Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, I3-2598-583/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-04-04
Bylos Nr.: I3-2598-583/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-01881-2021-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Remigijus Arminas (pirm.)
Pareiškėjas: A. Š.
Atsakovas: Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Advokatai: Vilmantas Ančiukaitis

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I3-2598-583/2022Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01881-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.8; 55.1.3

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 4 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas R. A.,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui A. Š., jo atstovui advokatui Vilmantui Ančiukaičiui, atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Jolitai Lelėnienei,

2022 m. kovo 8 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. patikslintą skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į tarnybą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (1 t., b. l. 53 - 56) prašydamas, panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Tauragės AVPK) viršininko 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 85-TE-176 „Dėl A. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas).

Pareiškėjas nurodo, jog iki 2021 m. rugsėjo 15 d. dirbo Tauragės AVPK Šilalės rajono policijos komisariato (toliau – ir Šilalės r. PK) Reagavimo skyriaus (toliau – ir RS) tyrėju. 2021 m. liepos 26 d. jam buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, 2021 m. rugsėjo 1 d. įteiktas papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo. 2021 m. liepos 28 d. Tauragės AVPK viršininkas priėmė įsakymą Nr. 85-TE-142 „Dėl A. Š. nušalinimo nuo pareigų“. Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja E. R. 2021 m. rugsėjo 14 d. surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-8 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjų T. S. ir A. Š. veiksmų“ (toliau – ir Išvada). Išvados pagrindu 2021 m. rugsėjo 15 d. Tauragės AVPK viršininkas M. D. priėmė įsakymą Nr. 85-TE-176, kuriuo jį atleido iš vidaus tarnybos. Išvada ir skundžiamas įsakymas pasirašytinai jam buvo įteikti 2021 m. rugsėjo 15 d.

Paaiškino, kad pagal Išvadą tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog Tauragės AVPK Šilalės PK RS tyrėjas A. Š. ir tyrėjas T. S. 2021m. liepos 18 d. apie 1 val., (duomenys neskelbtini), ne tarnybos metu, neuniformuoti, būdami neblaivūs, miestelio šventės metu sukėlė konfliktą, kurio metu buvo naudotas smurtas prieš A. B.. Vėliau į A. B. tėvams priklausančius namus, esančius (duomenys neskelbtini), D. P. g. 21, atėję T. S., A. Š., M. P. bei M. J. sukėlė konfliktą, kurio metu buvo panaudotas smurtas prieš A. B., jo brolį A. B. ir tėvą A. B.. Po įvykio T. S., norėdamas su nukentėjusiuoju A. B. susitarti, broliui A. B. pervedė 1200 eurų. Dėl minėto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24252-21 pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio l dalyje, požymius.

Teigia, kad Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius gavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro leidimą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-24252-21. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas policijos duomenų bazių auditas. Jo metu buvo nustatyta, kad 2021 m. liepos 18 d., pareiškėjas, pasinaudodamas savo prisijungimo vardu P0018792, prisijungė prie Policijos duomenų bazių informacinės sistemos „POLIS PRĮR“, kurioje, pateikdamas paieškos pagrindą „Administracinis tyrimas“ bei pagrindą patikslinančius duomenis „PERŽIŪRA“, tikrino ROIK 0121000465964, ROIK 0121000466039, ROIK 0121000466279 duomenis (minėtuose įvykiuose dalyvavo pareiškėjas); 2021 m. liepos 18 d. laikotarpyje nuo 15.38 val. iki 15.40 val. – tikrino ROIK 0121000466039, ROIK 0121000466279 ir ROIK 0121000466204 duomenis (minėtuose įvykiuose dalyvavo pareiškėjas); 2021 m. liepos 19 d. laikotarpyje nuo 17.21 val. iki 17.33 val. – tikrino ROIK 0121000466039 ir ROIK 0121000466204 duomenis (minėtuose įvykiuose dalyvavo pareiškėjas); 2021 m. liepos 23 d. laikotarpyje nuo 9.13 val. iki 9.16 val. – tikrino ROIK 0121000465964, ROIK 0121000466039 ir ROIK 0121000466204 duomenis (minėtuose įvykiuose dalyvavo pareiškėjas). 2021 m. liepos 24 d. laikotarpyje nuo 9.32 val. iki 9.34 val. pareiškėjas prisijungė prie Policijos duomenų bazių informacinės sistemos „POLIS II“, kurioje, pateikdamas paieškos pagrindą „Administracinis tyrimas“ bei pagrindą patikslinančius duomenis „PERŽIŪRA“, tikrino savo asmens duomenis.

Pareiškėjas nurodo, kad pateikus jam pranešimus apie tarnybinius nusižengimus, paaiškino, jog kilus konfliktui, bandė išskirti konfliktavusius asmenis. Vėliau bandė įtikinti draugus neiti į A. B. namus, tačiau to nepavykus padaryti, nujausdamas, kad gali kilti dar didesnis konfliktas, ėjo su draugais kartu. Teigia, kad niekam smūgių nesudavė ir smurto nenaudojo. Nurodytus ROIK tikrino norėdamas sužinoti, kokie įvykiai nutiko apylinkėse.

Tvirtina, kad skundžiamas įsakymas buvo priimtas minėto ikiteisminio tyrimo medžiagos bei policijos duomenų bazių audito pagrindu. Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas įvykusio konflikto metu ne tik nesistengė numalšinti konfliktą, bet prie jo prisidėjo aktyviais veiksmais. Teigia, kad jo paaiškinimai buvo vertinami kaip gynybinė versija ir konstatuota, kad tokia jo veikla akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Vadovaudamasis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalies nuostatomis, mano, kad Išvada pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24252-21 dar atliekamas, nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis, todėl jis yra nekaltas.

Teigia, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas tendencingai, nes buvo renkami tik jį ir T. S. galintys apkaltinti galimu tarnybinio nusižengimo padarymu duomenys. Akcentuoja, kad dėl įvykusio konflikto yra pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, o du. Konflikto metu M. P., kuris yra jo ir T. S. draugas, buvo sulaužyta nosis. M. P. galimai sužalojo A. B.. Dėl šio įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24691-21. Teigia, kad M. P. sužalojimas įvyko pirmiau, po kurio sekė kita konflikto dalis, dėl kurios ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42452-21. Mano, kad jeigu tarnybinio patikrinimo metu būtų analizuojami abu ikiteisminiai tyrimai, kurie pradėti dėl tų pačių tarpusavyje susijusių įvykių, galimai būtų nustatyta kieno elgesys buvo netinkamas, provokuojantis ir koks asmuo buvo žeminamas. Pažymi, kad konfliktas kilo tuomet, kai buvo sužalotas M. P.. Nurodo, kad Išvadoje konstatuota, jog jis padarė pažeidimą, aktyviai dalyvavo muštynėse, smūgiavo A. B. ir T. K.. Mano, kad daryti tokias kategoriškas išvadas, kol nėra baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24252-21 ir nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, yra skubota ir neteisėta. Pažymi, kad iš Išvadoje aprašytų liudytojų parodymų neaišku dėl T. K. sumušimo. Išvadoje nurodyta, kad liudytojas L. P. parodė, jog liudytojui bandant išskirti besimušančius asmenis, T. S. įsibėgėjęs smūgiu parvertė T. K. ant žemės ir ne mažiau 5 kartus spyrė gulinčiam asmeniui į pilvo sritį, pareiškėjas ne mažiau 5 kartus spyrė T. K. į kūną. Tačiau pačio T. K. parodymuose to nėra.

Teigia, kad Išvadoje nurodyta, jog T. S., sužinojęs, kad apie įvykį yra pranešta policijos pareigūnams, ėmėsi iniciatyvos susitarti su nukentėjusiuoju ir jam į sąskaitą pervedė 1200 eurų, pareiškėjas patarė kokią mokėjimo paskirtį nurodyti pildant mokėjimo pavedimo formą. Vertinta, kad T. S. ir pareiškėjas suprato savo veiksmų neteisėtumą, gręsiančią atsakomybę ir taip bandė paveikti nukentėjusius asmenis. Pažymi, kad šios parodymus davė konflikto baigtimi suinteresuotas asmuo P. K.. Nurodo, kad kitų objektyvių duomenų nėra ir šie asmens parodymai nėra ištirti teisme. Akcentuoja, kad visi Išvadoje nurodyti liudytojai yra draugai ar pažįstami, todėl yra suinteresuoti bylos baigtimi, galimai siekia padėti jiems išvengti atsakomybės už pradėtą konfliktą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2019 metais yra baudęs administracine tvarka A. B. už tai, kad jis vairavo dviratį neblaivus, 2020 metais dalyvavo išgabenant S. B. vairuojamą automobilį į policijos saugojimo aikštelę, nes jis automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teigia, kad visi liudytojai jį pažįsta kaip policijos pareigūną ir gali pasinaudoti palankia proga pakenti jam kerštaudami už tai, kad nukentėjo nuo jo principingai atliekamų tarnybinių pareigų.

Akcentuoja, kad informacinėje BIRT peržiūroje apie ROIK 0121000466204, grafoje „Aplinkybės“, nurodyta, kad „Prieš kelias min. buvo sumuštas pranešėjas 19 m. jo tėtis ir brolis, sumušė atvažiavę pareigūnai“. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas tuo metu buvo ne tarnybos metu, jis nevilkėjo policininko uniformos, tačiau vis tiek pranešėjas nurodė, kad juos sumušė policijos pareigūnai. Mano, kad tai patvirtina, kad jis ir T. S. įvykyje dalyvavusiems asmenims yra pažįstami ir žinomi kaip policijos pareigūnai. Tai pat mano, kad žinodamas, jog šiems asmenims yra žinomas kaip policijos pareigūnas, jis sąmoningai negalėjo sukelti muštynių, smūgiuoti jiems ir atlikti kitus neteisėtus veiksmus. Teigia, kad konfliktą pirmi pradėjo nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, sužalodami M. P., o pareiškėjas ir T. S. įsivėlė į konfliktą norėdami jį numalšinti.

Nurodo, kad kitas galimai padarytas tarnybinis nusižengimas yra neteisėtas naudojimasis policijos duomenų bazių duomenimis, kai jis jungėsi prie Policijos duomenų bazės informacinės sistemos „POLIS PRĮR“ ir tikrino aukščiau paminėtus ROIK (įvykius, kuriuose dalyvavo). Išvadoje nurodoma, kad jis, tikrindamas asmenis ar įvykius policijos informacinėse sistemose, nenurodė teisėto pagrindo arba nurodė tikrovės neatitinkantį pagrindą. Taip pat nurodoma, kad pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios atsakomybės taikymu, o su pareigūnų veiksmais, kurie įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. Akcentuoja, kad visa tarnybinio patikrinimo medžiaga yra paremta būtent ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-24252-21 surinktais duomenimis, todėl mano, jog ši medžiaga yra labai glaudžiai susieta su šio ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Teigia, kad vienintelis galimas jo nusižengimas, patvirtintas objektyviais duomenimis yra Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 5-V-165 patvirtintų Policijos informacinių sistemų ir registrų duomenų saugos nuostatų (toliau – ir Saugos nuostatai) ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 5-V-118 patvirtinto aprašo „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 5- V-775 „Dėl Lietuvos policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklės) nuostatų pažeidimas. Teigia, kad reikia įvertinti, ar šie veiksmai buvo padaryti tyčia, ar jie tikrai diskreditavo policijos pareigūno vardą, ar toks duomenų tikrinimas galėjo kaip nors padėti išvengti jam atsakomybės dėl įvykusio konflikto. Tvirtina, kad jis negalėjo kaip nors įtakoti, koreguoti sistemoje esančius duomenis ir taip bandyti padėti sau išvengti atsakomybės. Kartu su Išvadoje nurodytais duomenimis jis Policijos duomenų bazių informacinėje sistemoje tikrino ir kitus duomenis, įvykius, įvykusius jo tarnybos teritorijoje. Mano, kad jo veiksmai, kai duomenis tikrino galimai be pagrindo ir ne tarnybos metu, nesuponuoja aplinkybės, kad taip jis diskreditavo policininko vardą, nes šiais savo veiksmais jis negalėjo sukelti kokių nors pasekmių.

Mano, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga, todėl skundžiamas įsakymas turi būti panaikintas.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaiko patikslintą skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (1 t., b. l. 63-69) nurodo, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika nurodo, kad pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda.

Tvirtina, kad pareiškėjas neteisingai supranta atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą ir kokias pasekmes jam sukėlė pareigūno vardo pažeminimas. Pareiškėjas, 2021 m. rugsėjo 15 d. Tauragės AVPK įsakymu Nr. 85-TE-176 atleistas iš vidaus tarnybos dėl to, kad pažemino policijos pareigūno vardą. Pareiškėjui nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda, jis buvo pripažintas pažeminęs pareigūno vardą ir už tai atleistas. Atleidimas iš vidaus tarnybos šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda ir yra laikomas savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, tai yra imperatyvi Statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis.

Nurodo, kad pareiškėjas, eidamas statutinio valstybės tarnautojo pareigas ne tarnybos metu, neblaivus, veikdamas bendrai su kitais asmenimis, įvykusio konflikto metu nesistengė numalšinti konflikto, prisidėjo prie konflikto aktyviais veiksmais, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas A. B. ir T. K., nesiėmė jokių priemonių iškviesti policijos pareigūnus, kad padėti suvaldyti situaciją, ar medicinos darbuotojus padėti nukentėjusiems asmenims. Šiais poelgiais pažeidė Statuto, Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso bei Policijos įstatymo nuostatas. Pareiškėjas turėdamas vidaus tarnybos pareigūno, kuriam yra keliami aukštesni moralės ir tarnybinės etikos reikalavimai tarnyboje ir ne tarnybos metu, statusą, privalėjo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui; užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, tačiau savanoriškai dalyvavo konflikte, nesiėmė jokių veiksmų, jog neteisėti veiksmai būtų sustabdyti ar apie tai pranešta teisėsaugos institucijoms, taip pat neinformavo savo tiesioginio vadovo, nevertino nukentėjusiųjų sveikatos būklės, pasišalino iš nusikalstamos veikos padarymo vietos ir faktas, kad vėliau nusikalstama veika buvo atskleista ir paaiškėjo joje dalyvavę asmenys, nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Išvadoje įvardyti pareiškėjo padaryti teisės aktų pažeidimai yra siejami su jo ne tarnybos metu atliktais veiksmais. Pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog policijos pareigūnas tiek tarnyboje, tiek ne tarnyboje, turi laikytis Statuto, Policijos įstatymo bei Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso reikalavimų, o jie savo ruožtu reikalauja, kad policijos pareigūnas laikytųsi ir kitų įstatymų. Teigia, kad pareiškėjas būdamas policijos pareigūnu, žinodamas teisės aktų reikalavimus, tačiau sąmoningai jų nesilaikydamas ir siekdamas išvengti atsakomybės, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad policijos pareigūnai gali elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų.

Mano, kad nors pareiškėjo baudžiamosios atsakomybės klausimas dar nebuvo išspręstas, atsakovas vadovaudamasis Statuto 38 straipsnio 1 dalimi galėjo spręsti jo tarnybinės atsakomybės klausimą. Pažymi, kad pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios atsakomybės taikymo faktu, o su jo veiksmais, kurie įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą. Aplinkybė, kad vyksta du ikiteisminiai tyrimai, kad M. P. taip pat buvo sužalotas, kad ikiteisminis tyrimas nėra baigtas ar, kad nėra baudžiamoji byla išnagrinėta teisme, nepaneigia tarnybinio patikrinimo metu nustatyto fakto, jog pareiškėjas, būdamas pareigūnu, turėdamas pareigą užkirsti kelią bet kokiems teisės pažeidimams, pats atliko neteisėtus veiksmus ir savo veiksmais pažeidė teisės aktuose nustatytas imperatyvias pareigūnų elgesiui ir moralei taikytinas normas.

Nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. liudytojo T. K. apklausos protokolo duomenys paneigia pareiškėjo patikslinto skundo argumentus dėl jo parodymų patikimumo. Mano, kad teiginiai apie liudytojų suinteresuotumą pareiškėjo atžvilgiu ir siekimą jam pakenkti dėl to, kad dirbo policijos pareigūnu ir atliko principingai pareigas yra neaiškūs ir nepagrįsti jokiais faktais. Pareiškėjas nenurodo kokiu būdu, kaip ir kada nukentėjo liudytojai nuo jo atliekamų pareigų, neįvardina nei atliktų veiksmų, nei laikotarpių ar konkrečių liudytojų vardų ir pavardžių, kurie buvo nukentėję nuo jo. Pažymi, kad patikrinus A. B. ir S. B. baustumą administracine tvarka Administracinių nusižengimų registre ir peržiūrėjus turimas popierines bylas nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų atlikęs procesinius veiksmus, kai už administracinius teisės pažeidimus administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas S. B.. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 23 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 93-ANR_P-2157-2018 A. B. už tai, kad jis neblaivus vairavo dviratį. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmė policijos pareigūnė K. A.. A. B. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, nutarimo neskundė, dėl pareiškėjo surašyto protokolo ar atliktų veiksmų skundų nebuvo gauta. Mano, kad protokolo surašymas 2018 metais liudytojui A. B. neturi jokios įtakos nei 2021 m. liepos 18 d. kilusiam konfliktui, nei pareiškėjo atžvilgiu atliktam tarnybiniam patikrinimui, jo atleidimui iš tarnybos ar šios bylos nagrinėjimui. Pažymi, kad pareiškėjas neginčija, kad T. S. į A. B. sąskaitą pervedė 1200 Eur, tačiau mano, kad nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas nurodė T. S. ką nurodyti mokėjimo paskirtyje. Pareiškėjas mano, kad P. K. yra konflikto baigtimi suinteresuotas asmuo, todėl jo parodymais negalima remtis. Tokie pareiškėjo teiginiai subjektyvūs, nepagrįsti ir neįrodyti, nėra duomenų, kad P. K. meluoja ar siekia apkalbėti pareiškėją. Atsakovas tokius patikslinto skundo teiginius vertina kaip siekį išvengti atsakomybės, nes pareiškėjas suinteresuotas bylos baigtimi jis yra patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, todėl įmanomais ir pasirinktais būdais realizuoja teisę į gynybą.

Akcentuoja, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta ir Išvadoje nurodyta, jog T. S. ir pareiškėjas nesilaikydami teisės aktų reikalavimų tyčiniais veiksmais realizavo abu kaltės struktūrinius elementus, t. y. valinį elementą (galėjimą veikti), nes tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad pareigūnai nebūtų galėję pasielgti kaip to reikalauja teisės aktai ir intelektualinį (suvokimo) kaltės elementą, nes pareigūnai turėjo suvokti savo neteisėtus ir netinkamus veiksmus. Akivaizdu, kad atliekant tarnybinį patikrinimą ir surašant Išvadą buvo sprendžiamas pareiškėjo kaltės klausimas.

Pažymi, kad vertinant atlikto policijos duomenų bazių audito duomenis buvo nustatyta, jog pareiškėjas naudojosi policijos registrais ne tarnybos metu ir ne tarnybos tikslais, tikrindamas asmenis ar įvykius policijos informacinėse sistemose, nenurodė teisėto pagrindo arba nurodė tikrovės neatitinkantį pagrindą. Nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas bandė trinti ar keisti policijos informacinėse sistemose esančius duomenis. Saugos nuostatuose nurodyta, kad informacinių sistemų naudotojai policijos žinybiniais registrais, posistemiais, dokumentų valdymo sistemomis ir kitomis informacinėmis sistemomis privalo naudotis tik su tiesioginių funkcijų atlikimu susijusiais tikslais, užtikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą, laikytis nurodymų susijusių su POLIS naudojimu ir sauga. Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklėse pažymėta, kad naudotojas tik vykdant funkcijas turi teisę surinkti, įvesti, taisyti, trinti atlikti paiešką, peržiūrėti, spausdinti ir teikti POLIS duomenis, be to, tvarkant duomenis tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tvarkymo pagrindą, taip pat nurodyta, kad naudotojui griežtai draudžiama naudotis policijos valdomų valstybės informacinių sistemų, žinybinių registrų posistemių ir kitų informacinių sistemų duomenimis ne tarnybos tikslais. Mano, kad patikslinto skundo teiginys dėl analizavimo ar toks duomenų tikrinimas galėjo padėti pareiškėjui išvengti atsakomybės yra visiškai nepagrįstas. Minėtuose teisės aktuose imperatyviai nurodyta, kad griežtai draudžiama naudotis informacija ne tarnybos tikslais, nepaliekant jokių išimčių dėl informacinių sistemų naudojimo asmeniniais tikslais, todėl patikslintame skunde nurodyti argumentai dėl duomenų tikrinimo nepašalina bei nepateisina pareiškėjo atliktų neteisėtų veiksmų.

Tauragės AVPK teigimu, minėtos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas pažemino policijos pareigūno vardą, todėl ginčijamu įsakymu jis teisėtai ir pagrįstai atleistas iš vidaus tarnybos.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaiko atsiliepimą į patikslintą skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tauragės AVPK viršininko 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 85-TE-176 „Dėl A. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (minėta, toliau – ir skundžiamas įsakymas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (minėta, toliau – ir Statutas) (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2021 m. liepos 23 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 39 straipsnio 7 dalimi kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Ministras ar jo įgaliotas asmuo, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, gali pavesti ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus (toliau – tyrimų padalinys), atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo arba sudaro komisiją šiam tarnybiniam patikrinimui atlikti, arba paveda tarnybinį patikrinimą atlikti centrinės statutinės įstaigos vadovui. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo statutinėje įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, ministro ar jo įgalioto asmens pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui, šiam tikslui sudarytai komisijai ar centrinei statutinei įstaigai. Centrinių statutinių įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pavedimu statutinėje įstaigoje atliekamas tarnybinis patikrinimas gali būti perduodamas atlikti šių įstaigų tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas statutinėje įstaigoje nebeatliekamas. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui ar pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, atsižvelgia į ministro ar jo įgalioto asmens, į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą tyrimų padalinio ar šiam tikslui sudarytos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 39 straipsnio 12 dalis).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtino tame tarpe ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas) (bylai aktuali redakcija galiojanti nuo 2019 m. vasario 13 d.).

Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuoja Tvarkos aprašo II skyrius. Tvarkos aprašo 6 punktas teigia, jog tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui (toliau – tikrintojas), atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas ėjo Tauragės AVPK Šilalės r. PK RS tyrėjo pareigas, t. y. buvo statutinis valstybės tarnautojas, kuris tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, veiklą.

Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimo skyriaus viršininkas 2021 m. liepos 22 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-3733 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ (1 t., b. l. 75-76) kreipėsi į Tauragės AVPK viršininką. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodoma, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24252-21 dėl Tauragės AVPK Šilalės r. PK RS tyrėjo A. Š. ir tyrėjo T. S. ne tarnybos metu galimai padarytos nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje. Atliekant pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, nustatyta, kad 2021 m. liepos 18 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu M. P., T. S., ir kiti nenustatyti asmenys kojomis spardė A. B.. Nuo suduotų smūgių A. B. patyrė fizinį skausmą. Vėliau, į A. B. tėvams priklausančius namus, adresu (duomenys neskelbtini), D. P. g. 21, atėjo T. S., A. Š., M. P. bei M. J., sukėlė konfliktą, kurio pasėkoje buvo naudotas smurtas prieš A. B., jo brolį A. B. ir tėvą A. B.. Įvykis registruotas policijos registruojamų įvykių registre ROIK0121000466039. Po minėto įvykio A. Š. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,50 prom. neblaivumas. Tarnybiniame pranešime teigiama, jog įžvelgiant pareigūno vardo pažeminimo požymius, tikslinga pradėti tarnybinį patikrinimą Tauragės AVPK Šilalės r. PK RS tyrėjo A. Š. ir tyrėjo T. S. atžvilgiu. Iš teismui pateiktų tarnybinio pranešimo Nr. 85-PR2-3733 metaduomenų (1 t., b. l. 76) ir ROIK0121000466039 įvykių, susijusių su policijos veikla, duomenų (1 t., b. l. 77-80) matyti, jog 2021 m. liepos 22 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas. Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo pagrindų teisėtumo.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 21 punktu tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Jeigu tikrinamas pareigūnas atsisako pasirašyti, kad susipažino su pranešimu ir atsisako priimti pranešimo kopiją, tai pažymima pranešimo originalo prieraše, kurį pasirašo tikrintojas arba tikrinamo pareigūno tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti ir priimti pranešimo kopiją neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui. Tikrinamas pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje eina pareigas, vadovui rašytinį paaiškinimą. Jei tikrinamas pareigūnas paaiškinimą pateikė įstaigos vadovui, paaiškinimas nedelsiant persiunčiamas tikrintojui. Terminas pateikti paaiškinimą turi būti ne trumpesnis negu 5 darbo dienos (Tvarkos aprašo 22 punktas).

Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 26 d. pareiškėjui pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas Nr. 85-PR1 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (1 t., b. l. 93). Minėtu pranešimu pareiškėjas buvo supažindintas su aplinkybe, jog Tauragės AVPK viršininko pavaduotojo atliekančio viršininko funkcijas V. M. pavedimu jo atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas. Teigiama, jog 2021 m. liepos 19 d. Tauragės AVPK Šilalės r. PK pradėtas ikiteismini tyrimas Nr. 01-1-24252-21 dėl jo ne tarnybos metu galimai padarytos nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje. Nurodoma, kad jis savo veiksmais ir elgesiu galimai pažemino policijos pareigūno vardą bei sulaužė Vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigūno priesaiką. Pareiškėjui išaiškinta, jog jis turi teisę iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas pasinaudojo minėta teise ir 2021 m. liepos 26 d. Tauragės AVPK viršininkui pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 85-PR2-3761 „Dėl tarnybinio nusižengimo aplinkybių“ (1 t., b. l. 94). Tarnybiniame pranešime pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. liepos 18 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini)., būdamas kartu su draugais konflikto metu kiek leido aplinkybės ir kiek pajėgė jis išskyrė konfliktavusius asmenis ir taip neleido plėtotis tarp jų kilusiam konfliktui. Kai jo draugai pasakė, kad jie eis pas A. B. į namus, jis atkalbinėjo tai daryti, bet jie sakė, kad tuomet eis vieni, todėl jis nujausdamas, kad tarp jų gali kilti konfliktas, nuėjo kartu ir bandė kalbėtis su ten buvusiais asmenimis. Kalbėjo su A. B. dėl jo ir pareiškėjo draugo kilusio konflikto, tačiau jis į kalbas nesileido, buvo nusiteikęs agresyviai. Tuomet kalbėjo su A. B. bandydamas išspręsti konfliktą, tačiau dėl ten buvusių asmenų agresyvaus nusiteikimo susikalbėti nepavyko, ko pasėkoje iš ten pasišalino. Paaiškino, kad jokių smūgių niekam nesudavė ir smurto nenaudojo. Nurodė, kad jis nėra profsąjungos narys.

Tvarkos aprašo 24 punkte numatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, kurį tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, bei laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.

Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-4010 „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“ (1 t., b. l. 138-139) nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo terminas baigiasi 2021 m. rugpjūčio 21 d. Pažymima, 2021 m. liepos 29 d. gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro V. G. leidimas susipažinti tik su ribota ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-24252-21 medžiaga. Nurodoma, kad šiuo metu tarnybinio patikrinimo medžiagoje nepakanka duomenų padaryti objektyvias išvadas dėl pareigūnų T. S. ir A. Š. veiksmų, todėl tikslinga pakartotinai prašyti ir gauti prokuroro leidimą susipažinti su likusia ikiteisminio tyrimo dalimi. Teigiama, kad atlikus visos medžiagos analizę bus galima objektyviai ir nešališkai ištirti padarytą tarnybinį nusižengimą ir surašyti Išvadą. Nurodoma, kad tikslinga tarnybinio patikrinimo terminą pratęsti dar 30 dienų.

Tvarkos aprašo 24 punktas numato, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Baigus tarnybinį patikrinimą 2021 m. rugsėjo 14 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-8 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjų T. S. ir A. Š. veiksmų“ (1 t., b. l. 181-188) (minėta, toliau – ir Išvada). Išvadoje teigiama, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad Tauragės AVPK Šilalės r. PK RS tyrėjas A. Š. ir tyrėjas T. S. 2021 m. liepos 18 d. apie 1 val., (duomenys neskelbtini), ne tarnybos metu, neuniformuoti, būdami neblaivūs (A. Š. nustatytas 0,50 promilės, lengvas girtumo laipsnis) miestelio šventės metu sukėlė konfliktą, kurio pasėkoje buvo naudotas smurtas prieš A. B.. Vėliau, į A. B. tėvams priklausančius namus, adresu (duomenys neskelbtini) D. P. g. 21, atėjo T. S., A. Š., M. P. bei M. J. ir sukėlė konfliktą, kurio pasėkoje buvo naudotas smurtas prieš A. B., jo brolį A. B. ir tėvą A. B.. Po įvykio T. S. norėdamas su nukentėjusiuoju A. B. susitarti, broliui A. B. pervedė 1200 eurų. Dėl minėto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-24252-21, pagal nusikalstamos veikos, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje požymius. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pareigūnams T. S. ir A. Š. yra pareikšti įtarimai. Vadovaujantis Tauragės AVPK viršininko 2021 m. liepos 28 d. įsakymais Nr. 85-TE-141 „Dėl A. Š. nušalinimo nuo pareigų" ir Nr. 85-TE-142 „D. T. S. nušalinimo nuo pareigų" minėti pareigūnai buvo nušalinti nuo pareigų iki tarnybinio patikrinimo atlikimo pabaigos. Pažymima, kad tarnybinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad T. S. ir A. Š. naudojosi policijos registrais ne tarnybos metu ir ne tarnybos tikslais.

Atlikto tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareigūnai nesiėmė aktyvių veiksmų nutraukti daromą nusikalstamą veiką, patys buvo minėtos veikos dalyviais, apie nusikalstamą veiką neinformavo policijos įstaigos, nevertino nukentėjusiųjų sveikatos būklės, pasišalino iš nusikalstamos veikos padarymo vietos, apie nusikalstamą veiką (kurioje patys dalyvavo) neinformavo tiesioginio vadovo, o faktas, kad vėliau nusikalstama veika buvo atskleista ir paaiškėjo joje dalyvavę asmenys, nepriklausė nuo pareigūnų valios.

Išvadoje konstatuota, jog pareigūnų A. Š. ir T. S. padaryta veikla kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Tokiais veiksmais pareigūnai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nesilaikė duotos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigūno priesaikos.

Įvertinus visą surinktą medžiagą, Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, už nušalinimo laikotarpį darbo užmokestis neturi būti mokamas. Pažymėta, kad tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės – tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių asmenų ir tarnybinį nusižengimą padarė neblaivūs pareigūnai. Nurodyta, kad per tarnybos laikotarpį nuo 2016 m. pareiškėjas du kartus skatintas papildomomis atostogomis ir vieną kartą jam pareikšta padėka, tris kartus baustas tarnybinėmis nuobaudomis, jis nėra profesinės sąjungos narys. Išvados rezoliucinėje dalyje pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą siūloma atleisti iš vidaus tarnybos.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 27 punktu vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, atsižvelgdamas į išvadoje konstatuotus pareigūno padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatomis, priima įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo arba dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, o dėl atleisto iš vidaus tarnybos pareigūno – įsakymą dėl pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, ar dėl pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą. P. T. aprašo 31 punktą sprendimas dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, o dėl atleisto iš vidaus tarnybos pareigūno – dėl pripažinimo pažeminus pareigūno vardą, priimamas ne vėliau kaip kitą dieną po to, kai paaiškėja, kad padaryta pareigūno vardą žeminanti veika, nežiūrint į tai, ar pareigūnas turi laikiną nedarbingumą, atostogauja ar yra nušalintas nuo pareigų. Pareigūno vardo pažeminimo paaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, išvados, kuriose konstatuojama pareigūno padaryta pareigūno vardą žeminanti veika, patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus pareigūnui, neįgaliotam skirti pareigūną į pareigas – tokios išvados pateikimo vadovui, turinčiam teisę skirti pareigūną į pareigas, diena. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas numatytas ir Statuto 39 straipsnio bei 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto (pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą) nuostatose. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos (Statuto 39 straipsnio 4 dalis).

P. T. aprašo 32 punkto 2 papunktį su Išvada ir įsakymu dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą pareigūnas supažindinamas pasirašytinai šio įsakymo priėmimo dieną.

Tauragės AVPK viršininkas vadovaudamasis Statuto 45 straipsnio 4 ir 7 dalimis, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į Išvadoje nurodytas aplinkybes, 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymu nutarė pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos. Su skundžiamu įsakymu pareiškėjas pasirašytinai supažindintas 2021 m. rugsėjo 15 d. (1 t., b. l. 193).

Įvertinus anksčiau nurodytą darytina išvada, kad skundžiamas įsakymas priimtas nepraleidus Tvarkos aprašo 31 punkte numatyto termino. Pareiškėjas su skundžiamu įsakymu supažindintas nepraleidus Tvarkos aprašo 32 punkto 2 papunktyje numatyto termino.

Dėl pareiškėjo veiksmų teisėtumo

Tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatai, inter alia (liet. tarp jų) duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikacija, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-956/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2793/2012). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

Kaip ir ankščiau minėta, Išvadoje konstatuojama, jog pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėtis pasireiškė, tuo kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nesilaikė duotos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigūno priesaikos gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos – policijos įstaigos autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, pažeidė asmens konstitucines teises ir taip padarė didelę žalą juridiniam asmeniui – Policijos įstaigai ir valstybei.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje numatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves.

Statuto 17 straipsnio 1 dalyje numatyta pareigūno priesaika: Paskirtas į pareigas asmuo prisiekia iš karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl priėmimo į vidaus tarnybą. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.“

Vertinant pareiškėjo veiksmus Išvadoje taip pat nurodomi Policijos informacinių sistemų ir registrų duomenų saugos nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 5-V-165 tam tikri punktai: policijos žinybinių registrų, posistemių dokumentų valdymo sistemų ir kitų informacinių sistemų naudotojai policijos žinybiniais registrais, posistemiais, dokumentų valdymo sistemomis ir kitomis informacinėmis sistemomis privalo naudotis tik su tiesioginių funkcijų atlikimu susijusiais tikslais (14.1 p.); užtikrinti duomenų tvarkymo teisėtumą (14.2 p.) bei vykdyti kitas Saugos nuostatuose ir saugos politiką įgyvendinančiuose dokumentuose nustatytas funkcijas ir kitus POLIS valdytojo, saugos įgaliotinio ir administratoriaus nurodymus, susijusius su POLIS naudojimu ir sauga (14.4 p.). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 5-V-118 patvirtinto aprašo „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 5-Y-775 „Dėl policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nurodyta, kad naudotojas vykdydamas savo funkcijas, turi teisę surinkti, įvesti, taisyti, trinti, atlikti paiešką, peržiūrėti, spausdinti ir teikti POLIS duomenis (11.1 p.); naudotojas asmeniškai atsako, kad duomenys būtų tikri, išsamūs ir pateikti laiku (11.2 p.); tvarkydamas duomenis tiksliai ir išsamiai nurodo duomenų tvarkymo pagrindą (pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerį ir pan. (11.4 p.); Naudotojas už savo veiksmus atsako teisės aktų nustatyta tvarka (11.11 p.); Naudotojui griežtai draudžiama naudotis policijos valdomų valstybės informacinių sistemų, žinybinių registrų posistemių ir kitų informacinių sistemų duomenimis ne tarnybos tikslais (12.1 p.); Naudotojui griežtai draudžiama be teisėto pagrindo tvarkyti policijos valdomų valstybės informacinių sistemų, žinybinių registrų, posistemių ir kitų informacinių sistemų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti (12.5 p.).

Taip pat Išvadoje cituojamos eilė teisės nuostatų: Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5 straipsnis, Statuto 2 straipsnio 5 dalies, Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 5 p., 6.1 p., 7.1 p.,7.2 p., 8 p.

Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.

Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (LVAT 2005 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; kt.).

Pažymėtina, kad pareiškėjas patikslintame skunde teigia, jog vienintelis galimas jo nusižengimas, patvirtintas objektyviais duomenimis yra Saugos nuostatų ir Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių nuostatų pažeidimas, tačiau jis mano, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga. Atsižvelgiant į tai, kad Išvadoje konstatuota, jog pareigūnai savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, o tai pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą laikytina savarankišku ir pakankamu pagrindu atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, pareiškėjo veiksmai nagrinėjamoje byloje analizuojami vertinant ar pareiškėjas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą ar ne. Teismo vertinimu, pareiškėjas neginčija Saugos nuostatų ir Policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių nuostatų pažeidimo fakto, todėl šių nuostatų pažeidimo aplinkybės detaliau neanalizuotinos.

LVAT praktikoje aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi, pareigūno atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai nustatoma minėtų aplinkybių visuma, todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tai reiškia, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal minėtą Statuto nuostatą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu, todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1043-575/2017 ir kt.).

Pareiškėjas, pradėdamas eiti pareigas vidaus tarnyboje, yra davęs priesaiką. Pažymėtina, jog Statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė.

Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (LVAT 2014 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-941/2014; kt.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teismas pažymi, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3094/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011 ir kt.).

Teismas, vertindamas bylos faktines aplinkybes, pažymi, jog byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 18 d. apie 1 val., (duomenys neskelbtini) tarp vienos asmenų grupės, kurioje buvo pareiškėjas, T. S. ir M. P. bei kitos, kurioje buvo A. B., įvyko konfliktas, kuriame buvo panaudotas fizinis smurtas. Vėliau kartu su kitais asmenimis pareiškėjas atėjo į konflikte dalyvavusio asmens A. B. tėvams priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., D. P. g. 21, kiemą, kuriame kilo taip pat konfliktas, kurio metu buvo panaudotas fizinis smurtas.

Pareiškėjas teigia žinojęs, jog 2021 m. liepos 18 d. konflikte dalyvavę asmenys jį puikiai pažįsta kaip policijos pareigūną, dalis jų yra nukentėję nuo jo principingai atliekamų tarnybinių pareigų ir kerštaudami už tai, gali pasinaudoti palankia proga jam pakenkti. Nežiūrint į tai, nei apie konfliktą, kilusį 2021 m. liepos 18 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini)., nei apie konfliktą A. B. tėvams priklausančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), D. P. g. 21, kieme, pareiškėjas policijai nepranešė. Taip pat dėl įvykusios situacijos pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių iškviesti medicinos darbuotojus padėti nukentėjusiems asmenims. Pažymėtina, kad T. S., sužinojęs, kad apie įvykį yra pranešta policijos pareigūnams, ėmėsi iniciatyvos susitarti su nukentėjusiuoju ir jam į sąskaitą pervedė 1200 eurų. Tuo metu buvo ir pareiškėjas, kuris patarė, kokią mokėjimo paskirtį nurodyti pildant mokėjimo pavedimo formą. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas suprato savo veikų neteisėtumą, gręsiančių atsakomybę ir taip bandė paveikti nukentėjusius asmenis.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų apie ROIK 0121000466039, ROIK 0121000466279, ROIK 0121000466204 ir ROIK 0121000465964 (1 t., b. l. 77-89) nustatyta, kad 2021 m. liepos 18 d. 1.29 val., 2.02 val., 3.46 val. ir 5.07 val. 2 kartus A. B., M. P. ir V. K. informavo Tauragės AVPK Šilalės r. PK dėl kilusių konfliktų, kurių metu buvo sužaloti asmenys, kuriems prireikė medicininės pagalbos, buvo pasisavintas mobilus telefonas. Pareiškėjas neneigia, kad su minėtais asmenimis tą naktį bendravo abiejų konfliktų metu.

Teismo vertinimu, pareiškėjas būdamas policijos pareigūnu, vidaus tarnyboje dirbantis nuo 2016 metų, žinojo, kaip privalo elgtis policijos pareigūnas tarnybos ar ne tarnybos metu, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėjas būdamas policijos pareigūnu ir matydamas jo akivaizdoje atliekamus neteisėtus veiksmus bei turėdamas galimybę veikti tinkamai, jokių neatidėliotinų veiksmų nesiėmė.

Aplinkybė, jog tuoj po įvykio pareiškėjui buvo nustatytas 0,50 promilių girtumas, patvirtina, jog aukščiau nurodytus veiksmus pareiškėjas atliko, būdamas neblaivus.

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog aptartais tyčiniais veiksmais pareiškėjas suteikė pagrindą visuomenei manyti, jog statutiniai valstybės pareigūnai gali elgtis neatsakingai ir netinkamai. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje nustatyti pareigūnų atlikti veiksmai, kai buvo nepaisyta svarbių teisės aktų reikalavimų, neabejotinai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnyba bei ją kompromituoja. Tokie pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, todėl laikytina, jog pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą.

Statuto 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.

Pažymėtina tai, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra skundžiamo įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, o ne pareiškėjo atsakomybė dėl jo galbūt padarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės jam taikymu, bet su jo veiksmais, kuriais buvo pažeisti pareiškėjo tarnybą, jo pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai ir šie veiksmai buvo įvertinti kaip žeminantys pareigūno vardą bei nustatyta pareiškėjo kaltė dėl padarytos veikos, šios veikos sukeltos pasekmės, kurios akivaizdžiai žemina tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą įstaiga, t. y. visos sąlygos, kurioms esant yra nustatoma, kad buvo pažemintas pareigūno vardas. Kadangi tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo veiksmai nebuvo vertinami baudžiamosios teisės aspektu, pareiškėjo padaryti pažeidimai galėjo būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje, nežiūrint į tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėją atleidžiant iš vidaus tarnybos būtų pažeistos esminės procedūros, nes skundžiamą įsakymą dėl atleidimo priėmė kompetentingas pareigūnas, skundžiamo įsakymo turinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Pažymėtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

Įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad tarnybinis patikrinimas, kurio Išvada remiantis priimtas skundžiamas įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus, Išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai (žr., pvz., LVAT 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015). Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų visumoje nustatyta, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, todėl jo atleidimas iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu yra imperatyvi teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys neturi įtakos (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-189/2007, 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog Tauragės AVPK 2021 m. rugsėjo 15 d. įsakymas Nr. 85-TE-176 „Dėl A. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai nustatant bei įvertinant pareiškėjo veiką, todėl pareiškėjo patikslintas skundas dėl skundžiamo įsakymo panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas. Konstatavus, jog skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, išvestiniais laikytini reikalavimai pareiškėją grąžinti į iki atleidimo iš tarnybos užimtas pareigas, jam priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei delspinigius, atmestini.

Pareiškėjas patikslintame skunde išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjas prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 54). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmestini, todėl prašymas priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas R. A.