- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- e2A-124-370/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01864-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1063-661/2020 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl 2019 m. lapkričio 12 d. Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. M. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2019 m. lapkričio 12 d. Lietuvos advokatūros advokatų tarybos (toliau – Advokatų taryba) sprendimą „Dėl atsisakymo įrašyti L. M. į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą“ Nr. 967 (toliau – sprendimas), įpareigoti Lietuvos advokatūros advokatų tarybą įrašyti L. M. į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis atitinka visus Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 35 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus asmeniui, todėl ginčija Advokatų tarybos sprendimą, kuriame konstatuota, jog ieškovas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo.
3. Ieškovas pažymėjo, kad sprendime esanti išvada, susijusi su jo reputacijos vertinimu, dėl jo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir aplinkybių (įvykių iki 2018 m. sausio 1 d.), yra neteisėta ir negalioja, nes, vadovaujantis 2017 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu Nr. XIII-879, šio įstatymo 8 straipsnio 3 ir 6 punktų nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai šiuose punktuose nurodytos aplinkybės atsirado po įstatymo įsigaliojimo (po 2018 m. sausio 1 d.).
4. Ieškovo vertinimu, sprendimo argumentas, susijęs su viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „ADVOC LT“ veikla, kuriai vadovauja ieškovas, taip pat negali būti laikomas pagrįstu pagrindu netenkinti ieškovo prašymo įrašyti jį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą. Ieškovas nesutinka, kad jo vadovaujama VšĮ „ADVOC LT“ klaidina visuomenę dėl galbūt teikiamų advokato paslaugų. Minėtos įstaigos internetinėje svetainėje nėra nurodyta, kad bus teikiamos advokato paslaugos, o pats žodis „ADVOC“ yra susijęs su žodžio „advocatio“ reikšme – „tas, kuris teikia teisinę pagalbą“. VšĮ „ADVOC LT“ įsteigta tenkinti viešuosius interesus, teikiant teisinę pagalbą ir ginant asmenis, kurių teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti.
5. Ieškovas atkreipė dėmesį, jog laikinai išbrauktų iš advokatų / advokatų padėjėjų asmenų teisė vykdyti teisines paslaugas pripažįstama ir teismų praktikoje (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-360/2012). Ieškovas, net ir nebūdamas advokatu, turi teisę ir toliau teikti atlygintinas teisines paslaugas, įsteigti įmonę, teikiančią minėto pobūdžio paslaugas, įdarbinti joje darbuotojus, nuomotis patalpas, reikalingas ūkinei – komercinei veiklai, susijusiai su teisinių paslaugų teikimu, vykdyti bei atlikti kitus veiksmus.
Šalies argumentai
6. Ieškovo teigimu, 2019 m. lapkričio 12 d. posėdyje ginčijamas sprendimas buvo priimtas jo nepakvietus ir ieškovui nedalyvaujant, tokiu būdu pažeidžiant ieškovo teises būti išklausytam ir teikti paaiškinimus.
Atsiliepimas
7. Atsakovė Lietuvos advokatūra atsiliepime į ieškinį, su juo nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad, vadovaujantis Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vienas privalomų reikalavimų asmenims, siekiantiems tapti advokato padėjėju, yra nepriekaištingos reputacijos pagal Advokatūros įstatymo 8 straipsnį turėjimas. Nepaisant to, kad ieškovas nuosprendžiu paskirtą bausmę įvykdė (baudą sumokėjo) 2016 m. sausio 13 d. ir po trijų metų (nuo 2019 m. sausio 13 d.) jo teistumas laikomas išnykusiu, savaime ši aplinkybė nerodo, kad ieškovas atgavo nepriekaištingą reputaciją.
8. Atsakovė pažymėjo, kad įsiteisėjusiuose nuosprendyje ir nutartyje aprašytos ieškovo nusikaltimo padarymo aplinkybės patvirtino, jog nusikalstami veiksmai buvo susiję su teisinių paslaugų teikimu (suklastotas paskolos sutartis ieškovas pasirašė atstovavimo sutarties tarp LONDIMEX LLP ir L. M. pagrindu). Ieškovas advokato padėjėjo veiklą panaudojo nusikalstamai veiklai vykdyti. Nusikalstamą veiką ieškovas padarė savanaudiškais tikslais, nes jam už paskolos sutarčių suklastojimą buvo sumokėta apie 5 000 Lt, o pažįstamam žmogui buvo paliktas 7 000 Lt užstatas, kuris turėjo atitekti ieškovui, jeigu Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT) pripažins jo surašytas sutartis, kaip jo kliento pajamas patvirtinančius / pateisinančius dokumentus. Atsakovės teigimu, ieškovas neįrodė, kad šios priežastys dėl nepriekaištingos reputacijos vertinimo būtų išnykusios. Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, kad ieškovas, veikdamas kaip VšĮ „ADVOC LT“ direktorius, klaidino visuomenę, sudarydamas įspūdį, jog bus teikiamos advokato teisinės paslaugos (atstovavimas klientams visų instancijų teismuose), nors jo vadovaujama viešoji įstaiga nėra advokatų profesinė bendrija, o jis pats neturi teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs advokato statuso. Atitinkamai, atsakovės vertinimu, ieškovas neįrodė, kad įvyko jo, kaip advokato padėjėjo, reabilitacija. Priešingai, ieškovo veikla, teikiant atstovavimo paslaugas per VšĮ „ADVOC LT“, patvirtina, jog jis nepadarė jokių išvadų dėl apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, nes, būdamas teistas, ir toliau dalyvavo teisingumo įgyvendinimo procese.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovo L. M. ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo L. M. atsakovei Lietuvos Advokatūrai 1 060 Eur bylinėjimosi išlaidas.
10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos advokatūra, kaip subjektas, įgyvendinantis advokatų savivaldą ir vienijantis visus advokatus, turi ne tik teisę, bet ir pareigą užtikrinti, kad praktikuojantys advokatai, advokatų padėjėjai atitiktų profesijos atstovams keliamus aukštus standartus, kad nekiltų abejonių dėl asmens, užsiimančio advokato, advokato padėjėjo praktika, reputacijos nepriekaištingumo ir veiklos teisėtumo, nebūtų sudarytos sąlygos interesų konfliktui. Atitinkamai teismas sprendė, kad nagrinėdama ieškovo prašymą įrašyti jį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, Advokatų taryba pagrįstai atsižvelgė į tai, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-795/2015 L. M. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam baudą 100 MGL (3 800 Eur) dydžio baudą. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-334-360/2015 nutarė nuteistojo L. M. apeliacinį skundą atmesti. Teismas pritarė, kad aplinkybė, jog ieškovas buvo teistas už nusikaltimą, tiesiogiai susijusį su jo kaip advokato padėjėjo vykdoma veikla, neabejotinai diskreditavo advokatų bei advokato padėjėjų profesinį įvaizdį.
11. Teismas konstatavo, kad atsakovė padarė tinkamas išvadas, jog ieškovui įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, pagal šią teisės normą ieškovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, net atsižvelgus į Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 2 punktą, kuris apibrėžia terminus – trejus metus kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip trejus metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos. Nors ieškovas nuosprendžiu paskirtą bausmę įvykdė (baudą sumokėjo) 2016 m. sausio 13 d. ir po 2019 m. sausio 13 d. jo teistumas laikomas išnykusiu, teismo vertinimu, savaime ši aplinkybė nerodo, kad ieškovas atgavo nepriekaištingą reputaciją.
12. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju vertinant, ar po teistumo išnykimo ieškovas atgavo nepriekaištingą reputaciją, atsakovė pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovo atlikti nusikalstami veiksmai buvo susiję su teisinių paslaugų teikimu (suklastotas paskolos sutartis ieškovas pasirašė atstovavimo sutarties tarp LONDIMEX LLP ir L. M. pagrindu), kad nusikalstamą veiką ieškovas padarė savanaudiškais tikslais (jam už nusikalstamų veiksmų atlikimą buvo sumokėta) bei į tai, kad ieškovas, veikdamas kaip VšĮ „ADVOC LT“ direktorius, klaidino visuomenę, sudarydamas įspūdį, dėl teikiamų advokato teisinių paslaugų (atstovavimas klientams visų instancijų teismuose), nors jo vadovaujama viešoji įstaiga nebuvo advokatų profesinė bendrija, o jis pats neturi teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs advokato statuso.
13. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovo teistumas išnyko 2019 m. sausio 13 d., konstatavo, kad Advokatų taryba, netenkindama ieškovo prašymo pagrįstai rėmėsi Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 punktu, įsigaliojusiu nuo 2018 m. sausio 1 d.
14. Teismas iš ieškovo pateikto bylų, kuriose jis dalyvavo ar dalyvauja, sąrašo nustatė, jog jis, turėdamas teistumą, iki jo išnykimo (t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 13 d.) dalyvavo teisingumo įgyvendinimo procese net 98 bylose, įskaitant apeliacinės instancijos teismuose, kai pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį advokato padėjėjas tokiomis aplinkybėmis neturėtų teisės atstovauti asmenų apeliacinės instancijos teisme. Teismo vertinimu, ši aplinkybė pagrindė tiek ieškovo nepriekaištingos reputacijos neatgavimą po jo nuteisimo, tiek patvirtino, kad ieškovas neatitinka asmeniui, kuris verčiasi advokato veikla, taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Lietuvos advokatų etikos kodekse, nes tokiu elgesiu jis nesaugojo advokato profesinės garbės, elgėsi nesąžiningai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Ieškovas L. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą ir jo ieškinio reikalavimus tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje, nes viešai nagrinėjant bylą gali būti atskleista ieškovo procesinę paslaptį sudaranti informacija. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovo teismo posėdžio metu nurodytų argumentų, susijusių su draudimu bausti antrą kartą už tą pačią veiką, bei su atsakovės negalėjimu vertinti jo reputacijos, remiantis iki 2018 m. sausio 1 d. buvusiais įvykiais.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Teismas sprendimą atmesti ieškovo ieškinį argumentavo ginčo sprendime nenurodytais motyvais. Pirmosios instancijos teismas vertino baudžiamosios bylos duomenis, kurie nebuvo jo ginčijamo sprendimo dalis, bei nurodė naujus motyvus, kurių sprendimą priimdama atsakovė nevertino. Tokiu būdu teismas nepagrįstai peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir skundžiamame sprendime pasisakė dėl byloje ieškinio pagrindu nenurodytų aplinkybių.
15.3. Teismas nepagrįstai peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir vertino ieškovo dalyvavimą teisingumo įgyvendinimo procese turint teistumą iki jo išnykimo (t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 13 d.). Ieškovas pažymi, kad šios aplinkybės nebuvo nurodytos skundžiamame sprendime ir nėra šios bylos dalykas. Ieškovui neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas ieškovo dalyvavimą civilinių bylų nagrinėjime, atstovaujant iš esmės vien tik juridinius asmenis, kuriuose ieškovas dirba Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, laiko nesuderinamu su Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimais. Ieškovas pažymi, kad jokie teisės aktai nedraudžia dirbti juridinį darbą įvairiuose ūkio subjektuose po nuteisimo. Be to, laikinai išbrauktų iš advokatų / advokatų padėjėjų asmenų teisė vykdyti teisines paslaugas pripažįstama ir teismų praktikoje. Atitinkamai ieškovas pirmosios instancijos teismo išvadą, susijusią su jo netinkamu elgesiu po nuteisimo teikiant juridines paslaugas, vertina kaip neteisėtą.
15.4. Teismo išvada, kad ieškovo elgesys yra nesuderinamas su sąžiningumu, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis dėl to, kad jis, veikdamas kaip VšĮ „ADVOC LT“ direktorius, klaidina visuomenę, sudarydamas įspūdį, jog bus teikiamos advokato teisinės paslaugos, yra nepagrįsta. Atsakovė nepagrindė sprendime nurodytos šios aplinkybės, o ieškovas pateikė tokio vertinimo nepagrįstumą patvirtinančius įrodymus, kadangi atstovavimas klientams visų instancijų teismuose yra numatytas VšĮ „ADVOC LT“ įstatuose ir gali būti teikiamas teismuose vadovaujantis CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis. Atsakovė neturi teisės kištis į jai nepavaldžių ūkio subjektų veiklą, nepagrįstai ieškovo vadovaujamą įstaigą laiko konkurente, reikšdama ieškovui pretenzijas dėl įstaigos pavadinimo. Ieškovo vertinimu, tai yra tikrosios priežastys, lėmusios atsakovės nepalankius sprendimus.
15.5. Ieškovo vertinimu, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, turi nustatyti: 1) kokia buvo pažeidimų, dėl kurių advokatas buvo pašalintas prigimtis; 2) kokios asmeninės, šeimyninės ar kitokios charakteristikos turėjo įtakos padaryti pažeidimą, ar šios priežastys yra išnykusios; 3) kaip asmuo elgėsi pašalinimo metu; 4) ar įvyko asmens, kaip advokato, reabilitacija; 5) ar pakankama jo kompetencija. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokių klausimų byloje nesprendė.
Atsiliepimas
16. Atsakovė Lietuvos advokatūra atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nors ieškovas nuosprendžiu paskirtą bausmę įvykdė (baudą sumokėjo) 2016 m. sausio 13 d. ir po 2019 m. sausio 13 d. jo teistumas laikomas išnykusiu, savaime ši aplinkybė nerodo, kad ieškovas po 2019 m. sausio 13 d. atgavo nepriekaištingą reputaciją. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrįstai grindė, be kita ko ir Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 2 punkte nustatytais terminų apibrėžimais.
16.2. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, sua sponte (savo iniciatyva) nustato, ar praėjo pakankamai laiko tam, kad būtų galima vertinti reabilitaciją, prieš tai nustatęs: 1) kokia buvo pažeidimų, dėl kurių advokatas buvo pašalintas prigimtis; 2) kokios asmeninės, šeimyninės ar kitokios charakteristikos turėjo įtakos padaryti pažeidimą, ar šios priežastys yra išnykusios; 3) kaip asmuo elgėsi pašalinimo metu; 4) ar įvyko asmens, kaip advokato, reabilitacija; 5) ar pakankama jo kompetencija. Atsižvelgiant į tai teismas, vertindamas, ar ieškovas atgavo nepriekaištingą reputaciją, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad įsiteisėjusiuose nuosprendyje ir nutartyje aprašytos nusikaltimo padarymo aplinkybės rodo, jog nusikalstami veiksmai buvo susiję su teisinių paslaugų teikimu ir kad nusikalstamą veiką ieškovas padarė savanaudiškais tikslais.
16.3. Advokatų taryba, vertindama ieškovo reputaciją, taip pat atsižvelgė į ieškovo padarytą nusikalstamą veiką. Aplinkybė, kad sprendime nebuvo nurodytos visos baudžiamosios bylos aplinkybės, ne tik nereiškia, jog teismas, vertindamas ieškovo nepriekaištingos reputacijos atgavimą, negalėjo įvertinti tokios aplinkybės, bet priešingai, kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nagrinėjant tokio pobūdžio bylą, teismas turėjo pareigą ją vertinti, kadangi tai yra viena iš nustatinėtinų aplinkybių tokio pobūdžio bylose. Vienas iš vertinamųjų reabilitacijos kriterijų būtent ir yra pažeidimo, dėl kurio asmuo buvo pašalintas iš advokatų / advokatų padėjėjų prigimtis, taip pat priežastys, lėmusios pažeidimo padarymą ir jų išnykimas.
16.4. Sprendime pagrįstai buvo taikyta Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 punktas, nes ieškovo teistumas išnyko 2019 m. sausio 13 d., t. y. jau galiojant šiai teisės normai.
16.5. Atsakovė pažymi, kad ieškovo visuomenės klaidinimas pasireiškia tuo, jog VšĮ „ADVOC LT“ interneto svetainėje nenurodyta, jog įstaiga, kuriai vadovauja ieškovas, teikia paslaugas tik savo dalyviams (įstaigos dalininkams) ir tik neatlygintinai, nors tai yra esminės sąlygos atstovavimui teisme pagal pavedimą CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Ši esminė informacija teisinių paslaugų gavėjams yra nutylėta. Be to, teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad VšĮ „ADVOC LT“ teisines paslaugas teikia už atlyginimą. Tai patvirtina, kad ieškovo vadovaujamos įstaigos atstovavimo teisme veikla neatitinka esminės sąlygos pagal pavedimą CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu – neatlygintinumo. Be to, visuomenės klaidinimą dėl ieškovo vadovaujamos įstaigos teikiamų paslaugų patvirtina naudojamas šio juridinio asmens pavadinimas ir domeno vardas, nes jis sudaro prielaidas klientams tikėtis, kad teisines paslaugas teikia ne viešoji įstaiga, bet advokatai.
16.6. Ieškovo atstovavimas bylose, pasinaudojant VšĮ „ADVOC LT“, teismų ne kartą buvo pripažintas kaip neteisėtas, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ši aplinkybė taip pat pagrindžia ieškovo nepriekaištingos reputacijos neatgavimą po jo nuteisimo, neatitinka asmeniui, kuris verčiasi advokato veikla, taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Lietuvos advokatų etikos kodekse, nes nesaugo advokato profesinės garbės, elgiasi nesąžiningai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Bylos faktinės aplinkybės
18. Ieškovas Advokatų tarybos 2006 m. kovo 23 d. sprendimu buvo įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą padėjėjo praktiką atlikti nuo 2006 m. kovo 24 d. pas advokatą J. A..
19. Advokatų taryba 2013 m. balandžio 4 d. sprendimu, atsižvelgdama į tai, kad ieškovui buvo pareikšti įtarimai nusikalstamų veikų padarymu, nusprendė nuo 2013 m. balandžio 4 d. laikinai išbraukti ieškovą iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
20. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-795/2015 ieškovą pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam baudą 100 MGL (3 800 Eur). Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė. Teismai nustatė, kad ieškovas suklastojo dokumentus, rašytine forma sudarytus aktus, įtvirtinančius juridinę reikšmę turinčią informaciją, t. y., kad ieškovas 2011-2012 metais Klaipėdos mieste, veikdamas bendrininkų grupėje, pagamino, atspausdino ir pasirašė netikrus dokumentus – 2009 m. kovo 1 d. ir 2010 m. vasario 1 d. paskolos sutartis, pagal kurias neva užsienyje veikianti įmonė, atstovaujama ieškovo, skolino 450 000 Eur asmeniui, kuris šiuos dokumentus panaudojo, pateikdamas juos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybai, tyrusiai Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. gegužės 20 d. pranešimą apie minėto asmens mokestinį tyrimą.
21. Advokatų taryba, konstatavusi, kad dėl nuteisimo išnyko Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta sąlyga ieškovo buvimui būti įrašytam Lietuvos advokatų padėjėjų sąraše, 2016 m. sausio 14 d. nusprendė išbraukti ieškovą iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.
22. 2019 m. sausio 13 d. išnykus ieškovo teisnumui, jis kreipėsi į Lietuvos advokatūrą su prašymu įrašyti jį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą. Advokatų taryba 2019 m. balandžio 3 d. nusprendė netenkinti ieškovo prašymo įrašyti jį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, kadangi jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, numatyto Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
23. 2019 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į Lietuvos advokatūrą su prašymu įrašyti jį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą.
24. Advokatų taryba 2019 m. rugpjūčio 27 d. posėdyje, kuriame ieškovui buvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl prašymo bei atsakyti į Advokatų tarybos narių klausimus, nusprendė ieškovo prašymo įrašyti jį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą svarstymą atidėti ir paprašė pateikti informaciją, kokiomis aplinkybėmis jis grindžia savo nepriekaištingą reputaciją.
25. 2019 m. lapkričio 4 d. ieškovas pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo sprendimui dėl įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą priimti, kuriame jis išsamiai išdėstė savo poziciją dėl nepriekaištingos reputacijos. Kartu pateikė papildomus dokumentus – bylų sąrašą, charakteristiką, kvalifikacijos kėlimo duomenis ir pan.
26. Advokatų taryba 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu „Dėl atsisakymo įrašyti L. M. į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą“ Nr. 967 nusprendė netenkinti ieškovo prašymo įrašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, kadangi jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo .
Dėl ieškovo prašymo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje
27. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti rašytinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje, nes viešai nagrinėjant bylą gali būti atskleista ieškovo procesinę paslaptį sudaranti informacija.
28. CPK 9 straipsnyje dalyje numatyta, jog visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį arba kai teismas imasi priemonių šalims sutaikyti (1 dalis). Uždarame teismo posėdyje gali būti dalyvaujantys byloje asmenys, o reikiamais atvejais – ir liudytojai, vertėjai bei ekspertai (2 dalis). Uždarame teismo posėdyje byla nagrinėjama laikantis visų proceso taisyklių. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis paskelbiama viešai, išskyrus bylas dėl įvaikinimo ir bylas dėl vaiko globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo (3 dalis).
29. Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę, profesinę ar komercinę paslaptį.“
30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tokio pagrindo, kaip rengti uždarą posėdį dėl procesinės paslapties neatskleidimo, įstatyme nėra numatyta. Jeigu pareiškėjas, formuodamas prašymą teismui, atliko rašymo apsirinkimą ir prašymas pareikštas dėl jo profesinės paslapties neatskleidimo, atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis (CPK 321 straipsnio 1 dalis), į rašytinį teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti klausimo dėl posėdžio uždarumo, nes toks posėdis gali būti rengiamas tuomet, kai jis yra žodinis. Apeliantas tokio prašymo, kaip pripažinti visą ar dalį bylos medžiagos nevieša, nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas rengti uždarą rašytinį teismo posėdį netenkinamas.
Dėl baudimo antrą kartą bei atsakovės negalėjimo vertinti ieškovo reputacijos vadovaujantis Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 punktu
31. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl jo teismo posėdžio metu nurodytų argumentų, susijusių su draudimu bausti antrą kartą už tą pačią veiką bei su atsakovės negalėjimu vertinti jo reputacijos, remdamasi iki 2018 m. sausio 1 d. buvusiais įvykiais.
32. Ieškovas ginčija Advokatų tarybos 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą, kuriame konstatuota, kad ieškovas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo ir dėl to atsisakyta įrašyti ieškovą į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą.
33. Dėl ieškovo argumentų, kad, atsisakius įrašyti L. M. į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, jis yra baudžiamas antrą kartą, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo teisė būti įrašytam į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą nėra absoliuti. Advokatui, kaip asmeniui dalyvaujančiam teisingumo įgyvendinimo procese, yra taikomi atitinkami elgesio ir reputacijos reikalavimai, nustatyti tiek advokatūros veiklą reguliuojančiuose įstatymuose, tiek ir profesinės etikos taisyklėse.
34. Lietuvos advokatūros viena iš funkcijų yra įgyvendinti advokatų savivaldą ir vienyti visus advokatus (Advokatūros įstatymo 56 straipsnis), atitinkamai jai kyla pareiga užtikrinti, kad praktikuojantys advokatai, advokatų padėjėjai atitiktų jų profesijos atstovams keliamus aukštus standartus ir nepriekaištinga reputacija yra to sudedamoji dalis. Todėl Lietuvos advokatūros valdymo organui (Advokatų tarybai), apsvarsčius ieškovo prašymą ir priėmus nepalankų sprendimą jo atžvilgiu, jis negali būti prilyginamas ieškovo baudimui antrą kartą, nes šiuo veiksmu jam nėra taikoma bausmė, tačiau nesuteikiamos atitinkamos teisės ir pareigos, kuriomis gali disponuoti tik atitinkamus profesinius ir reputacijos kriterijus atitinkantys asmenys.
35. Ieškovas teigia, kad atsakovė negalėjo vertinti ieškovo reputacijos, remdamasi iki 2018 m. sausio 1 d. buvusiais įvykiais. Nustatyta, jog ieškovas pateikė prašymą po 2019 m. sausio 13 d. (po teistumo išnykimo) ir Advokatų taryba 2019 m. balandžio 3 d. nusprendė netenkinti ieškovo prašymo įrašyti jį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, kadangi jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, numatyto Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas šio sprendimo neskundė. 2019 m. rugpjūčio 14 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į Lietuvos advokatūrą su prašymu įrašyti jį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą. Advokatų taryba 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu „Dėl atsisakymo įrašyti L. M. į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą“ Nr. 967 nusprendė netenkinti ieškovo prašymo įrašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, kadangi jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo.
36. Nesutiktina su ieškovo argumentais, kad Advokatų taryba, vertindama 2019 m. rugpjūčio 14 d. ieškovo prašymą, neturėjo teisės atsižvelgti ir vertinti jo veiksmų, atliktų anksčiau nei 2018 m. sausio 1 d. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad Advokatų taryba taikė Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 punktą (įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 d.), nes ieškovo teistumas išnyko tik 2019 m. sausio 13 d., t. y. po Advokatūros įstatymo pakeitimų. Ieškovas teigia, kad vadovaujantis 2017 m. gruodžio 12 d. įstatymu Nr. XIII-879, Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 3 ir 6 punktų nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai tuose punktuose nurodytos aplinkybės atsirado po įstatymo Nr. XIII-879 įsigaliojimo. Teisėjų kolegija su tokiomis aplinkybėmis nesutinka. Kaip jau nustatyta, ieškovo teistumas išnyko 2019 m. sausio 13 d., t. y. po 2018 m. sausio mėn. jis vis dar egzistavo, todėl Advokatų taryba, vertindama ieškovo reputacijos reabilitaciją, turėjo teisę ir taikyti Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 6 punktą.
Dėl ieškovo argumentų susijusių su teismo bylos ribų peržengimo
37. Ieškovas pažymi, kad teismas sprendimą atmesti ieškovo ieškinį argumentavo sprendime nenurodytais motyvais, vertino baudžiamosios bylos duomenis, kurie nebuvo jo skundžiamo sprendimo dalis, nurodė naujus motyvus ir tokiu būdu peržengė bylos ribas.
38. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad teismas, nagrinėdamas tokią bylą, turi vadovautis ne tik ginčijamame sprendime nurodytais motyvais, tačiau ir nustatyti: 1) kokia buvo pažeidimų, dėl kurių asmuo buvo pašalintas iš advokatų padėjėjų sąrašo prigimtis; 2) kokios asmeninės, šeimyninės ar kitokios charakteristikos turėjo įtakos padaryti pažeidimą, ar šios priežastys yra išnykusios; 3) kaip asmuo elgėsi pašalinimo metu; 4) ar įvyko asmens reabilitacija; 5) ar pakankama jo kompetencija. Tokia pozicija yra išaiškinta kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2001). Norintis susigrąžinti advokato teisinį statusą asmuo turi pateikti pagrįstų įrodymų ir įrodyti, kad įvyko jo, kaip advokato, reabilitacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80/2009).
39. Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vienas privalomų reikalavimų asmenims, siekiantiems tapti advokato padėjėju, yra nepriekaištingos reputacijos pagal Advokatūros įstatymo 8 straipsnį turėjimas. Advokatūros įstatymo 8 straipsnyje numatyta, kad pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, jeigu jis: yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip ketverius metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos (1 punktas); yra teistas už kitą, negu nurodyta šio straipsnio 1 punkte, tyčinį nusikaltimą, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip trejus metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos (2 punktas); neatitinka asmeniui, kuris verčiasi advokato veikla, taikomų elgesio ir veiklos reikalavimų, nustatytų Lietuvos advokatų etikos kodekse (6 punktas).
40. Nustatyta, kad ieškovas įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, kuris laikomas nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis), t. y. ieškovas, būdamas advokato padėjėju, naudodamasis profesine padėtimi, tyčia pažeidė teisės normą, saugančią valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą, užtikrinančią normalią teisingą dokumentų apyvartą. Ieškovas nuosprendžiu jam paskirtą bausmę įvykdė 2016 m. sausio 13 d. ir nuo 2019 m. sausio 13 d. jo teistumas yra išnykęs. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teistumo išnykimas nesuponuoja nepriekaištingos reputacijos atgavimo. Pastarosios reabilitacija yra vertinama pasitelkiant atitinkamus vertinimo kriterijus.
41. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčijamu sprendimu ieškovo prašymas nebuvo patenkintas, konstatavus, kad atsižvelgus į ieškovui inkriminuoto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, jo elgesį po nusikaltimo padarymo, L. M. neatgavo nepriekaištingos reputacijos.
42. Atsižvelgiant į šios nutarties 38 punktą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo reputacijos reabilitaciją, pagrįstai atsižvelgė ne tik į paties ieškovo teiktus duomenis (bylų sąrašą, charakteristiką, kvalifikacijos kėlimo duomenis ir pan.), bet ir į ieškovo įvykdytų pažeidimų, dėl kurių jis buvo pašalintas iš teisėtų padėjėjų sąrašo, prigimtį. Kaip ir į aplinkybes, ar šiuo metu ieškovas, teikdamas juridines paslaugas klientams, elgiasi etiškai ir tinkamai žvelgiant iš advokatų padėjėjams keliamų aukštų profesinių ir etikos standartų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iš skundžiamame sprendime esančių motyvų matyti, kad Advokatų taryba, spręsdama dėl ieškovo reputacijos reabilitacijos, vertino ne tik jam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį, tačiau ir jo padarymo aplinkybes bei motyvus (nutarties 41 punktas). Todėl nesutiktina su ieškovo argumentais, kad teismas peržengė ginčo ribas, vertindamas jo atlikto nusikaltimo motyvus ar jo veiklą po nubaudimo, kadangi vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, teismas į tai turi pareigą atsižvelgti tokio pobūdžio bylose, be to, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad tai buvo vienos pagrindinių priežasčių dėl ko Advokatų taryba netenkino ieškovo prašymo jį įtraukti į advokatų padėjėjų sąrašą.
Dėl ieškovo dalyvavimo teisminiuose procesuose turint teistumą bei jo veiklos VšĮ „ADVOC LT“
43. Ieškovas teigia, kad teismas nepagrįstai vertino jo, kaip VšĮ „ADVOC LT“ direktoriaus, veiklą turint teistumą. Pažymi, kad tokia ūkinė veikla nėra uždrausta, o jo dalyvavimas teisminiuose ginčuose tik patvirtina jo kompetenciją ir žinias, o atsakovė jį vertina kaip konkurentą, todėl priima jo atžvilgiu jam nepalankius sprendimus.
44. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo elgesys yra nesuderinamas su sąžiningumu, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis, nes ieškovas, veikdamas kaip VšĮ „ADVOC LT“ direktorius, klaidino visuomenę sudarydamas įspūdį, jog bus teikiamos advokato teisinės paslaugos (atstovavimas klientams visų instancijų teismuose), nors jo vadovaujama viešoji įstaiga nėra advokatų profesinė bendrija, o jis pats neturi teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs advokato statuso, taip pat atstovavo byloje ir apeliacinėje instancijoje, nors net būdamas advokato padėjėju jis tokios teisės neturėtų.
45. Profesinių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų nesilaikymas, sudaro pagrindą asmeniui prarasti teisę turėti (suteikti jam) advokato teisinį statusą. Leidimas teisingumo įgyvendinimo procese dalyvauti bet kam, neatsižvelgiant į jo elgesį, diskredituotų teisingumo įgyvendinimo idėją, kaip tokią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 584/1999; 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1243/2000).
46. Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kuriuo vadovaujasi ieškovas, fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie neatlygintinai atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose dėl teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytais veiklos tikslais ir sritimi. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai). Pagal to paties straipsnio 2 dalies 1 punktą šie asmenys gali būti ir juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme. Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, VšĮ „ADVOC LT“ interneto svetainėje nenurodyta, jog viešoji įstaiga teikia paslaugas tik savo dalyviams (įstaigos dalininkams) ir tik neatlygintinai, nors tai yra esminės sąlygos atstovavimui teisme pagal pavedimą CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo poziciją, iš dalies nesutinka, kad ieškovo pats faktinis atstovavimas teismuose patvirtina jo netinkamą elgesį, nes jis, dirbdamas įmonėje / įstaigoje, turėdamas atitinkamą išsilavinimą ir žinias, tai gali atlikti ir pats atstovavimas nebus laikomas netinkamu elgesiu ar etikos normų pažeidimu. Tačiau, sutiktina su teismo pozicija, kad jo vadovaujamos viešosios įstaigos pavadinimas turi klaidinimo požymių ir tai patvirtina atsakovės teiktos pretenzijos ieškovui. Ieškovo įstaigos teikiamų paslaugų aprašymai bei paslaugų teikimo aplinkybių ir atlygintinumo nenurodymas taip pat sudaro prielaidas asmenų klaidinimui dėl teiktinų paslaugų ir atstovavimo pobūdžio. Atitinkamai, teisėjų kolegija sutinka tiek su atsakovės, tiek su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad toks savo veiklos pobūdžio ypatumų neatskleidimas, ją teikiant per viešąją įstaigą, kurios pavadinimas sietinas su advokato paslaugomis, pagrįstai vertintinas kaip asmens siekimas suklaidinti, kad bus teikiamos advokato paslaugos ir tai neatitinka advokatų padėjėjams taikomų etikos standartų (Advokatūros įstatymas 8 straipsnio 6 dalis).
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
48. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Apeliacinio skundo netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą turi teisę atsakovė.
50. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
51. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 1 381 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma sudaro 1 795,30 Eur (1 381 Eur x 1,3).
52. Atsakovė 2021 m. sausio 27 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pateikė duomenis, kad patyrė 400 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimo ir pateikimo teismui išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytos maksimalios už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistinos sumos, jos atsakovei yra priteistinos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Lietuvos advokatūrai (juridinio asmens kodas 300099149) 400 (keturis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.