Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-07-17 · Administracinė byla Nr. eI2-11703-423/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-07-17
Bylos Nr.
eI2-11703-423/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02030-2025-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Daina Kukalienė, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
R. V.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-11703-423/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02030-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 17 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Neringai Vaitekaitei,dalyvaujant pareiškėjui R. V. ir jo atstovei advokatei G. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V., atstovaujamo advokatės G. D., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Indijos Respublikos pilietis R. V. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 25S89302 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikinta pareiškėjui teisė laikinai gyventi Lietuvoje ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelė.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje jis ir jo atstovė paaiškino, kad pareiškėjas niekada nebuvo išvykęs iš Lietuvos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui. Tai, kad jam išduotas leidimas gyventi Danijoje, nereiškia, kad jis negyvena Lietuvoje. Pripažino, kad Danijoje jis dirba agentūroje, vykdo laikinus darbus, tačiau ten nepertraukiamai gyvena daugiausiai 10 dienų, į Daniją važiuoja automobiliu. Teigė, kad jis gyvena Lietuvoje savo sutuoktinės močiutės V. K. bute, adresu: (duomenys neskelbtini), taip pat sutuoktinės močiutės sodyboje, adresu: (duomenys neskelbtini). Jis niekada nematė kaimynių, kurios atsakovui nurodė, kad jis bute negyvena. Atsakovas Sprendime padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas buvo išvykęs iš Lietuvos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, todėl panaikino teisę laikinai gyventi Lietuvoje ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) leidimo laikinai gyventi kortelę Nr. 760001428 (toliau – ir ES Kortelė). Jo ir jo šeimos ryšį su Lietuva įrodo pažymos apie pareiškėjo, jo vaikų deklaruotas gyvenamąsias vietas Lietuvoje, dokumentai apie sutuoktinės I. V. apmokamas komunalines paslaugas už butą adresu: (duomenys neskelbtini), pareiškėjo sutuoktinės sudaryta sutartis su ryšio paslaugų teikėju uždarąja akcine bendrove Tele2. Sprendimas grindžiamas tik žiniomis, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas gyventi Danijoje, kad jo dukros nebelanko darželio Lietuvoje, taip pat kaimynių paaiškinimais. Akcentavo, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigas vaikams lankyti nėra privaloma. Prašė atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, kurioje nurodoma, kad tokio pobūdžio Sprendimas gali būti priimtas tik nustačius, kad pareiškėjas ilgiau nei 6 mėnesius nepertraukiamai buvo išvykęs iš Lietuvos. Sprendimą atsakovas priėmė neišsiaiškinęs visų aplinkybių, netinkamai taikydamas teisinį reglamentavimą, nesivadovaudamas LVAT ginčui aktualių teisės aktų nuostatų išaiškinimu, todėl jis neteisėtas ir nepagrįstas. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad atlikus tyrimą buvo nustatyta, jog pareiškėjas, turėdamas teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje negyvena. Pareiškėjas neginčija, kad jo vaikai nelanko ikimokyklinio ugdymo mokyklos Lietuvoje, nes išvyko gyventi ir mokytis (studijuoti) į užsienį. Pareiškėjo sutuoktinė dirba Danijoje ir jis pats turi Danijos išduotą leidimą ten gyventi. Nors nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. iki 2024 m. birželio 1 d. jis vykdė individualią veiklą Lietuvoje, tačiau duomenų, kad jis Lietuvos Respublikoje kada nors buvo įdarbintas, nėra. Iš tyrimo metu nustatytų aplinkybių buvo daroma išvada, kad pareiškėjo ir jo šeimos interesų centras nėra Lietuvoje. Sprendimas, kad pareiškėjas Lietuvoje negyvena ilgiau kaip 6 mėnesius, buvo priimtas atsižvelgus ir jo buto, kuriame jis deklaravęs gyvenamąją vietą, kaimynių paaiškinimus. Šio teiginio objektyviais įrodymais pareiškėjas nepaneigė. Mano, kad mokėjimai už butą gali būti atliekami ir negyvenant Lietuvoje, o sutuoktinės su ryšio paslaugų teikėju sudaryta sutartis neįrodo, kad pats pareiškėjas tirtu laikotarpiu faktiškai gyveno Lietuvoje. V. K. liudijimu yra pagrindas abejoti, nes ji yra pareiškėjo sutuoktinei artimas asmuo, todėl akivaizdžiai suinteresuota bylos baigtimi. Nustatytų aplinkybių visuma ir kompleksinis jų vertinimas leidžia pagrįstai teigti, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis. Pareiškėjo teiginiai, kad jis nebuvo išvykęs iš Lietuvos ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, yra deklaratyvūs, jų pareiškėjas neįrodė. Sprendimas pagrįstas ne pavienėmis faktinėmis aplinkybėmis, o juridinių faktų visetu, susiejant su taikytomis teisės normomis, todėl atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus, nešališkas, objektyvius, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame aiškiai, pakankamai ir adekvačiai išdėstyti motyvai. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 25S89302 (Sprendimas), kuriuo pareiškėjui panaikinta teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir ES leidimo laikinai gyventi kortelė Nr. 760001428 (ES Kortelė), teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Indijos pilietis su Lietuvos piliete I. K. (pavardė po santuokos – V.) 2020 m. sausio 25 d. sudarė santuoką. Pareiškėjas nuo 2020 m. balandžio 22 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu deklaruota gyvenamoji vieta dviejų nepilnamečių vaikų I. V. ir K. V.. Komunalines paslaugas už nekilnojamąjį turtą minėtu adresu apmoka pareiškėjo sutuoktinė I. V.. Šias aplinkybes patvirtina Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. sausio 25 d. Santuokos sudarymo įrašas Nr. 18, valstybės įmonės Registrų centro 2024 m. rugsėjo 18 d. ir 2025 m. birželio 23 d. pažymos „Apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą“, akcinės bendrovės SEB banko mokėjimo nurodymų patvirtinimai.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas; redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. lapkričio 21 d.) 101 straipsnio 2 dalies (Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariai, kurie nėra ES valstybės narės piliečiai, turi teisę gauti ES leidimo laikinai gyventi kortelę, kai atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu, pasinaudojusiu laisvo judėjimo ES teise, ar pas jį) pagrindu, 2020 m. rugsėjo 23 d. jam išduota ES Kortelė, galiojanti iki 2025 m. rugsėjo 23 d.

Atsakovas priėmė Sprendimą dėl pareiškėjui teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir ES Kortelės panaikinimo, kuriame nurodė, kad buvo gauta informacija, jog jam išduotas leidimas gyventi Danijoje, tai pat nurodytas jo ir sutuoktinės adresas Danijoje. Aplinkybės dėl išduoto leidimo gyventi Danijoje pareiškėjas neginčija.

Atsakovas pateikė duomenis, kad Migracijos departamento darbuotojai 2024 m. spalio 28 d. ir 2024 m. lapkričio 13 d. nuvykę pareiškėjo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), nieko nerado, kaimynės iš gretimų butų paaiškino, kad bute gyveno buto savininkės V. K. anūkė, kuri su sutuoktiniu užsieniečiu prieš metus išvyko gyventi į užsienį. Į bylą atsakovas pateikė Moksleivių registro duomenis, iš kurių matyti, kad apie dukrą K. V. duomenų nėra, o dukra I. V. iki 2023 m. birželio 30 d. lankė ikimokyklinio ugdymo mokyklą, vėliau išvyko į užsienį gyventi ir mokytis (studijuoti).

Atvejai, kada ES valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama, nustatyti Įstatymo 106 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis Įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 6 punktu, ES valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu išvykstama iš Lietuvos Respublikos gyventi ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai nebuvimas Lietuvos Respublikoje yra susijęs su svarbiomis priežastimis (pavyzdžiui, dėl nėštumo, sunkios ligos, mokymosi).

Migracijos departamentas Sprendimą priėmė, padaręs išvadą, kad yra nustatytas Įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas Įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, yra nurodęs, kad, ES valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu iš Lietuvos Respublikos išvykstama gyventi ilgesniam kaip 6 mėnesių nepertraukiamam laikotarpiui, t. y. jeigu išvykstama iš Lietuvos Respublikos gyventi ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui iš eilės, išskyrus atvejus, kai nebuvimas Lietuvos Respublikoje yra susijęs su svarbiomis priežastimis (pavyzdžiui, dėl nėštumo, sunkios ligos, mokymosi). Migracijos departamentas neturi teisės panaikinti teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jei nustatoma, kad pareiškėjas buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos gyventi ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau šis 6 mėnesių laikotarpis nebuvo nepertraukiamas (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3456-624/2017).

LVAT praktikoje taip pat pažymima, kad Įstatymo nuostatos yra suderintos su ES teisės aktų, nurodytų Įstatymo priede, nuostatomis (Įstatymo 1 str. 2 d.), tame tarpe – su 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir naikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (toliau – ir Direktyva 2004/38/EB) nuostatomis. Direktyvos 2004/38/EB 11 straipsnio, reglamentuojančio leidimo gyventi šalyje kortelės galiojimą, 2 dalyje numatyta, kad leidimo gyventi šalyje kortelės galiojimas nenutrūksta dėl trumpalaikių išvykų, ne ilgesnių kaip šeši mėnesiai per metus, arba ilgesnių išvykų, susijusių su privalomąja karine tarnyba, ar vienos ne ilgesnės kaip 12 mėnesių iš eilės išvykos dėl svarbių priežasčių, pvz., nėštumo ir gimdymo, sunkios ligos, studijų ar profesinio parengimo, arba paskyrimo į kitą valstybę narę arba trečiąją šalį. Direktyvos 2004/38/EB nuostatos neturi įtakos valstybės narės nustatytoms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, kurios yra palankesnės asmenims, kuriems taikoma ši direktyva (Direktyvos 2004/38/EB 37 str.). Todėl yra galimas toks reguliavimas, kuris įtvirtintas Įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nes toks reguliavimas asmenims yra palankesnis lyginant su nustatytu Direktyvos 2004/38/EB 11 straipsnio 2 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3456-624/2017).

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad atsakovo į bylą pateikti Moksleivių registro duomenys, pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos gretimų butų kaimynių paaiškinimai nėra pakankami vienareikšmei išvadai, jog pareiškėjas buvo išvykęs iš Lietuvos nepertraukiamai ilgiau nei 6 mėnesius. Sprendime atsakovas nenurodo pareiškėjo išvykimo iš Lietuvos laikotarpio pradžios ir pabaigos, todėl kyla abejonių, ar toks, jo skaičiuojamas, ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis, buvo nepertraukiamas. Tai, kad pareiškėjas gyvenamąją vietą Lietuvoje – (duomenys neskelbtini), deklaruoja ir po Sprendimo priėmimo (2025 m. birželio 23 d. pažyma „Apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą“) ir nėra deklaravęs išvykimo į užsienį, neleidžia daryti išvados, kad faktiškai jis Lietuvoje negyvena.

Taigi, Migracijos departamento teismui pateiktų įrodymų visuma yra nepakankama konstatuoti, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą pagrindą dėl teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduotos ES Kortelės panaikinimo. Bylos duomenų pagrindu teismas konstatuoja, kad Migracijos departamento priimtas Sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas. Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas skunde, taip pat procesiniame dokumente „Prašymas“ (reg. Nr. DOK-30317) prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1 179,75 Eur už teisines paslaugas:

629,20 Eur už bylos dokumentų analizę, susipažinimą su papildomai gautais dokumentais, už patikslinto skundo byloje rengimą;

157,30 Eur (130,00 x 1 val. + 21 proc. PVM) už susipažinimą su atsakovo atsiliepimu, už pasitarimą su klientu;

78,65 Eur (130,00 x 0,5 val. + 21 proc. PVM) už prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo prie bylos rengimą;

314,60 Eur (130,00 x 2 val. + 21 proc. PVM) už pasiruošimą 2025 m. birželio 30 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame.

2025 m. balandžio 30 d. Teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. FA250430 patvirtina, kad pareiškėjui teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje teikė advokatė G. D.. Pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas patvirtina 2025 m. gegužės 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GD000098, 2025 m. birželio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. GD000112 ir jų apmokėjimą patvirtinantys Swedbank AB 2025 m. gegužės 26 d. ir 2025 m. birželio 27 d. mokėjimo nurodymai.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pareiškėjo skundas byloje tenkintas, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyta, kad už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs priteistini dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių; Rekomendacijų 7 p.; toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis). Priteistinų išlaidų skaičiavimui taikytini teisinių paslaugų teikimo metu aktualūs Vidutiniai darbo užmokesčiai.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už skundo parengimą taikytinas 2,5 koeficientas, todėl maksimaliai už šią teisinę paslaugą gali būti priteisiama 5 839,75,00 Eur (2,5 x 2 335,9) suma. Pareiškėjo už skundo parengimą apmokėtos 629,20 Eur išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimaliai galimo priteisti dydžio, todėl laikytinos pagrįstomis.

2025 m. birželio 30 d. teismo posėdyje pareiškėją atstovavo advokatė G. D., posėdis truko 24 min. Todėl užmokestis už advokatės atstovavimą, pasirengimą teismo posėdžiui skaičiuojamas laiką apvalinant iki vienos valandos, taikant koeficientą 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p., ir 9 p.). Už advokatės atstovavimą teismo posėdyje maksimaliai gali būti priteisiama 233,59 Eur (0,1 x 2 335,9) suma. Už šią paslaugą prašomos priteisti 314,60 Eur išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimaliai galimą priteisti dydį, todėl atitinkamai mažintinos.

Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą už kitų, nei nurodyta Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai), gali būti priteisiama, taikant koeficientą – 0,1. Pareiškėjo atstovės pateiktas prašymas dėl papildomų dokumentų prijungimo (2025 m. birželio 25 d., reg. Nr. DOK-29580) buvo tenkintas, todėl už jį gali būti priteisiama 233,60 Eur (2 335,9 x 0,1) suma. Pareiškėjo už šią paslaugą prašoma priteisti 78,65 Eur išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimaliai galimo priteisti dydžio, todėl laikytinos pagrįstomis.

Pagal LVAT formuojamą praktiką advokato atlikti teisiniai veiksmai, tokie kaip pasirengimas kliento interesų atstovavimui teisme, kliento konsultacijos, negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo arba atstovavimo teisme dalimi (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje eAS-786-442/2017; 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-438/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015). Todėl išlaidos už bylos dokumentų analizę, susipažinimą su papildomai gautais dokumentais, už susipažinimą su atsakovo atsiliepimu, pasitarimą su klientu atskirai nevertinamos.

Pareiškėjo byloje sumokėjo 42,90 Eur (21,00 + 21,90) žyminio mokesčio sumą patvirtina 2025 m. balandžio 16 d. ir 2025 m. balandžio 26 d. Revolut Bank mokėjimai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui pateikė elektroninių ryšių priemonėmis (per EPP), todėl turėjo sumokėti 75 procentus mokėtino žyminio mokesčio (30,00 Eur) sumos, t. y. 22,50 Eur (ABTĮ 35 str.). Iš atsakovo pareiškėjui negali būti priteista nepagrįstai didelė pareiškėjo sumokėta žyminio mokesčio suma, todėl pagrįstomis laikytinos 22,50 Eur žyminio mokesčio išlaidos.

Pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau negu reikia pagal įstatymą. Kadangi skundas pagal pareiškėjo reikalavimą ir skundo pateikimo būdą apmokestinamas 22,50 Eur žyminiu mokesčiui, o pareiškėjas sumokėjo 42,90 Eur žyminį mokestį, todėl pareiškėjui grąžintina 20,40 Eur (42,90 – 22,50) sumokėto žyminio mokesčio dalis (ABTĮ 38 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjui išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo ar teisėjo įsiteisėjusia nutartimi ar sprendimu (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti bei maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintas, pareiškėjui R. V. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteistina 963,94 Eur (629,20 + 233,59 + 78,65 + 22,50) bylinėjimosi išlaidų suma (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 41 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. 24S89302.

Priteisti pareiškėjui R. V. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 963,94 Eur (devyni šimtai šešiasdešimt trys Eur, 94 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Grąžinti R. V. 20,40 Eur (dvidešimt Eur, 40 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2025 m. balandžio 16 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja i Daina KukalienėJolanta MedvedevienėAsta Urbonienė