- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-28
- Bylos Nr.
- 1-3250-1128/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42379-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Benediktas Paulauskas
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, pensininkas, (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teismo nustatytos aplinkybės
V. K. 2023 m. lapkričio 3 d. apie 14.35 val. ant Geležinio Vilko tilto, adresu Geležinio Vilko g. 269, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „KIA CEED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatyta 1,71 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023-11-02 buvo kapinėse ir sužinojo, kad mirė sesuo. Buvau priblokštas ta žinia ir iš vakaro nemiegojo, tai buvo paskutinė šeimos narė, visi išmirė. Po to, kai važiavo, policija liepė sustoti. Bijojo sustoti tunelyje, nes didelis eismas ir bijojo eismą sustabdyti, pavažiavęs toliau norėjo sustoti, bet per vėlai pamatė stovinčią mašiną ir norėdamas išvengti su ja susidūrimo pasuko į atitvarą, padarė avariją. Iš vakaro buvo išgėręs brendžio, gal 120-150 g., bet butelio tikrai neišgėrė. Kai vairavo nesijautė apgirtęs. Fizinė būklė buvo bloga, visą naktį nemiegojo, labai pergyveno ir tas įtakos koncentracijos padidėjimui. Automobilis priklauso jam. Savo veiksmus blogai vertina, labai gėda, kad tokiame amžiuje padarė tokią klaidą, gėda prieš vaikus, prieš žmoną, su kuria jau (duomenys neskelbtini) kartu. Prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą. Su žmona labai puikūs santykiai, niekados nesibardavo, nebuvo minties išsiskirti. Žmona apie įvykį sužinojo iš televizijos, buvo priblokšta, labai pergyveno. Žmona galėtų paveikti, tai ji galėtų pasakyti. Kai vartojo alkoholį, žmona nematė, bet ji buvo namuose. Gėrė vėlai, gal 21 val., ar 22 val. Po eismo įvykio kalbėjosi su žmona. Ateityje alkoholio nevartos, net pasižiūrėti negali. Negali pavesti vaikų ir žmonos. Anksčiau dirbo ir neturėjo nuobaudų darbe, vien pagyrimai, buvo apdovanotos už gerą darbą.
Galima laiduotoja J. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jos vyras. Sužinojo apie įvykį 17 val. iš Delfi. Anksčiau jis niekada nesėsdavo už vairo išgėręs, todėl buvo priblokšta. Geri santykiai su vyru, du vaikus užaugino, anūkų turi. Kaltinamasis labai pergyvena, kaip ne savas, jam gėda prieš vaikus ir anūkus, kaip į akis pažiūrės. Paveikti galėtų vyrą, kad nesikartotų ateityje tokie įvykiai. Kai ji pasako, tai jis klauso, kai sugėdina, susigėsta, tai galvoju, kad vertina jos nuomonę. Jeigu būtų laidavimas tai galėtų garantuoti, kad jis daugiau nedarys nusikalstamų veikų, nes pažįsta žmogų (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos M. M. 2023 m. lapkričio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2023-11-03 apie 14:35 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., V1212 ekipažas, stabdė automobilio KIA valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją, kuris jiems nesustojo ir atsitrenkęs į kitą automobilį TOYOTA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo M. H. gim. (duomenys neskelbtini). Pareigūnai tikrinimo metu V. K. gim. (duomenys neskelbtini), kuris vairavo KIA automobilį, nustatė 1,71 prom. girtumo laipsnį. V. K. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 281-1 str. 1 d.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato tyrėja G. L. 2023 m. lapkričio 3 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2023 m. lapkričio 3 d. dirbant kartu su vyresniuoju tyrėju S. B. ir tyrėja T. V. pagal iš anksto nustatytą ir patvirtintą darbo grafiką su tarnybiniu automobiliu, šaukiniu V1212 ir reaguojant į įvykius, 14:00 val. iš Vilniaus VPK OVS gavo iškvietimą ROIK Nr. 0123000665713, adresu Savanorių pr., Vilniuje, kad į centrą važiuoja KIA, sidabrinės spalvos, V/N (duomenys neskelbtini), pavojingai manevruoja - važiuoja bortais, mėtosi į šonus. Pranešėjas važiuoja iš paskos. Automobilis KIA SEED, sidabrinės spalvos, V/N (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas Geležinio Vilko g. prie nusukimo į A. Goštauto g. Įjungus spec. priemonę - švyturėlius, per garsiakalbį buvo išreikštas nurodymas sustoti dešinėje kelio pusėje, tačiau KIA automobilio vairuotojas teisėtų reikalavimų sustoti nevykdė, važiavo toliau Geležinio Vilko gatve. Važiuojant paskui transporto priemonę buvo dar du kartus išreikštas nurodymas sustoti, tačiau asmuo toliau nevykdė nurodymų. Vairuotojas važiuodamas tuneliu, ėmė didinti greitį, spontaniškai keisdamas važiavimo kryptį. Užvažiavus ant Geležinio Vilko tilto, adresu Geležinio Vilko g. 269, rėžėsi į su avariniu ženklu stovėjusį TOYOTA PRIUS valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį, nuo smūgio pakeitė važiavimo kryptį į ketvirtą juostą ir atsitrenkė į atitvarus. Automobiliui atsitrenkus, buvo blokuotas kelias, išlipus iš tarnybinės V1212 transporto priemonės, pribėgus prie KIA vairuotojo pusės durelių, jas atidarius, atsegus vairuotojo diržą, transporto priemonės vairuotojas buvo ištrauktas iš automobilio ir paguldytas ant žemės, sulaikytas. Nustatyta sulaikomo asmens, vairavusio automobilį KIA SEED valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatybė - V. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam pirmu pūtimu nustatytas 1,71 prom. girtumas, antru pūtimu - 1,72 prom. girtumas. Faktinis sulaikymo laikas 14:10 val. Eismo įvykio metu, TOYOTA PRIUS valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. H., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nenukentėjo, nes eismo įvykio metu stovėjo šalia transporto priemonės, prieš susidūrimą spėjo pasitraukti ant šaligatvio. Atvykusi GMP asmenis apžiūrėjo, sužalojimų nenustatė, tačiau abu asmenys buvo išvežti į RVUL apžiūrai.
2023 m. lapkričio 3 d. liudytoju apklaustas S. B. parodė, kad pagal iš anksto numatytą grafiką, 2023-11-03 dirbo nuo 07:30 val. iki 14:30 val. kartu su tyrėja G. L.. Patruliavimo metu gavo iškvietimą apie 14:03 val., kad Vilniuje, Savanorių pr. į centro pusę važiuoja automobilis KIA valst. Nr (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, kadangi pavojingai manevruoja po važiuojamąją kelio dalį. Minėtą automobilį pastebėjo Geležinio Vilko g., ties išvažiavimu į Goštauto g., kuris toliau važiavo Geležinio Vilko g., link Pedagoginio žiedo. Minėtą automobilį iškarto pradėjo stabdyti, tai yra, įjungė įspėjamuosius specialiuosius garso bei šviesos signalus, mažiausiai tris kartus per manipuliatorių KIA automobilio vairuotojui nurodė sustoti dešinėje kelio pusėje, taip pat per radijo ryšį pranešė OVS budėtojams, kad nestoja minėtas automobilis. Tačiau vairuotojas į jo nurodymus nereagavo ir toliau važiavo link Pedagoginio žiedo, ko pasekoje, pravažiavus Geležinio Vilko g. esantį tunelį, KIA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas atsitrenkė į pirmoje eismo juostoje stovėjusio automobilio TOYOTA PRIUS valst. nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį ir sukėlė eismo įvykį. Išlipus iš automobilio, pribėgo prie KIA automobilio vairuotojo ir ištraukęs asmenį iš mašinos, paguldė ant žemės ir laukė, kol atbėgo iki jo kolegė, kuri užgesino KIA automobilio variklį bei ištraukė raktelius. Tuo pat metu atvyko į pagalbą ekipažas V1940, ir jo kolegė nubėgo pažiūrėti, kaip laikosi TOYOTA automobilio vairuotojas. Dėl šoko būsenos TOYOTO automobilio vairuotojui buvo iškviesti medikai. Po to nuėjo patikrinti blaivumą KIA vairuotojui, tai yra, V. K., kuriam apie 14:35 val., buvo nustatytas 1,72 prom. girtumas. Po ko jis jam paaiškino, kad mirė jo dukra, todėl jis važiavo, tačiau apie tai, ką vartojo ir kiek vartojo nepasakė. Vizualiai V. K. atrodė apsvaigęs, kaip nuo medikamentų. Apie 14:50 val., pakartotinai patikrinus girtumą buvo nustatytas 1,71 prom. girtumas. Atvykusi GMP 0820, apžiūrėjo TOYOTA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją M. H. gim. (duomenys neskelbtini), kurį po apžiūros dėl pakilusio spaudimo, šoko bei galimų sužalojimų buvo išvežtas į Respublikinė Vilniaus universiteto ligoninę. Daugiau apie minėtą įvykį nieko pasakyti negali, V. K. nepažįsta bei matė jį pirmą kartą.
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra lengvasis automobilis KIA valst. Nr., (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. Apžiūrint automobilį iš išorės yra matomi kėbulo apgadinimai: variklio dangtis sulankstytas, skilęs priekinis stiklas, sulankstyti priekiniai sparnai, sulaužytas priekinis bamperis, apgadinti priekiniai šviesų žibintai. Apžiūrint automobilį iš vidaus yra matomos išsiskleidusio priekinės oro pagalvės, įjungta laisva pavara mechaninė greičių dėžėje, priekyje ant sėdynių tarp jų ir automobilio dugno sudėti įvairūs daiktai ant galinės sėdynės uždėti įvairiaspalviai uždangalai. Automobilio bagažinėje sudėti įvairūs įrankiai. Automobilis po apžiūros priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę.
2023 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja G. G. tarnybiniu pranešimu pranešė, kad 2023-11-08 telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta ir bendrauta su (duomenys neskelbtini) piliečiu M. H., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2023-11-03 įvykio metu Geležinio Vilko g., Vilniuje, fiziškai nenukentėjo, kadangi automobiliui „KIA“ atsitrenkus į stovėjusį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis pats stovėjo šalia automobilio ir fizinio kontakto su automobiliais nebuvo. Asmuo pageidavo būti išvežtas į ligoninę, kadangi serga cukriniu diabetu, jam pakilo spaudimas ir po apžiūros iš ligoninės buvo paleistas.
2023 m. lapkričio 8 d. įtariamuoju apklaustas V. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Lietuvių kalbą moka gerai, vertėjas ir gynėjas jam nereikalingas. Psichikos ligomis neserga, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, narkologo įskaitoje nėra įrašytas. Dėl jam pareikšto įtarimo pagal LR BK 281-1 str. 1 d. jis savo kaltę pripažįsta visiškai. 2023-11-02 vakare, jis sužinojo, kad spalio mėnesį mirė jo paskutinė giminaitė - sesuo, bet saugant jo sveikatą jam apie tai niekas nepasakė ir jis apie tai iki lapkričio 2 d. nežinojo. Sužinojęs apie sesers mirtį, jis labai susinervino, pergyveno dėl to, sielojosi ir naktį iš lapkričio 2 d. į 3 d. jis išgėrė apie 150-200 g brendžio, visą naktį nemiegojo, buvo labai pavargęs. 2023-11-03 po pietų, galimai, apie 14.00 val. jis iš namų, iš (duomenys neskelbtini), išvažiavo ir norėjo nuvažiuoti į Karveliškių kapines, kur buvo palaidota jo sesuo. Atsisėdęs į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „KIA CEED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Savanorių prospektu, po to išvažiavo į Geležinio Vilko gatvę. Važiuodamas pastebėjo, kad paskui jį važiuoja policijos automobilis ir prašo jo sustabdyti automobilį. Kadangi gatvėje buvo judrus eismas, iš karto nerado vietos, kur sustoti, pavažiavo toliau ir kai pravažiavo tunelį Geležinio Vilko gatvėje, norėjo sustoti kelio dešinėje pusėje ir pasuko į dešinę, tačiau nepastebėjo, kad ten stovėjo automobilis, į kurio galinę dalį jis atsitrenkė ir nuo smūgio dar atsitrenkė į gatvės aptvarą. Tada prie jo pribėgo pareigūnai, jį ištraukė iš automobilio, iš karto buvo pasodintas į policijos automobilį. Buvo patikrintas jo blaivumas ir prisimena, kad jam buvo nustatytas 1,7 promilės girtumas. Negalvojo, kad gali būti tiek girtas, bet supranta, kad organizme išsilaikė alkoholis dėl jo amžiaus, nuovargio. Asmens, kuris buvo su automobiliu, į kurį jis atsitrenkė, jis nematė, jam niekas neleido niekur eiti, todėl jis nematė minėto automobilio vairuotojo. Jam tik sakė, kad jis nenukentėjo. Jo automobilis buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, jį nuvežė į ligoninę, tačiau kadangi jokių sužalojimų nepatyrė, buvo paleistas. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, jaučia didelę gėdą dėl savo poelgio ir negali sau dėl to atleisti, kadangi visą gyvenimą stengėsi visiems rodyti gerą pavyzdį, buvo garbingas žmogus. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas pagreitinto proceso tvarka. Teisė vairuoti transporto priemones jam neatimtos. Vairuotojo pažymėjimas turi būti jo automobilyje, kuris šiuo metu yra saugojimo aikštelėje. Jį pasižada pristatyti į komisariatą artimiausiu laiku.
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. V. K. 2023 m. lapkričio 3 d. alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 6810, Nr. ARFM-0412 (patikros sertifikato Nr. 1940735) 14:35 val. atlikus pirmą pūtimą nustatytas 1,71 promilių girtumas, antro pūtimo metu 14:50 val. nustatytas 1,72 promilių girtumas
Įrodymų vertinimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog V. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo V. K. parodymai, įvykio registracijos duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai ir kiti rašytiniai bylos medžiagos duomenys.
V. K. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
V. K. atsakomybę dėl šios veikos lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
J. K. bylos teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą leisti laiduoti už V. K. (b. l. 82). Teismui ji paaiškino, kad sužinojusi apie įvykį ji buvo priblokšta, kaltinamasis labai pergyvena, galėtų paveikti galėtų vyrą, kad nesikartotų ateityje tokie įvykiai, pažįsta jį (duomenys neskelbtini).
Prokurorė prašymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl V. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
V. K. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (b. l. 70), baustas administracine tvarka vieną kartą (b. l. 71), pensininkas. V. K. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Jis savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad V. K. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).
J. K. yra kaltinamojo sutuoktinė, neteista, administracine tvarka bausta 1 kartą, nuobauda negaliojanti, su V. K. palaiko itin glaudžius ir artimus santykius.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. K. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).
BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaltinamasis V. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė, sukėlė eismo įvykį. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 8 d.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, todėl automobilis, kaip nusikalstamos veikos darymo priemonė, konfiskuotinas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas iš V. K. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytai nusikalstamai veikai ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Prokuroras, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, 2023 m. lapkričio 8 nutarimu laikinai apribojo V. K. nuosavybės teisę į automobilį „KIA CEED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra konfiskuojamas, laikinas nuosavybės teisės paliekamas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos J. K. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti V. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 8 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš jo automobilį „KIA CEED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.
V. K. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.
Prokuroro 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. K. nuosavybės teisę priklausantį automobilį „KIA CEED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Išaiškinti V. K., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti J. K., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.