Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-11-21 · Civilinė byla Nr. 2S-855-227/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-21
Bylos Nr.
2S-855-227/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Pareiškėjas
R. M.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-855-227/2017

Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3- 04694-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija:3.3.1.14; 3.3.2.4; 3.4.4.11 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 21 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-9008-837/2018 pagal pareiškėjo R. M. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui E. S., G. B., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, dėl antstolio veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Pareiškėjas R. M. prašė grąžinti neteisėtai išskaičiuotą 200 Eur sumą ir surašyti patvarkymą, kuriuo būtų leista naudotis 1 MMA (400 Eur) pinigų suma Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kitose įkalinimo įstaigose, kuriose būtų atliekama tolimesnė bausmė ir LR Teisingumo ministerijoje, o iš piniginių lėšų sumos viršijančios 1 MMA išskaityti 70 procentų. Nurodė, kad patvarkymas areštuoti visas įkalinimo įstaigoje lėšas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į įkalinimo įstaigos sąskaitą, kurių negali užtikrinti įkalinimo įstaiga.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Panevėžio apylinkės teismas Panevėžio rūmai 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

3. Teismas nustatė, kad antstolis E. S. vykdo 10000 Eur skolos išieškojimą G. B. iš skolininko R. M. (vykd. byla Nr. 0181/17/0050, b. l. 5). 2017 m. balandžio 7 d. antstolis byloje priėmė Patvarkymą Nr. S-17-181-8199, areštuoti pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos, kurias privalo išmokėti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija (vykd. byla Nr. 0181/17/0050, b. l. 60). Pažymėjo, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnio nuostatas skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduotas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Kadangi nuo skundžiamo patvarkymo surašymo praėjo daugiau kaip metai, o pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto termino, teismas skundą atmetė.

III. Atskirojo skundo motyvai

4. Pareiškėjas R. M. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – jo skundą patenkinti.

5. Nurodo, kad teismas galimai buvo šališkas, nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo formuojama praktika, kad turi būti leidžiama nuteistiesiems naudotis 1 MMA pinigų suma, kuri negali būti išskaičiuota

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

8. Kadangi ginčas kilęs dėl antstolio veiksmų, taikytinos CPK XXXI skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bylų dėl antstolių ir notarų veiksmų ypatumus. Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 str.), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Toks 90 dienų terminas nustatytas CPK 512 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolių veiksmų apskundimą. Šiame straipsnyje nustatytas taip pat ir atnaujinamasis 20 dienų skundo dėl antstolių veiksmų padavimo terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, kurį praleidus dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundą dėl antstolių veiksmų. Taigi, jeigu nuo skundžiamo antstolio veiksmo atlikimo praėjo daugiau kaip devyniasdešimt dienų, skųsti tiek antstoliui, tiek teismui tokį veiksmą jau negalima.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog suėjus CPK 512 straipsnyje nustatytam devyniasdešimties dienų naikinamajam terminui, nebesprendžiamas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas ir nesvarstomas asmens nurodytų svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti buvimas. Naikinamasis terminas teismo nebegali būti atnaujinamas ir asmuo praranda teisę atlikti procesinį veiksmą, kuriam atlikti terminas buvo nustatytas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šis 90 dienų naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

10. Byloje nustatyta, kad apeliantas ginčija antstolio 2017 m. balandžio 7 d. Patvarkymą Nr. S-17-181-8199, kuriuo areštuotos pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos, kurias privalo išmokėti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, skundas dėl šių antstolio veiksmų pateiktas daugiau nei po metų.

11. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį terminą skundui pateikti ir praleistas terminas konkrečiu atveju negali būti atnaujinamas. Suėjus CPK 512 straipsnyje nustatytam devyniasdešimties dienų naikinamajam terminui, nebesprendžiamas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas. Skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti, kadangi asmuo praranda teisę atlikti procesinį veiksmą, kuriam atlikti terminas buvo nustatytas (CPK 293 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-180-686/2015).

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėja skundą dėl antstolio veiksmų pateikė pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam 90 dienų terminui, kuris negali būti atnaujintas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo skundą atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti.

13. CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis nurodytu, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

14. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad antstolio 2017 m. balandžio 7 d. patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. S-17-181-8188, buvo nurodyta, kad antstolis areštuoja 10000 Eur skolos ir 1050,69 Eur vykdymo išlaidų, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, sąskaitoje, nustatant, kad skolininkas gali pasinaudoti Vyriausybės nustatytu minimaliu mėnesio atlyginimu, sąskaitoje esančioje įkalinimo įstaigoje. Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2017-03-23 pažymos apie gautas pajamas matyti, kad skolininkas gavo 214,20 Eur laikotarpyje nuo 2016-10-19 iki 2016-12-10, iš kurių antstolis išieškojimo nevykdė. 2018 m. gegužės 16 d. antstolio patvarkymu Nr. S-18-181-12643 yra papildyti 2017 m. balandžio 7 d. patvarkymai Nr. S-17-181-8188, Nr. S-17-181-8199 nurodant, kad skolininkui išnaudojus 1 MAA, reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus, tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. 1 MMA dydžio suma turi būti paliekama skolininkui ir iš jo negali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad tokia suma skolininkas disponuoja pradedant priverstinio išieškojimo veiksmus. Į vėlesnėse išieškojimo stadijose skolininko gaunamas lėšas išieškojimas gali būti nukreipiamas taikant CPK 736 straipsnio nurodytus maksimalius dydžius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.

Teisėja Margarita Dzelzienė