- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-15
- Bylos Nr.
- 1-1041-617/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21570-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij
- Kaltinamasis
- J. Z.
- Kategorijos
J. Z. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) gimęs 1975-11-28 Rusijoje, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas – vidurinis, vedęs, dirbantis UAB „I“, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK ) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. Z. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: jis 2018-05-08 apie 16.49 val. kelyje Švenčionėliai-Švenčionys, būdamas kelių transporto priemonės vairuotoju, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvepiamame ore, jam papūtus į alkotesterį Alcotest 6810 Nr. AREN-0207, buvo nustatytos 2,24 promilės alkoholio, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi 80 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į Švenčionių miestą ir sustojo Taikos gatvėje prie namo Nr. 11, esančio Švenčionyse. Tokiais savo veiksmais J. Z. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklausta A. Z. paaiškino, kad J. Z. yra jos sūnus, jie palaiko tarpusavio šiltus, gerus santykius. J. Z. alkoholiu nepiktnaudžiauja, dirba, padeda jai. Dėl padaryto nusikaltimo jos sūnus pats jai pasipasakojo, labai dėl to išgyvena, suvokia savo netinkamo elgesio pasekmes, pažadėjo, kad daugiau taip nesielgs. Ji tiki, kad sūnus padarė tinkamas išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio. Pasitiki, kad sūnus tesės duotą pažadą ir alkoholio nevartos ir prašo teismo atleisti jos sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės, o ją paskirti sūnaus laiduotoja. Ji prižiūrės, kontroliuos, kad sūnus nevartotų alkoholio. Sūnaus automobiliu naudojosi jos anūkas, t. y. sūnaus sūnus, jie kartu atvažiuoja pas ją, atveža būtinų prekių, nuveža į ligoninę, pas medikus ir pan., nes ji toli nuo miesto gyvena.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo savo kaltės visiško pripažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta bylos medžiaga.
Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir proceso dalyviams sutikus teismas nagrinėjo bylą sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, todėl liudytojai teismo posėdyje apklausiami nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. P. paaiškino ( b. l. 22-23 ), kad 2018-05-08 apie 17.00 val. jis kartu su bendradarbiu J. M. važiavo iš darbo keliu Švenčionėliai-Švenčionys. Maždaug prie posūkio į Trūdų kaimą pastebėjo netvarkingai važiuojantį automobilį Audi 80 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Paskui šis automobilis juos aplenkė, ir jis pastebėjo akivaizdžiai neblaivų vairuotoją. Apie tai jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Jie važiavo paskui šį automobilį iki Švenčionių miesto. Šis automobilis sustojo Taikos gatvėje prie namo Nr. 11, Švenčionių m. Jis matė, kad automobilyje buvo tik vienas žmogus. Automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir bandė kažkur eiti. Atvažiavo policijos pareigūnai, ir jis parodė pareigūnams žmogų, kuris vairavo transporto priemonę Audi 80 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. M. paaiškino ( b. l. 26-28 ), kad 2018-05-08 apie 17.00 val. važiavo iš darbo keliu Švenčionėliai-Švenčionys kartu su bendradarbiu E. P.. Maždaug prie posūkio į Trūdų kaimą pastebėjo įtartinai netvarkingai važiuojantį automobilį Audi 80 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis važiavo jiems iš galo, atkreipė jo dėmesį, nes važiavo netolygiai vingiuodamas keliu. Jis su bendradarbiu važiavo automobiliu Ford Transit, valstybinio numerio neatsimena, nes automobilis, kurį jis vairavo, darbinis. Žiūrėdamas per galinio vaizdo veidrodėlį, pastebėjo, kad įtartinai jiems iš galo važiuoja automobilis, vingiuodamas keliu. Minėtas automobilis aplenkė juos, pagal automobilio važiavimą suprato, kad vairuotojas yra neblaivus. E. P. iš karto paskambino telefonu 112 ir pranešė, kad automobilį vairuoja galimai neblaivus asmuo. Su Egidijumi ( P. ) nusprendė važiuoti automobiliui Audi 80 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš paskos. Automobilis įvažiavo į Švenčionių miestą, užsuko į Taikos gatvę ir sustojo Taikos gatvėje prie namo Nr. 11 esančioje aikštelėje. Egidijus ( P. ) tuo metu dar kalbėjo su pagalbos centru 112 ir pranešė, kur automobilis sustojo. Jie ( jis su P.) sustojo apie 20-30 m atstumu nuo galimai neblaivaus vairuotojo toje pačioje aikštelėje. Matė, kad vairuotojas išlipo iš automobilio. Taip pat matė, kad automobilyje Audi 80 buvo tik vienas asmuo – vairuotojas. Išlipęs vairuotojas bandė kažkur eiti, matėsi, kad yra akivaizdžiai neblaivus – svirduliavo eidamas. Vairuotojas buvo visą laiką jo akivaizdoje. Jam matant, Audi 80 vairuotojas nieko negėrė, išlipęs iš automobilio alkoholio nevartojo. Iki pat atvažiuojant pareigūnams, jis Audi 80 vairuotojo nepaleido iš akiračio, kuris išlipęs iš automobilio tiesiog stovėjo ant šaligatvio priešais savo automobilį. Po sustojimo, maždaug per penkias minutes, atvyko pareigūnai. Atvykus pareigūnams, jis kartu su Egidijumi nurodė vyrą, kuris vairavo automobilį Audi 80 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Jis to vyriškio nepažįsta. Girdėjo, kad vyras pareigūnams sakė, jog automobilio nevairavo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. P. paaiškino ( b. l. 32-35 ), kad 2018-05-08, patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu I. K., apie 16.50 val. Švenčionių mieste gavo iškvietimą iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus ( VPK OVS ) budėtojų, kad keliu Švenčionėliai-Švenčionys važiuoja galimai neblaivus vairuotojas automobiliu Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris ką tik įvažiavo į Švenčionių miestą. Vėliau minėto skyriaus budėtojai perdavė jam informaciją, kad pranešėjas mato, kaip automobilio Audi vairuotojas sustojo prie namo Nr. 11, Taikos gatvėje, Švenčionių m. Jis nedelsiant atvyko prie aikštelės, esančios Taikos gatvėje prie 11-to namo, kur prie automobilio Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo vyriškis, kuris, iš išvaizdos buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo. Priėjus prie vyriškio, paaiškėjo, kad tai J. Z., rankose J. Z. laikė automobilio raktelius, nuo J. Z. sklido stiprus alkoholio kvapas. Automobilio Audi priekiniai žibintai buvo įjungti, atbulinės eigos žibintai taip pat degė. Palietus, variklio dangtis buvo karštas. Priėjo pranešėjai E. P. ir J. M., kurie buvo įvykio vietoje ir nurodė, kad tai jie važiavo paskui galimai neblaivaus Audi automobilio vairuotoją, ir matė, kad būtent šis vyriškis – J. Z., vairavo automobilį. J. Z. neigė vairavęs automobilį. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, J. Z. buvo nustatytas 2,24 promilių girtumas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. P. paaiškino ( b. l. 38-41), kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2018-05-08 jis dirbo šio skyriaus operatyvinėje grupėje nuo 08.00 iki 20.00 val. Apie 17.00 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus ( VPK OVS ) gavo pranešimą, kad keliu Švenčionėliai-Švenčionys važiuoja automobilis, kurio vairuotojas galimai neblaivus, o jam iš paskos važiuoja pranešėjas, kuris tiesiogiai palaiko ryšį su Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojais. Buvo išsiųstas patrulių ekipažas, kuris nuvyko nurodytu pranešėjo adresu: Taikos gatvė, prie namo Nr. 11, Švenčionys. Prie ekipažo priėjęs pranešėjas nurodė asmenį, kuris vairavo automobilį Audi 80 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis Audi 80 Avant, valstybinis NR. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nugabentas į saugojimo aikštelę UAB „Varimeda“. Automobilio vairuotojas J. Z. pristatytas į policijos komisariatą, kur jam alkotesteriu nustatytas 2,24 promilių girtumas. Vairuotojas J. Z. buvo pristatytas į VšĮ Švenčionių rajono ligoninės priėmimo skyrių tiriamajai medžiagai – kraujui, paimti, bet, dalyvaujant gydytojai V. P. ir slaugytojai Č. P. J. Z. kategoriškai atsisakė duoti kraują, tai buvo pažymėta siuntime atlikti medicininę apžiūrą, kuriame taip pat pasirašė medicinos darbuotojai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. D. paaiškino ( b. l. 44-46 ), kad J. Z. yra jo sesers vyras, palaiko santykius, bet pas jį namo adresu Taikos g. 12-3, Švenčionyse J. Z. retai atvažiuoja. Pro aikštelę, esančią Taikos gatvėje prie namo Nr. 11, jis nevažiuoja, nes kitu keliu jam reikia išvažiuoti iš aikštelės. Žino, kad J. Z. turi automobilį Audi 80, valstybinio numerio neatsimena. Paskutinį kartą jis J. Z. matė 2018-05-05 ar 2015-05-06, t. y. savaitgalį, kai buvo Svirkų kaime, Švenčionių r. sav., pas savo tėvus. Savaitgalį Svirkų kaime, Švenčionių r. sav., J. Z. sūnus Aleksandras irgi buvo, Z. buvo atvažiavę automobiliu Audi 80, automobilį vairavo Aleksandras.
Iš 2018-05-08 įvykio vietos apžiūros protokolo ( b. l. 7-17 ) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – aikštelė Taikos g. 11, Švenčionyse ir automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Iš 2018-05-08 alkotesterio Alcotest 6810 Nr. AREN-0207 parodymų ( b. l. 57 ) matyti, kad J. Z. 2018-05-08 17.08 val. nustatytas 2,24 promilės alkoholio jo iškvepiamame ore.
Iš 2018-02-15 patikros sertifikato Nr. 0801132 ( b. l. 58 ) matyti, kad alkotesterio Alcotest 6810 Nr. AREN-0207 patikra galioja iki 2018-08-15.
Iš 2018-05-08 siuntimo atlikti medicininę apžiūrą ( b. l. 56 ), matyti, kad J. Z. VšĮ Švenčionių rajono ligoninės priėmimo skyriuje kraujo mėginį duoti atsisakė.
Iš VĮ „Regitra“ pažymos ( b. l. 52 ) ir registracijos liudijimo Nr. H 545297 ( b. l. 47 ) matyti, kad automobilio Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku–valdytoju registruotas J. Z..
Nagrinėjamu atveju tai, kad kaltinamasis J. Z., būdamas neblaivus 2018-05-08, vairavo jam priklausančią transporto priemonę patvirtina liudytojų E. P. ( b. l. 22-23 ), J. M. ( b. l. 26-28 ), T. P. ( b. l. 32-33 ) ir V. P. ( b. l. 38-39 ) parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime, alkoholio matuoklio parodymai ( b. l. 57 ). Taip pat aplinkybės, vairavus transporto priemonę neblaiviam, neneigia ir pats kaltinamasis J. Z..
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Baudžiamasis įstatymas negali nustatyti ar suteikti prioritetinę reikšmę atskiroms įrodymų rūšims, nes įrodymų atitiktį įstatymo reikalavimams, jų leistinumą bei reikalavimus įrodinėjimo procesui reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas ir specialūs teisės aktai, kurie nustato tam tikrų duomenų gavimo ir įforminimo būdus bei metodus. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės ( toliau – Neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės ) patvirtintos LR Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija ). Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 ( LR sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. V-1312 redakcija kaip tik tokius būdus bei metodikas ir reglamentuoja ). Neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.3 punktas neblaivumo tikrinimą apibrėžia kaip policijos, Lietuvos saugios laivybos administracijos pareigūnų, darbdavių ar jų įgaliotų asmenų, pataisos pareigūnų, karo policininkų, krašto apsaugos sistemos institucijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų veiksmais, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, darbuotojas, vairuojantis transporto priemonę, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, darbuotojas, laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo, probacijos tarnybos prižiūrimas asmuo, asmuo, įtariamas padaręs teisės pažeidimą kariniame transporte ar karinėje teritorijoje, ar karys yra neblaivus. Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-11 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018, 10, 11 punktai ).
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių ( alkoholio matuoklių ) naudojimas. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla, įvertinęs gautų tyrimo rezultatų patikimumą ( pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2007, 2K-121-697/2018, 2K-289-895/2018 ). Taigi, alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis.
Nagrinėjamu atveju J. Z. neblaivumas buvo tikrinamas alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. AREN-0207, šiam įrenginiui 2018-02-15 atlikta metrologinė patikra galiojanti iki 2018-08-15, išduotas metrologinės patikros sertifikatas Nr. 0801132 ( b. l. 58 ). Alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. AREN-0207 kaltinamajam 2018-05-08 17 val. 08 min. nustatytas 2.24 promilės neblaivumas ( b. l. 57 ). Tai, kad J. Z. buvo akivaizdžiai neblaivus ir pavojingai manevravo vairuodamas automobilį bei svirduliavo išlipęs iš automobilio matė liudytojai J. M. ir E. P.. Policijos pareigūnai taip pat patvirtino, kad J. Z. svirduliavo, buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. J. Z. alkoholio matuokliu nustatytas 2,24 promilės alkoholio, jis alkotesterio duomenų pagrįstumo neginčijo. Apklausiamas teisme J. Z. nurodė, kad alkoholį vartojo valandą ar dvi iki jam sėdant už vairo – išgėrė butelį degtinės. Siekiant nustatyti tikslų alkoholio kiekį jo kraujyje, policijos pareigūnų pristatytas į gydymo įstaigą kraujo mėginiui paimti, J. Z. kraujo mėginį duoti atsisakė ( b. l. 56 ). Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamojo J. Z. kraujyje jam 2018-05-08 apie 16 val. 49 min. vairuojant automobilį jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, todėl kaltinamojo J. Z. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra visiškai įrodyta.
Kaltinamasis pripažino kaltę dėl nusikaltimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi, todėl teismai tai pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
2018-05-21 prašymu kaltinamasis J. Z. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ( b. l. 132 ). 2018-05-21 A. Z. prašymu ( b. l. 136 ) prašo atleisti jos sūnų J. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jos atsakomybėn be užstato vienerių metų terminui.
Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ( BK 40 straipsnio 1, 3 dalys ). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018 ), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018 ). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011 ). Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi ( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-186-942/2018 ).
J. Z. tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba UAB „I“ ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, vedęs, ir teismo vertinimu yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sąlyga, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio ir, teismo nuomonė, pagrindas tokiam vertinimui šioje byloje yra.
Kaip minėta, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ( BK 40 straipsnio 3 dalis ). Asmuo, pateikęs prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės A. Z. yra kaltinamojo motina. A. Z. teista ir bausta administracine tvarka nebuvo, yra senatvės pensininkė. A. Z. apklausta teismo posėdyje paaiškino, kad jos sūnus J. Z. su ja nuolat bendrauja, jie palaiko gerus, šiltus santykius, ji gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui, nes sūnus įsiklauso į jos nuomonę. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad A. Z. asmeninės savybės, gyvenimo būdas bei tarpusavio santykiai su kaltinamuoju leis daryti teigiamą įtaką J. Z..
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį J. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį motinos A. Z. atsakomybei. Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį ir mastą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę, laiduotojos asmenybę bei daro išvadą, jog laidavimas 2 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam. Atleidus J. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės jam taikomos baudžiamojo poveikio priemonės ( BK 67 straipsnis ).
J. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Pagal teismų praktiką, draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016 ). Nors kaltinamasis J. Z. neturi teisės vairuoti transporto priemones, esant nurodytai teismų praktikai, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise.
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 ). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra ( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018 ).
BK 72 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai ( turtas ), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas ( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-699/2018 ). BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamoji atsakomybė nustatyta už veikos padarymą: vairavimą apsvaigus, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Minėta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Būtent kaltininko veiksmuose esanti tiesioginė tyčia, jo pasirinkimas veikti nusikalstamai lemia tai, kad automobilis, vairuojamas neblaivaus asmens, tampa šio nusikaltimo padarymo priemone. Asmuo, kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sėda vairuoti automobilį, suvokia savo veiksmų pavojingumą, priešingumą teisei ir automobilį tiesiogiai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Taip automobilis tampa nusikaltimo padarymo priemone ( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136-699/2018 ).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. Z. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus ir tokiu būdu tiesiogiai panaudojo automobilį darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, todėl skiriama nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomo pas J. Z., konfiskavimas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – ir BPK ) 103 straipsnio 5 ir 6 dalis numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Už kaltinamojo vairuoto automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą iš įvykio vietos ir saugojimą Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 18,02 € dydžio išlaidas. Esant tokioms aplinkybėms, 18,02 € dydžio išlaidas, susijusias su šios transporto priemonės, kuri buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, priverstiniu nuvežimu bei saugojimu, teismas pripažįsta proceso išlaidomis ir priteisia iš J. Z..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305 straipsnio 2, 4 dalimis, 307 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
J. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir remiantis BK 40 straipsniu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant kaltinamąjį laiduotojai A. Z.. Laidavimo terminą nustatyti 2 metus.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Skirti J. Z. baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti jam 2 ( dvejus ) metus vairuoti visų rūšių transporto priemones; turto konfiskavimą – konfiskuoti J. Z. priklausantį automobilį Audi 80 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą pas J. Z..
Priteisti iš J. Z. 18,02 € ( aštuoniolika € 02 ct ) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
J. Z. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.