- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-13
- Bylos Nr.
- B2-46-883/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00206-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Kategorijos
- 3.4.3.9.3Bankrutavusios įmonės likvidavimas
- 3.4.3.14Įmonės pabaiga
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios A. Z. įmonės nemokumo (bankroto) administratorės MB „Penktas šansas“ prašymą dėl bankrutavusios A. Z. įmonės pabaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Šiaulių apygardos teismo 2017-05-11 nutartimi A. Z. įmonei iškelta bankroto byla. 2017-09-04 nutartimi teismas įmonę pripažino bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti dėl bankroto.
Šalies argumentai
2. Bankroto administratorė 2019-08-26 pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl bankrutavusios A. Z. įmonės veiklos pabaigos. Nurodė, kad 2019-08-22 kreditorių susirinkimas nutarė įpareigoti bankroto administratorę kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos (kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 6). 2019-02-26 nutartimi teismas, nustatęs, kad bankrutavusios A. Z. įmonės savininko A. Z. ir L. Z. turtui (duomenys neskelbtini) kreditoriaus VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimu buvo nustatyta priverstinė hipoteka, įpareigojo bankroto administratorių MB „Penktas šansas” per 10 dienų pateikti teismui įrodymus, kad kreditoriui VSDFV Šiaulių skyriui buvo siūloma perimti neparduotą įkeistą turtą ir/ar kad kreditorius atsisakė savo reikalavimo bankrutavusios A. Z. įmonės bankroto byloje. VSDFV Šiaulių skyrius raštu nurodė, kad minėto žemės sklypo neperima ir kreditorinio reikalavimo neatsisako.
3. 2019-10-08 nutartimi teismas nurodė, kad jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas; nurašytą nekilnojamąjį turtą administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų po jo nurašymo dienos pagal perdavimo aktą turi neatlygintinai perduoti savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas; per nurodytą terminą savivaldybė privalo perimti šį turtą (ĮBĮ 33 str. 7 d.). Teismas įpareigojo bankroto administratorių MB „Penktas šansas” per šešis mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos užbaigti A. Z. įmonės likvidavimo procedūras ir pateikti teismui įstatymo nustatytus dokumentus.
4. 2019-12-20 raštu Šiaulių miesto savivaldybės administracija informavo bankroto administratorių, kad A. Z. priklausančio žemės sklypo perimti negali, nes (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo pagrindu nuosavybės teise priklauso L. Z..
5. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį buvo paskelbta specialioje interneto svetainėje (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka negauta, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas
6. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.
7. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto byla A. Z. įmonei iškelta ir juridinio asmens pabaigos procedūra pradėta iki JANĮ įsigaliojimo (2019-08-26), klausimas dėl įmonės pabaigos spręstinas vadovaujantis iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio ĮBĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnis).
8. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ir ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalį, po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.
9. Šiame kontekste papildomai pažymėtina, kad nurodyta išvada atitinka įstatymo leidėjo valią, t. y. JANĮ 99 – 101 straipsniuose expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtino, kad nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos (JANĮ 100 straipsnio 2 dalis); teismas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo prašymo priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos gavimo dienos priima sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, išskyrus Reglamento (ES) 2015/848 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį (JANĮ 100 straipsnio 4 dalis); nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka dėl juridinio asmens išregistravimo (JANĮ 101 straipsnis).
10. Lietuvos apeliacinio teismo yra ne kartą pažymėta, kad gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis), teismas gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013).
11. Bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, kad kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007).
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu už akių bankrutavusiai A. Z. įmonei buvo priteistas 17931,42 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 17931,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; debitorinė skola buvo pardavinėjama dvejose varžytynėse, parduota už didžiausią pasiūlytą kainą 15 Eur. Taip pat nustatyta, kad bankrutavusios A. Z. įmonės savininko A. Z. ir L. Z. turtui (duomenys neskelbtini) kreditoriaus VSDFV Šiaulių skyriaus 2017-02-27 sprendimu buvo nustatyta priverstinė hipoteka; dviejose elektroninėse varžytinėse nepardavus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris priklauso buvusiam savininkui A. Z. ir L. Z., turtas buvo pardavinėjamas laisvame pardavime, tačiau neparduotas; Šiaulių apylinkės teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo nuspręsta, kad po santuokos nutraukimo L. Z. asmeninės nuosavybės teise atitenka (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, įsigytas Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini). Įmonė turto neturi, administravimo išlaidos nepadengtos, kreditoriniai reikalavimai liko nepatenkinti.
13. Bankroto administratorė kartu su prašymu pateikė LR Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos Šiaulių agentūros pažymą, kuri patvirtina, jog agentūra įmonei pretenzijų neturi.
14. Teismas įvertinęs pateiktus duomenis ir bankroto proceso metu nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad įstatyme nustatytos A. Z. įmonės bankroto procedūros iki sprendimo dėl įmonės pabaigos stadijos yra atliktos, išnaudotos visos galimybės patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priimti sprendimą dėl bankrutavusios A. Z. įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, 32 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
pripažinti, kad A. Z. įmonės (j. a. k. 144673387) veikla pasibaigė.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.