- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-28
- Bylos Nr.
- 2A-40-390/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos, Arūnas Rudzinskas, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- A. J. G., M. G.
- Atsakovas
- V. B., Kauno AVA, Kauno apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, Elenai Skruodenienei, dalyvaujant ieškovams A. J. G., M. G., atsakovei V. B., atsakovo Kauno AVA atstovei Neringai Pėdnyčytei, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei Linai Grigonei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų A. J. G., M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. J. G., M. G. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, V. B., tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė, dėl įsakymo panaikinimo, žemės sklypo dalių nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė panaikinti 2006-10-24 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo dalių nustatymo, nustatyti 0,0478 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, dalis bendraturčiams: ieškovui A. J. G. – 0,0163 ha, ieškovui M. G. – 0,0163 ha, atsakovei V. B. – 0,0152 ha, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2006-10-24 Kauno apskrities viršininkas įsakymu nustatydamas 0,0478 ha žemės sklypo dalis ir paskirdamas atsakovei V. B. 0,0210 ha, o jiems po 0,0134 ha, pažeidė 1999-03-09 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ 7 p., nes 0,0478 ha žemės sklypo plane išskyrė kiekvienam gyvenamajam namui eksploatuoti reikalingas dalis ir nustatė šių dalių plotus: pastatui 1A1m – 0,0268 ha, o pastatui 2A1m – 0,0210 ha, tačiau neatsižvelgė į tai, kad pastatas 2A1m priklauso visiems bendraturčiams, jiems priklausantys rūsiai pastate 2A1m yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu, jiems suteiktas unikalus numeris, pagal registro duomenis rūsiai nėra gyvenamojo namo priklausiniai, kol registro duomenys nenuginčyti, tol galioja, todėl 2006-10-24 įsakymas turi būti panaikintas, žemės sklype, reikalingame pastatui 2A1m eksploatuoti, bendraturčių dalys turi būti nustatytos, atsižvelgiant į kiekvienam bendrabučiui priklausančią gyvenamojo namo dalį, kadangi jiems priklauso 0,28 dalys gyvenamojo namo 2A1m, todėl turi būti papildomai nustatyta 0,0058 ha dalis nuo šio gyvenamojo namo ploto, kiekvienam po 0,0029 ha, o atsakovei sumažinta dalis iki -0,0152 ha, atitinkamai bendro sklypo, kurio plotas 0,0478 ha, jiems turi būti nustatyta po 0,0163 ha, o atsakovei 0,0152 ha. Ieškovai nurodė, jog rūsiuose pastate 2A1m jie laiko malkas, anglis, prie rūsių privažiuoja per gyvenamajam namui 2A1m priskirtą žemės sklypą, todėl Kauno apskrities viršininko administracijos priimtas įsakymas užkirs galimybę patekti į rūsius. Nurodė, jog žemės sklypu naudojimosi tvarka buvo nustatyta tarp bendraturčių 1965-03-27 sutartimi, todėl Kauno apskrities viršininkas negalėjo pakeisti jau nustatytos tvarkos, žemė negali būti parduodama atsakovei, nes priklausė jų tėvams, ieškovai yra kreipęsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau nuosavybės teisės į žemę kol kas neatkurtos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog ieškovai neginčija Kauno apskrities viršininko administracijos nustatytos dalies paskaičiavimo dėl pastato 1A1m, tačiau teigė, kad nustatant dalis, turėjo būti atsižvelgta į pastate 2A1m jiems nuosavybės teise priklausančių rūsio patalpų, kurios sudaro statinio 0,28 dalis, dalį. Teismas sprendė, kad rūsių patalpos, esančios pastate 2A1m, yra gyvenamojo namo 1A1m priklausiniai, nes gyvenamasis namas, kuriame ieškovai gyvena (1A1m) yra apkūrenamas anglimis, malkomis, rūsių patalpos, esančios pastate 2A1m, yra naudojamos malkoms, anglims laikyti, t.y. pagal savo paskirtį rūsiai naudojami tarnauti pagrindiniam daiktui – gyvenamajam namui ir pagal savo savybes, paskirtį yra funkcionaliai susiję su ieškovų gyvenamuoju namu 1A1m. Kadangi priklausinių dalys, nustatant kiekvienam bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, neįskaičiuojamos, teismas laikė, jog Kauno apskrities viršininkas 2006-10-24 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) , nustatydamas dalis bendraturčiams, 1999-03-09 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypo pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatų nepažeidė, todėl naikinti 2006-10-24 įsakymą ir nustatyti ieškiniu prašomas žemės sklypo dalis nėra teisinio pagrindo. Taikyti minėto nutarimo Taisyklių 10 p., kuris numato, jog, kai gyvenamojo namo priklausiniai (ūkiniai sandėliukai, malkinės ir kitos pagalbinės patalpos) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais prilyginami namų valdos žemės sklypui ir parduodami ta pačia tvarka kaip ir namų valdos žemės sklypas, nėra teisinio pagrindo, nes prie namų valdos yra suformuotas bendras žemės sklypas, dėl kurio ginčo nėra. Ieškovų argumentą, kad rūsio patalpų įregistravimas atskiru nekilnojamojo turto objektu, suteikiant unikalų numerį, patvirtina jų kaip pagrindinio savarankiško daikto statusą, teismas laikė nepagrįstu, nes priklausiniais pagal Civiliniame kodekse apibrėžtą sąvoką (CK 4.19 straipsnis) yra laikomi savarankiški daiktai, tačiau pagal paskirtį skirti tarnauti pagrindiniam daiktui, todėl jų įregistravimas registre ir suteikimas unikalaus numerio nepakeičia šių statinių paskirties ir funkcijų. Nurodė, kad 1965-03-27 sutartyje nustatyta pastatų naudojimosi tvarka ir nurodyta, jog bendrasavininkai bendrai lygiomis dalimis naudosis žemės sklypu, tačiau sklypas, kaip nekilnojamojo turto objektas neįvardintas, nenurodytas jo plotas, nepateiktas naudojimosi tvarkos nustatymo planas, todėl teismas sprendė, kad ši sutartis A. J. G. ir kitiems bendrasavininkams ir jų teisių perėmėjams teisinių pasekmių nesukėlė. Taip pat nurodė, kad ginčijamas įsakymas neužkerta kelio ateityje šalims kreiptis dėl naudojimosi tvarkos, servituto nustatymo ir netrukdo ieškovams atkurti nuosavybės teises LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Mano, kad teismas priimdamas sprendimą neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas (CK 4.19 straipsnio 1 dalį) ir neteisingai vertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis). Teismo išvada, jog ieškovų turimos patalpos yra priklausiniai neteisinga. Apeliantai teigia, kad jie yra gyvenamojo namo 2A1m bendraturčiai, bet ne šio gyvenamojo namo priklausinių savininkai, nes rūsiai yra pastato sudėtinė dalis, o ne jo priklausinys, nėra įregistruoti kaip atskiri statiniai, ką patvirtina VĮ Registrų centras duomenys. Nurodo, jog teismas sprendime nepasisakė, kurio pagrindinio daikto priklausiniais yra rūsiai, taip pat netaikė specialių teisės normų – LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto, reglamentuojančio, jog priklausiniai negali būti atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais. Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas nagrinėdamas bylą neatsižvelgė ir į nekilnojamojo daikto priklausinių įrašymo į nekilnojamojo turto registrą tvarką ir duomenų turinį, kurį nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai, o vertindamas įrodymus, netaikė šių nuostatų 10.3 punkto. Registro duomenų apie ieškovams nuosavybės teise priklausančių rūsio patalpų įregistravimą (atskiru vienetu, o ne priklausiniu) atsakovė V. B. neginčijo ir juos pripažino teisingais.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija ir tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimo nekeisti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), plane pažymėto indeksu 1A1m (b.l. 17,19), o atsakovei V. B. nuosavybės teise priklauso du butai, esantys (duomenys neskelbtini) su dviem rūsiais, pastate, pažymėtame indeksu 2A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) (b.l. 13-14,18). Tame pačiame pastate keturios rūsio patalpos R-1(5,15 kv.m.), R-3 (13,80 kv.m.), R-4 (13,10 kv.m.), R-5 (1-63 kv.m.) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) priklauso po ½ dalį nuosavybės teise ieškovams (b.l. 87). Minėtos rūsio patalpos nekilnojamojo turto registre įregistruotos atskiru nekilnojamojo turto vienetu, reg. (duomenys neskelbtini) (b.l.86).
Kauno apskrities viršininkas ginčijamu 2006 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kauno m. nustatymo ir pardavimo“ ir vadovaudamasis L R Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimo Nr. 1442 redakcija) nustatė 0,0478 ha žemės sklypo dalis bendraturčiams – atsakovei V. B. -0,0210 ha, ieškovams A.J. G. -0,0134 ha, M. G. - 0,0134 ha.
Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovų ieškinį nustatė, kad ginčijamu įsakymu Kauno apskrities viršininkas nustatydamas žemės sklypo dalis bendraturčiams galiojančių naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypo pardavimo ir nuomos taisyklėse nurodytų nuostatų nepažeidė. Teismas konstatavo, kad pagal aukščiau nurodytų Vyriausybės nutarimu patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punktą, kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Apylinkės teismas laikė, kad ieškovų gyvenamojo namo priklausinys yra jų rūsio patalpos kitame pastate 2A1m, kuriame atsakovei nuosavybės teise priklauso du butai. Priklausinių dalys išsiperkant žemės sklypą neįskaičiuojamos. Teismas savo išvadas grindė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės normų, reglamentuojančių gyvenamojo namo bendraturčio perkamos gyvenamajam namui eksploatuoti suformuoto žemės sklypo dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo klausimus, aiškinimo ir taikymo praktika išdėstyta civilinėse bylose Nr. 3K-3-552/2006, 3K-3-76/2006. Teisėjų kolegija tokioms apylinkės teismo nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms pritaria. Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje išaiškintą statinio sąvoką rūsys negali būti pripažintas statiniu ar įrenginiu, nes neturi visų statiniui būdingų požymių. Dėl to apeliantų apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovai yra gyvenamojo namo 2A1m bendraturčiai, bet ne šio gyvenamojo namo priklausinių savininkai ir jiems priklauso išsipirkti didesnę dalį žemės sklypo yra nepagrįsti. Nepagrįstas taip pat apeliantų apeliacinio skundo argumentas, kad teismas spręsdamas ginčą neteikė LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų, registruojamų nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, nekilnojamojo turto kadastro statusą, šio kadastro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, bet nereglamentuoja tvarkos nustatant perkamo žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje, todėl nagrinėjamam ginčui negali būti taikomas.
Pirmosios instancijos teismas sprendime išanalizavo bei įvertino visus byloje esančius įrodymus, savo išvadas pakankamai motyvavo ir argumentavo (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Vertindamas byloje pateiktus įrodymus, teismas įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Naikinti ginčijamą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Sutinkamai su CPK 93, 98 straipsniais, iš ieškovų priteistinos atsakovei turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimo nekeisti.
Iš ieškovų A. J. G. ir M. G. priteisti po 500 Lt advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei V. B..