- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-10
- Bylos Nr.
- II-335-1036/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00406-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. K.
- Institucija
- Vilniaus rajono policijos komisariatas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Karolinai Krukovskai, dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato atstovei Renatai Vaičaitytei, pareiškėjai R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 9 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) pareigūnas 2021 m. birželio 9 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje (toliau – Skundžiamas nutarimas). Skundžiame nutarime nurodoma, kad pagal R. K. pareiškimą buvo pradėtas tyrimas dėl to, kad tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), asociacija (duomenys neskelbtini), atstovaujama pirmininkės I. K.-A., negavusi visų sklypų savininkų raštiškų sutikimų, savavališkai įrengė kelio užtvarą ant kelio, vedančio į gyvenvietę, tokiais savo veiksmais vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, t. y. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje. Atliekant administracinio nusižengimo tyrimą buvo susisiekta su asociacijos (duomenys neskelbtini) valdybos nare I. K.-A. ir gauti paaiškinimai, Vilniaus rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Jurijus (Jurij) Koreivo pareikė asociacijos (duomenys neskelbtini) raštą dėl galimybės patekti į nuosavus sklypus, taip pat gautas 2021 m. gegužės 28 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštas, kuriame užfiksuota, kad kelio užtvaras buvo įrengtas ne savavališkai, o po to, kai buvo bandyta išsiaiškinti teisines galimybes tai padaryti. Institucija, įvertinusi tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, jog asociacijos (duomenys neskelbtini) pirmininkė, siekdama sužinoti teisinį reguliavimą kelio užtvaro įrengimo klausimu, kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją. Tokie pirmininkės veiksmai negalėtų būti traktuojami kaip savivaldžiavimas administracinės teisės prasme. Asociacijos (duomenys neskelbtini) pirmininkės I. K.-A. veikoje nėra nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių ir vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama.
Šalies argumentai
R. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Skunde nurodoma asociacija (duomenys neskelbtini) neteisėtai įrengė kelio užtvarą, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo asmenį, t. y. asociacijos (duomenys neskelbtini) pirmininkę I. K.-A., kuris savivaldžiavo. Nors po kreipimosi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją buvo gautas raštas, kuriame nurodoma, kad būtina sąlyga kelio užtvaro Austėjos g. įrengimui, turi būti gautas raštiškas visų sklypų savininkų, kurie turi teisę naudotis minėtu keliu, sutikimas, asociacija (duomenys neskelbtini) negavo visų sklypų savininkų raštiškų sutikimų ir vis vien savavališkai įrengė kelio užtvarą. Kartu skunde pažymima, kad asociacija (duomenys neskelbtini), neteisėtai įrengusi kelio užvartą, ne visiems gyventojams suteikė teises patekti į jiems priklausančius žemės sklypus, kadangi ji (Pareiškėja) ir R. Ž. tris savaites, t. y. nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. gegužės 17 d., negalėjo patekti į privačios nuosavybes teise valdomus žemės sklypus ir gyvenamuosius namus bei išvykti iš jų, nes jų telefono numeriai buvo ištrinti iš užtvaro sistemos, ir tik po kreipimosi į valstybines institucijas joms buvo gražinta teisė pravažiuoti pro kelio užtvarą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjant bylą pareigūnas vertino surinktų įrodymų visumą, rėmėsi surinktais įrodymais bei atsižvelgė į abiejų pusių parodymus. Nagrinėjamu atveju yra kilęs civilinės teisės ginčas dėl teisės nevaržomai naudotis servitutiniu keliu apribojimo, kas negali būti sprendžiama administracinės teisės priemonėmis, o turėtų būti vadovaujamasi civilinio proceso taisyklėmis ir vertinamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos. R. K., manydama, jog buvo pažeistos jos teisės nevaržomai naudotis servitutiniu keliu, visų pirma turėjo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka.
R. K. teismo posėdžio metu skundą palaikė, prašė įpareigoti Instituciją situaciją išnagrinėti iš esmės ir nesutiko su Skundžiamame nutarime bei Institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, jog gyventojų, turinčių teisę naudotis keliu sutikimas, buvo gautas, išskyrus R. Ž., taip pat jog sprendimas dėl kelio užtvaro įrengimo buvo priimtas gyventojų bendru sutarimu. Kartu nurodė, kad tiek jai, tiek R. Ž. 2021 m. balandžio 26 d. asociacija (duomenys neskelbtini) savavališkais, tyčiniais ir sąmoningais veiksmais, tris savaites panaikino teisę pravažiuoti pro kelio užtvarą. Paaiškino, jog dabar jos telefono numeris grąžintas į sistemą, o civilinių ginčų kol kas nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, gavęs Institucijos atsiliepimą į skundą, teismo posėdžio metu išklausęs proceso dalyvius, daro išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-456-209/2018). Pagal Civilinio kodekso 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).
Pareiškėja savo teisių pažeidimą kildina iš to, kad asociacija (duomenys neskelbtini), atstovaujama pirmininkės I. K.-A., negavusi visų sklypų savininkų raštiškų sutikimų, savavališkai įrengė kelio užtvarą ant kelio, vedančio į gyvenvietę, dėl ko jai yra ribojama teisė patekti į privačios nuosavybes teise valdomus žemės sklypus ir gyvenamuosius namus. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir įrodymų visumos akivaizdu, kad kelio užtvaras buvo įrengtas aiškinantis teisines galimybes tai padaryti. Asociacija (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją prašydama nurodyti, ar yra galimas užtvaro įrengimas ir įstatymai bei kiti teisės aktai to nedraudžia. Į šią užklausą Vilniaus rajono savivaldybės administracijas atsakė, jog neprieštarauja kelio užtvaro įrengimui (duomenys neskelbtini), jeigu bus užtikrintas specialiųjų tarnybų patekimas į teritoriją ir bus gautas raštiškas sutikimas visų sklypų savininkų, kurie turi teisę naudotis keliu. Taip pat iš bylos duomenų visumos nustatyta, kad visi asociacijos (duomenys neskelbtini) gyventojai turi galimybę patekti į nuosavus sklypus, tame tarpe į užtvaro sistemą įvesti ir specialiųjų tarnybų telefono numeriai. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad iš 2019 m. rugpjūčio 6 d. įvykusio asociacijos (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo dalyvių sąrašo su gyventojų parašais dėl užtvaro įrengimo matyti, kad pati R. K. neprieštaravo, kad užtvaras būtų įrengtas. Nors Pareiškėja R. K. ginčija įrengtą kelio užvarą, teigdama, kad negali patekti į privačios nuosavybes teise valdomus žemės sklypus ir gyvenamuosius namus bei išvykti iš jų, tačiau teismo posėdžio metu pati pateikė rašytinius įrodymus, kad ji turi teisę naudotis servitutiniu keliu, t. y. jos telefonas numeris įvestas į kelio užtvaro sistemą. Įvertinus nurodytas aplinkybes nustatyta, jog kelio užtvaro įrengimas nebuvo priimtas vienasmeniškai pačios asociacijos (duomenys neskelbtini) pirmininkės I. K.-A. Sprendimas buvo priimtas daugumos gyventojų bendru sutarimu. I. K.-A., būdama asociacijos (duomenys neskelbtini) pirmininkė, siekė įgyvendinti bendruomenės tikslu. Akcentuotina, kad iš R. K. nėra atimta galimybė ar visiškai suvaržyta jos teisė patekti į jai priklausantį žemės sklypą per servitutinį kelią. Nagrinėjama situacija negali būti traktuojama kaip savavaldžiavimas administracinės atsakomybės kontekste.
Teismas, vertindamas susiklosčiusią situaciją dėl kelio užtvarko įrengimo, pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, būtų taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis nusižengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012). Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl kelio užtvaro įrengimo yra išimtinai civilio teisinio pobūdžio ir turi būti sprendžiamas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms Pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 9 d. nutarimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nutarė:
Skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2021 m. birželio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.