Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-04-29 · Civilinė byla Nr. e2A-438-777/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-29
Bylos Nr.
e2A-438-777/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06026-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Pareiškėjas
L. P., S. B., L. L.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-438-777/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06026-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1; 3.4.5.2; 3.1.7.6; 3.3.1.18.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. P., S. B. ir L. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. P., S. B., L. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, juo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai gyveno Lietuvos Respublikoje iki (duomenys neskelbtini). ir iki šios dienos gyvena Lietuvos Respublikoje. Šį juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti siekdami gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškimo pagrindu nurodė šias aplinkybes:

2.1. Pareiškėjai nuo (duomenys neskelbtini) ir iki šiol nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau nėra išspręstas klausimas dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojų leidimų gyventi Europos Sąjungoje išdavimo (toliau – leidimai).

2.2. Pareiškėja L. P. gimė (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) m. ištekėjo, santuokoje gimė dukra ir sūnus S. B.. (duomenys neskelbtini) m. išsiskyrė ir vėl ištekėjo, vyras gyveno (duomenys neskelbtini), todėl su sūnumi persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. jai gimė dukra L. L.. Visa šeima gyveno (duomenys neskelbtini), L. P. ir jos vyras dirbo (duomenys neskelbtini) laivyne. Ši santuoka buvo nutraukta.

2.3. (duomenys neskelbtini) m. pareiškėja ištekėjo už A. P., nutarė persikraustyti į Lietuvą. Iš pradžių Lietuvoje L. P. su vaikais S. B. ir L. L. gyveno (duomenys neskelbtini) R. N. bute ((duomenys neskelbtini) metais). Vėliau gyveno (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (buto savininkas E. G.), taip pat gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) m. į Lietuvą atvyko L. P. vyras A. P.. (duomenys neskelbtini) cerkvės kunigas įdarbino A. P. tvarkyti prie cerkvės esantį koplyčios pastatą ir leido jų šeimai nemokamai gyventi cerkvei priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) raj., netoli (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime. Šeima gyveno iš A. P. ir L. P. neoficialių pajamų (L. P. turėdama automobilį, vežiodavo keleivius į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), santaupų (L. P. buvęs vyras V. L. pardavė (duomenys neskelbtini) butą ir atidavė pinigus jai, kuri dalį pinigų - 80 000 JAV dolerių, paskolino R. N.). Pastarasis iki šiol dalimis atiduoda jai pinigus. Tai yra pagrindinis jų šeimos pajamų šaltinis. Pareiškėjai neturėdami dokumentų, neturi galimybės oficialiai įsidarbinti.

2.4. Šeimos gyvenimas su A. P. nesusiklostė, L. P. su sūnumi S. B. ir dukra L. L. (duomenys neskelbtini) m. persikraustė į (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol. 2016 – 2019 m. gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) m. gyvena gerų draugų bute, adresu (duomenys neskelbtini).

2.5. Klaipėdos apskrities policijos vyriausiojo komisariato migracijos skyrius neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjai gyveno ir iki šiol gyvena Lietuvos Respublikoje (2019 m. gegužės 30 d. raštai). Dėl įstatymo nežinojimo ir sunkių asmeninių aplinkybių anksčiau nesikreipė į teismą. Šiuo metu turi galimybę pasinaudoti valstybės suteikta antrine teisine pagalba, susitvarkyti dokumentus. Kita tvarka pareiškėjai negali įrodyti, kad nuolat gyveno iki (duomenys neskelbtini) m. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 29 d. sprendimu pareiškimą atmetė.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Žymos L. P. pase, patvirtina, jog pareiškėja L. P. iki (duomenys neskelbtini) gyveno Lietuvos Respublikoje.

4.2. (duomenys neskelbtini) stačiatikių apreiškimo parapijos pažyma, kad L. L. lankė (duomenys neskelbtini) stačiatikių cerkvės (duomenys neskelbtini) sekmadieninę mokyklą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad L. L. iki (duomenys neskelbtini) gyveno Lietuvos Respublikoje.

4.3. S. B. pateiktų dokumentų neužtenka įrodyti, kad jis iki (duomenys neskelbtini) gyveno Lietuvos Respublikoje.

4.4. Užsienietis turi įrodyti ne tik tai, kad jis iki (duomenys neskelbtini) metų gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau taip pat, kad šiuo metu gyvena Lietuvoje, turi teisėtą pragyvenimo šaltinį, moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas, turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje. Šios įstatymo nuostatos imperatyvios (privalomos), todėl pareiškėjai, tam, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, turi įrodyti visas sąlygas.

4.5. Pareiškėjai aplinkybę, kad iki šiol gyvena Lietuvoje, įrodinėja liudytojų parodymais. L. R. N., S. M. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pažįsta pareiškėjų šeimą nuo (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjai atvyko į Lietuvą (duomenys neskelbtini) metais ir, kad R. N. pasiskolino iš L. P. 80 000 JAV dolerių, tačiau jokių dokumentų nepasirašė ir tuos paskolintus pinigus atidavinėja iki šiol. Liudytojų patvirtintos aplinkybės nepatvirtina, kad šiuo metu pareiškėjai turi teisėtą pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje ir kad moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas. Bylose dėl juridinių faktų nustatymo vien liudytojų parodymų, kurie yra silpnesnės įrodomosios galios dėl savo subjektyvaus pobūdžio, įrodinėjamiems faktams konstatuoti nepakanka. Šios kategorijos bylose liudytojų parodymai įprastai yra paremti nuotraukomis, laiškais ar kitokiais įrodančiais duomenimis bei įrodymais. Pareiškėjai nepateikė fotonuotraukų, bendravimą laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) metų patvirtinančių įrodymų.

Šalies argumentai

4.6. Pripažino, jog visuma byloje esančių duomenų ir nustatytų aplinkybių nesudaro pagrindo tikėtinai prielaidai apie pareiškėjų gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Nors pareiškėjai pareiškime nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. gyvena draugų bute adresu (duomenys neskelbtini), tačiau iš byloje pateiktos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurią pareiškėjų vardu pasirašė nurodomas šeimos draugas S. M., matyti, kad dabartinis pareiškėjų gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Taigi, nėra aišku, ar pareiškėjai iš tiesų šiuo adresu gyvena, pareiškėjai nepateikė jokių mokėjimo už buto nuomą dokumentų, kitų įrodymų.

4.7. Teismas buvo įpareigojęs pareiškėjus pateikti teismui papildomus įrodymus patvirtinančius, kad jie turi teisėtą pragyvenimo šaltinį bei, kad L. P. gyvendama Lietuvos Respublikoje vežiojo keleivius, gavo už tai pajamas, tačiau pareiškėjai šių duomenų bei įrodymų nepateikė.

4.8. Nagrinėjama byla nėra dėl viešojo intereso gynimo, todėl teismas neturi pareigos pats savo iniciatyva rinkti byloje įrodymus.

4.9. Pareiškėjai patys pareiškime nurodė, jog neturi legalaus pajamų šaltinio ir kad mokesčių nemoka.

4.10. Pareiškėjų pateiktų dokumentų neužtenka įrodyti, kad pareiškėjai šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, jų pateikti dokumentai neįrodo, kad jie turi teisėtą pragyvenimo šaltinį, moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas bei turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu pareiškėjai (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti.

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartį už apeliantus pasirašė S. M., nes apeliantai neturi asmens dokumentų. Apeliantų pareiškime ir apeliaciniame skunde nurodytas faktines aplinkybes patvirtino liudytojai S. M. ir R. N. notariškai patvirtintuose rašytiniuose paaiškinimuose.

6.2. S. B., gim. (duomenys neskelbtini), atvyko į Lietuvą su mama L. P. ir seserimi L. L. būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir nuo to laiko gyvena Lietuvos Respublikoje kartu su savo šeima.

6.3. Apeliantai turi mažai rašytinių įrodymų, kad iki šios dienos gyvena Lietuvos Respublikoje, nes neturint asmens dokumentų, negali įsidarbinti, pasirašyti jokių sutarčių, tačiau gyvena nuomojamajame būste, moka nuomos mokestį bei apmoka už nuomojamo būsto komunalinius patarnavimus (perduoda grynus pinigus). Jų pajamų šaltinis – pinigai, paskolinti liudytojui R. N. (80 000 JAV dolerių), kuris atiduoda skolą dalimis. Iš šių pinigų šeima gyvena, apmoka būsto išlaidas, perka maistą, drabužius, kitus būtinus daiktus.

6.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino VšĮ Respublikinės ligoninės epikrizės ((duomenys neskelbtini) ligoninės stacionare L. P. buvo atlikta operacija), Klaipėdos L. S. progimnazijos pažymos (L. L. mokėsi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus įsakymu išbraukta iš mokinių sąrašo), D. M. (duomenys neskelbtini) pažymos dėl gyvenamųjų patalpų nuomos (L. P., L. L. ir S. B. gyveno jo bute nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)).

Atsiliepimas

6.5. Mano, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neobjektyviai, rėmėsi tik suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą išdėstytais argumentais, netinkamai įvertino apeliantų pateiktus įrodymus ir argumentus, prašė vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Šalies argumentai

8.1. Apeliantų teigimu, S. B. atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką su mama ir seserimi, būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir nuo to laiko čia gyvena su savo šeima. Tačiau šias aplinkybes pagrindžia tik pareiškėjų paaiškinimai. Kitų įrodymų apie S. B. gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki (duomenys neskelbtini) apeliantai nepateikė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtam faktui pagrįsti įrodymų nepakanka.

8.2. Nepagrįsta apeliantų išvada, kad teismas neįvertino VšĮ Respublikinės ligoninės epikrizės, (duomenys neskelbtini) progimnazijos pažymos, D. M. (duomenys neskelbtini) pažymos dėl gyvenamųjų patalpų nuomos, nes vien tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėl šių įrodymų nepasisakė, nereiškia, jog šie įrodymai nebuvo įvertinti nagrinėjamos bylos kontekste.

8.3. Apeliantai privalo įrodyti, kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau jų pateikti įrodymai, t. y. VšĮ Respublikinės ligoninės epikrizė, (duomenys neskelbtini) progimnazijos pažyma, D. M. (duomenys neskelbtini) pažyma dėl gyvenamųjų patalpų nuomos, šio fakto nepagrindžia. Šie įrodymai patvirtinimą apie galimą ankstesnį apeliančių L. P. ir L. L. gyvenimą Lietuvoje.

8.4. Apeliantų nurodo, kad nuo 2020 m. liepos gyvena bute, (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartį už apeliantus pasirašė S. M., tačiau ši aplinkybė (jog apeliantai šiame bute gyvena) nepagrįsta jokiais įrodymais.

8.5. Apeliantai siekdami pagrįsti savo gyvenimą Lietuvoje galėjo teikti įvairius įrodymus, pvz. nuotraukas, apmokėjimo už buto nuomą, komunalines paslaugas, kitas paslaugas kvitus ar kita, tačiau tokių įrodymų neteikė ir nedėjo pastangų juos gauti.

8.6. Apeliantų gyvenimą Lietuvoje paliudijo liudytojai R. N. ir S. M., tačiau vien liudytojų parodymų, kurie yra silpnesnės įrodomosios galios dėl savo subjektyvaus pobūdžio, įrodinėjamiems faktams konstatuoti nepakanka. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Tesimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009.

8.7. Apeliantai nurodo, kad jie pragyvena iš R. N. grąžinamos paskolos įmokų, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti, išskyrus apeliantų ir liudytojo R. N. paaiškinimų pateikta nebuvo. Nurodyti duomenys neįrodo, kad apeliantai turi teisėtą pragyvenimo šaltinį, moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ir įmokas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą ir atsiliepimą į apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas apeliantų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2007 nurodė, kad ypatingosios teisenos, kurios tikslas – patikrinti ir apsaugoti neginčijamas privataus asmens teises, kartu garantuojant ir viešojo intereso apsaugą, bylose teismui tenka aktyvus vaidmuo. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išsiaiškintos bylos aplinkybės. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad šios teisenos bylose galioja tardomojo proceso principas, pagal kurį teismas konkrečiu atveju ex officio privalo imtis priemonių materialiajai tiesai nustatyti, t. y. patikrinti visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, neapsiribodamas vien proceso dalyvių pateikta medžiaga. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad aktyvus teismo vaidmuo civiliniame procese gali būti įgyvendinamas tiek, kiek leidžiama įstatymo. Teismo aktyvumas ypatingosios teisenos bylose gali reikštis tik atitinkamų procesinių priemonių panaudojimu, nesikišant į teisminio nagrinėjimo dalyką. Teismas negali nustatyti arba pakeisti teisminio nagrinėjimo dalyko, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (pvz., CPK 377, 405, 414 straipsniai). Teismas, siekdamas patikslinti pareiškėjo reikalavimus, gali pateikti jam klausimus, pareikalauti, kad jis pateiktų papildomų įrodymų, skirtingai negu ginčo teisenoje, gali nurodyti, kokius konkrečiai įrodymus būtina pateikti, apklausti liudytojus, skirti savo iniciatyva ekspertizę ir pan. Tačiau ir ypatingosios teisenos bylose teismas negali tapti pareiškėjo atstovu, advokatu ir suformuluoti už jį pareiškimo dalyką ar pagrindą.

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos nagrinėjamos bylos aplinkybės, apsiribojo vien proceso dalyvių pateikta medžiaga ir nepagrįstai konstatavo, kad byla nėra dėl viešojo intereso gynimo, todėl teismas neturi pareigos pats savo iniciatyva rinkti byloje įrodymus.

14. CPK 443 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, buvo būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjų dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu, į teismo posėdį kviesti ir apklausti liudytojus S. M., R. N., D. M., A. V., išklausius pareiškėjų, liudytojų paaiškinimų, spręsti klausimą dėl papildomų konkrečių įrodymų pateikimo byloje, neapsiribojant formaliu įrodinėjimo pareigos išaiškinimu.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog jei pareiškėjai teismui pateiks įrodymus, kad pareiškėjai šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, įrodymus, kad S. B. iki (duomenys neskelbtini) gyveno Lietuvos Respublikoje, įrodymus, kad pareiškėjai turi pragyvenimo šaltinį ir moka mokesčius, suinteresuotas asmuo neprieštaraus dėl juridinio fakto nustatymo.

16. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

17. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai ir nuodugniai bylos neištyrė, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl neatskleidė bylos esmės, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, jis naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad byloje yra L. P. 2019 m. gegužės 15 d. prašymas, adresuotas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui, surašytas lietuvių kalba. Pirmosios instancijos teismas netyrė minėto prašymo surašymo aplinkybių. Iš naujo nagrinėjant bylą svarstytina, ar nėra pagrindo ištirti ir įvertinti minėto prašymo surašymo aplinkybes (pareiškėjų gebėjimą kalbėti ir rašyti lietuviškai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismui nusprendus bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo – šis klausimas spręstinas galutinai išnagrinėjus bylą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė