- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-16
- Bylos Nr.
- 2-3710-674/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00286-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė (pirm.)
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- N. T.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, Valtybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių savibvaldybė
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovei R. Bardauskienei,
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui N. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė ieškinį ir prašo nustatyti vaiko R. T. gim. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina S. V., priteisti iš vaiko tėvo N. T. išlaikymą vaikui R. T. po 250,00 Eurų per mėnesį dydžio išmokomis, indeksuojant jas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2023 m. vasario 21 d., t.y. ieškinio padavimo teisme iki vaiko pilnametystės ; Išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko motinai S. V.; priteisti iš N. T. išlaikymo įsiskolinimą 2600,00 eurų dydžio už 13 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo , skaičiuojant po 200,00 Eurų per mėnesį. Nustatyti tokią N. T. bendravimo tvarką su vaiku R. T. : N. T. gali bendrauti su sūnumi R. T. kiekvieno mėnesio 1 ir 3 šeštadienį ir sekmadienį nuo 10:00 val. iki 17:00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje stebint motinai ar kitam artimam giminaičiui . Apie ketinimą bendrauti su vaiku N. T. privalo informuoti S. V. prieš vieną dieną. Abipusiu tėvų susitarimu , atsižvelgiant į vaiko interesus, tėvo bendravimo su vaiku tvarka gali būti išplėsta. Teisme ieškovė paaiškino, kad buvo sutarę su atsakovu pasirašyti taikos sutartį po praeito teismo posėdžio, advokatas parengė taikos sutartį, tačiau atsakovas atsisakė ją pasirašyti, su ja nebendrauja, jau du savaitgalius neatvažiavo pasiimti vaiko. R. T. nuo gimimo gyvena su ja. Kartu su atsakovu negyvena nuo 2022 metų birželio mėnesio. Nuo tada atsakovas jokio materialinio išlaikymo vaikui neteikia. Dėl to yra įsiskolinimas už 13 mėnesių. Įsiskolinimą ji paskaičiavo po 200 eurų per mėnesį. Atsakovas yra konfliktiškas, su juo ji nesutaria. Dėl to sutinka, kad jis vaiką išsivežtų kas antrą savaitgalį penktadienį ir parvežtų sekmadienį vakare. Jis kitą vaiką taip jau lanko , jie Vaiko teisių apsaugos skyriuje yra pasirašę tokį susitarimą, kurio iki šiol laikėsi. Ji prašo priteisti išlaikymą iš atsakovo po 250 eurų per mėnesį R., nes vaiko išlaikymui reikia apie 500 eurų per mėnesį. Šias išlaidas sudaro vaiko maitinimas, drabužiai, lavinimas, higienos reikmenys, be to vaikas turi sveikatos problemų, šleivapėdystė, blogas kraujas , dėl ko reikia pastoviai gerti geležies preparatus, geriau maitinti, be to reikalingi ortopediniai batai, kurie kainuoja virš 400 šimtų, reikia kiekvienam sezonui, o be to vaikas greitai išauga, reikia vis naujų. Be to kiekvieną mėnesį reikia vežti vaiką pas gydytoją, o kas 6 mėnesiu - į Kauno klinikas. Ji pati šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose. Jos pajamos mažos, ji negali dirbti, kol mažas vaikas. Jai vaiką išlaikyti padeda mama, pas kurią šiuo metu gyvena. Atsakovas yra darbingas, sveikatos problemų neturi, todėl turėtų labiau pasistengi ir gauti pajamų vaiko išlaikymui.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nors dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje ir apie teismo posėdžio laiką žino. Atsiliepimo nepateikė. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jis nesutinka mokėti vaiko išlaikymui prašomos 250 eurų sumos, nes jis neturi pinigų šiai pinigų sumai. Jis nesutinka, kad yra išlaikymo įsiskolinimas, nors pripažino, kad po santykių nutraukimo nėra vaikui skyręs pinigų. . Taip pat nurodė, kad jis vieną vaiką vežasi kas antrą savaitgalį pas savo mamą, tai sutinka vežtis ir antrą vaiką tuo pačiu laiku. Tuo laiku, kai vaikas yra pas jį, jis vaiką išlaiko, maitina. Dėl to mano, kad išlaikymo dydis turėtų būti mažesnis.
Atsiliepimas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajono savivaldybėje atsiliepime ir atstovė R. Bardauskienė teisme nurodė, kad tarnybos Skyriaus specialistė ir Tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, vykdydamos Teismo įpareigojimą pateikti išvadą civilinėje byloje, lankėsi ieškovės ir atsakovo gyvenamosiose vietose, patikrino nepilnamečio vaiko R. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenimo sąlygas, buitinę aplinką, bendravo su ieškove, atsakovu, rinko informaciją apie tėvų valdžios įgyvendinimą nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Tarnybos Skyriui atsakovo N. T. pozicija dėl ieškovės S. V. ieškinyje pareikštų reikalavimų nėra žinoma, atsakovas nėra pateikęs atsiliepimo civilinėje byloje. S. V. ir N. T. šeimos Tarnybos Skyriui yra žinomos. Šeimai nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. spalio 20 d. buvo taikomas atvejo vadybos procesas. 2022 m. rugpjūčio 23 d. atvejo vadybos procesas ir socialinių paslaugų teikimas šeimai atnaujintas (šiuo metu socialinės paslaugos yra teikiamos šalių gyvenamosios vietos savivaldybėse).Tarnybos Skyriuje 2022 m. buvo gauti 4 pranešimai apie galimus mažamečio R. T. pažeidimus. Vadovaujantis vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas), pagal gautus pranešimus atliktus R. T. situacijos vertinimus 1 kartą vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, tris kartus buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį bei kreiptasi pagal vaiko tėvų gyvenamąsias vietas su prašymais paskirti atvejo vadybininką ir organizuoti pagalbos suteikimą šeimai ir(ar) vaikui. Raseinių socialinių paslaugų centras 2023 m. kovo 17 d. raštu pateikė informaciją, kad nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. S. V. gyvena draugo bute, o N. T. gyveno tame pačiame name, tik pirmame aukšte. Tuo metu abu tėvai bendru sutarimu rūpinosi vaikais. 2022 m. spalio 20 d. N. T. paskambinęs socialinei darbuotojai informavo, kad pasiėmė vaikus ir išvyko su jais į Kauną, pas savo mamą. Dėl abiejų tėvų tarpusavio nesutarimų, 2022 m. spalio 21 R. T. nebuvo nuvestas paskirtam vizitui pas šeimos gydytoją dėl būtinų kraujo tyrimų. Kitą dieną S. V. nuvedė sūnų paskirtiems tyrimams, ko pasėkoje vaikas buvo stacionariai gydomas VšĮ Raseinių ligoninėje. Gydymo metu vaiką prižiūrėjo mama. Nuo 2022 m. spalio 20 d. vaikų tėvas N. T. dėl nuolatinių tarpusavio kylančių konfliktų nutraukė santykius su buvusia sugyventine ir išsikraustė gyventi į Kauną. Šiuo metu bendru sutarimu kas antrą savaitgalį N. T. vaikus pasiima iš S. V. namų. Vyras pagal galimybes ir suvokimą stengiasi palaikyti ryšį ir jais rūpintis. Su N. T. buvo bandyta susisiekti telefonu ir pabendrauti, bet vyras į telefoninius skambučius neatsako, neperskambina.S. V. šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Paslaugų teikimo laikotarpiu girtavimo atvejų neužfiksuota. Paslaugų gavėjos gyvenamoji aplinka pakankamai tvarkinga, tačiau lankantis šeimoje dažnai būna šalta, ne visada pakūrenta. Pastebima, kad klientei trūksta motinystės įgūdžių. Taip pat pastebimas stiprus S. V. nepastovumas ir atsakomybės trūkumas. Mama neatsakingai rūpinasi vaikų sveikata, vengia juos vesti pas šeimos gydytoją, kai vaikai sloguoja nuolat reikalingas paraginimas tai atlikti, taip pat priminti apie suplanuotus vizitus pas gydytojus. Mažametis R. T. VšĮ Ariogalos pirminės priežiūros sveikatos centre. Sveikatos priežiūros įstaiga 2023 m. kovo 10 d. raštu pateikė informaciją, kad R. T. motina S. V. yra informuota, kad kas mėnesį turi atvykti pas šeimoje gydytoją dėl sūnaus sveikatos patikros, vaikas stebimas dėl anemijos. Dėl atvykimo mamai tenka vis skambinti, priminti, kviesti. Dėl sūnaus R. atvykimo skiepui mamai skambinta du kartus. 2023 m. sausio mėn. išduotas R. siuntimas pas vaikų ortopedą-traumatologą, tačiau konsultacijai nenuvyko, 2023 m. vasario 20 d. išduotas pakartotinis siuntimas. Tėvas N. T. sūnaus R. sveikata šiuo metu nesidomi. Ieškovė S. V. gyvena sugyventiniui priklausančiame dviejų kambarių bute aštuonbučiame name. Bute yra du kambariai ir virtuvė. Butas apšildomas krosnimis. Apsilankymo metu namuose buvo pagal galimybes tvarkinga, vėsu. Butui reikalingas remontas. Bute yra visi reikalingi badai, buitinė technika, namų apyvokos reikmenys. Mažametis R. T. miega su motina vienoje lovoje. S. V. teigimu, sūnaus lova sulūžo, todėl sūnus su ja miega vienoje lovoje. Artimiausiu metu ji planuoja įsigyti sūnui naują lovelę. Vaikas turi žaislų, lavinamųjų priemonių. Motinos namuose mažamečiui yra sudarytos patenkinamos gyvenimo sąlygos. 2022 m. lapkričio 28 d. S. V. yra pateikusi dokumentus dėl įstojimo į eilę socialiniam būstui gauti. Ieškovė paaiškino, kad su sūnaus tėvu N. T. kartu negyvena nuo 2022 m. birželio mėnesio. Tėvas neprisideda prie sūnaus išlaikymo, nesidomi vaiko sveikata, su vaikais bendrauja. Jos gaunamos pajamos yra vaiko priežiūros išmoka, išmoka vaikams. Taip pat ją maistu remia jos tėvai, materialiai padeda sugyventinis. Atsakovas N. T. gyvena jo motinai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, kuriame 7-8 kambariai. Pastatas anksčiau priklausė Lietuvos geležinkeliams. Patalpos rekonstruotos į gyvenamuosius kambarius. Būstas su patogumais, apšildomas kietu kuru, apstatytas baldais. N. T. turi atskirą kambarį, kuriame atvykę apsistoja ir jo mažamečiai vaikai R. ir R. T.. Vaikams tėvo gyvenamojoje erdvėje atskirų lovų nėra. N. T. teigė, kad jis yra registruotas užimtumo tarnyboje. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) yra reglamentuota, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Tuo atveju, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. įtvirtinta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-513/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-454-969/2016). Tam, kad vaikas visapusiškai funkcionuotų, tėvai privalo užtikrinti palankią socialinę, psichologinę aplinką būtiną visapusiškam ir harmoningam vaiko vystymuisi, jo psichologinei raidai, požiūrio į vertybes, tinkamo gyvenimo būdo formavimui, tėvai turi tinkamai atstovauti vaiką sveikatos, ugdymo klausimais, privalo užtikrinti socialinį, fizinį, emocinį saugumą, vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, laisvę. Įstatymų leidėjas reglamentuoja lygias tėvų teises ir pareigas vaikų atžvilgiu. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Pažymėtina, kad mažametis R. T. nuo gimimo gyveno su abiem tėvais ir seserimi R. T., gimusia 2019 m. birželio 15 d., su kuria jį sieja artimas ryšys. Daugiau kaip pusę metų mažametis gyvena su motina, tėvas su vaiku bendrauja per mėnesį tik kelias dienas, vaiko sveikatos priežiūra nesidomi, išlaikymo vaikui neteikia. Įvertinus surinktą informaciją darytina išvada, jog abu tėvai vienodai myli savo vaiką, pagal savo suvokimą stengiasi juo rūpintis, tačiau tiek ieškovė, tiek atsakovas stokoja socialinių, tėvystės įgūdžių, yra nelinkę bendradarbiauti, vykdyti jiems priskirtus įpareigojimu/įsipareigojimus, tačiau vaiko motina S. V. teikiama intensyvios socialinės paslaugos, nuolat tikslinamas pagalbos planas, vertinama motinos įpareigojimų/įsipareigojimų vykdymas. Dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos .Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje pabrėžiama šeimos esmė ir paskirtis, nustatant, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų valdžios lygybė: abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). CK numatyta, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. CK 3.175 str. 2 d. įtvirtinta norma, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tarnybos Skyriaus vertinimu, vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, turėtų būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvu. Tarnybos Skyriaus vertinimu, šiuo metu byloje nėra pateikta oficialių dokumentų, dėl kurių turėtų būti ribojamas ar nustatomas minimalus vieno iš vaiko tėvų bendravimas su vaiku, su kuriuo jis negyvena, todėl ieškinyje ieškovės siūloma tėvo bendravimo su vaiku tvarka, atsižvelgiant į tai, kad šalių tarpusavio santykiai konfliktiški, nesutarimus dėl tėvo bendravimo su sūnumi yra sprendęs ir Tarnybos Skyrius, turėtų būti tikslinama, detalizuojama.
Dėl gyvenamosios vietos
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalyje, 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, tėvų susitarimu, esant ginčui - vadovaujantis vaiko interesais.
Iš bylos duomenų matyti, kad R. T. nuo gimimo gyvena su mama S. V.. Kaip matyti iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, abu tėvai myli vaiką , pas abiejų yra sudarytos sąlygos jiems gyventi , lavintis. Dėl to vaiko bendravimas su tėvu negalėtų būti ribojamas. Tačiau nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų mažamečio R. T. interesus. Su šiuo reikalavimus sutiko ir atsakovas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir šalių paaiškinimus, įvertinant tai, kad vaiko interesai yra prioritetiniai kai sprendžiami klausimai susiję su vaiku, nepilnamečio vaiko R. T. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina S. V. jos gyvenamojoje vietoje.
Dėl bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ieškinyje ji prašė nustatyti vaiko bendravimo tvarką tik vaiko namuose, dalyvaujant motinai, tačiau sutinka, kad atsakovas vaiką išsivežtų kas antrą savaitgalį penktadienį ir parvežtų sekmadienį vakare. Jis kitą vaiką taip jau lanko , jie Vaiko teisių apsaugos skyriuje yra pasirašę tokį susitarimą, kurio iki šiol laikėsi.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str. 2 d.). LR CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Be to vaikas turi turėti galimybę kreiptis bent į vieną iš tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia. Todėl maksimali bendravimo tvarka turi būti lanksti vaiko interesų tenkinimo atžvilgiu.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad vaikais rūpintis, juos auklėti ir teikti visapusišką pagalbą turi abu tėvai nepriklausomai nuo to ar jie gyvena kartu, ar skyrium, į tai, kad abiejų tėvų pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, nustatytina N. T. lanksti bendravimo tvarka su vaiku R. T., be to atsižvelgiant į vaiko interesus , vaiko ir tėvo bendravimas gali būti išplėstas. .
Dėl materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo
Ieškovė prašo iš priteisti iš vaiko tėvo N. T. išlaikymą vaikui R. T. po 250,00 Eurų per mėnesį dydžio išmokomis, indeksuojant jas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2023 m. vasario 21 d., t.y. ieškinio padavimo teisme iki vaiko pilnametystės indeksuojant Vyriausybės nustatyta ; Išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko motinai S. V.; priteisti iš N. T. išlaikymo įsiskolinimą 2600,00 eurų dydžio už 13 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo , skaičiuojant po 200,00 Eurų per mėnesį.
LR CK 3.192 straipsnis numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad šiai dienai nepilnametį vaiką išlaiko išskirtinai tik ji, nes nuo išsiskyrimo, tai yra nuo 2022 metų birželio mėnesio atsakovas vaikui išlaikymo neteikia.
Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.
Nustatyta, kad ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, dirbti negali dėl vaiko amžiaus, gauna mažas pajamas. Šiai dienai ieškovė pilnai išlaiko savo nepilnametį sūnų. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str.). Vaikų interesai yra svarbiausi, jie privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikius, teismas atsižvelgia į tai, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui. CK 3.194 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį.
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010)..
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas nedirba , sveikatos problemų neturi, darbingo amžiaus, jis yra nepilnamečio vaiko tėvas, kuris turi prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo ir dėti maksimalias pastangas, kad gautų tam lėšų, iš atsakovo priteistinas išlaikymas patenkinansiantis būtinuosius sūnaus poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi sveikatos problemų, jam reikalinga brangi specialioji avalynė, būtina pastovi gydytojų priežiūra, specialus maitinimas ir reikia pastoviai vartoti vaistus, prašomas išlaikymo dydis laikytinas optimaliu. Ieškinys dėl išlaikymo tenkintinas.
Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas jo nebeteikia, tačiau, kaip jau buvo minėta, įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
Teismas pažymi, jog tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Nors nagrinėjamu atveju ieškovas, iš karto kai vaikas pradėjo su juo gyventi nesikreipė į atsakovę, kad ji prisidėtų prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vaikui išlaikymas nebuvo reikalingas ir pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2600 Eur išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant po 200 Eur už mėnesį. Atsakovas pripažino, kad visiškai neteikė išlaikymo savo vaikui nuo santykių su ieškove pabaigos , tai yra nuo 2022m. birželio mėnesio, todėl teismo vertinimu, šis reikalavimas yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes priteistinas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimas 2 600 Eur (13 mėn. x 200 Eur) (CK 3.200 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis už materialinį išlaikymą ir kitus byloje išspręstus klausimus. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė už reikalavimą priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui yra atleistas.
Teismas patyrė 39,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 39,84 Eur šių išlaidų. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 270 straipsniu, 538 straipsnio 5 dalimi, 541 straipsniu, teismas,
nutaria:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti nepilnamečio R. T. gim. (duomenys neskelbtini)nuolatinę gyvenamąją vietą su mama S. V. a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš N. T. a.k. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui jo sūnui R. T. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) po 250,00 (du šimtus penkiasdešimt eurų ) Eurų per mėnesį dydžio išmokomis, indeksuojant jas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2023 m. vasario 21 d., t.y. ieškinio padavimo teisme iki vaiko pilnametystės.
Ši sprendimo dalis vykdoma skubiai.
Išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko motinai S. V.;
Priteisti iš N. T. išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimą R. T. 2600,00 eurų (du tūkstančius šešis šimtus eurų 00 ct) už 13 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo teisme, skaičiuojant po 200,00 eurų už mėnesį)
Nustatyti tokią N. T. bendravimo tvarką su vaiku R. T. : N. T. gali bendrauti su sūnumi R. T. kiekvieno mėnesio 1(pirmą) ir 3 (trečią) penktadienį nuo 17 val. iki sekmadienio 17 val. , pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir išsiveždamas į savo gyvenamąją vietą.
Apie ketinimą bendrauti su vaiku N. T. privalo informuoti S. V. prieš vieną dieną.
Priteisti iš N. T. a.k. (duomenys neskelbtini) ,- 168, 00 eurus (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 39,84 Eur (trisdešimt devynis eurus 84 ct) teismo turėtų pašto išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš N. T. a.k. (duomenys neskelbtini) ,-341,99 Eur (tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą 99 ct) valstybės patirtų išlaidų už S. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.