Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-779-446/2024

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-07-15
Bylos Nr.: e2-779-446/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-05528-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilma Raščiuvienė
Ieškovas: M. M.
Atsakovas: A. M.
Trečiasis asmuo: K. M., E. Š., A. M., G. Š.
Advokatai: Ineta Agazzi

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-779-446/2024Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05528-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 2.4.2.14; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 15 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,dalyvaujant ieškovui M. M., jo atstovei advokatei Inetai Agazzi,atsakovui A. M.,trečiajam asmeniui K. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui A. M., trečiasis asmuo E. Š., A. M., K. M., G. Š., dėl leidimo įregistruoti žemės sklypo padalinimą viešame registre be bendraturčio sutikimo, naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas prašo pripažinti jam teisę be žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčio A. M. sutikimo įregistruoti viešajame registre Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2022 m. rugsėjo 22 d. Nr. 31SK-1795-(14.31.110 E.) sprendimu „Dėl žemės sklypo kadastro (duomenys neskelbtini) padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, pertvarkytą žemės sklypą, kadastro (duomenys neskelbtini) padalijimo būdu į du žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu:

1.1. 263 m² ploto žemės sklypą, projektinis 2 (unikalus (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), įregistruoti M. M. nuosavybės teise;

1.2. 923 m² ploto žemės sklypą, projektinis 1 (duomenys neskelbtini), įregistruoti tokiomis dalimis: 132 m² M. M. nuosavybės teise; 396 m² E. Š. nuosavybės teise; 395 m² A. M. nuosavybės teise.

2) Nustatyti 923 m² ploto žemės sklypo, projektinis 1 (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2023-11-14 IĮ „Geomatmena“ matininko A. V. parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį:

M. M. atskirai naudojasi indeksais 2 ir 4 pažymėtomis žemės sklypo dalimis, viso atskirai naudotis skiriama 62 m²;

A. M. atskirai naudojasi indeksais 3, 6, 8 pažymėtomis žemės sklypo dalimis, viso atskirai naudotis skiriama 263 m²;

E. Š. atskirai naudojasi indeksais 1 ir 5 pažymėtomis žemės sklypo dalimis, viso atskirai naudotis skiriama 264 m² ;

A. M. ir E. Š. bendrai naudojasi indeksu 7 pažymėtu žemės sklypo plotu po gyvenamuoju namu, kiekvienam po 62 m², viso po gyvenamuoju namu A. M. Ir E. Š. bendrai naudojasi 124 m²;

M. M., A. M. ir E. Š. bendrai naudojasi indeksu 9 pažymėta žemės sklypo dalimi – kiemu ir įvažiavimu, kiekvienas po 70 m² , viso 210 m².

3) Priteisti ieškovui iš atsakovo visas ieškovo patirtas išlaidas procese ir teismo išlaidas valstybei.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis, atsakovas ir trečiasis asmuo yra 0,1186 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Jam nuosavybės teise priklauso 395 m², atsakovui – 395 m², trečiajam asmeniui – 396 m² žemės sklypo. Žemės sklype registruoti šie statiniai: gyvenamasis namas, sandėlis, garažas, tvartas, šiltnamis, kiemo statiniai. Pastatai ir statiniai įgyti 1994 m. vasario 7 d. dovanojimo sutarties pagrindu, žemės sklypo dalis jie išsipirko iš valstybės 1999 m. sausio 20 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu. 2021 m. gegužės 12 d. mainų sutartimi ieškovui mainais į 1/3 dalį gyvenamojo namo ir 1/3 dalį kiemo statinių, kurie atiteko atsakovui ir trečiajam asmeniui, ieškovui atiteko atsakovo ir trečiojo asmens turėtos 2/3 dalys sandėlio, garažo ir tvarto. Tokiu būdu ieškovui nuosavybės teise žemės sklype priklauso sandėlis, garažas, tvartas ir 1/3 dalis šiltnamio, atsakovui ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso gyvenamasis namas, kiemo statiniai ir po 1/3 dalį šiltnamio. Notariškai patvirtinta 2021 m. gegužės 12 d. sutartimi dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo žemės sklypo bendraturčiai susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Mainų sutartis ir naudojimosi žemės sklypu tvarka labiausiai buvo reikalinga ieškovui, kuris, kaip statytojas, savo lėšomis pasirengė sandėlio, garažo, tvarto paskirties keitimo į gyvenamąjį namą ir rekonstravimo projektą. Tam, kad galėtų šio projekto sprendinius įregistruoti viešajame registre kaip vienbutį gyvenamą namą, ieškovas savo lėšomis parengė žemės sklypo pertvarkymo projektą, pagal kurį 1186 m² žemės sklypas padalijimo būdu pertvarkomas į du žemės sklypus, iš esmės pertvarkomas pagal 2021-05-12 sutartimi dėl naudojimosi tvarkos nusistatytą tvarką - 263 m² suformuotas žemės sklypas atitenka ieškovui nuosavybės teise, o 923 m² žemės sklypas atiteks atsakovui ir trečiajam asmeniui, jų dalys išliks nepakitusios, atsakovas kaip turėjo, taip ir turės 395 m² , trečiasis asmuo – 396 m² žemės sklypo. Pagal ieškovo užsakymą architektė D. Š. 2021 metais parengė ūkinių pastatų paskirties keitimo į vienbutį gyvenamąjį namą projektą, atsakovas tam neprieštaravo, projekto dokumentacijoje yra jo ranka rašytas sutikimas ir jo pasirašytas. Ieškovo sudarytos sutarties pagrindu matininkas A. V. parengė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 13 d. įsakymu. Matininkas žemės sklypų pertvarkymo projektu padalijo žemės sklypą į du žemės sklypus - projektinis Nr. 1 ir projektinis Nr. 2. 2022 m. vasario 15 d. atsakovas pasirašė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo aktą. 2022 m. birželio 27 d. matininkas paženklino abiejų žemės sklypų ribas, atsakovas ženklinime dalyvavo ir ženklinimo akte pasirašė. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas 2022 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimą pertvarkyti žemės sklypą į du žemės sklypus, patvirtinti žemės sklypų kadastro duomenis pagal matininko A. V. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Kadangi 1186 m² žemės sklypo nebeliko, ieškovas savo lėšomis parengė 923 m² žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, bet tuomet kilo konfliktas su atsakovu. Atsakovas, pasirašęs 2021 m. gegužės 12 d. mainų sutartį, 2021 m. gegužės 12 d. sutartį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, sutikęs, kad ieškovas savo lėšomis parengtų žemės sklypų pertvarkymo projektą, pasirašęs ant pastatų pertvarkymo ir rekonstrukcijos projekto, žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktų, nemotyvuotai atsisakė vykti pas notarą ir atitinkamomis dalimis pasidalinti 923 m² žemės sklypą 1, ir suderinti pasikeitusio žemės sklypo ploto po padalijimo naudojimosi tvarkos planą.

3. Ieškovas teisme ieškinį palaikė, paaiškino, kad gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), jam, jo broliui A. M. ir seseriai E. Š. padovanojo jų tėvas lygiomis dalimis. Mainų sutartimi jie pasidalino pastatus, jam atiteko ūkiniai pastatai, broliui ir seseriai – gyvenamasis namas. Ūkiniai pastatai buvo pritaikyti gyventi, jo šeima juose visą laiką ir gyvena. Jis parengė ūkinių pastatų pertvarkymo į gyvenamąjį namą projektą, nori gauti leidimą tokiai rekonstrukcijai, tačiau to padaryti negali, nes jo brolis, atsakovas, nesutinka, kad būtų atidalintas žemės sklypas. Jis su broliu nesutaria, pats nebuvo nuėjęs pas brolį, jam jokių projektų ir dokumentų nepateikė, su juo tuo klausimu nesikalbėjo, tačiau jo sutuoktinė buvo nuėjusi pas atsakovą, paklausit, ar jis pasirašys dokumentus, A. M. atsakęs, kad nepasirašys, todėl nematė galimybės kitokiu būdu išspręsti žemės sklypo atidalinimo klausimus.

Atsiliepimas

4. Atsakovas paaiškino, kad jis neginčija ieškovo užsakymu parengto žemės sklypo projekto, pagal kurį būtų atidalinta ieškovui tenkanti žemės sklypo dalis. Projekto jis nepasirašė dėl to, kad ieškovas su juo tuo klausimu nesikalbėjo, nepateikė jam jokio projekto susipažinimui. Jis tik siuntinėjo kitus asmenis, paklausti, ar jis pasirašysiąs. Jis atsakydavo, kad nepasirašys, nes jo įsitikinimu, ieškovas elgėsi netinkamai. Su ieškovu nebendrauja dėl ieškovo netinkamo elgesio jo atžvilgiu. Be to jis turi nuoskaudų dėl notariškai patvirtinto ankstesnio jų susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nes ieškovo užsakymu parengtame plane nėra numatytas praėjimas aplink gyvenamąjį namą, nors rengiant ankstesnį projektą toks praėjimas buvo numatytas. Be to, ieškovas neprisideda prie sklypo tvoros priežiūros, tujų karpymo, kiemo tvarkymo darbų, šias pretenzijas ne kartą yra išsakęs ieškovui, tačiau įstatymų nustatyta tvarka šių dalykų nebandė spręsti, nesikreipė dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimo. Jis sutinka, kad ieškinys būtų patenkintas, jei teismas taip nuspręstų, tačiau nesutinka, kad iš jo būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos. Jo įsitikinimu, ieškovas, elgdamasis kitaip, galėjo išvengti bylinėjimosi teisme.

5. Trečiasis asmuo A. M., apklausta liudytoja iki jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, parodė, kad jos sutuoktinis M. M. su savo broliu A. M. nebendrauja apie dvejus metus, jų santykiai konfliktiški. Ji buvo nuėjusi pas atsakovą, pasiteirauti, ar jis pasirašys ant visų žemės sklypo padalinimo dokumentų. Atsakovas jai paaiškinęs, kad dokumentų nepasirašinėsiąs, nurodė kreiptis į teismą.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo K. M. paaiškino, kad ieškovo ir atsakovo santykiai konfliktiški, ieškovas yra smurtavęs prieš savo brolį, jie nebendrauja. Nei jai, nei jos sutuoktiniui A. M. jokių projektų dėl sklypo padalijimo nepateikė, su projektais susipažino tik gavę procesinius dokumentus iš teismo. Ji girdėjo, kaip A. M. skambino matininkas, kuris nurodė, kad reikia vykti pasirašyti pas notarą, A. M. sakė, kad neis, išsakė nuomonę, kad tam, kam reikalingas parašas, tas pas jį turėtų ateiti. Ji įsitikinusi, kad bylos nebūtų, jei M. M. būtų su jais bendravęs.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

7. Byloje nustatyta, kad ieškovui M. M., atsakovui A. M. ir trečiajam asmeniui E. Š. nuosavybės teise priklauso 0,1186 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovo dalis sudaro 0,0395 ha, atsakovo – 0,0395 ha, trečiojo asmens – 0,0396 ha. Žemės sklypą bendraturčiai įsigijo 1999 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu, nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, kad šis žemės sklypas yra kurio nors bendraturčio asmeninė nuosavybė, todėl preziumuojama, kad ieškovo vardu įregistruota žemės sklypo dalis yra bendroji jungtinė jo ir jo sutuoktinės A. M. nuosavybė, atsakovo vardu įregistruota dalis – jo ir jo sutuoktinės K. M. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, trečiojo asmens E. Š. vardu įregistruota dalis – jos ir jos sutuoktinio G. Š. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo metu ieškovui, atsakovui ir trečiajam asmeniui E. Š. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausė lygiomis dalimis šiame sklype esantys pastatai ir statiniai – gyvenamasis namas, sandėlis, garažas, tvartas, šiltnamis ir kiemo statiniai. 2021 m. gegužės 12 d. mainų sutartimi, patvirtinta Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarės, notarinio registro Nr. 2405/2021, ieškovas M. M. perdavė atsakovui A. M. ir trečiajam asmeniui E. Š. bendrojon nuosavybėn 1/3 dalį gyvenamojo namo ir 1/3 dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), mainais į atsakovui ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias 2/3 dalis sandėlio, 2/3 dalis garažo, 2/3 dalis tvarto, esančių tame pačiame sklype, atsakovas ir trečiasis asmuo perdavė ieškovui asmeninėn nuosavybėn 2/3 dalis sandėlio, 2/3 dalis garažo, 2/3 dalis tvarto mainais į ieškovo asmeninės nuosavybės teise priklausančią 1/3 dalį gyvenamojo namo ir 1/3 dalį kiemo statinių. 2021 m. gegužės 12 d. notariškai patvirtinta sutartimi dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo A. M. ir K. M., M. M. ir A. M., E. Š. ir G. Š., vadovaujantis 2021 m. gegužės 6 d. matininko IĮ „Geomatmena“ parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu M 1:500, susitarė dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos: 1) A. M. ir K. M. individualiai naudojasi 263 kv.m žemės sklypo plotu, plane pažymėtu mėlyna spalva, sutartiniais ženklais 4 - 14 kv.m, 7 - 228 kv.m, 9 - 21 kv.m, ir bendrai 62 kv.m iš 124 kv.m žemės sklypo ploto po gyvenamuoju namu, pažymėtu raudona spalva, sutartiniu ženklu S, ir 70 kv.m iš 210 kv.m žemės sklypo plotu, pažymėtu kiemai ir įvažiavimai, balta spalva, sutartiniu ženklu 10, iš viso 395 kv.m; 2) M. M. ir A. M. individualiai naudojasi 325 kv.m žemės sklypo plotu, plane pažymėtu raudona spalva, sutartiniais ženklais 1-263 kv.m, 3-14 kv.m, 5-48 kv.m, ir bendrai 70 kv.m iš 210 kv.m žemės sklypo plotu, pažymėtu kiemai ir įvažiavimai, balta spalva, sutartiniu ženklu 10, iš viso 395 kv.m; 3) E. Š. ir G. Š. individualiai naudojasi 264 kv.m žemės sklypo plotu, naudojimosi plane pažymėtu žalia spalva, sutartiniais ženklais 2-120 kv.m, 6-144 kv.m, bendrai 62 kv.m iš 124 kv.m žemės sklypo plotu, pažymėtu po gyvenamu pastatu raudona spalva, sutartiniu ženklu 8 bei 70 kv.m iš 210 kv.m žemės sklypo plotu, pažymėtu kiemai ir įvažiavimai, balta spalva, sutartiniu ženklu 10, iš viso 396 kv.m.

8. Taigi 0,1186 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ieškovas, atsakovas ir tretieji asmenys, sklypo naudojimosi tvarka nustatyta visų bendraturčių notariškai patvirtintu ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotu susitarimu pagal matininko parengtą planą.

9. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu. Tokiu atveju bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-132/2009).

10. Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

11. Žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka rengiami ir įgyvendinami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai (Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis).

12. Nagrinėjamoje byloje bendraturčio teises į bendrąją dalinę nuosavybę ieškovas siekia įgyvendinti jam ir jo sutuoktinei priklausančią žemės sklypo dalį atsidalindamas į atskirą sklypą. Ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo atidalinti jį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau akivaizdu, kad Nekilnojamojo turto registre įregistravus jo užsakymu parengtus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo į du žemės sklypus projektus, būtų suformuoti du atskirti žemės sklypai, iš kurių vienas nuosavybės teise priklausytų tik ieškovui. Taigi, ieškovas siekia atsidalinti dalį sklypo iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuodamas naują sklypą, tokiu būdu pasikeistų bendraturčių nuosavybės dalys bendrame turte, todėl teismas privalo įvertinti, ar ieškovo pasiūlyti sprendiniai dėl bendrosios nuosavybės (žemės sklypų padalijimo ir atidalijimo) atitinka bendraturčių interesus, įstatymo ir teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus.

13. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus.

14. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014). Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

15. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 82.1–82.2 punktus, žemės savininkai, vadovaudamiesi Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo arba savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimais pertvarkyti žemės sklypus ir nustatyti jų kadastro duomenis, teisės aktų nustatyta tvarka sudaro notariškai tvirtinamas sutartis dėl žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo ir teikia duomenis Nekilnojamojo turto registrui dėl žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimo (perdalijimo atveju) arba dėl žemės sklypų, turėtų iki padalijimo, atidalijimo ar sujungimo sutarties sudarymo, teisių į juos, šių teisių suvaržymo ir juridinių faktų išregistravimo bei žemės sklypų, pertvarkytų pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, teisių į juos, šių teisių suvaržymo ir juridinių faktų įregistravimo.

16. Nagrinėjamu atveju Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. A-848 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini) (ZSFP-99546), tvirtinimo“ patvirtintas matininko A. V. parengtas projektas, pagal kurį 0,1186 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pertvarkomas į du sklypus: sklypo Nr. 1 plotas - 0,0923 ha, sklypo Nr. 2 plotas - 0,0263 ha. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas 2022 m. rugsėjo 22 d. priėmė sprendimą Nr. 31SK-1795-(14.31.110 E.) „Dėl žemės sklypo kadastro (duomenys neskelbtini) padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pertvarkyti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu į du žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)), Nr. 2 (unikalus (duomenys neskelbtini)); patvirtinti šių žemės sklypų kadastro duomenis pagal IĮ „Geomatmena“ matininko A. V. parengtas elektronines žemės sklypų kadastro duomenų bylas Nr. (duomenys neskelbtini), kurios yra saugomos Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas“ elektroniniame archyve.

17. Atsakovas teisme patvirtino, kad jis nesutiko vykti pas notarą sudaryti sutarties dėl žemės sklypo padalijimo, tačiau savo nesutikimą grindė tuo, kad ieškovas nepateikė jam susipažinimui parengto žemės sklypo projekto, nevykdo kitų bendraturčio pareigų – nesirūpina sklypo priežiūra ir tvarka, tačiau esminių prieštaravimų tam, kad žemės sklypas būtų padalintas į du atskirus sklypus, dalis žemės sklypo, kurioje stovi ieškovui nuosavybės teise priklausantys ūkiniai pastatai, kurie yra pertvarkyti į gyvenamąjį namą, būtų priskirta ieškovo nuosavybei, neprieštaravo, jokių sprendimų nei dėl sklypo padalinimo, nei dėl naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių žemės sklypo dalimi, kuri priskirta bendram visų bendraturčių naudojimui, nepateikė. Teisme atsakovas pripažino, kad jis neprieštarauja, kad būtų įteisintas ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies atidalijimas.

18. Sugretinus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių 2021 m. gegužės 12 d. sudarytą sutartį dėl naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarkos nustatymo ir ieškovo užsakymu matininko A. V. parengtą šio žemės sklypo pertvarkymo projektą, matyti, kad ieškovas siekia atsidalinti tik 263 m² žemės sklypą, kuris pagal notariškai patvirtintą naudojimosi tvarką priskirtas naudotis jam ir jo sutuoktinei, kuriuo faktiškai ir naudojasi tik ieškovas ir jo šeimos nariai, šiame žemės sklype stovi jam nuosavybės teise priklausantys ūkiniai pastatai, pertvarkyti į gyvenamąjį namą, nei vienas iš bendraturčių pretenzijų nei į jo faktiškai valdomą žemės sklypą, nei į pastatus, neturi, atidalinus ieškovo prašomą žemės sklypo dalį, kitų bendraturčių dalys nesikeistų. Aptartų aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad ieškovo pasirinktas žemės sklypo atidalijimas nepažeidžia kitų bendraturčių teisių į bendrą daiktą ir teisėtų interesų.

19. Ieškovo prašoma nustatyti naujai suformuoto 923 m² žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka bendraturčių naudojimosi tvarką, nustatytą ankstesniu notariškai patvirtintu susitarimu, faktinį šio žemės sklypo valdymą ir naudojimą. Atsakovas nurodė, kad jis nesutinka su jo ir trečiųjų asmenų E. Š. ir G. Š. nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu, esančiu po namu, tačiau notariškai patvirtinta sutartimi nustatytą tvarką pakeičiančio projekto nepateikė. Kadangi žemės sklypu, esančiu po gyvenamuoju namu ir aplink jį, ieškovas nesinaudoja, todėl jam nėra ir pareigos nustatyti, kaip konkrečiai naudosis žemės sklypu, ant kurio stovi atsakovui ir trečiajam asmeniui E. Š. priklausantis gyvenamasis namas, kiti bendraturčiai.

20. Kadangi atsakovas atsisakė vykti pas notarą, kad būtų sudaryta notariškai patvirtinta sutartis dėl žemės sklypo dalies atidalijimo, naujos naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, teismas nustatė, kad žemės sklypo dalies atidalijimas ir prašoma nustatyti bendraturčių naudojimosi tvarka žemės sklypu nepažeidžia bendraturčių teisių ir jų teisėtų interesų, todėl ieškinys tenkinamas.

21. Teismas pažymi, kadangi Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą įregistruotas M. M., A. M. ir E. Š. vardu, todėl teismas suteikia teisę įregistruoti žemės sklypo padalijimo projektą, nekeičiant nuosavybės teisės rūšies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

23. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi išlaidavimo nuostoliai lieka neatlyginti juos patyrusiai šaliai

24. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieškinio patenkinimo atveju bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo.

25. CPK 93 straipsnio 4 dalyje ir CPK 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 ir 96 straipsniuose nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

26. Šioje byloje ieškovas patyrė 2218 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2000 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti ir 218 Eur žyminis mokestis valstybei. Ieškovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijose nustatyto tokių išlaidų dydžių, tačiau teismo vertinimu, šios išlaidos yra per didelės, įvertinus bylos sudėtingumą, ginčo apimtį. Ieškovo atstovė parengė tik vieną procesinį dokumentą – ieškinį, byla nėra labai sudėtinga ir didelės apimties, advokatės kontora yra toje pačioje vietoje kaip ir teismo rūmai, procesiniai dokumentai pateikti per EPP sistemą, bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas ieškovo atstovei neįtraukus į bylą visų žemės sklypo bendraturčių, todėl teismas daro išvadą, kad tokių ieškovo patirtų išlaidų, susidariusių už ieškinio parengimą ir jo atstovavimą teisme, dydis yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl šios išlaidos pilnumoje nekompensuojamos. Teismo vertinimu, 1000 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir ieškovo atstovavimą teisme yra reali ir pagrįsta suma šioje civilinėje byloje.

27. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje susidarė 95,16 Eur.

28. Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad iš esmės ginčo tarp šalių dėl žemės sklypo atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo nėra. Ieškinys pareikštas dėl to, kad atsakovas nesutiko nuvykti pas notarą ir sudaryti sutartis dėl sklypo dalies atidalijimo ir naujos naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovo teigimu, ieškovas jam nepateikė žemės sklypo projekto, nesikreipė į jį, su juo jokių klausimų neaptarė, jo įsitikinimu, ieškovas elgėsi netinkamai. Ieškovas nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių dėl nebendravimo su atsakovu, patvirtino, kad žemės sklypo atidalijimo ir naudojimosi tvarkos projektų nepateikė atsakovui, prieš pateikdamas ieškinį teismui, į atsakovą asmeniškai tuo klausimu nesikreipė. Teismo posėdžio, vykusio 2024 m. balandžio 22 d., metu atsakovas nurodė, kad jis norėtų bylą baigti taikos sutartimi, tačiau ieškovas atsisakė tartis su atsakovu ir bylą baigti taikiai. Įvertinus visumą šių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad tiek atsakovas, tiek ieškovas pažeidė pareigą bendradarbiauti. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo. Kadangi ieškovo ir atsakovo elgesys tiek iki ieškinio pareiškimo, tiek teisme nebuvo tinkamas bendraturčiams, todėl spręstina, kad išlaidas, susidariusias šioje byloje šalys turi pasidalinti lygiomis dalimis, ieškovui iš atsakovo priteisiant pusę žyminio mokesčio, t. y. 109 Eur, ir pusę advokato atstovavimo išlaidų, t. y. 500 Eur, valstybei - iš abiejų šalių lygiomis dalimis išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 47,58 Eur iš kiekvieno.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 183, 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti teisę M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) be žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2022 m. rugsėjo 22 d. Nr. 31SK-1795-(14.31.110 E.) sprendimu „Dėl žemės sklypo kadastro (duomenys neskelbtini) padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, pertvarkytą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu į du žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)tokiu būdu:

1) 263 m² ploto žemės sklypą, projektinis 2 (unikalus (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), įregistruoti M. M. nuosavybės teise;

2) 923 m² ploto žemės sklypą, projektinis 1 (duomenys neskelbtini), įregistruoti tokiomis dalimis: 132 m² M. M. nuosavybės teise, 396 m² E. Š. nuosavybės teise, 395 m² A. M. nuosavybės teise.

Nustatyti 923 m² ploto žemės sklypo, projektinis 1 ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2023 m. lapkričio 14 d. IĮ „Geomatmena“ matininko A. V. parengtą naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį:

1) M. M. naudojasi indeksais 2 ir 4 pažymėtomis žemės sklypo dalimis, viso atskirai naudotis skiriama 62 m²;

2) A. M. naudojasi indeksais 3, 6, 8 pažymėtomis žemės sklypo dalimis, viso 263 m²;

3) E. Š. naudojasi indeksais 1 ir 5 pažymėtomis žemės sklypo dalimis, viso 264 m² ;

4) A. M. ir E. Š. bendrai naudojasi indeksu 7 pažymėtu žemės sklypo plotu po gyvenamuoju namu, viso 124 m²;

5) M. M., A. M. ir E. Š. bendrai naudojasi indeksu 9 pažymėta žemės sklypo dalimi – kiemu ir įvažiavimu, viso 210 m².

Priteisti iš atsakovo A. M. ieškovui M. M. 609 Eur (šešių šimtų devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo M. M. valstybei 47,58 Eur (keturiasdešimt septynių eurų 58 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo A. M. valstybei 47,58 Eur (keturiasdešimt septynių eurų 58 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė