Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje I. Š. (I. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 187 staipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė bei įpareigojimai;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė bei įpareigojimai,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Š. (I. Š.) sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent – jis, 2025 m. vasario 14 d., apie 10.19 val., (duomenys neskelbtini), įėjęs į lifto patalpą, dešine koja vieną kartą tyčia spirdamas į lifto mygtukų skydelį, sugadino lifto mygtukus, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 441,65 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 16 d. įtariamuoju apklaustas I. Š. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2025 m. vasario 14 d., galimai įtarime nurodytas laikas yra tikslus, buvo nuvykęs pas savo žmoną, kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jiems būnant bute tarp jų kilo žodinis konfliktas, po ko jis labai stipriai įpykęs išėjo iš buto, priėjo prie lifto durų, joms prasivėrus įėjo į patį liftą ir vieną kartą dešine koja spyrė į lifto vidinę sieną, o būtent lifto mygtukų skydelį. Po spyrio iš lifto iškart išėjo. Nurodo, kad labai gailisi dėl savo poelgio, pasielgė impulsyviai, neapgalvojęs savo veiksmų ir jų pasekmių. Yra pasiryžęs atlyginti padarytą žalą dėl apgadinto lifto, tačiau tai galėtų įsipareigoti padaryti per tam tikrą laiką. Savo veiksmus vertina negatyviai, ateityje ketina pasitaisyti, jog tokie veiksmai nepasikartotų. Priklausomybių ligų centruose negydytas, į įskaitą neįtrauktas. Psichiatriniu gydymu gydytas nebuvo, į įskaitą nėra įtrauktas (el. b. l. 95-98).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 21 d. liudytoja apklausta J. V. parodė, kad 2025 m. vasario mėnesį paskambino gyventoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), šiuo metu daugiau negali duomenų nurodyti, nes reikia pasitikslinti, jeigu tyrimo eigoje duomenų prireiks, galės pateikti ir pasakė, kad lifto kabinoje, lifto valdymo mygtukai yra sugadinti. Ji paskambino į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kuri prižiūri (duomenys neskelbtini), esančius liftus ir paprašė, kad asmenys peržiūrėtų vaizdo įrašus iš lifto kabinos, kadangi lifte yra vaizdo kamera. Po keleto dienų laikotarpio iš „(duomenys neskelbtini)“ gavo vaizdo įrašą, kuriame yra fiksuojamas vaizdas kaip atsidaro lifto kabina, į ją įeina vyras ir dešine koja spiria į lifto valdymo skydelį ir išeina iš lifto kabinos. Pamačius šį vaizdo įrašą, socialiniame tinkle „Facebook“ ieškojo šio asmens. Asmens ieškojo pagal peržiūrėto vaizdo įrašo medžiagą. Per keletą dienų, socialinio tinklo „Facebook“ pagalba, nusistatė, kad asmuo apgadinęs lifto valdymo skydelį yra I. Š. Atlikus lifto valdymo skydelio apžiūra, buvo nustatyta, kad yra padaryti šie sugadinimai: neveikia lifto uždarymo, atidarymo mygtukai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ administravimo pastatui padaryta žala 525,80 Eur + PVM (el. b. l. 49-52).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotosios atstovės S. S. 2025 m. kovo 14 d. pareiškime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sugadintų lifto mygtukų nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Administratorius) yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas daugiabučio gyvenamojo namo adresu, (duomenys neskelbtini), unikalus pastato numeris registre (duomenys neskelbtini), administratorius. 2025 m. vasario 14 d., buvo apgadintas namo liftas – įvykio metu sulaužyti lifto mygtukai. Nustatyta, kad žalą padarė gyventojas I. Š. Pridedamas įvykio vaizdo įrašas. Administratorius patirtą žalą vertina 636,18 Eur. Atstovaudami namo savininkų interesus, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir apie jo eigą informuoti atsakingą asmenį (el. b. l. 1-4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos E. Š. 2025 m. balandžio 15 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodoma, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikdami pareiškimą dėl turto sugadinimo adresu (duomenys neskelbtini), kartu pateikė defektavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta 525,80 Eur žala be PVM. Nurodytą sumą sudaro 160,80 Eur lifto remontas ir 365 Eur detalės. Atsižvelgiant į tai, kad patirto nuostolio suma neviršija 10 MGL, t. y. patirta žala yra 441,65 Eur (365 Eur + PVM), todėl tikslinga ikiteisminį tyrimą perkvalifikuoti ir tęsti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (el. b. l. 90-92).

Įvykio vietos 2025 m. kovo 19 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas liftas, esantis (duomenys neskelbtini). Liftas randasi daugiabutyje. Į daugiabutį patenkama įvedus telefonspynės kodą ir užėjus pro rudas šarvuotas duris. Atidarius šarvuotas duris yra matomi laiptai. Jais užlipus yra patenkama į pirmo aukšto laiptinę. Laiptinės kairėje pusėje yra matoma siena už kurios yra liftas. Liftui atsidarius yra matoma kabina. Dešinėje pusėje yra matomas valdymo skydelis (el. b. l. 20-22).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų lifto vaizdo įrašų 2025 m. kovo 19 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu „Lifto sugadinimas“.mp4. Vaizdo įrašo viršutiniame dešiniajame kampe yra nurodyta data ir laikas 2025 m. vasario 14 d., 10:19:13 val. Vaizdo įrašo apatiniame kairiajame kampe yra nurodytas pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše fiksuojamas vaizdas lifto kabina. 10:19:14 val. atsidarius lifto durims į kabiną įeina vyras su barzda, ant galvos užsidėjęs oranžinės spalvos kepurę, apsirengęs juodą megztinį, per viršutinę kūno dalį persimetės juodos spalvos rankinę, užsidėjęs juodas kelnes ir juodos spalvos batus su baltos spalvos elementais. Vyras, užėjęs į kabiną, dešine koja spiria į lifto valdymo skydelį ir išeina iš lifto kabinos. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra (el. b. l. 27-29).

Numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad padaryta žala – 525,80 Eur be PVM. Nurodytą sumą sudaro 160,80 Eur lifto remontas ir 365 Eur detalės (el. b. l. 9).

I. Š. 2025 m. balandio 29 d. raštiniame įsipareigime nurodoma, kad pastarasis įsipareigojo atlyginti įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę 636,18 Eur žalą per 12 mėnesių, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 29 d., kadangi šiuo metu atlyginti tokio dydžio žalos neturi finansinės galimybės (el. b. l. 128).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – svetimo turto sunaikinimu arba sugadinimu, dėl ko turtas tampa nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Aptariamos nusikalstamos veikos dalykas – svetimas nedidelės vertės turtas. Pagal BK 190 straipsnio 2 dalį turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-60-495/2023, Nr. 2K-128-511/2022).

Kartu pabrėžtina ir tai, kad pirmiau aptarti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu pateikti parodymai, taip pat jų ir kitų įrodymų pagrindu nustatyti pastarojo įvykio metu atlikti konkliudentiniai veiksmai, patvirtina, kad I. Š. inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko, veikdamas tiesiogine tyčia – suvokė savo veiksmų ir galimai kilsiančių padarinių pobūdį ir jų norėjo.

Taigi, vadovaujantis aukščiau minėta teismų praktika, o būtent tai, kad daikto remonto išlaidos į sugadinto daikto vertę, sprendžiant veikos kvalifikavimo klausimą, neįtraukiamos, todėl atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad I. Š. inkriminuota nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Teismas, skirdamas bausmę I. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį I. Š. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad kaltinamasis nedirba. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, I. Š. teistas už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, o taip pat nusikaltimus žmogaus svekatai bei nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus viešajai tvarkai. Baustas administracine tvarka. Teismo vertinimu, I. Š. kriminalinė praeitis rodo pastarojo polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmę – areštą. Prokuroro pasiūlyta 30 parų arešto bausmės trukmė už nusikalstamos veikos numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje padarymą, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir paskiriant 20 parų arešto bausmę.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas tiek kaltinamąjį, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, ir nutaria taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, atidedant kaltinamajam I. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1, 5 dalys) be intensyvios priežiūros. Teismo nuomone, prokuroras pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi kaltinamojo nuolatinė kontrolė bei priežiūra šiuo metu netikslinga.

Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie iš esmės įtakotų I. Š. elgesį bei gyvenimo būdą: 1) pradėti dirbti arba tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas); 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas); 3) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nususiję su darbu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 7 punktas); 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas);

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinė ieškinį dėl 636,18 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Turto sugadinimo atveju žalos, kai turtą remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis yra nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ir jo funkcionalumą. Tuo tarpu sugadinto turto vertė priteisiama tik tuomet, kai turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga ir jis laikomas negrįžtamai prarastu.

Byloje nustatyta, kad turtinė žala dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto (sugadinto lifto mygtukų, t. y. 441,65 Eur su PVM (365 Eur be PVM) sugadinimo padaryta tyčiniais neteisėtais I. Š. veiksmais, todėl ši žala turi būti atlygintina. Teismas pripažįsta, kad byloje pateiktu dokumentu – „Numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)“ – visiškai pagrįstas ir turtinės žalos dėl lifto remonto dydis, todėl 194,53 Eur su PVM (160,80 Eur be PVM) remonto išlaidos taip pat visiškai priteistinos iš kaltinamojo.

Byloje aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaltinamojo I. Š. nusikalstamų veiksmų patyrė 636,18 Eur turtinę žalą. Byloje įrodyta, kad civilinio ieškovo patirta turtinė žala buvo sąlygota būtent kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų, kas patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp patirtos žalos ir nusikalstamų I. Š. veiksmų. Dėl byloje pareikšto reikalavimo atlyginti turtinę žalą ginčas nekilo. Kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko ir įsipareigojo atlyginti civilinio ieškovo patirtą turtinę žalą per 12 mėnesių, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 29 d. (el. b. l. 128). Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo 636,18 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tačiau nenustatomas turtinės žalos atlyginimo terminas, nes byloje nėra duomenų, kad su tokiu žalos atlyginimo terminu sutinka civilinis ieškovas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. balandžio 16 d. nutarimu kaltinamajam I. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 101-104). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – vaizdo įrašai, kuriuos pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje;

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

I. Š. (I. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. Š. skirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5-6 dalimis, I. Š. 20 (dvidešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant I. Š.: 1) pradėti dirbti arba tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas); 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas); 3) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. Iki 06.00 val., jeigu tai nususiję su darbu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 7 punktas); 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas);

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

I. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš I. Š. 636,18 Eur (šešis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 18 cnt) turtinės žalos atlyginimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – vaizdo įrašai, kuriuos pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje;

1. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

2. Probuojamieji privalo: atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.