Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos marmuras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos marmuras“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltijos marmuras“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 6 6062,00 Eur skolą, 131,82 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Baltijos marmuras“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo ir jį grąžino padavusiam asmeniui. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

2.1. Nurodė, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Pagal bendrojo teismingumo taisyklę ieškinys (pareiškimas) pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnis).

2.2. Pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis iš Gyventojų registro tarnybos apie atsakovą nustatė, kad atsakovas nuo 2023 m. sausio 23 d. gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini).

2.3. Teismas patikrinęs duomenis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko taip pat nustatė, kad šiuo metu Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje yra atsakovas V. B. ir šioje byloje teikdamas atsiliepimą pats atsakovas nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini).

2.4. Įvertinęs tai, kad prie ieškinio nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), į tai, kad tarp šalių nebuvo susitarta, kokiame teisme bus nagrinėjamas tarp šalių kilęs ginčas, tai yra nebuvos susitarta dėl sutartinio teismingumo ir į tai, kad atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), pripažino, kad ieškinys neteismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismui ir yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį kaip neteismingą (Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

2.5. Ieškovui išaiškino, kad su ieškiniu, atitinkančiu CPK nustatytus reikalavimus, jis turėtų kreiptis į Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus pagal atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Nurodo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra nurodyta paties atsakovo pasirašytoje 2023 m. vasario mėn. 28 d. ieškovės ir atsakovo sudarytoje sutartyje Nr. KL-23-02-28-VB (toliau – Sutartis) ir kituose su ieškiniu pateiktuose dokumentuose (atsakovo pasirašytoje 2023 m. birželio mėn. 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0015755, 2023 m. spalio mėn. 5 d. ieškovės raginime atsakovui, 2023 m. rugpjūčio 9 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte).

3.2. Pažymi, kad su ieškiniu pateikto ieškovės bendravimo su atsakovu matyti, kad Atsakovo gyvenamoji vieta yra ten, kur ieškovė sumontavo gaminius – (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovas gyvendamas aptariamu adresu naudojasi ieškovės sumontuotais gaminiais, reiškia ieškovei pretenzijas dėl tariamų gaminių trūkumų, kurie yra atsakovo gyvenimo aptariamu adresu ir naudojimosi ieškovės sumontuotais baldais, pasekmė.

3.3. Taigi aptariama (duomenys neskelbtini) atitinka visus įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintus atsakovo gyvenamosios vietos kriterijus (CK 2.16 straipsnio, CK 2.17 straipsnio nuostatos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1559) – priešingai nei nurodyta nutartyje, aplinkybė, kad atsakovas deklaravęs gyvenamąją vietą kitu adresu, nepatvirtina kad atsakovo gyvenamoji vieta yra deklaruotu adresu.

3.4. Daro išvadą, kad su ieškiniu pateikti įrodymai, ieškinyje ir atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės patvirtina ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra adresu, t. y. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, nurodant, kad jis yra neteismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

7. Viena iš pagrindinių asmens teisių, užtikrinančių kitų galimų teisių apsaugą bei gynybą nuo jų galimo pažeidimo, yra asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Civiliniame procese teisę kreiptis į teismą įtvirtina CPK 5 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau minėta nuostata suponuoja ir tai, kad ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytų procesinių reikalavimų.

8. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų siekiant tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Tai lemia, jog teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) aiškintis, ar asmuo teisę kreiptis į teismą įgyvendina tinkamai, inter alia (be kita ko), ar konkreti byla teisminga atitinkamam teismui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

9. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę (CPK 29 straipsnis) ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą. CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 30 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui (CPK 30 straipsnio 12 dalis).

10. Bendrosios bylų teritorinio teismingumo taisyklės yra išdėstytos CPK 29 – 33 straipsniuose. Pagal CPK 29 straipsnio nuostatas ieškinys turėtų būti pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečius, taip pat ir jų gyvenamąją vietą. Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006).

11. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Baltijos marmuras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl skolos priteisimo. Ieškovė ieškinyje nurodė atsakovo adresą – (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog patikrinus gyventojų registro duomenis, buvo nustatyta, kad atsakovo deklaruotas gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams bei išaiškino, kad šiuo atveju ieškovė turi teisę kreiptis pagal atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą į Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

12. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodo, kad 2023 m. vasario 28 d. ieškovės ir atsakovo sudarytoje sutartyje Nr. KL-23-02-28-VB ir visuose kituose su ieškiniu pateiktuose įrodymuose nurodyta atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Akcentuoja, kad minėtu adresu ieškovė sumontavo gaminius, už kuriuos atsakovas iki šiol su ieškove neatsiskaitė, o iš su ieškiniu pateikto ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo ir jo fotonuotraukų matyti, kad atsakovas aptariamu gyvenamosios vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), gyvena – naudoja ieškovės sumontuotus ieškinyje aptariamus gaminius (stalus ir t.t.). Apeliacinės instancijos teismas pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais neturi.

13. Fizinio asmens gyvenamosios vietos samprata įtvirtinta CK 2.16 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis). Taigi teisės normomis pripažįstama, kad asmuo faktiškai gali gyventi keliose vietose.

14. Pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnio 2 dalis). Taigi asmens nuolatinės gyvenamosios vietos klausimas yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal objektyviuosius (faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, asmens turto, darbo vieta, ir pan.) ir subjektyviuosius (asmens pripažinimas) kriterijus.

15. Remiantis kasacinio teismo praktika, gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, kuris negali būti absoliutinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011), tačiau viešajame registre asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai, kaip antai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-152/2011). Jei asmuo gyvena keliose vietose, bet deklaruoja tik vieną, tokiais atvejais teismai neturėtų vadovautis vien gyvenamosios vietos duomenimis gyventojų registre sprendžiant apie asmens gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

16. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad civilinėje byloje Nr. e2-215-884/2024, kuri nagrinėjama Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose, atsakovas – V. B., kuris teikdamas atsiliepimą į pareikštą ieškinį jame nurodė, kad jo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Todėl nesutiktina su apeliantės vertinimu, kad vien tai, jog ieškovė minėtu adresu atliko ieškinyje nurodytų gaminių montavimo darbus, sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovas ir gyvena tuo pačiu adresu. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2023 m. sausio 23 d. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėtina, kad atsakovas papildomai patvirtino gyvenamosios vietos realumą pareikšdamas atsiliepimą jau aptartoje civilinėje byloje, kuri be kita ko nagrinėjama Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose.

17. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos vertinimu, kad ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovas gyvena apeliantės minėtu adresu, be kita ko ir byloje nėra duomenų iš kurių būtų galima spręsti, kad tarp šalių buvo susitarta dėl sutartinio teismingumo. Nagrinėjamu atveju 2023 m. vasario 28 d. šalių sudarytoje sutartyje Nr. KL-23-02-28-VB, nėra aiškiai aptarta sutarties įvykdymo vieta. Pažymėtina, jog teismingumas ieškovo pasirinkimu galimas, kai sutartyje šalys konkrečiai susitarė dėl sutarties įvykdymo vietos (CPK 30 straipsnio 9 dalis). Kai sutarties įvykdymo vieta sutartyje nėra aiškiai aptarta, o tik yra numanoma pagal kitas sutarties nuostatas ar teisės aktų reikalavimus, CPK 30 straipsnio 9 dalies norma negali būti taikoma, nes toks plečiamasis procesinės teisės normos aiškinimas leistų šią normą taikyti visais atvejais ir būtų paneigta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, numatyta CPK 29 straipsnyje. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad specialiosios normos (išimtys iš bendrųjų taisyklių) negali būti aiškinamos plečiamai ar taikomos pagal analogiją, t. y. atitinkama specialioji taisyklė (norma) taikoma tik tam atvejui, kuris atitinka šios normos dispoziciją, tuo tarpu visais kitais atvejais taikomos bendrosios taisyklės, šiuo atveju – bendrosios teritorinį bylų teismingumą apibrėžiančios normos. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovo gyvenamosios vietos adresą bei pagrįstai darė išvadą, kad šis ieškinys Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams neteismingas.

18. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai vertinamai kaip teisiškai nereikšmingi bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2008 m. kovo 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

19. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas bei formuojamą teismų praktiką dėl teismingumo nustatymo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.