimą nuolat gyventi yra nagrinėjami pagal Įstatymo ir LNG aprašo nuostatas, todėl pareiškėjo skunde nurodytos VAĮ nuostatos šiuo atveju nesudaro pagrindo priimti pareiškėjo prašymą. Taip pat pažymi, kad pareiškėjo prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi buvo ne nagrinėjamas, o buvo nepriimtas pagal aukščiau minėtas LNG aprašo nuostatas. Atkreipia dėmesį, kad, kaip nurodyta kontrolės lape, pareiškėjas į Migracijos departamento teritorinį skyrių neatvyko, nepateikė dokumentų, kurie turi būti pridėti prie prašymo, pareiškėjo atžvilgiu galioja įsiteisėjęs sprendimas dėl jo išsiuntimo, todėl pareiškėjo prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi negalėjo būti priimtas.

Migracijos departamentas vertina, kad, pareiškėjas, būdamas Lietuvos Respublikoje neteisėtai, negalėjo Migracijos departamentui pateikti prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi, todėl Migracijos departamentas pagrįstai minėto pareiškėjo prašymo nepriėmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje (toliau – Sprendimas), teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas, gimęs (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 1983 metų, nuo 1994 m. rugpjūčio 25 d. turėjo leidimus nuolat gyventi Nr. LE000785, Nr. MF001460 ir Nr. LT6201610). Paskutinis leidimas nuolat gyventi Nr. LT6226205 pareiškėjui buvo išduotas 2010 m. vasario 18 d. ir galiojo iki 2015 m. vasario 18 d.

Panevėžio apygardos teismas 2014 m. vasario 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-350/2014 pareiškėją pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Paaiškėjus, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, Migracijos departamentas 2018 m. kovo 2 d. sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui A. P.“ Nr. (15/5-5) 24U-14/1U-13/4U-240 nusprendė: 1) panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. LT6226205, galiojusį iki 2015 m. vasario 18 d.; 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), atlikus jam Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei nesant priežasčių, dėl kurių pagal Įstatymo 128 straipsnio 2 dalį sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas; 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įrašyti jo duomenis į Užsieniečių registrą (Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą); 4) įvesti į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsnio 1 dalį, 2 dalies pirmąją pastraipą ir 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo dienos; 5) sprendimo 2 punktą pavesti vykdyti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – 2018 m. kovo 2 d. sprendimas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2521-815/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01129-2018-7) pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento 2018 m. kovo 2 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-5308-552/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01129-2018-7) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Byloje pareiškėjas ginčija Migracijos departamento 2024 m. gegužės 24 d. sprendimą atsisakyti išduoti leidimą nuolat gyventi. Byloje nustatyta, kad Kontrolės lape yra nurodyta, jog Prašymas dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo atmestas. Tuo tarpu Migracijos departamentas atsiliepime teigia, kad 2024 m. gegužės 24 d. sprendimas yra ne atsisakymas išduoti leidimą nuolat gyventi, bet atsisakymas nagrinėti pareiškėjo 2024 m. gegužės 8 d. Prašymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylose surinktus duomenis ir jų pagrindu nustatytus faktus, daro išvadą, kad byloje ginčas yra kilęs dėl Migracijos departamento atsisakymo priimti pareiškėjo prašymą Kontrolės lape nurodytu pagrindu, nes yra galiojantis ir neįvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl asmens išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas (redakcija galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 8 d.), Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įgyvendinimo įstatymas (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) ir LNG aprašas.

Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą.

Vadovaujantis Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 9 punktu leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje numatytu atveju. Pagal Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, užsieniečiams, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išsaugoma teisė įgyti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2004 m. gruodžio 31 d., jeigu duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose. O pagal Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, užsieniečiai, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, privalo teismo tvarka nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki nurodyto laikotarpio ir kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisme užsienietis privalo įrodyti, kad jis: 1) turi teisėtą pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje, ir 2) moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas, ir 3) turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis prašymą išduoti arba pakeisti leidimą nuolat gyventi pateikia Migracijos departamentui. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tvarką, reglamentuojančią dokumentų leidimui nuolat gyventi gauti pateikimą ir leidimų nuolat gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą nustato vidaus reikalų ministras.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445 patvirtintas LNG aprašas reglamentuoja užsieniečio prašymo išduoti ar pakeisti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) pateikimą, priėmimą, nagrinėjimą, <...> sprendimo dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo ar pakeitimo priėmimą ir sprendimo išduoti leidimą nuolat gyventi panaikinimą <...> (LNG aprašo 1 punktas).

LNG aprašo 5 punkte nustatyta, kad užsienietis ar aprašo 10–13 punktuose nurodytas asmuo prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi (toliau – prašymas išduoti leidimą) užpildo per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – MIGRIS), pateikdamas Aprašo 1 priede nurodytus duomenis. Vadovaujantis LNG aprašo 9 punktu, prašymą išduoti leidimą ir dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo užsienietis Migracijos departamentui pateikia asmeniškai, išskyrus aprašo 10–13 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis LNG aprašo 10 punktu, prašymą išduoti leidimą gali užpildyti ir Lietuvos Respublikoje teisėtai esančio užsieniečio prašymą išduoti leidimą ir dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo gali pateikti jo įgaliotas asmuo, pateikęs notarine ar jai prilyginta forma patvirtintą įgaliojimą ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pateikiant prašymą ir dokumentus turi dalyvauti ir pats užsienietis.

LNG aprašo III skyrius yra skirtas reglamentuoti prašymo išduoti leidimą priėmimą. LNG aprašo 28 punkte nustatyta, kad prašymas išduoti leidimą laikomas priimtu, kai Migracijos departamento darbuotojas, nustatęs, kad pateikti visi reikiami aprašo 5 ir 7 punktuose nurodyti dokumentai ir duomenys, atlikęs aprašo 27 ir 27¹ punktuose nustatytus veiksmus, apie prašymo išduoti leidimą priėmimą pažymi MIGRIS. Vadovaujantis LNG aprašo 29 punktu, prašymas išduoti leidimą nepriimamas, raštu nurodžius grąžinimo priežastį bei žodžiu suteikus reikiamą informaciją, jeigu: prašymas išduoti leidimą ir (ar) prie prašymo pridedami dokumentai pateikiami nesilaikant aprašo reikalavimų (LNG aprašo 29.1. papunktis); prie prašymo pateikiami ne visi reikiami dokumentai ir (ar) duomenys arba prie prašymo MIGRIS pridėtos skaitmeninės dokumentų kopijos neatitinka užsieniečio pateiktų dokumentų originalų (LNG aprašo 29.2. papunktis); pateiktuose dokumentuose yra klastojimo požymių, kelionės dokumentas yra negaliojantis ar netinkamas naudoti (LNG aprašo 29.3. papunktis); nustatoma, kad užsienietis nėra sumokėjęs valstybės rinkliavos, išskyrus atvejus, kai užsienietis yra atleistas nuo pareigos mokėti valstybės rinkliavą, ir užsienietis atsisako sumokėti valstybės rinkliavą Migracijos departamente (LNG aprašo 29.4. papunktis); užsienietis atsisako pateikti biometrinius duomenis (LNG aprašo 29.5. papunktis); prašyme išduoti leidimą nenurodyta informacija apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (LNG aprašo 29.6. papunktis); užsienietis atsisako užpildyti aprašo 7.2² papunktyje nurodytą klausimyną arba atsisako atsakyti į visus klausimyne pateiktus klausimus (LNG aprašo 29.7. papunktis).

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, užsieniečio prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi nagrinėjamas tik tada, kai užsieniečiui įvykdžius visas LNG apraše nustatytas sąlygas, atsakingas Migracijos departamento darbuotojas priima užsieniečio prašymą išduoto leidimą apie tai pažymėdamas MIGRIS. Taigi, šiuo atveju ginčo esmė yra, ar pagrįstai Migracijos departamentas atsisakė priimti pareiškėjo Prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi.

Nustatyta, kad atsakovo vyriausiasis specialistas, išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymo priėmimo klausimą, atsisakė šį prašymą priimti dėl to, kad yra galiojantis ir neįvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl asmens išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina tai, kad pagal aukščiau nurodytą ginčo atvejui aktualų teisinį reglamentavimą (LNG aprašo 29 punktas), Migracijos departamentas pareiškėjo Prašymą galėjo atsisakyti priimti tik esant teisės aktuose numatytiems prašymo nepriėmimo pagrindams. Tačiau teisės aktuose nėra įtvirtintas Prašymo ir dokumentų nepriėmimo pagrindas, kad „yra galiojantis ir neįvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl asmens išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Sprendimas negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu.

Tiek pareiškėjo, tiek atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindo buvimo ar nebuvimo šioje byloje nevertintini, kadangi nėra šio ginčo dalykas.

Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjo teismui pateiktas dokumentas yra Kontrolės lapas, kuris yra procedūrinis veiksmas, o ne Migracijos departamento sprendimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atveju buvo priimtas konkretus sprendimas – atsisakyta priimti Prašymą dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo. Toks atsakovo veikimas pareiškėjui sukelia realias materialaus pobūdžio teisines pasekmes, nes pareiškėjo Prašymas nebuvo priimtas.

Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi ir VAĮ reikalavimai. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalį kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

Ginčo atveju konstatuotina, kad Sprendimas atsisakyti priimti Prašymą neatitinka esminių VAĮ 10 straipsnyje nustatytų administracinio sprendimo turinio reikalavimų, o tuo pačiu ir gero administravimo, proporcingumo, objektyvumo, išsamumo principų (VAĮ 3 straipsnis). Todėl skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymo dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 24 d. sprendimą nepriimti pareiškėjo A. P. (A. P.) prašymo dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. P. (A. P.) 2024 m. gegužės 8 d. prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi priėmimo klausimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.