- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-20
- Bylos Nr.
- I-2521-815/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01129-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Jolitos Rasiukevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su 2018 m. balandžio 3 d. skundu (b. l. 1) ir 2018 m. balandžio 25 d. patikslintu skundu (b. l. 12-16), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. (15/5-5)24U-14/IU-13/4U-240 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui A. P.“ (b. l. 7-10) (toliau – ir Sprendimas).Pareiškėjas skunde nurodo, kad Sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais:
2.1. Pareiškėjui buvo įteiktas tik lietuvių kalba parengtas skundžiamas sprendimas. Vertėjas tik žodžiu paaiškino Sprendimo esmę, tačiau Sprendimas pažodžiui nebuvo išverstas, Sprendimo vertimas pareiškėjui suprantama kalba raštu nebuvo įteiktas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą Sprendimą panaikinti.
2.2. Nesutiko su Departamento Sprendime tikrovės neatitinkančiais teiginiais, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos Respublikoje galiojančiai viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjo padaryta nusikalstama veika teisme nors ir buvo kvalifikuota kaip labai sunkus nusikaltimas, tačiau nužudyti kito asmens nenorėjo, nesiekė jo mirties, o besimušdamas negalėjo suvokti savo veiksmų pavojingumo pobūdžio bei numatyti dėl to kilusių pasekmių sunkumo. Todėl, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, būtų nežmoniška pareiškėją ištremti į (duomenys neskelbtini) , kur nebūtų pasiekti paskirtos bausmės perauklėjimo tikslai.
2.3. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus (toliau – ir Utenos apskrities VPK Migracijos skyrius) informacija dėl grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei, remiantis kuria pareiškėjui ne tik atimama teisė gyventi Lietuvos Respublikoje, bet ir norima uždrausti į ją atvykti, neatitinka objektyvios tiesos bei pažeidžia 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarnybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) nuostatas.
2.4. Departamento išvada dėl pareiškėjo grėsmės visuomenei yra išgalvota, nes piliečiai, kurie šiuo metu gyvena laisvėje, kelia didesnę grėsmę nei pareiškėjas būdamas įkalinimo įstaigoje. Pareiškėjas iki nusikaltimo padarymo gyveno Lietuvoje, turėjo darbą, Departamentas jokių pretenzijų neturėjo, leidimai laikinai gyventi būdavo išduodami be jokių trukdžių.
Šalies argumentai
2.5. Pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo 1983 metų, todėl, priešingai nei nurodo Departamentas, po tiek metų pareiškėjui būtų sunku integruotis (duomenys neskelbtini).
2.6. Leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas būtų perteklinė priemonė visuomenės saugumui užtikrinti.
2.7. Negali būti pagrindu atimti leidimą gyventi Lietuvoje aplinkybės, kad pareiškėjo jau suaugusi dukra, kuri gyvena savarankiškai, yra išvykusi į (duomenys neskelbtini) , o pareiškėjo sūnus taip pat negyvena Lietuvoje. Vaikų pasirinkimas gyventi ne su tėvu negali būti priežastimi atimti leidimą gyventi Lietuvoje.
2.8. Leidimo nuolat gyventi Lietuvoje atėmimas, vėliau deportacija ir draudimas penkis metus įvažiuoti į Lietuvą pažeistų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 128 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas Lietuvoje ilgą laiką gyveno ir dirbo teisėtai, išlaikė savo šeimyninius ryšius su asmenimis, giminaičiais, taip pat su Lietuva turi kitus socialinius ir ekonominius ryšius.
2.9. Pareiškėjo prievartinis ištrėmimas pažeistų Įstatymo 124 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1, 2 dalis.
2.10. Sprendimas grindžiamas prielaidomis, kad pareiškėjas tik kada nors gali kelti grėsmę visuomenei ir jos saugumui, todėl pareiškėjo ištrėmimas pažeistų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo vertinimo tvarkos 37 punktą ir 38.2 papunktį.
2.11. Priimant Sprendimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas neturi kur gyventi (duomenys neskelbtini); neturi darbo ir abejoja, ar būnant tokio amžiaus galėtų susirasti darbą, kad prasimaitintų; nepalaiko ryšių su savo vaikais, nežino kur jie gyvena ir ką jie veikia; Lietuvoje turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl išvykęs negalės tuo turtu pasirūpinti.
II
Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 34-41) nurodo, kad Departamentas, vadovaudamasis proporcingumo principu pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas kelia ir ateityje gali kelti realią grėsmę viešajai tvarkai, o faktas, kad pareiškėją su Lietuva sieja socialiniai, ekonominiai santykiai, nėra pakankamas pagrindas nepaisyti visuomenės saugumo bei viešos tvarkos interesų ir suteikti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
1. Pareiškėjui 2010 m. vasario 18 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2015 m. vasario 18 d. Utenos apskrities VPK 2018 m. sausio 25 d. buvo gautas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) raštas Nr. 5-S-881 „Dėl A. P. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas 2014 m. vasario 13 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 129 straipsnio 1 dalį, nes dėl asmeninių paskatų rankomis ir kojomis sudavė kitam asmeniui ne mažiau kaip trylika smūgių į įvairias kūno vietas, dėl ko minėtas asmuo mirė. Rašte buvo taip pat nurodyta, kad pareiškėjo padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama kaip labai sunkus nusikaltimas. Policijos departamentas įvertinęs, kad pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuojama kaip labai sunkus nusikaltimas, bei tai, kad pareiškėjas nubaustas už nusikaltimą, už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme, pateikė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
2. Departamentas įvertinęs surinktą medžiagą ir nustatęs, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2¹ punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jei jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui panaikino leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Išvadą dėl keliamos grėsmės viešajai tvarkai grindė keliais pagrindiniais aspektais:
2.1. Pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis labai sunkaus nusikaltimo padarymu (nužudymas iš savanaudiškų paskatų), itin neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad pareiškėjas ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, negerbia kitų žmonių teisės į gyvybę, sveikatą, orumą, taip pat tik parodo, kad pareiškėjas nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, iškilusias problemas sprendžia jėga.
2.2. Vykdant užsieniečių kontrolę ir patikrinus duomenis apie pareiškėją Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre buvo nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 11 metų; Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 13 d. nuosprendis įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi.
2.3. Pareiškėjo grėsmė viešajai tvarkai grindžiama teismų nustatytais faktais – padarytas labai sunkus nusikaltimas, pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą.
2.4. Įvertinus pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika buvo priimta išvadą, kad pareiškėjas nėra integravęsis į Lietuvos Respubliką tiek, kad galėtų naudotis ilgalaikio gyventojo statusu, todėl vertino, kad leidimo nuolat gyventi panaikinimas laikytinas proporcinga ir būtina priemone siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą, pasiekti. Pareiškėjo duktė dar 2004 m. lapkričio 12 d. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini), sūnui išduotas leidimas nuolat gyventi galiojo iki 2006 m. spalio 29 d. Kitų socialinių ryšių su Lietuva nebuvo nustatyta.
2.5. Priimant Sprendimą buvo vertinami ne tik registruose esantys duomenys, tačiau ir padaryto nusikaltimo pobūdis, pavojingumas, mastas bei kitos aplinkybės.
Šalies argumentai
3. Dėl pareiškėjo skunde teismui akcentuotų Sprendimo neteisėtumo argumentų nurodė:
3.1. Departamentas, priimant Sprendimą, neturėjo pagrindo nesivadovauti Panevėžio apygardos teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė kokios pasekmės gali kilti, nors pareiškėjas teisme ir nurodė, kad besimušdamas negalėjo suvokti veikos pavojingumo pobūdžio ir negalėjo suvokti galimų pasekmių.
3.2. Pareiškėjas nepagrįstai save lygina su Lietuvos Respublikos piliečiais. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir prieš priimant Sprendimą buvo išsamiai įvertinta su pareiškėju susijusių duomenų visuma. Pabrėžė, kad teisės aktai neužtikrina užsieniečiui teisės gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės, valstybė gali kontroliuoti, kuriems užsieniečiams gali būti suteikta teisė gyventi Lietuvoje.
3.3. Vertinant pareiškėjo skundo teiginius dėl socialinių ryšių nebuvo nustatyta su kokiais konkrečiai asmenimis pareiškėjas palaiko socialinius ryšius, todėl pareiškėjo šiuo aspektu nurodyti argumentai buvo vertinami kaip deklaratyvūs, formalūs.
3.4. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis negalės rūpintis Lietuvoje esančiu nekilnojamuoju turtu nurodė, kad pareiškėjas ir dabar neturi galimybės juo rūpintis, o be to, butas, esantis Visagine, priklauso ne vien pareiškėjui.
3.5. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad išsiuntimas į (duomenys neskelbtini) būtų nežmoniška, o be to, nebūtų pasiekti paskirtos bausmės auklėjimo tikslai. Pareiškėjas nedetalizavo, kokios aplinkybės jam keltų pavojų gyvenant (duomenys neskelbtini).
4. Sprendime nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką buvo priimtas vadovaujantis Departamento 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – it Tvarka) 38.2 papunkčiu, atsižvelgiant į Policijos departamento išvadą, ar asmuo gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, į pareiškėjo šeimyninius santykius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje.
5. Pareiškėjas nenurodė, kokiu teisės aktu vadovaujantis jam turėjo būti pateiktas Sprendimo vertimas į jam suprantamą kalbą. Šis skundo argumentas nepagrįstas ir nesudaro ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindo.
6. Apibendrindamas nurodė, kad Sprendimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – nesuteikti leidimo gyventi užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, užkirsti kelią nepatikimiems užsieniečiams gyventi Lietuvos Respublikoje.
III
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 34-41) nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, jog užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1. Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1.1. Pareiškėjui 2010 m. vasario 18 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2015 m. vasario 18 d.
1.2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius (toliau – ir Kauno apskrities VPK Migracijos skyrius) 2016 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 20-S-179626(1.16E) informavo Utenos apskrities VPK Migracijos skyriaus Visagino grupę apie tai, kad Kauno apskrities VPK Migracijos skyrius gavo pranešimą iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, jog pataisos namuose bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) pilietis A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Bausmės pradžia 2013 m. gegužės 12 d., pabaiga 2024 m. gegužės 12 d. Pareiškėjui išduoto leidimo nuolatos gyventi Lietuvoje galiojimas baigėsi 2015 m. vasario 18 d., todėl buvo prašoma spręsti klausimą dėl leidimo nuolatos gyventi Lietuvoje pakeitimo (b. l. 59).
1.3. Utenos apskrities VPK Migracijos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 141 straipsniu, su 2018 m. sausio 15 d. paklausimu Nr. 89-S-621 „Dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei įvertinimo“ kreipėsi į Policijos departamento Migracijos skyrių (b. l. 61).
1.4. Policijos departamentas 2018 m. sausio 25 d. raštu Nr. 5-S-881 pateikė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) pilietis A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (b. l. 63).
1.5. Utenos apskrities VPK Migracijos skyrius 2018 m. sausio 26 d. raštu Nr. 89-S-1193 persiuntė Departamentui pareiškėjo asmens bylą dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo sprendimui priimti (b. l. 65).
1.6. Policijos departamentas 2018 m. vasario 28 d. raštu Nr. 5-S-1993 Departamentą informavo, kad remiantis 2018 m. sausio 25 d. rašte Nr. 5-S-881 pateikta išvada (pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei), siūlo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką Įstatymo 133 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu ir pareiškėjo duomenis, vadovaujantis 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsniu, įvesti į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (b. l. 72).
Rezoliucinė dalis
1.7. Departamentas priėmė 2018 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. (15/5-5)24U-14/IU-13/4U-240 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui A. P.“ (b. l. 73–76), kuriuo nusprendė:
1.7.1. Panaikinti (duomenys neskelbtini) A. P., gim. (duomenys neskelbtini), išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį iki 2015 m. vasario 18 d.
1.7.2. Išsiųsti (duomenys neskelbtini) pilietį A. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), atlikus jam Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei nesant priežasčių, dėl kurių pagal Įstatymo 128 straipsnio 2 dalį sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas.
1.7.3. Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įrašyti jo duomenis į Užsieniečių registrą (Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą).
1.7.4. Įvesti į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. P., atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsnio 1 dalį, 2 dalies pirmąją pastraipą ir 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo dienos.
2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2018 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. (15/5-5)24U-14/IU-13/4U-240 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) piliečiui A. P.“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 1.7 punktą).
3. Pabrėžtina, jog pagal Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2¹ punktą leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo 12 punktą užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų: 1) jis buvo nuteistas už apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 2) jis buvo nuteistas už nusikaltimą, už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme.
Šioje administracinėje byloje ginčo nėra, kad pareiškėjas yra nuteistas už labai sunkų nusikaltimą – žmogaus nužudymą, o todėl Policijos departamentas pateikė išvadą, jog pareiškėjas A. P. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies 1.4 punktą). Vadinasi, skundžiamame sprendime buvo tinkamai nustatytos faktinės aplinkybės, jos taip pat buvo tinkamai įvertintos Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2¹ punkto bei Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo 12 punkto nuostatų kontekste. Todėl skundžiamo sprendimo ta apimtimi, kuria nuspręsta panaikinti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), nėra jokio teisinio pagrindo naikinti.
4. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktą užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia viešajai tvarkai. Antra vertus, ši nuostata gali būti taikoma tik kartu su Įstatymo 128 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog priimant sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje;
3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.
Tai, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, nustatyta. Migracijos departamentas skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjo dukra išvykusi iš Lietuvos dar 2004 m., sūnaus gyvenamoji vieta nežinoma, taigi, pareiškėjas šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas ypač akcentavo, kad pareiškėjas padarė labai sunkų nusikaltimą, todėl jį būtina išsiųsti iš Lietuvos. Teismas sutinka su tokia pozicija. Papildomai pabrėžtina, kad pareiškėjo socialiniai ryšiai yra nutrūkę, nes jis nuo 2013 m. yra laisvės atėmimo vietoje. Pareiškėjo argumentai, kad jį su Lietuva sieja kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, nėra reikšmingi, nes turtas gali būti parduodamas (pakeičiamas pinigais, t. y. mobiliu finansiniu turtu). Be to, teismas sutinka su skundžiamame sprendime pateiktu vertinimu, kad Įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje bei 130 straipsnio 1 bei 2 dalyse nustatytų aplinkybių nenustatyta, jų pareiškėjas nepateikė ir teismui, todėl nėra jokių kliūčių priimti sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
5. Skundžiamame sprendime taip pat nurodoma, kad Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Šio įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas padarė labai sunkų nusikaltimą, todėl skundžiamame sprendime uždraudus (duomenys neskelbtini) piliečiui A. P., gim. (duomenys neskelbtini), atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įrašius jo duomenis į Užsieniečių registrą (Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą), buvo pasielgta pagrįstai, proporcingai ir adekvačiai. Atitinkamai ir šiuo aspektu nėra jokio teisinio pagrindo naikinti. Teismo vertinimu, skundžiamas sprendimas ir ta apimtimi, kuria įvesta į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. P., atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsnio 1 dalį, 2 dalies pirmąją pastraipą ir 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo dienos, yra proporcingas, todėl neturėtų būti naikinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. (A. P.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.