- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-12
- Bylos Nr.
- eI-4756-244/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04621-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- I. T. G.
- Kategorijos
- 1.15.2.3.1Turtinė žala
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjos atstovei I. S., atsakovės atstovei G. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos ERGO Insurance SE prašymą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. T. G., dėl žalos atlyginimo ir metinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja ERGO Insurance SE prašo jai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteisti 718,21 Eur žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Paaiškino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo I. T. Guobienė su draudiku UADB „ERGO Lietuva“ (teisių perėmėjas – ERGO Insurance SE, veiklą vykdantis per Lietuvos filialą), 2011-12-12 sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kuria apdraudė automobilį „Honda Jazz“, (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) toliau – ir Automobilis). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2011-12-28 iki 2012-12-27.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate 2012-09-24 buvo gautas pranešimas, kad ant pareiškėjos apdrausto automobilio „Honda Jazz“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio kieme adresu: (duomenys neskelbtini), užvirto medis ir jį apgadino. Dėl to paties įvykio buvo gautas dar vienas pranešimas, kuriame nurodyta, jog užvirtus medžiui, buvo apgadintas dar vienas automobilis „Opel Astra.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato darbuotojai, atlikę įvykio tyrimą, nustatė, kad medžius, augančius adresu: (duomenys neskelbtini), prižiūri ir avarinių medžių kirtimą bei genėjimą organizuoja Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus želdynų poskyris.
Kadangi Automobilis įvykio dieną buvo apdraustas savanorišku transporto priemonių draudimu, pareiškėja, atlikusi transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, nustatė, kad transporto priemonės savininkei dėl šio įvykio apgadinto Automobilio išmokėtina 718,21 Eur draudimo išmoka. ERGO Insurance SE, įvykdžiusi draudimo sutarties sąlygas ir išmokėjusi 718,21 Eur draudimo išmoką, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos padarymą atsakingą asmenį – Vilniaus miesto savivaldybę.
Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas yra sudėtingas procesas, tačiau įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės tikrinimo ir tokia pareiga turi būti vykdoma. Vadovaujantis aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis (toliau – ir Medžių ir krūmų priežiūros taisyklės), savivaldybėms tenka pareiga patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti. Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų bei želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad minėtoje teritorijoje augantys medžiai bei kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Vilniaus miesto savivaldybė buvo atsakinga už medžio, kuris nurodytomis aplinkybėmis užvirto ant dviejų automobilių, priežiūros organizavimą, todėl atsakovė neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Patirtą žalą ir konkretų jos dydį pareiškėja grindžia UAB „JMA centras“ PVM sąskaita faktūra JMSK Nr. 12-00517, transporto priemonės apžiūros–defektų aktu bei fotonuotraukomis.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė prašymą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašė ERGO Insurance SE prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėja, siekdama žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, ją sukėlusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio faktus. Vilniaus miesto savivaldybės įsitikinimu, ERGO Insurance SE neįrodė savivaldybės veiksmų neteisėtumo. Valdžios veiksmai (neveikimas), kuriais yra padaryta žala piliečiui arba kitam asmeniui, laikomi neteisėtais tik tada, kai pažeisti specialūs teisės aktai, nustatantys valdžios ar savivaldybės institucijų veikimo turinį ir formą, o neteisėti veiksmai yra padaryti, jei valdžios institucijos arba jų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti. Įstatymai nesuteikia savivaldybėms želdynų ir želdinių savininkų (valdytojų) kontrolės teisės ir nenustato kontrolės būdų. Savivaldybės neturi nei teisės, nei pareigos kontroliuoti želdynų ir želdinių savininkų (valdytojų) bei tvarkyti (nuolat prižiūrėti) kitiems asmenims priklausančių ar / ir kitų asmenų valdomų želdynų ir želdinių.
Pareiškėja nenurodė, kur buvo tiksli medžio augimo vieta, nepateikė jokio plano, kuriame būtų pažymėtas tariamą žalą lėmęs medis, nėra jokių fotonuotraukų, policijos medžiagos, todėl negalima nustatyti tikslios žalą lėmusio medžio augimo vietos bei už tariamą žalą atsakingo asmens. Iš geografinės informacinės sistemos ištraukų matyti, kad teritorija aplinkui namą, esantį Krivių g. 41, Vilniuje, yra suformuota. Policijos 2012-09-28 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 14-171-02854-12 nurodyta, kad medžius augančius bendro naudojimo teritorijoje adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, prižiūri ir avarinių medžių kirtimą bei genėjimą organizuoja Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Želdinių poskyris, tačiau nebuvo nustatyta, kad žalą lėmęs medis augo bendro naudojimo teritorijoje. Mano, kad policija nutarime bendro naudojimo teritorija įvardija nesuformuotus sklypus, esančius šalia namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Nutarime nenustatyta medžio augimo vieta, todėl neįrodyta, kad žalą lėmusį medį turėjo prižiūrėti atsakovė.
Tvirtina, kad jokio teisės akto Vilniaus miesto savivaldybė nepažeidė ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Mano, kad pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka neįvertino, jos teigimu, patirtų nuostolių, todėl neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų. Ji nepateikė jokių dokumentų, kad draudimo išmoką sumokėjo ir patyrė nuostolius, nežinoma, kokią sumą tariamai ERGO Insurance SE išmokėjo. Vertinant Automobiliui tariamai padarytą žalą, atsakovės bei trečiojo asmens atstovai nebuvo kviesti ir nedalyvavo. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad numatomi atlikti remonto darbai Automobiliui buvo būtini. Automobilis „Honda Jazz“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pagamintas 2004 m., todėl įvykio 2012 m. metu nuo jo pagaminimo buvo praėję aštuoneri metai. Iš PVM sąskaitos faktūros matyti, kad Automobiliui buvo keistos naujos dalys: moldingas, laikiklis, veidrodis. Iš pareiškėjos pridėto 2012-11-04 pranešimo apie draudimo išmoką matyti, kad, Automobilio keistoms detalėms buvo taikytas 22 procentų nusidėvėjimas. Vadovaujantis susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 59.3 punktu, Automobiliui neva keistos dalys priskirtinos III grupei. Pagal tos pačios tarkos 3 lentelę, III grupės dalims, 8 metų senumo transporto priemonėms taikomas 31 procentų nusidėvėjimas, todėl pareiškėja netinkamai taikė 22 procentų dalių nusidėvėjimo koeficientą.
Kadangi Vilniaus miesto savivaldybė vykdė visas jai teisės aktų numatytas pareigas, jos veiksmai nėra ir negali būti laikomi neteisėtais, todėl negalimas ir priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės neveikimo bei pareiškėjos atsiradusių nuostolių konstatavimas. Automobiliui tariamą žalą padarė nulūžusi medžio šaka, tačiau nėra jokių duomenų, kad ji nulūžo pati. Šaką nulaužti, nupjauti, ar užmesti ant automobilio galėjo kiti asmenys. Be to, Automobilio savininkė nesilaikė bendros pareigos elgtis atsargiai, protingai ir rūpestingai. Bet koks atsargus ir protingas asmuo turi rūpintis savo turtu ir nepalikti jo, žinant, kad turtui gali būti padaryta žala. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, ar ERGO Insurance SE draustas automobilis Honda Jazz“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu stovėjo leidžiamoje vietoje, todėl negalima įvertinti, ar jo vairuotoja elgėsi pakankamai atsargiai ir apdairiai, kad būtų išvengta žalos.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. T. G. atsiliepimo į ERGO Insurance SE prašymą nepateikė. Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą I. T. G. buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios subrogacijos pagrindu, priteisimo.
Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad draudikas ADB „ERGO Lietuva“ su I. T. G. 2011-12-12 sudarė transporto priemonių draudimo sutartį (transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 851-0384528) laikotarpiui nuo 2011-12-28 iki 2012-12-27. Šia sutartimi buvo apdraustas automobilis „Honda Jazz“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas užregistravo pranešimą, kad 2012-09-24 (duomenys neskelbtini), ant automobilio nukrito medis ir jį apgadino. Buvo nulaužtas Automobilio dešinės pusės veidrodėlis, įlenktos durelės ir automobilio dangtis. Šiame nutarime pažymėta, kad medžiagos patikrinimo metu buvo nustatyta, jog medžius, augančius bendro naudojimo teritorijoje adresu: Krivių g. 41, Vilnius, prižiūri ir avarinių medžių kirtimą bei genėjimą organizuoja Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Želdynų poskyris. Iš transporto priemonės apžiūros–defektų akto matyti, kad keičiamomis dalimis pripažintos priekinių dešiniųjų durų stiklo angos juosta ir dešinės pusės veidrodėlis. Remontuojamomis dalimis nurodyti variklio gaubtas, priekinės dešiniosios durys bei jų viršutinis rėmas. Šiuos apgadinimus patvirtina ir administracinėje byloje esančios fotonuotraukos. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus 2012-09-28 nutarimu Nr. 14-41-02854-12 buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, nustatyto Baudžiamojo kodekso 187 straipsnyje, požymių, nes Automobilis buvo apgadintas nulūžus medžiui, nėra žmogaus veikos, įvykis įvyko dėl gamtinių veiksnių.
Automobilio „Honda Jazz“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjas ADB „ERGO Lietuva“ 2012-10-06 kompensavo 2 483,29 Lt nuostolių, kuriuos patyrė automobilio savininkė, ir 2012-11-14 raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei prašė nurodyti jos civilinės atsakomybės draudiką arba per 14 dienų pervesti nurodytą sumą draudėjo sąskaitą.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, administracinė byla nagrinėtina vadovaujantis teisės normomis, nustatančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.
Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos nustatyti Civiliniame kodekse. Šio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų ar neveikimo, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę. Savivaldybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. Taigi, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis, pagrįstas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos jam padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio, reglamentuojančio valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistemą, 2 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. To paties įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, inter alia tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas yra priskirtoji savivaldybių funkcija (Vietos savivaldos įstatymo redakcijos, galiojusios žalos padarymo metu, 6 straipsnio 26 punktas). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 17 punktą, želdinių priežiūra priskirta seniūnijų, kaip savivaldybės administracijos struktūrinių teritorinių padalinių, funkcijoms. Šias funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja Želdynų įstatymas, kurio 10 straipsnio 1 dalyje konkrečiai išvardintos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja jos teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 punktas), vykdo savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 punktas), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 punktas), išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (13 punktas). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos.
Vykdydamos medžių ir krūmų priežiūros darbus, savivaldybės privalo vadovautis aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėmis (Medžių ir krūmų priežiūros taisyklių 3 punktas). Šių taisyklių 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krūmų priežiūra, be kitų darbų, apima medžių ir krūmų genėjimą, o 43 punkte įtvirtinta pareiga šalinti vėjo ir sniego nulaužtus, aplaužytus, pavojingai palinkusius, pavojų praeiviams ir pastatams keliančius, baigiančius džiūti stiebus ir šakas. Savivaldybėms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Medžių ir krūmų priežiūros taisyklių 44 punktas).
Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų, todėl Vilniaus miesto savivaldybės argumentas, jog įstatymuose neįtvirtinta jos pareiga rūpintis kiekvienu savivaldybės teritorijoje augančiu medžiu bei teiginiai, kad nagrinėjamoje byloje nepagrįstai suabsoliutinta savivaldybės pareiga želdinių priežiūros srityje iki absoliučios pareigos prižiūrėti kiekvieną medį, esantį savivaldybės teritorijoje, yra klaidingi. Teisės aktuose yra detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugą bei tvarkymą, turi atlikti savivaldybės administracija. Tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-06-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012 išaiškino, jog savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją), kad nežiūrint to, jog kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma. Atkreiptinas dėmesys, kad Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašaus pobūdžio bylose yra nurodęs, kad savivaldybė turi teisės aktų nustatytą pareigą prižiūrėti savivaldybės teritorijoje, ne privačioje žemėje, esančius medžius, o grėsmės aplinkiniams atveju – medį nukirsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012; 2013-07-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013; 2013-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013).
Kaip jau minėta, teisės aktai nustato Vilniaus miesto savivaldybei atsakomybę už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą bei pareigą užtikrinti, kad jos valdomoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms bei jų turtui, tačiau teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių – stebėjo ir vertino medžių fiziologinę būklę bei ėmėsi atitinkamų prevencinių priemonių medžiams prižiūrėti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus. Pareiškėjos argumentai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kaip žemės sklypo valdytojos, atsakomybės atmestini kaip nepagrįsti. Administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, kad žalos kilimą, medžio šakai užkritus ant automobilio, nulėmė kitų asmenų veiksmai ar gamtos reiškiniai, o ne atsakovės veiksmai – netinkama medžio priežiūra. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės argumentai, kad ji konkrečiu atveju neatliko jokių neteisėtų veiksmų, atmestini kaip nepagrįsti.
Atsakovė savo civilinę atsakomybę neigia, akcentuodama, kad turi būti įvertinti ir želdynų bei želdinių valdytojų ir savininkų veiksmai. Pažymėtina, kad atitinkamų pareigų nustatymas želdynų ir želdinių valdytojams, neeliminuoja savivaldybės, atsakingos už želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, atsakomybės už jai savarankiškai priskirtų funkcijų netinkamą įgyvendinimą. Be to nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojus ir savininkus pripažinti ginčo sklype esančių želdynų ir želdinių valdytojais, kaip tai nustato Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 punktas. Iš minėtoje teisės normoje pateiktos definicijos matyti, kad vien tik naudojimosi žemės sklypu faktas nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį želdynų ir želdinių valdytoju, minėtas naudojimas turi būti teisiškai pagrįstas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat tvirtino, kad savininkė nesilaikė bendros pareigos elgtis atsargiai, protingai ir rūpestingai, tačiau teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Atsiliepime išdėstyti argumentai nepatvirtina pagrindo Automobilio savininkei taikyti didesnio rūpestingumo standartą, kuris paprastai taikomas profesionalia veikla užsiimantiems subjektams, ir neįrodo, kad automobilio savininkė turėjo suvokti medžio keliamą pavojų ir jo laipsnį. Atsakovės argumentai dėl automobilio statymo neleistinoje vietoje, atmestini kaip nepagrįsti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – yra nustatyta.
Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, pareiškėjas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje žalos padarymo faktą patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato medžiaga apie atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, kurioje nurodoma, kada, kokioje vietoje, kas ir kokį automobilį apgadino. Teismo nuomone, žalos dydį pareiškėja pagrindė tinkamai. ERGO Insurance SE patirtų nuostolių dydis patvirtintas transporto priemonės apžiūros–defektų aktu, UAB „JMA centras“ 2012-10-29 PVM sąskaita faktūra Serija JMSK Nr. 12-00517, kuri iš esmės atitinka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pateiktą informaciją apie automobilio apgadinimus, bei mokėjimų nurodymas, patvirtinantis, jog ADB „ERGO Lietuva“ UAB „JMA centras“ sumokėjo 2 483,29 Lt (719,21 Eur). Nors atsakovė nesutinka su pareiškėjos nurodytu patirtų nuostolių dydžiu, tačiau nepateikė jokių įrodymų dėl kitokio žalos dydžio apskaičiavimo.
Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad keičiamoms automobilio detalėms buvo taikytas 22 procentų nusidėvėjimas nuo naujų detalių vertės. Be to, naujoms detalėms moldingui ir veidrodžiui buvo pritaikytos 15 procentų nuolaidos, todėl pradinė detalių kaina ir už jų pakeitimą kompensuota suma buvo sumažinta iš viso 37 procentais. Apskaičiuojant nuostolio dydį, buvo atsižvelgta tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Nuostolių dydis buvo nustatytas pagal remonto išlaidas, kurios buvo būtinos atkurti sugadintų transporto priemonės detalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Atsakovė nepateikė teismui jokių šiuos įrodymus paneigiančių duomenų, todėl, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad patirtų nuostolių dydis buvo įvertintas tinkamai. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis.
Kita būtinoji sąlyga viešajai civilinei atsakomybei nustatyti yra priežastinis ryšys, kuris šios kategorijos bylose dažnai būna netiesioginis, t. y. žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra tų neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reiškia, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu nulėmė žalos atsiradimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai tinkamai nevykdžius pareigos užtikrinti jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą ir jos vykdymo kontrolę, lūžo medžio šaka, kuri apgadino automobilį „Honda Jazz“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi, atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo pakankama priežastis žalai atsirasti.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog buvo visos trys sąlygos, reikalingas viešajai atsakomybei atsirasti pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, todėl Vilniaus miesto savivaldybė privalo atlyginti prašomą atlyginti 718,21 Eur ERGO Insurance SE sumokėtos draudiminės įmokos.
Pareiškėja taip pat prašė iš Vilniaus miesto savivaldybės 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atkreiptinas dėmesys, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011-12-15 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011). Sprendžiant dėl palūkanų skaičiavimo termino pradžios, taikytinos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nustatyta, kad pareiškėja su reikalavimu priteisti turtinę žalą į teismą elektroninėmis ryšio priemonėmis kreipėsi 2015-09-22, teisme byla iškelta 2015-11-19 nutartimi, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi, ERGO Insurance SE priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už piniginę prievolę atlyginti nuo 2015-11-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas,
nusprendė:
Pareiškėjos ERGO Insurance SE prašymą tenkinti visiškai.
Priteisti ERGO Insurance SE iš Vilniaus miesto savivaldybės 718,21 Eur (septynis šimtus aštuoniolika eurų ir dvidešimt vieną euro centą) turtinei žalai atlyginti.
Priteisti ERGO Insurance SE iš Vilniaus miesto savivaldybės 5 procentų dydžio metines palūkanas už piniginę prievolę nuo 2015-11-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.