- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- 2A-1316-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23046-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VV projektai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kriaučius“
- Kategorijos
- 3.3.1.14Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VV projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kriaučius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VV projektai“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kriaučius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „VV projektai“ 13 293,67 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 399,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. lapkričio 7 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta paslaugų sutartis Nr. 2017-11/1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei suteikti siuvimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo ieškovei už šias paslaugas atsiskaityti. Teigė, jog ieškovė už suteiktas paslaugas išrašė ir įteikė atsakovei 2017 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija KRČ Nr. 04348, 2018 m. sausio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija KRČ Nr. 04360, 2018 m. vasario 7 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija KRČ Nr. 04391, tačiau atsakovė už gautas paslaugas visiškai neatsiskaitė. Atsakovės įsiskolinimą sudaro 13 293,67 Eur suma. 2018 m. gegužės 28 d. ieškovė atsakovei išsiuntė pranešimą, ragindama apmokėti susidariusį 13 293,67 Eur įsiskolinimą iki 2018 m. birželio 8 d., tačiau atsakovė skolos sumos geranoriškai nesumokėjo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog ieškovė, kaip paslaugų teikėja, su atsakove 2017 m. lapkričio 7 d. sudarė paslaugų sutartį dėl darbo kostiumų švarkų ir kelnių etikečių persiuvimo, darbo kostiumų švarkų ir kelnių siuvimo. Šalys susitarė dėl bendros sutarties vertės – 19 491,50 Eur (23 584,72 Eur (su PVM)). Sutartimi ieškovė įsipareigojo laiku ir tinkamai atlikti nurodytus darbus iki 2017 m. gruodžio 20 d. Teigė, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 10 d. pristatė ieškovei paslaugų atlikimui reikiamus darbo drabužius. Ieškovė, pažeisdama sutarties nuostatas, tik 2017 m. gruodžio 27 d. pateikė pirmąją dalį pasiūtų prekių atsakovei. Antrą pasiūtų prekių dalį ieškovė pateikė 2018 m. sausio 16 d., o trečią dalį prekių ieškovė pateikė atsakovei tik 2018 m. vasario 7 d. Dėl sistemingo ieškovės vėlavimo, 2018 m. vasario 22 d. raštu Nr. ĮS-1014(13.66) atsakovės klientas atsisakė priimti prekes. Atsakovė šį raštą nedelsiant pateikė ieškovei, atsisakydama priimti iš ieškovės atliktą darbą, nes dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui nebeturėjo reikšmės. Pažymėjo, jog ieškovė tokį atsakovės pateiktą prievolės vykdymo atsisakymą priėmė. Vykdant sutartį atsakovei buvo atlikta darbų už 19 081,70 Eur sumą. Atsakovė ieškovei iš viso yra sumokėjusi 10 291,05 Eur, todėl skirtumas tarp bendrai pagal sutartį suteiktų paslaugų vertės ir atsakovės ieškovei sumokėtų sumų yra 8 790,65 Eur. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nes jos pasiūti darbo drabužiai neatitiko sutarties nuostatų, tačiau nesiėmė jokių priemonių pažeidimams ištaisyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 13 293,67 Eur skolos, 5 275 Eur baudos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 399,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės valstybės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl ieškovės teisės gauti atlygį už suteiktas siuvimo paslaugas šalių sudarytos sutarties pagrindu, kai atsakovė ginčija darbų atlikimo kokybę bei atlikimo terminus.
6. 2017 m. lapkričio 7 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta paslaugų sutartis Nr. 2017-11/1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei suteikti siuvimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo ieškovei už šias paslaugas atsiskaityti. Sutartimi susitarta dėl darbo kostiumų švarkų ir kelnių etikečių persiuvimo, darbo kostiumų švarkų ir kelnių siuvimo. Šalys susitarė dėl bendros sutarties vertės – 19 491,50 Eur (23 584,72 Eur (su PVM)). Sutartimi šalys susitarė, kad planuojamas darbų atlikimo terminas – 2017 m. gruodžio 20 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė atliko darbus vėliau. Atsakovės teigimu, dėl ieškovės vėlavimo, 2018 m. vasario 22 d. raštu Nr. ĮS-1014(13.66) atsakovės klientas atsisakė toliau priimti pagamintas prekes.
7. Teismas nurodė, jog lingvistinis sutarties vertinimas lemia, kad darbų atlikimo terminas 2017 m. gruodžio 20 d. nėra galutinis, tačiau tik planuojamas. Nustatė, jog atsakovė dėl tam tikrų prekių partijų pateikė paaiškinimus praėjus sutartyje numatytam preliminariam 2017 m. gruodžio 20 d. terminui, todėl vienareikšmiškai spręsti, jog dėl praleistų terminų kalta ieškovė nėra pagrindo.
8. Sudarytoje sutartyje šalys buvo susitarusios, jog ieškovei atsisakius vykdyti sutartį po jos pasirašymo arba netinkamai įvykdžius pagal sutarties priedų reikalavimus, ieškovė padengs atsakovei visus su tuo susijusius nuostolius. Gavusi pretenziją iš savo kliento dėl atliktų darbų kokybės atsakovė ją pateikia ieškovei, kuri netinkamas prekes nedelsiant, tačiau ne vėliau negu per 7 dienas pakeičia tinkamomis arba pašalina trūkumus. Teismas sutiko su atsakovės teiginiais, kad, jei ieškovė netinkamai atliko darbus, turėtų atlikti veiksmus, numatytus sutarties 4.3 punkte, tačiau į bylą nėra pareikštų jokių reikalavimų ieškovei dėl nuostolių ar darbų neatlikimo. Nepriklausomai nuo to, jog ieškovė žinojo apie atsakovės klientą, buvo supažindinama su pretenzijomis dėl darbų kokybės, tačiau sutarties su šiuo asmeniu ieškovė sudariusi nebuvo. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog ieškovė pasiuvo netinkamus rūbus, atsakovė ieškovei nėra pareiškusi jokios pretenzijos dėl atliktų darbų kokybės pagal tarp šalių sudarytą sutartį.
9. Ieškovė atliko visus darbus pagal sutartį, ir atsakovės atsisakymas priimti dalį ieškovės pagal sutartį atliktų darbų neatleidžia jos nuo pareigos tinkamai atsiskaityti su ieškove. Todėl atsakovė turi pareigą sumokėti visą sutartyje numatytą sumą ir yra pagrindas priteisti 13 293,67 Eur skolos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
10. Atsakovė UAB „VV projektai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Skundžiamu sprendimu teismas nustatė, jog šalis siejo rangos teisiniai santykiai, tačiau sprendimą motyvavo neatsižvelgdamas į rangos teisinius santykius reglamentuojančias įstatymo normas.
10.2. Teismas, vertindamas sutarties įvykdymo termino praleidimą, nurodė, jog atsakovė tam tikrus nurodymus ir medžiagas ieškovei perdavė po preliminaraus sutarties įvykdymo, tačiau pagal šalių sudarytą sutartį bei rangos teisinius santykius reglamentuojančias normas, atsakovė neturėjo pareigos pateikti ieškovei medžiagas.
10.3. Rangovui netinkamai įvykdžius sutartus darbus ar praleidus sutarties vykdymo terminus, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties. Šiuo atveju atsakovė ne kartą informavo ieškovę apie netinkamai atliktus darbus, tačiau ieškovė jokių priemonių dėl netinkamų darbų atlikimo nesiėmė ir trūkumų nešalino, todėl atsakovė pasinaudojo savo teise atsisakyti sutarties.
10.4. Skundžiamu sprendimu teismas nustatė, jog ieškovė atliko visus darbus pagal sudarytą sutartį, tačiau ieškovė dalies darbų neatliko, jų atsakovei neperdavė ir neišrašė PVM sąskaitos – faktūros, kaip tai numatyta įstatyme.
10.5. Teismas privalėjo išspręsti šalių ginčą iš esmės, tačiau sprendime nurodė, jog atsakovė turi teisę reikšti reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo. Tokiu būdu teismas neišnagrinėjo šalių ginčo iš esmės.
10.6. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje iš atsakovės priteista 5275,00 Eur dydžio bauda, kurios ieškovė priteisti neprašė. Priimdamas tokį sprendimą, teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų.
Atsiliepimas
11. Ieškovė UAB „Kriaučius“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti dalyje dėl baudos priteisimo, kitoje dalyje palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovė nepagrįstai tapatina santykius, susiklosčiusius tarp šalių bei tarp atsakovės ir jos klientės valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Ignalinos atominės elektrinė“. Ieškovė su atsakovės klientu sutarties nebuvo sudariusi, todėl atsakovės klientės pretenzijos ieškovei neturėjo juridinės galios.
11.2. Pagal sudarytą darbų atlikimo sutartį atsakovė turėjo pateikti ieškovei medžiagas, tai yra darbo rūbus jų etikečių persiuvimui. Ieškovė negali atsakyti už atsakovės pateiktų rūbų kokybę.
11.3. Byloje esantis susirašinėjimas tarp šalių patvirtina, jog sutarties įvykdymo terminas buvo praleistas dėl pačios atsakovės kaltės. Visą informaciją dėl darbų atlikimo apimties ir reikalavimų atsakovė ieškovei pateikė tik 2018-01-12 elektroniniu laišku. Šalims bendraujant telefonu, atsakovė nuolat stabdydavo darbus.
11.4. Šalių sudarytoje sutartyje darbų atlikimo terminas nebuvo nustatytas galutine data. Sutartyje aiškiai nurodoma, jog sutarties įvykdymo terminas yra tik planuojamas, tai yra preliminarus. Iki ieškinio teismui pareiškimo atsakovė nelaikė, jog ieškovė yra praleidusi sutarties įvykdymo terminą.
Šalies argumentai
11.5. Ieškovė sutinka su apeliacinio skundo dalimi, kuria nurodoma, jog iš atsakovės nepagrįstai buvo priteista bauda. Ieškovė tokio reikalavimo nebuvo pareiškusi, todėl teismo sprendimo dalis dėl baudos priteisimo turėtų būti išbraukta iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. 2017 m. lapkričio 7 d. tarp ieškovės ir apeliantės buvo sudaryta paslaugų sutartis Nr. 2017-11/1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei suteikti siuvimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo ieškovei už šias paslaugas atsiskaityti. Sutartimi susitarta dėl darbo kostiumų švarkų ir kelnių etikečių persiuvimo, darbo kostiumų švarkų ir kelnių siuvimo. Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl šalių sudarytos sutarties aiškinimo. Apeliantė nurodo, jog šalių sutartyje numatytas sutarties įvykdymo terminas 2017 m. gruodžio 20 d. yra galutinis ir ieškovė privalėjo visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdyti iki nurodytos datos. Ieškovė su tokia apeliantės pozicija nesutinka.
15. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Civilinio kodekso 6.193–6.195 straipsniuose. Pažymėtina, kad sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šalių sudarytą sutartį, taikė lingvistinį metodą. Nurodė, jog sutartimi šalys aiškiai susitarė, jog sutarties įvykdymo terminas yra ne galutinis. Apeliantė aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje negali būti taikomas lingvistinis sutarties aiškinimo metodas, nenurodė. Apeliantės teigimu, yra ginčas dėl šios sutarties sąlygos aiškinimo, todėl ši sąlyga turi būti aiškinama ją pasiūliusios šalies nenaudai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apeliantės sutarties interpretavimu. Sutartyje aiškiai nurodyta, jog jos įvykdymo terminas yra planuojamas. Teismo vertinimu, kitoks sutarties aiškinimas neatitiktų šalių valios. Apeliantės nurodyti argumentai dėl sutarties termino aiškinimo nėra pagrįsti bylos medžiaga, todėl atmestini.
17. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė nesutinka, jog sutartyje nustatytas terminas buvo praleistas ir dėl pačios apeliantės veiksmų. Apeliantė nurodo, jog ji neturėjo ieškovei perduoti jokių medžiagų sutarties įvykdymui, nes CK 6.647 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog rangovas privalo sutartyje sulygtą darbą atlikti iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenumato sutartis. Kaip jau nurodyta, sutartyje šalys susitarė dėl darbo drabužių etikečių persiuvimo bei darbo drabužių pasiuvimo. Ieškovei siekiant įvykdyti sutartyje numatytus etikečių persiuvimo darbus, apeliantė jai turėjo perduoti darbo drabužius, kuriems reikėjo persiūti etiketes. Iš apeliantės negaudama darbo drabužių, ieškovė negalėjo vykdyti sutarties. Apeliantės argumentai, kad ji neturėjo pareigos perduoti medžiagas ieškovei yra nepagrįsti. Apeliantė siekdama, jog sutartis būtų įvykdyta joje planuojamu terminu, privalėjo laiku pateikti ieškovei darbo drabužius, kuriems reikėjo persiūti etiketes. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ne visus darbo drabužius apeliantė pateikė laiku ieškovei, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ir pati apeliantė yra kalta, kad buvo praleistas šalių sudarytoje sutartyje nustatytas planuojamas sutarties įvykdymo terminas.
18. Apeliantė nurodo, jog ji atsisakė sutarties, nes ieškovė vykdydama šalių sudarytą sutartį praleido sutarties įvykdymo terminą bei darbus atliko nekokybiškai. CK 6.652 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Byloje nustatyta, jog sutartyje numatytas jos įvykdymo terminas nebuvo galutinis, sutarties vykdymo metu apeliantė ieškovei jokių pretenzijų dėl laiku neatliktų darbų nereiškė.
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apeliantė ieškovei nebuvo pateikusi pretenzijos dėl atliktų darbų kokybės. Teikdama apeliacinį skundą, apeliantė šių nustatytų aplinkybių nepaneigė. Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantė gaudavo pretenzijas iš savo kliento VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ dėl netinkamų darbų kokybės bei terminų praleidimo. Šias pretenzijas apeliantė persiųsdavo ieškovei. Pretenzijose buvo nurodyta, jog darbo drabužių faktinis dydis neatitinka jo etiketėje nurodyto drabužio dydžio. Ieškovė sutartimi buvo įsipareigojusi tik persiūti etiketes. Pareigos tikrinti, ar tam tikra etiketė atitinka darbo drabužio dydį pagal apeliantės sudarytą sutartį su savo kliente VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“, neturėjo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovės ir apeliantės klientės VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, jog apeliantės klientė pretenziją reiškė apeliantei dėl jos netinkamai vykdomos sutarties. Dėl pačių etikečių siuvimo darbų pretenzijų reiškiama nebuvo, pati apeliantė ieškovei pretenzijų, jog įsiūtos netinkamos etiketės arba siuvimo darbai atlikti nekokybiškai, ieškovei nepareiškė.
20. Įvertindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantė neturėjo teisės atsisakyti sutarties CK 6.652 straipsnio 4 dalies pagrindu. Sutarties įvykdymo terminas nebuvo pažeistas, darbai buvo atliekami laiku, jokių pretenzijų apeliantė ieškovei dėl darbų terminų nereiškė. Remiantis šiomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog apeliantės argumentai, kad ji atsisakė sutarties ir dėl to neturi pareigos atsiskaityti su ieškove, yra nepagrįsti.
21. Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantė nurodo, jog ieškovė neatliko visų sutartyje nustatytų darbų. Šalių sudarytos sutarties 3.2.2 punkte numatyta, jog apeliantė turi sumokėti ieškovei per 35 dienas po PVM sąskaitos – faktūros išrašymo. Sąskaita išrašoma išsiuntus krovinį iš sandėlio. Apeliantės teigimu, dalies darbų ieškovė neatliko ir neišrašė PVM sąskaitos – faktūros, kaip tai numato sutartis. Į bylą yra pateiktos 2017-12-27, 2018-01-16 ir 2018-02-07 PVM sąskaitos – faktūros. Apeliantė nurodo, jog išrašyta sąskaita – faktūra yra pakankamas įrodymas apie atliktus darbus, todėl darytina išvada, jog visus darbus, dėl kurių atlikimo šalys buvo susitarusios ieškovė atliko. Byloje nustatyta, jog darbai buvo atlikti laiku, o apeliantei nepareiškus pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, spręstina, jog darbai atlikti tinkamai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog apeliantė turi pareigą atsiskaityti su ieškove už jai atliktus darbus.
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nurodė, jog jei apeliantė patyrė nuostolių dėl ieškovės netinkamai įvykdytos sutarties, ji turi teisę prašyti šiuos nuostolius atlyginti. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos iš esmės išnagrinėti šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės vertinimu nesutinka. Teismas, nagrinėdamas bylą, turi išspręsti visus šalių pareikštus reikalavimus. Bylos ribas apsprendžia teismui pareikšti ieškinio bei priešieškinio reikalavimai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė buvo pareiškusi ieškinį dėl skolos priteisimo. Apeliantė priešieškinio byloje nereiškė. Nesant pareikšto priešieškinio, teismas neturėjo pareigos spręsti dėl apeliantės nuostolių atlyginimo klausimo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir iš esmės išnagrinėjo pareikštus ieškinio reikalavimus. Todėl apeliantės nurodyti argumentai, jog byla išnagrinėta ne iš esmės, atmestini kaip nepagrįsti.
23. Apeliaciniu skundu apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, nes iš apeliantės ieškovės naudai priteisė 5275,00 Eur dydžio baudą. Ieškovė pareikštu ieškiniu baudos apeliantei skirti neprašė. Teismo sprendime jokių motyvų, kodėl apeliantei turi būti paskirta bauda, nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo padarytas rašymo apsirikimas, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvo ištaisytas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išėjo už ieškinio nagrinėjimo ribų.
24. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvų pagrindu. Pirmosios instancijos teismo priimtas teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.