Kauno apygardos teismo nutartis

2024-07-02 · Civilinė byla Nr. e2A-894-480/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-02
Bylos Nr.
e2A-894-480/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05530-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Euro Intercargo“
Trečiasis asmuo
R. G.
Kategorijos
  • 2.1.1.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.8.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-894-480/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05530-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.7; 2.6.8.6; 2.10.7; 3.3.1.19.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Euro Intercargo“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Euro Intercargo“ dėl sutarties pripažinimo sudaryta ir įpareigojimo perduoti (patvirtinti) VĮ ,,Regitra“ transporto priemonės savininko deklaravimo kodą, bei pagal atsakovės UAB ,,Euro Intercargo“ priešieškinį ieškovui J. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo R. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. S. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas: pripažinti automobilio Subaru Outback, 2019 m., (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 24 d. pirkimo­–pardavimo sutartį sudaryta ir įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę ,,Euro Intercargo“ (toliau – ir atsakovė) patvirtinti VĮ ,,Regitra“ transporto priemonės savininko deklaravimo kodą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. 2023 m. sausio mėnesį ieškovas J. S. su atsakove uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Euro Intercargo” žodžiu susitarė, kad atsakovė parduos, o ieškovas nupirks automobilį Subaru Outback, 2019 m. su defektais už 6 620 Eur, kurį atsakovė pargabens iš Jungtinių Amerikos Valstijų, jį nupirkusi aukciono būdu. Atsakovė 2023 m. sausio 24 d. išrašė ieškovui išankstinio mokėjimo sąskaitą serija (duomenys neskelbtini) 6 620 Eur sumai, kurią ieškovas tą pačią dieną mokėjimo pavedimu atsakovei ir sumokėjo. Nupirkus ir pargabenus automobilį į Lietuvą, ieškovas papildomai sumokėjo atsakovei 1 500 Eur muito mokestį ir PVM, iš viso atsakovei ieškovas sumokėjo 8 120 Eur. Ieškovas, gavęs automobilį ir jo dokumentus, VĮ ,,Regitra“ taisyklėse numatyta tvarka užpildė automobilio įsigijimo deklaraciją, pateikė reikiamus dokumentus ir laukė, kol atsakovė patvirtins pateiktus duomenis, tačiau pastaroji atmetė ieškovo pateiktą automobilio įsigijimo deklaraciją, nes atsakovė atsisakė perduoti (patvirtinti) transporto priemonės savininko deklaravimo kodą (toliau - SDG kodas) - unikalų 8 raidžių kodą. Tokius savo veiksmus atsakovė paaiškino tuo, kad tikroji mokėtina suma yra ne 6 620 Eur, o 9 570 Eur. Atsakovė žodžiu pradėjo reikalauti iš ieškovo papildomų pinigų, dėl ko nebuvo tartasi.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, jog atsakovė nepagrįstai prašo priteisti 1 450 Eur sumą. Jos išrašytoje sąskaitoje sumos nedetalizuojamos. Jei automobilio kaina aukcione yra 4 330 Eur, taip pat sumokėti 1 496 Eur muito mokesčių, 300 Eur už krovos darbus ir 2 500 Eur procedūras MG Autotrade LTD, tai nuo bendro 8 626 Eur sumos paskaičiavus PVM, bendra suma turėtų būti ne 9 670 Eur, o 10 438,46 Eur, kas rodo, jog atsakovės skaičiavimai yra nesąžiningi ir neteisingi.

4. Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog šalys susitarė, jog atsakovė suras, nupirks Jungtinėse Amerikos Valstijose ieškovo norimą automobilį Subaru Outback su kėbulo defektais po avarijos ir parvežusi į Lietuvą parduos ieškovui. Šalys rašytinės sutarties nesudarė, tačiau dėl visų esminių sąlygų susitarė žodžiu per ieškovo atstovą R. G.. Ieškovas derybas vedė ir su atsakove bendravo per jos įgaliotą asmenį R. G.. Šalys susitarė, kad atsakovė suras ir parduos ieškovui automobilį už kainą iki 10 000 Eur.

5. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo J. S. 1 450,00 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė su ieškovu bendravo per jo atstovą R. G., kuris nurodė ieškovui surasti ir parduoti automobilį iki 10 000 Eur. Automobilio įsigijimo savikaina yra 8 626 Eur. Ieškovas sumokėjo 8 120 Eur. Atsakovė privalo parduodant automobilį išrašyti PVM sąskaitą faktūrą su 21 proc. PVM mokesčiu. Atsakovės išrašytoje sąskaitoje 9 570 Eur sumai yra ir PVM mokestis. Ši suma yra mažesnė negu derinta maksimali automobilio kaina, todėl ieškovo atsisakymas sumokėti likusią sumą yra visiškai nepagrįstas.

6. Trečiasis asmuo R. G. atsiliepime nurodė, jog tarp jo ir ieškovo buvo susitarimas, kad jis konsultuos ir ieškovo vardu atliks visus veiksmus, reikalingus nusipirkti automobilį Subaru Outbach iš Jungtinių Amerikos Valstijų per ten vykdomus aukcionus. Vykdydamas susitarimą kreipėsi į UAB „Euro Intercargo“, kaip ieškovo atstovas, prašė padėti nuperkant ir pargabenant į Lietuvą automobilį. Ieškovas norėjo įsigyti automobilį, kurio kaina būtų iki 10 000 Eur

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino.

8. Teismas nustatė, jog bendra suma su PVM yra 9 570 Eur, todėl nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis ir išrašė nepagrįsto dydžio sąskaitą. Kadangi šalys susitarė, jog ieškovas sumokės automobilio įsigijimo kainą ir visus su jo įsigijimu, gabenimu susijusius mokesčius, įskaitant muito ir PVM, atsakovė pagrindė automobilio kainos sudėtį, todėl teismas sprendė, jog ieškovas nepagrįstai atsisako sumokėti 1 450 Eur kainos dalį.

9. Pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta, tačiau nėra tai patvirtinančios rašytinės sutarties, o PVM sąskaitos faktūros ieškovas nepripažįsta. Kadangi iš atsakovės pretenzijos ieškovui ir iš atsakovės direktoriaus paaiškinimų, matyti, jog ji nepripažino sutarties sudarymo fakto, nurodė, jog automobilį parduos kitam asmeniui, t. y. neigė nuosavybės teisės perleidimo faktą, teismas sprendė, jog ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį sudaryta.

10. Priteisus atsakovei skolą, nebėra pagrindo stabdyti pareigos patvirtinti SDG kodą vykdymo, todėl ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę perduoti ir patvirtinti SDG kodą, kad ieškovas galėtų automobilį registruoti savo vardu pagrįstas ir tenkinamas, kad sprendimas būtų įvykdomas, nustatytinas 7 dienų terminas įpareigojimui atlikti.

11. Teismas dėl bylinėjimosi išlaidų konstatavo, kad dėl civilinio proceso kaltos abi šalys, abu santykių dalyviai nesielgė rūpestingai, apdairiai. Šalys nesudarė rašytinės sutarties, nebendradarbiavo ir geranoriškai nesikeitė informacija, tiek ieškovas elgėsi nesąžiningai vienašališkai nusistatydamas automobilio kainą, tiek ir atsakovė neteikė ieškovui informacijos apie su automobilio pargabenimu patirtas išlaidas, jie nesikeitė būtina informacija, ko pasėkoje abi šalys sustabdė priešpriešinių prievolių vykdymą, jos nesiekė ginčo išspręsti taikiai nuolaidų būdu iki ir po kreipimosi į teismą, todėl dėl abiejų šalių kaltės bylinėjimosi išlaidos išaugo ir viršijo reikalavimo sumas. Teismas sprendė, jog teisinga, protinga ir sąžininga, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi šalims vienai iš kitos nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

12. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei nepriteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos, ir priteisti iš ieškovo atsakovei 5 747,08 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:

1.1. Atsakovė elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo. Tarp proceso šalių niekada nebuvo ginčo dėl to, ar buvo sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovė visuomet laikėsi pozicijos ir raštu ieškovo ne kartą prašė sumokėti visą automobilio pirkimo kainą ir perimti automobilio nuosavybę. Atsakovė visuomet buvo sąžininga ir elgėsi teisingai. Ieškovas norėjo mokėti mažiau nei buvo automobilio savikaina.

1.2. Ieškovas reiškė teisme reikalavimą, dėl kurio nebuvo ginčo. Teisme nebuvo ginčo dėl to, ar tarp šalių buvo sudaryta automobilio pirkimo sutartis. Jis nepagrįstai prašė to, ką teismas patvirtino. Ieškovo reikalavimas įpareigoti perduoti nuosavybę yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo, todėl teismo nurodymas perduoti automobilio nuosavybę nesant apmokėjimo, nereiškia, ieškinio dalinio patenkinimo.

1.3. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principų. Teismas pripažįsta, kad dėl ginčo kaltas ieškovas, o apeliantė pagrįstai sustabdė savo priešpriešinę pareigą patvirtinti SDG kodą. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad ieškovas yra kaltoji šalis ir bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos vadovaujantis bendraisiais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principais. Teismui nepriteisiant atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, bus nuskriaustas sąžiningas ir doras verslininkas, o piktavališkas ir piktnaudžiauti norėjęs ieškovas nepatirs jokių neigiamų pasekmių.

13. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimą dalyje dėl atsakovės priešieškinio patenkinimo ir atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui nepriteisimo iš atsakovės ir iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 3 690,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinės bylos nagrinėjimo Kauno apylinkės teisme metu; Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo ieškinys palikti nepakeistą; iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 1 089,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:

2.1. nesutiktina su sprendimo argumentu, jog ieškovas sumokėdamas 1 500 Eur atsakovei už muitą bei PVM pats vienasmeniškai nusistatė automobilio kainą. Pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitą faktūrą Nr. 9187 numatyta 6 620 Eur suma, kurią sudaro automobilio kaina aukcione ir suma, kurią uždirbo atsakovė pargabendama automobilį. Papildomai sumokėta 1 500 Eur už muito mokestį ir PVM, šią sumą ieškovas atsakovei pervedė vadovaudamasis 2023 m. kovo 22 d. muitinės deklaracija.

2.2. Nepagrįsta, kad atsakovė įrodė, jog bendra automobilio kaina yra 9 570 Eur ir kad ji yra sąžininga sutartinių santykių šalis, kuri, neva, tinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus. Ieškovas atsakovei sumokėjo 8 120 Eur pagrįstai galvodamas, kad tai visa automobilio kaina, kadangi automobilis jau buvo pargabentas ir priėmimo–perdavimo aktu perduotas ieškovui.

2.3. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. VIBER susirašinėjimą, taip pat atsakovės paaiškinimus dėl sąskaitos pavėluoto pateikimo. Netinkamai vertino įrodymus, pagrindžiančius bendrą automobilio kainą (aukciono ir pargabenimo), nepagrįstai vertino priešieškinyje atsakovės teiktus papildomus įrodymus, kai ji niekaip neįrodė 1 450 Eur skolos egzistavimo fakto.

2.4. Teismas neįvertino, kad atsakovės prieduose pateikti piniginiai pavedimai yra galimai atlikti už visai kitas transporto priemones. Neteisingai sprendė ne tik tenkindamas priešieškinį, bet ir nepriteisdamas bylinėjimosi išlaidų, neva dėl to, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis ir šalys geranoriškai nesprendė ginčo, kai iš tikrųjų ieškovas siekė susitarti su atsakove. Teismas neįsigilino į bylos esmę ir formuoja ydingą praktiką.

Atsiliepimas

14. Ieškovas atsiliepimu prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

3.1. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė, kad atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos ne vien dėl to, kad savo elgesiu ir nepagrįstai išrašyta sąskaita siekė pasipelnyti iš ieškovo, kaip silpnesniosios šalies – vartotojo, bet dėl to, jog teismo posėdžių metu atsakovės atstovas akivaizdžiai įžeidinėjo ieškovą.

15. Atsakovė atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:

4.1. Teismas teisingai nustatė šalių susitarimą dėl ateityje planuojamo nupirkti automobilio, t. y., kad šalys sudarant sutartį nesitarė dėl tikslios automobilio kainos, nes nežinojo būsimo aukciono sąlygų. Tokių aukciono pirkimų specifika, kad iš anksto neįmanoma nuspėti būsimo pirkimo sąlygų.

4.2. Šalys nebuvo sudariusios automobilio perdavimo akto, todėl ieškovas niekada neįgijo nuosavybės teisės į automobilį. Ieškovas taip mąsto nepagrįstai, nes sumokėjęs 6 620 Eur jis negalėjo tikėtis esantis automobilio savininku, nes vėliau savo nuožiūra atliko 1 500 Eur mokėjimą. Joks protingas žmogus negalėtų tikėtis, kad sumokėjus aukcione automobilio savikainą jis jau tampa automobilio savininku.

4.3. Atsakovė įrodė automobilio įsigijimo savikainą, todėl apeliantas neturi teisės teismo pagalba nepagrįstai praturtėti, tuo padarant žalą atsakovei. Ieškovas nurodo, kad pagal byloje esančius dokumentus neva neatitinka mokėjimo sumos ir datos ir tai neva įrodo, kad atsakovė iš viso tokių išlaidų nepatyrė, tačiau šie argumentai pateikti tik apeliacinės instancijos eisme. Kadangi pats apeliantas dalyvavo perkant jo norimą automobilį ir jis tiksliai žino jo pirkimo kainą, dėl kurios byloje nebuvo ginčo, apelianto teiginys, kad nėra įrodymo apie automobilio savikainos mokėjimą aukcione geriausiai parodo apelianto cinišką elgesį, kai neigiami jo paties nurodyti faktai. Atsakovė pilnai įvykdė susitarimą, o ieškovas vengia jį vykdyti.

16. Trečiasis asmuo R. G. atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

5.1. Atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentuose nurodė, kad ieškovas meluoja apie automobilio pirkimą ir kad nieko nežinojo, už kokią kainą perka. Jis tiesiog nori mokėti mažiau už automobilį. Atsakovė už automobilį yra sumokėjusi daugiau nei ieškovas atsakovei pervedė. Ieškovas norėjo įsigyti automobilį už ne daugiau kaip 10 000 Eur, kas ir buvo nurodyta atsakovei. Atsakovė pagal ieškovo (pirkėjo) pageidavimus susitarimą įvykdė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

19. Byloje nustatyta, kad ieškovas J. S. (toliau – ir ieškovas) ir atsakovė UAB „Euro Intercargo“ (toliau – ir atsakovė) per tarpininką R. G. susitarė, kad atsakovė nupirks ir pargabens į Lietuvą konkretų su defektais automobilį – Subaru Outback, o ieškovas sumokės automobilio kainą, kuri susidės iš automobilio kainos aukciono metu ir visų su automobilio įsigijimu, gabenimu, saugojimu susijusių mokesčių, muito ir pridėtinės vertės mokesčio. Nors galutinė automobilio kaina susitarimo metu nebuvo žinoma, buvo sutarta, jog ši negali būti didesnė nei 10 000 Eur. Atsakovė 2023 m. sausio 24 d. išrašė ieškovui išankstinio mokėjimo sąskaitą EI serija (duomenys neskelbtini) 6 620,00 Eur sumai, kurią ieškovas tą pačią dieną mokėjimo pavedimu ir apmokėjo. Atsakovė 2023 m. kovo 24 d. išrašė ieškovui sąskaitą faktūrą E I serija (duomenys neskelbtini)6 620,00 Eur sumai, kurioje nurodyta, kad ši sąskaita kartu yra ir priėmimo–perdavimo aktas, kurį pirkėjas priima ir sutinka su prekės forma, turiniu, kokybe ir įsigijimo kaina. Ieškovui, kaip jis nurodė, 2023 m. kovo 29 d. buvo perduotas automobilis ir jo dokumentai. 2023 m. kovo 30 d. mokėjimo pavedimu ieškovas sumokėjo atsakovei dar 1 500,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodęs, kad moka pagal sąskaitą Nr. 9181 muito mokestį ir PVM. Atsakovė 2023 m. kovo 31 d. išrašė ieškovui sąskaitą faktūrą EI serija (duomenys neskelbtini) 9 570,00 Eur sumai, kurioje nurodyta, kad ši sąskaita kartu yra ir priėmimo–perdavimo aktas, kurį pirkėjas priima ir sutinka su prekės forma, turiniu, kokybe ir įsigijimo kaina. Ieškovas atsisakė sumokėti atsakovei 1 450 Eur, o atsakovė atsisakė perduoti transporto priemonės savininko deklaravimo kodą.

20. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį visiškai: pripažino automobilio pirkimo–pardavimo sutartį tarp šalių sudaryta ir įpareigojo atsakovę perduoti (patvirtinti) VĮ „Regitra“ transporto priemonės savininko deklaravimo kodą, tai atliekant per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; priteisė iš ieškovo atsakovei 1 450,00 Eur skolą. Teismas, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, šalims vienai iš kitos bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Su tokiu sprendimu nesutinka abi šalys ir teikia apeliacinius skundus.

21. Išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių, trečiojo asmens paaiškinimus bei įvertinęs pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje kilęs ginčas iš esmės dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai atsakovė reikalauja sumokėti likusią 1 450,00 Eur kainos dalį ir pirmosios instancijos šalims nepriteistų jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas, o ne pakartotinas bylos nagrinėjimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013).

22. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis sumokėdamas atsakovei 1 500 Eur (muito ir PVM), pats vienasmeniškai nusistatė automobilio kainą, apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitą numatyta 6 620 Eur suma yra automobilio kaina aukcione ir suma, kurią uždirbo atsakovė pargabendama automobilį, o 1 500 Eur už muito mokestį ir PVM jis pervedė atsakovei vadovaudamasis 2023 m. kovo 22 d. muitinės deklaracija. Toks subjektyvus ieškovo vertinimas nėra pagrįstas bylos duomenimis.

23. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pats ieškovas dalyvavo perkant jo norimą sugadintą automobilį JAV aukcione ir, neabejotina, tikslai žinojo jo įsigijimo vertę – 4 330 Eur. Deklaracijoje nurodyta ne tik prekės vertė – 4 330,00 Eur, bet ir pateikiamas prekės aprašymas: „SUBARU OUTBACK, JUODA, (duomenys neskelbtini) 2019, (duomenys neskelbtini), Benzinas, SU DEFEKTAIS“. Deklaracijoje apskaičiuotas muito mokestis yra 433 Eur. Pagal UAB „Atlantic Express“ 2023 m. kovo 21 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė išleido 300 Eur už krovinio ekspedijavimą, krovos darbus ir dokumentų įforminimą. Sąskaitoje faktūroje yra nurodytas siuntos pavadinimas – SUBARU ir VIN Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sąskaitoje faktūroje nurodytas tarpininkavimo ir paslaugų mokestis yra 2 500 Eur. Dokumente yra nurodytas produkto pavadinimas – 2019, SUBARU OUTBACK VIN: (duomenys neskelbtini). Todėl pirmosios instancijos teisingai sprendė, kad atsakovė (pastaba: sprendime nurodytą – ieškovė, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip rašymo apsirikimą) įrodė, jog automobilio savikaina yra 7 563 Eur. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė už savo indėlį pargabenant automobilį ir tvarkant dokumentus pagrįstai apskaičiavo 346,10 Eur užmokestį, kuris laikytinas protingo ir sąžiningo dydžio. Šia pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe apeliacinės instancijos teismas abejoti neturi pagrindo, o jos teisėtumo ieškovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Atsižvelgiant į visa tai, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė išrašė nepagrįsto dydžio 9 570 Eur bendrai sumai sąskaitą (4 330 + 433 + 300 + 2 500 + 346,10 = 7 909,10; 7 909,10 + PVM 1 660,90 = 9 570), o visa tai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, kad pats ieškovas vienasmeniškai nusistatė 8 120 Eur (6 620 + 1 500 = 8 120) automobilio kainą, teisėtumą.

24. Laikytini nepagrįstais ir ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovės prieduose pateikti piniginiai pavedimai yra galimai atlikti už visai kitas transporto priemones. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime ir nėra pateikęs išsamios sisteminės atsakovės atliktų mokėjimų ir dokumentų, kurių pagrindu buvo atlikti mokėjimai analizės, tačiau tai nereiškia, kad darant išvadas apie atsakovės mokėjimus, nebuvo vertinamas atliktų mokėjimų sąsajumas su ginčo automobilio pargabenimo ir įforminimo paslaugomis. Atsakovės atliktuose mokėjimo nurodymuose pateikiami mokėjimo duomenys iš esmės sutampa su aukščiau nurodytų (nutarties 23 pastraipa) dokumentų, sąskaitų duomenimis.

25. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamo sprendimo turinį, įvertinęs ieškovo apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovas, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Ieškovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia ieškovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik ieškovo nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Išsami pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys 1 450 Eur skolos egzistavimo faktą, teismo nebuvo įvertinti.

26. Ieškovas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė nepriteisdamas bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės vienintele argumentų grupe, kad atsakovė visuomet buvo sąžininga ir elgėsi teisingai, todėl teismui nepriteisus atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, bus nuskriaustas sąžiningas ir doras verslininkas, o dėl ginčo kaltas ieškovas nepatirs jokių neigiamų pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka.

27. Pažymėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalis leidžia teismui nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi, teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, iš esmės turi diskrecijos teisę paskirstyti šalims bylinėjimosi išlaidas.

28. Kompleksiškai įvertinus šalių procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastis nustatytina atsakomybė dėl proceso. Būtent pagal atsakomybę dėl proceso, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir teikiant procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad dėl civilinio proceso kaltos abi šalys, abu santykių dalyviai nesielgė rūpestingai, apdairiai. Šalys nesudarė rašytinės sutarties, nebendradarbiavo ir geranoriškai nesikeitė informacija, tiek ieškovas elgėsi nesąžiningai vienašališkai nusistatydamas automobilio kainą, tiek ir atsakovė neteikė ieškovui informacijos apie su automobilio pargabenimu patirtas išlaidas, jie nesikeitė būtina informacija, ko pasėkoje abi šalys sustabdė priešpriešinių prievolių vykdymą, jos nesiekė ginčo išspręsti taikiai nuolaidų būdu iki ir po kreipimosi į teismą, todėl dėl abiejų šalių kaltės bylinėjimosi išlaidos išaugo ir viršijo reikalavimo sumą. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abiejų šalių patenkintų reikalavimų apimtis iš esmės yra vienoda. Šalys teikė panašaus pobūdžio ir turinio procesinius dokumentus, nors ir ne vienodą, tačiau panašų jų kiekį. Todėl, įvertinęs bylos pobūdį, šalių procesinį elgesį, jų pareikštų ir patenkintų reikalavimų proporcijas, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šalių išlaidų neskirstyti ir kiekvieną šalį palikti prie savo išlaidų, yra teisėtas ir pagrįstas.

30. Dėl esminių ieškovo ir atsakovės skundų argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

31. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. CPK 93 straipsnio nuostatos reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Kertinis principas, kuriuo paremtos šios taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

33. Bylos šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme abipusiai. Atmetus ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė