- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2018-04-13
- Bylos Nr.
- 2A-694-638/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-25167-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vidresta“
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintauto Koriagino,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vidresta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vidresta“ ieškinį atsakovui A. L. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 28 144,49 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad ieškovė su atsakovu 2014 m. kovo 21 d. sudarė darbo sutartį Nr. 229, kurios pagrindu atsakovas buvo įdarbintas ieškovės įmonėje tarptautinių reisų vairuotoju. Su atsakovu sudaryta visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartis. Ieškovė teigia, jog vykdant užsakovės SIA „LV Dolvera“ užsakymą, Jungtinėje D. B. ir Š. A. karalystėje atsakovui pervežant krovinį, 2014 m. balandžio 3 d. eismo įvykio metu buvo apgadinti trys automobiliai. Dėl minėto įvykio metu apgadintų automobilių užsakovė ieškovei pateikė 5000 Eur pretenziją dėl žalos, kurios nepadengė draudikas, atlyginimo. Užsakovės draudikas ieškovei pateikė pretenziją reikalaudamas atlyginti 17 677,73 GBP dydžio žalą. Ieškovė nurodė, jog užsakovės ir jos draudiko reikalaujamas pinigų sumas sumokėjo - iš viso atlyginta 28 144,49 Eur. Ieškovė teigia, jog atsakovas savo paaiškinime ir sutartyje dėl žalos atlyginimo visiškai pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, įsipareigojo atlyginti ieškovei žalą, kai bus nustatytas jos dydis, tačiau ieškovei kreipusis į atsakovą su pretenzija, atsakovas neigė savo pareigą atlyginti padarytą žalą (b. l. 3–6).Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2014 m. liepos 9 d. darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo buvo nutraukti Darbo kodekso (toliau – ir DK) 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovas nurodė, jog nutraukdama darbo sutartį ieškovė neišmokėjo atsakovui ne mažiau kaip 5000 Eur išmokų, susijusių su darbo santykiais (nepanaudotos atostogos, dienpinigiai, darbo užmokestis), užskaitydama šią sumą kaip žalos atlyginimą dėl draudiminio įvykio, įvykusio 2014 m. balandžio 3 d. Nurodė, kad DK 226 straipsnio nuostatos riboja darbdavio galimybę daryti išskaitas iš išeitinės išmokos, tačiau ieškovė pažeidė DK 226 straipsnio reikalavimus. Atsakovo teigimu, užsakovės krovinio draudikas atlygino užsakovei 22 585,58 Eur žalą, patirtą dėl atsakovo sukelto eismo įvykio, 5000 Eur buvo išskaičiuota kaip draudimo išskaita (franšizė). Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei UAB DK „PZU Lietuva“, prašydama 2014 m. balandžio 3 d. eismo įvykį pripažinti draudiminiu ir priteisti iš atsakovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškovės naudai 27 585,58 Eur, tačiau 2015 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7565-845/15 Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė. Atsakovo apsisprendimą sudaryti darbo sutartį bei prisiimti įsipareigojimus pagal visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį sąlygojo pasitikėjimas ieškove kaip sąžiningu ir patikimu vežėju, tinkamai organizuojančiu savo veiklą, t. y. kad ieškovė kaip vežėja draudžia savo veiklą CMR draudimu, tuo mažindama ar visiškai eliminuodama materialinės atsakomybės naštą. Atsakovas papildomai pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinės teismas priimtame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-7565-845/15 nurodė, jog 2014 m. balandžio 3 d. įvykis neatitiko sutarties sąlygų, kadangi taisyklėse nurodyta papildoma sąlyga Nr. 001/011 kabotažiniam pervežimui nebuvo šalių aptarta sutartyje, kaip to reikalauja taisyklės, juolab kad ieškovė tik 2014 m. balandžio 8 d. išreiškė valią dėl draudiminės apsaugos vykdant kabotažinius pervežimus. Atsakovo nuomone, ieškovės veikla vykdant kabotažinius pervežimus Jungtinėje karalystėje yra neteisėta, todėl šiuo atveju ieškovė negali ginti savo subjektinės teisės (b. l. 76–80).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei UAB „Vidresta“ iš atsakovo A. L. 575,82 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos – 575,82 Eur – sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės UAB „Vidresta“ atsakovo A. L. naudai 620,12 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė iš ieškovės UAB „Vidresta“ 14,98 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.Teismas nurodė, kad atsakovas, būdamas protingas ir apdairus darbuotojas, susipažinęs su visiškos materialinės atsakomybės sutartimi bei materialinės atsakomybės instrukcija, o taip pat nesant įforminto ginčo krovinio perdavimo jam kaip darbuotojui, negalėjo suprasti, jog jam tenka visiška materialinė atsakomybė už krovinius, kuriuos jis vežė darbo santykių su ieškove pagrindu. Teismas, įvertinęs ginčo visiškos materialinės atsakomybės sutarties bei materialinės atsakomybės instrukcijos turinį, taikydamas sisteminį, lingvistinį, loginį šių dokumentų turinio aiškinimo metodus, sprendė, kad nėra pagrindo teisinei išvadai, jog atsakovas buvo prisiėmęs visišką materialinę atsakomybę už krovinius, kuriuos jis vežė vykdydamas darbo sutartį (b. l. 26). Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė būtinųjų sąlygų darbuotojo visiškai materialinei atsakomybei taikyti. Teismas nurodė, kad nustačius visas atsakovo materialinės atsakomybės sąlygas, jam galėtų būti taikoma tik ribotoji materialinė atsakomybė. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. įsiteisėjusiame teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-7565-845/2015 pagal ieškovės UAB „Vidresta“ ieškinį atsakovams UAB DK „PZU Lietuva“ ir UADBB „Colemont draudimo brokeris“ dėl draudimo išmokos arba žalos priteisimo, konstatuota, kad ginčo įvykis nepripažintinas draudiminiu. Minėtame sprendime teismas taip pat konstatavo, kad ginčo pervežimui CMR konvencija netaikoma (pridėtos civilinės bylos Nr. 2-7565-845/2015 t. 2, b. l. 76-85). Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė pareiginių nuostatų 2.2.7. punkto bei 2.2.12. punkto pažeidimu, t. y. pažeidimu savo kaip vairuotojo pareigos atsižvelgiant į kelio ženklus, vežamo krovinio ypatybes, parinkti geriausią eismo režimą; numatyti galimas avarines aplinkybes, eismo pavojus, įvertinti jų rimtumą ir laiku imtis atsargumo priemonių (b. l. 28–31 ). Teismas nurodė, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei ginčo eismo įvykio ir jo metu atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ginčo eismo įvykio metu šalis siejo darbo santykiai, ir žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7565-845/2015 priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas patvirtina, kad ieškovė nebuvo pasirūpinusi tinkamu priimto pervežti krovinio draudimu. Teismas vertino, kad ieškovė, neapdraudusi brangaus pervežamo krovinio, buvo nepakankamai apdairi, veikė neprotingai, neįvertino verslo rizikos ir galimų nuostolių dėl krovinio sugadinimo, dėl to tapo priklausoma nuo atsakovo turtinės padėties, jo galimybės atlyginti jai padarytą žalą. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovas žalą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, ieškovės kaip verslininkės nepakankamą rūpinimąsi jai perduotu pervežti ginčo turtu, nurodė, kad ieškovei atlygintinos žalos dydis mažintinas 30 proc.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi ir pašto išlaidų priteisimo iš ieškovės, priimti teikiamus naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Su atsakovu 2014 m. kovo 21 d. sudarytoje visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartyje nurodyta, kad jis prisiima visišką materialinę atsakomybę ir įsipareigoja tausoti jam perduotas saugoti ar kitiems reikalams įmonės, įstaigos, organizacijos materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai. UAB „Vidresta“ vairuotojo, vežančio krovinius tarptautiniais maršrutais, pareiginiuose nuostatuose Nr. 97, patvirtintuose 2013 m. spalio 2 d. direktoriaus įsakymu, 2.1.11 punkte nurodyta, kad vairuotojas turi žinoti krovinių išdėstymo ir pritvirtinimo taisykles, 2.2.7 punkte - mokėti, atsižvelgdamas į kelio ženklus, vežamo krovinio ypatybes, parinkti geriausią eismo režimą ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis teismas priėmė sprendimus tenkinti ieškovo reikalavimus analogiškose bylose: Nr. 3K-3-174-701/2016, 3K-3-605-313/2015 ir kt.Negalima sutikti su teismo išvadomis, kad ieškovė nebuvo pakankamai apdairi, veikė neprotingai, neįvertino verslo rizikos ir galimų nuostolių.Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nevykdė jam kaip vežėjui priskirtos pareigos ir nesiėmė veiksmų siekdamas sumažinti rizikas, susijusias su transportuojamu kroviniu. Akivaizdu, kad ieškovas nesielgė atsakingai ir sąžiningai visą materialinės atsakomybės naštą perkeldamas samdomam darbuotojui – atsakovui.Atsakovas tinkamai ir laiku informavo ieškovą, policiją apie įvykį bei ėmėsi priemonių, kad šis įvykis būtų tinkamai užfiksuotas. Tai yra, atsakovas, nepažeisdamas instrukcijos reikalavimų (4 p.), atliko visus veiksmus siekdamas išvengti galimų patirti savo ir ieškovo materialinių nuostolių, tuo pagrįstai tikėdamasis, kad materialinė žala bus atlyginta pagal draudimo polisą Nr. 1650219. Ieškovas nevykdė jam kaip darbdaviui ir kaip 2014 m. kovo 21 d. visiškos materialinės atsakomybės sutarties šaliai priskirtos pareigos tinkamai informuoti darbuotoją apie sąlygas ir taisykles, nustatančias materialinę atsakovo atsakomybės apimtį (transportuojamo krovinio draudimo sąlygos), tuo leisdamas atsakovui pagrįstai tikėtis, kad transportuojamas krovinys yra apdraustas. Ieškovo cituojamos kasacinio teismo nutartys civilinėse bylose savo faktinėmis aplinkybėmis nėra tapačios šioje ginčo byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl negali būti vertinamos kaip precedentas. Atsakovo nuomone, nėra jokio teisino pagrindo, kuriuo vadovaujantis naujų įrodymų priėmimas būtų galimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą, kurį prašė prijungti prie bylos: atsakovo pasirašytą 2014 m. balandžio 2 d. tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį ( b.l. 157). Ieškovės teigimu, šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik perskaičius pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir šiuo įrodymu ieškovė nori patvirtinti, kad atsakovas žinojo, kokį krovinį jam patikėta pervežti ir priėmėm šį krovinį.CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas faktiškai vežė krovinį J. K., kuomet įvyko avarija, įvykio aplinkybės buvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl pateiktasis važtaraštis priimtinas ir vertinamas nagrinėjant apeliacinį skundą. Byloje kilo ginčas, ar atsakovas buvo atsakingas už jam patikėto vežti krovinio saugumą. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovui buvo perduotas ginčo krovinys - lengvieji automobiliai, todėl teismas sprendė, kad nesant įforminto ginčo krovinio perdavimo jam kaip darbuotojui, atsakovas negalėjo suprasti, jog jam tenka visiška materialinė atsakomybė už krovinius, kuriuos jis vežė darbo santykių su ieškove pagrindu. Ieškovė tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė papildomą įrodymą – tarptautinį krovinių gabenimo važtaraštį, iš kurio matyti, kad atsakovui buvo patikėti pervežti lengvieji automobiliai ( b.l. 157). Be to, iš šalių sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutarties ir materialinės atsakomybės instrukcijos matyti, kad atsakovas įsipareigojo tausoti jam perduotas saugoti ar kitiems reikalams įmonės materialines vertybes, perskaičiuoti, patikrinti transporto priemonę ir joje esančias materialines vertybes, etc. ( b.l. 25-26). Todėl kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas buvo visiškai materialiai atsakingas ir už jam patikėtą vežti krovinį. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė, neapdraudusi brangaus pervežamo krovinio, buvo nepakankamai apdairi, veikė neprotingai, neįvertino verslo rizikos ir galimų nuostolių dėl krovinio sugadinimo, dėl to tapo priklausoma nuo atsakovo turtinės padėties, jo galimybės atlyginti jai padarytą žalą. Teismas įvertino, kad atsakovas žalą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, taip pat įvertino ieškovės kaip verslininkės nepakankamą rūpinimąsi jai perduotu pervežti ginčo turtu, nurodė, kad ieškovei atlygintinos žalos dydis mažintinas 30 proc. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija sutinka ir pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad darbdaviui neapdraudus jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės vadinamuoju kasko draudimu, tai negali būti laikoma aplinkybe, eliminuojančia darbuotojo atsakomybę, bet gali būti laikoma aplinkybe, lemiančia atlygintinos žalos mažinimo galimybę. Pavyzdžiui, ieškovės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016, atsižvelgdama į tai, kad žalą darbuotojas padarė neatsargiai elgdamasis, taip pat atsižvelgdama į darbdavės elgesį ir sunkią darbuotojo turtinę padėtį, teisėjų kolegija laikė, kad šios aplinkybės, kaip atitinkančios DK 257 straipsnio 5 dalies nuostatas, sudaro pagrindą darbdavės patirtos atlygintinos žalos dydį sumažinti 30 procentų. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atlygintinos žalos dydis yra mažintinas 30 proc., yra pagrįsta, atlygintinos žalos dydis mažintinas 30 proc. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad ieškovės patirta žala buvo 28 144,49 Eur. Taip pat sutiktina, kad atsakovas neįrodė, kad jį atleidžiant iš darbo buvo išskaityta padarytai žalai atlyginti ir neišmokėta 5000 Eur suma. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovui neužkertamas kelias pareikšti ieškinį darbdaviui dėl neatsiskaitymo ir dėl uždelsimo atsiskaityti atleidžiant iš darbo. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ir iš atsakovo priteistina 19 701,14 Eur ( 28144,49 Eur *70 proc.) žalos atlyginimo. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą ar priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Laikytina, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas 70 proc. ( ieškiniu prašyta priteisti 28144,49 Eur, priteisiama 19701,14 Eur). Šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams ( CPK 93 straipsnis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės išlaidos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sudarė 844 Eur žyminio mokesčio, 827 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ( b.l. 160) ir 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ( b.l.159). Žyminio mokesčio išlaidos ieškovei iš atsakovo nepriteistinos, nes darbuotojai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių ( CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti ieškovei iš atsakovo priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai- 280 Eur (400 Eur *0,70), (CPK 93 str. 2 dalis). Atsakovo išlaidos sudarė 650 Eur pirmosios instancijos teisme ( b.l.135) ir 500 Eur apeliacinės instancijos teisme ( b.l. 167). Atsakovui iš ieškovės priteistina iš viso 345 Eur ( (650 Eur +500 Eur)*0,30). Atlikus priešpriešinių prievolių dėl bylinėjimosi išlaidų mokėjimo įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 65 Eur bylinėjimosi išlaidų ( CK 6.130 str.). Teismo patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 2,11 Eur, tai yra mažesnė suma, negu kad nustatyta teisingumo ir finansų ministrų kaip minimalus išieškotinas dydis, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.). Pirmosios instancijos teismo priteistos išlaidos valstybei ( 14,98 Eur) iš ieškovės paliktinos nepakeistos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir rezoliucinės dalies antrąjį ir ketvirtąjį sakinius išdėstyti taip: priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vidresta“, juridinio asmens kodas 164684619, iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19 701,14 Eur (devyniolika tūkstančių septynis šimtus vieną eurą ir 14 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos – 19 701,14 Eur – sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65 Eur ( šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.