Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Jūratės Petraškienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. gynėjo advokato Ruslan Mazurov apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais ir 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, R. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 18 d. ir konfiskuotas R. L. priklausantis automobilis „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

R. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti ir dokumentą – vairuotojo apžymėjimą, siųsti VĮ „Regitra“.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2023 m. rugpjūčio 6 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d. automobiliui „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki automobilio konfiskacijos vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. L. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2023 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2023 m. sausio 12 d. apie 02 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. iš jo burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

2.1. nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, tačiau kaltinamojo R. L. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

2.2. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad R. L. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. R. L. anksčiau yra teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka ir nusprendė paskirti R. L. mažesnę nei vidurkis baudos bausmę.

2.3. Įvertinęs tai, kad R. L. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, nusikaltimą padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, todėl siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, pirmosios instancijos teismas 2 metus uždraudė R. L. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Įvertinęs tai, kad automobilis „Honda Accord“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri priklauso R. L., teismas nusprendė šią transporto priemonę konfiskuoti.

4. Nuteistojo R. L. gynėjas advokatas Ruslan Mazurov prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Jurgita Mastauskienė prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. L. gynėjo advokato Ruslan Mazurov apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad R. L. buvo neblaivus ir kad vairavo automobilį, todėl manoma, kad jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Teigiama, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, kas ir sąlygojo netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir nepagrįstą R. L. nuteisimą.

7. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde analizuoja liudytojų policijos pareigūnų A. K. ir A. M. parodymus, teigdamas, kad jie yra melagingi ir nenuoseklūs, o jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nepatvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste svarbu paminėti ir tai, kad įrodymais byloje gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patvirtinti arba paneigti tiriamas versijas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso nuostatų, tinkamai išnagrinėjo ir įvertino byloje esančius įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl R. L. kaltės. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra motyvuotos, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o R. L. kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma.

9. Nors nuteistasis neigia vairavęs automobilį ir nurodo, kad automobilį vairavo D. Ž., o jie atvažiavę į kiemą apsikeitė vietomis, nes priekinės automobilio keleivio durelės neatsidaro, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tai yra nuteistojo pasirinkta gynybinė versija, pateikta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kiti byloje esantys įrodymai tokią nuteistojo versiją paneigia. Nuteistojo R. L. kaltę visų pirma patvirtina liudytojų A. K., A. M. parodymai. Abu liudytojai aiškiai nurodė, kad patruliuodami pastebėjo automobilio šviesas, važiuodami link automobilio įjungė švyturėlius ir garsinį signalą. Stabdomas automobilis įsuko į namo kiemą ir iš vairuotojo pusės išlipęs asmuo sparčiu žingsniu pradėjo šalintis nuo automobilio. A. M. vijosi besišalinantį automobilio vairuotoją, vairuotojas išmetė automobilio raktelius ant žemės A. K. po kojomis. Sulaikytas R. L. teigė nevairavęs automobilio, atsisakė tikrintis blaivumą. Nuo R. L. sklido alkoholio kvapas, akys buvo paraudę. Nuo automobilio pastebėjimo iki sustabdymo, pareigūnai gerai matė vairuojamą automobilį, nebuvo pametę jo iš akiračio, aiškiai matė, kad iš automobilio vairuotojo pusės išlipo R. L.. Prieš sustabdant automobilį buvo gautas iškvietimas apie (duomenys neskelbtini) namuose esantį nepageidaujamą asmenį, kuris kaip paaiškėjo buvo R. L.. Būdamas (duomenys neskelbtini) namuose R. L. kartu su D. Ž. vartojo alkoholinius gėrimus. Tai, kad R. L., būdamas (duomenys neskelbtini) namuose, vartojo alkoholinius gėrimus patvirtina liudytojų V. Ž., D. Ž. ir aukščiau minėtų pareigūnų parodymai. Tiek V. Ž. tiek D. Ž. paaiškino, kad R. L. ateidamas pas jų sūnų atsinešė degtinės butelį, kurį gėrė kartu su D. Ž. iki atvykę pareigūnai paprašė R. L. išeiti iš (duomenys neskelbtini) namų, kadangi jis yra nepageidaujamas. Taigi, R. L. neblaivumo faktą patvirtina tiek pareigūnų tiek D. Ž. tėvų parodymai.

10. Minėtų liudytojų parodymus patvirtina kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, kuriuose aiškiai matyti, kaip R. L. yra išprašomas iš (duomenys neskelbtini) namų. Vaizdo įrašuose, atliktuose policijos komisariate matyti, kad R. L., eidamas tiesia linija iš pradžių šiek tiek susvyruoja, taigi, jo judesiai yra nekoordinuoti, be to, bendraudamas su pareigūnais, nors tai daro ramiai, tačiau vaizdo įrašuose matyti, kad jis ne visuomet supranta jam užduodamus klausimus, reakcija yra sulėtėjusi, paprašius nurodyti savo vardą ir pavardę, jis pradeda diktuoti savo asmens kodą. Taigi, matyti, kad asmens kalba yra ne itin rišli, nuteistasis sunkiau orientuojasi. Be to, vaizdo įrašuose matyti, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tuo metu, kai R. L., būdamas policijos komisariate, ėjo tiesia linija, koridoriuje buvo pakankamai šviesu, o nuteistasis patvirtino matantis liniją, kuria turi eiti. Taigi, R. L. susvyravo ne dėl prieblandos ar sunkiai matomos linijos, o dėl apsvaigimo.

11. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareigūnų parodymai nesutampa su vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis, tačiau esminės liudytojų parodymų ir vaizdo įrašų aplinkybės sutampa, o tai, kad pareigūnai netiksliai atsiminė, kurioje vietoje buvo padėta nuteistojo striukė (pakabinta ant vairuotojo sėdynės ar padėta ant galinės sėdynės už vairuotojo vietos) nereiškia, kad pareigūnai davė melagingus parodymus ir nesudaro pagrindo juos vertinti kritiškai, kadangi tai, teismo vertinimu, yra pateisinama nuo įvykio praėjusiu gana ženkliu laiko tarpu. Svarbu ir tai, kad iki komentuojamo įvykio pareigūnai nepažinojo nuteistojo, jų suinteresuotumas baudžiamosios bylos baigtimi nenustatytas, esminės pareigūnų nurodytos aplinkybės sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl pareigūnų parodymais teisėjų kolegija tiki ir remiasi jais spręsdama R. L. kaltės klausimą.

12. Liudytojas D. Ž. įvykio metu buvo akivaizdžiai neblaivus, jam buvo nustatytas 3,62 promilių neblaivumas, iš vaizdo įrašų matyti, kad D. Ž. elgėsi neadekvačiai, taip pat nuolat kartojo, kad automobilį vairavo jis, savo elgesiu kėlė grėsmę policijos pareigūnams, todėl buvo sulaikytas. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu D. Ž. taip pat nurodė, kad transporto priemonę vairavo jis, o ne R. L., tačiau bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu D. Ž. nurodė, kad transporto priemonės nevairavo. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. Ž. yra pažeidžiamas, todėl bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nurodė, kad nevairavo automobilio, nes pareigūnai jam padarė įtaką, tačiau būtent bylos nagrinėjimo teisme pirmojoje instancijoje metu D. Ž. duotus parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai - liudytojų parodymai ir vaizdo įrašai. D. Ž. neturi specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, o jo tėvas, liudytojas, V. Ž. nurodė, kad nėra matęs savo sūnaus vairuojančio, todėl abejoja, ar sūnus moka vairuoti.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad įvažiavus į kiemą R. L. ir D. Ž. apsikeitė vietomis, todėl R. L. išlipo iš vairuotojo pusės. Vertindama šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad nuo automobilio įvažiavimo į kiemą iki R. L. išlipimo iš automobilio, praėjo itin mažas laiko tarpas, automobilis visą laiką buvo pareigūnų akiratyje. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių R. L. būtų reikėję nedelsiant apsikeisti vietomis automobilyje su D. Ž.. R. L. nurodė, jog persėdo į vairuotojo vietą, nes automobilio priekinės keleivio pusės durelės neatsidaro, tačiau, kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, pareigūnė, apžiūrėdama automobilį, atidarė minėtas dureles, vaizdo įraše matyti kaip pro jas taip pat išlipo ir D. Ž.. Taigi, apelianto keliama versija, kad automobiliui sustojus kieme, jis apsikeitė vietomis su D. Ž., atmestina kaip niekuo nepagrįsta.

14. R. L. kaltę patvirtina ne tik aukščiau nurodytų liudytojų parodymai bei pareigūnų kamerų vaizdo įrašai, bet ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad prie automobilio iš vairuotojo pusės buvo rastas nuteistojo bato pėdsakas, bei neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodoma, kad R. L. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, kurie yra įrodyti byloje esančių ir aukščiau aptartų duomenų visuma.

15. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti bylos įrodymai neabejotinai patvirtina nuteistojo R. L. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.

16. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

17. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas R. L. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą. R. L. padarė nesunkų nusikaltimą, veika baigta, nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai. Nuteistasis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas. Teismas įvertino ir tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės paskirtis, nepažeidė bausmių skyrimą reglamentuojančių normų, paskirta bausmė tiek rūšimi, tiek dydžiu atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

18. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog R. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. L. gynėjo advokato Ruslan Mazurov apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.