Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „NEO Finance“ ieškinį atsakovei A. R. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei LR CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, tačiau atsakovė nustatytais terminais atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas atsakovei priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Sutinkamai su LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d. nuostatomis, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2017-11-30 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K822915110, sutinkamai su kurios nuostatomis ieškovas atsakovei suteikė 2700 EUR dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti šį kreditą per 60 mėnesių terminą bei sumokėti papildomus sutartyje sulygtus mokėjimus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020-03-04 ieškovas atsakovei išsiuntė pranešimą, kuriuo pranešė atsakovei, jog tarp šalių sudaryta sutartis yra vienašališkai nutraukiama.

Sutinkamai su LR CK 6.38 str. nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais, be to, LR CK 6.63 str. 2 p. skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutinkamai su LR CK 6.873 str. 1 d. nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutinkamai su LR CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė ieškovui prievolės grąžinti atsakovei suteiktą kreditą visiškai neįvykdė, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovei šiuo atveju kyla pareiga grąžinti visą kreditą sumą ir sumokėti ieškovui tarp šalių sudarytų vartojimo kredito sutarčių 1.7. punktų nuostatose numatytas palūkanas už laiku negrąžintą kreditą iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos, kurios sudaro 155,35 EUR sumą. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl darytina išvada, kad prieštaravimų dėl ieškinio pagrįstumo šioje dalyje neišreiškė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas pilnutinai bei iš atsakovės ieškovo naudai yra priteistina iš viso 1999,40 EUR negrąžinto kredito pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K822915110 ir 155,35 EUR pelno palūkanų bei 7,60 EUR sutartinių palūkanų (LR CK 6.873 str. 1 d.).

Sutinkamai su LR CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Sutinkamai su LR CK 6.872 str. 2 d. nuostatomis, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta.

Iš tarp šalių sudarytos sutarties 6.1 p. nuostatų matyti, kad atsakovė prisiėmė prievolę laiku nesumokėjusi mėnesinės įmokos ieškovui, mokėti sutartyse numatytas palūkanas nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimą už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško kredito sumokėjimo dienos, kurios sudaro atitinkamai 20,37 proc. nuo 1999,40 EUR negrąžintos kredito sumos. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl darytina išvada, kad prieštaravimų dėl ieškinio pagrįstumo šioje dalyje neišreiškė. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra laikytinas pagrįstu ir iš atsakovės ieškovo naudai yra išieškotinos 20,37 proc. dydžio palūkanos nuo negrąžintos 1999,40 EUR dydžio vartojimo kredito sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-03-25) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Sutinkamai su LR Vartojimo kredito įstatymo 25³ str. 6 d. nuostatomis, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų (ne grąžintinų) įmokų. Sutinkamai su LR Vartojimo kredito įstatymo 25 str. 2 ir 3 d. nuostatomis, tarpininkavimo (komisinis) mokestis yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas atlygis. Tarpininkavimo mokestis yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas iš anksto sutartas atlygis už jo teikiamas paslaugas, kuriuo ieškovas padengia skolinimosi platformos valdymo išlaidas ir toks atlygis yra įtvirtintas LR Vartojimo kredito įstatymo 25 str. 2 ir 3 d.

Šiuo konkrečiu atveju ieškovas prašo išieškoti iš atsakovės 160,34 EUR tarpininkavimo mokestį. Sutinkamai su tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 p. nuostata, komisinis mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Komisinis mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 p. numatyta tvarka. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 5,90 procento ir jo bendra suma yra 255,23 Eur. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuotas sudarant vartojimo kredito sutartį. Šis mokestis pagal sutarties sąlygas mokamas nepriklausomai nuo to, ar sutartinės prievolės yra vykdomos tinkamai ar ne. Įvertinus nurodytas aplinkybes, šalių susitarimas dėl tarpininkavimo mokesčio yra aiškus ir pagrįstas. Ieškovas yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą ir patiria atitinkamas išlaidas. Tarpininkavimo mokestis yra tarpusavio platformos operatoriui mokamas atlygis. Tokio mokesčio mokėjimas atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d. reikalavimus, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra laikytinas pagrįstu ir iš atsakovės ieškovo naudai yra išieškotina 160,34 EUR tarpininkavimo mokesčio (Vilniaus apygardos teismo 2018-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1700-580/2018, 2018-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018; Vilniaus apygardos teismo 2019-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1533-262/2019 ir kt.).

Sutinkamai su LR CK 6.228¹ str. nuostatomis, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 19 ir 24 d. CK 6.228¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 d. vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 d. verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.

Sutinkamai su LR CK 6.228⁴ str. 4 d. nuostatomis, bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Nesąžiningų sąlygų kontrolė, pirma, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ str. 4 d. individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018).

Sutinkamai su LR Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 2 d. 7 p. vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Pagal šio įstatymo 5 str. 3 d. į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui.

Šiuo konkrečiu atveju ieškovas prašo išieškoti iš atsakovės 1069,06 Eur administravimo mokestį. Vartojimo kredito bendrųjų sąlygų 1.29 p. numatyta, kad sutarties administravimo mokestis - tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Sutarties administravimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.4 punkte numatyta tvarka. Pagal Vartojimo kredito bendrųjų sąlygų 5.4 p., administravimo mokestis apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą Komisinį mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 eurų. Teismas daro išvadą, kad vartojimo kredito sutartyje nėra nurodyta, kokia yra administravimo mokesčio paskirtis, t.y. už kokias paslaugas/kokiomis išlaidomis kompensuoti šis mokestis yra mokamas. Vartojimo kredito bendrųjų sąlygų nuostatomis, tinkamai vykdant Sutartį, taikoma administravimo mokesčio nuolaida ir šis mokestis yra lygus nuliui. Darytina išvada, jog tokia administravimo mokesčio sąvoka bei apskaičiavimo sąlyga yra visiškai neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį (Vilniaus apygardos teismo 2019-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1533-262/2019). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovo reikalavimas šioje dalyje yra laikytinas nepagrįstu ir todėl netenkintinas.

Sutinkamai su LR CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Sutinkamai su LR CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., iš atsakovo ieškovo naudai yra išieškotinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2322,69 EUR) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-30) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Sutinkamai su LR CK 6.62 str. - 6.63 str., 6.38 str., 6.71 str., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str., 6.260 str., 6.261 str., 6.870 str. - 6.874 str., ir esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas dalinai ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1999,40 EUR negrąžintas kreditas, 155,35 EUR pelno palūkanos, 20,37 proc. dydžio mokėjimo palūkanos už negrąžintą 1999,40 EUR sumą nuo ieškovo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 160,34 EUR tarpininkavimo mokestis, 7,60 EUR sutartinės palūkanos, 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos (2322,69 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sutinkamai su LR CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 10 p. ir 93 str. 2 d., 98 str. nuostatomis, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 69 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 52 Eur žyminio mokesčio (76 Eur x 69 proc.) ir 170 Eur už advokato pagalbą (246,01 Eur x 99 proc.).

Kadangi bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. - 288 str., 307 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „NEO Finance“, į. k. 303225546, naudai 1999,40 EUR negrąžintą kredito dalį, 155,35 EUR pelno palūkanas, 20,37 proc. dydžio mokėjimo palūkanas už negrąžintą 1999,40 EUR sumą bylos kreipimosi į teismą dienos (2020-03-25) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 160,34 EUR tarpininkavimo mokestį, 7,60 EUR sutartines palūkanas, 5 procentų dydžio palūkanų nuo priteistos sumos (2322,69 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 222 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė turi teisę sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti LR CPK 287 str. 2 d. 3 p. reikalavimus. Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas, nuo sprendimo priėmimo dienos per 20 dienų apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.