Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Rasitai Milei, dalyvaujant ieškovei A. M., jos atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, atsakovo atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovui J. M., dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė A. M. palaikė patikslintą ieškinį ir teismo posėdžio metu žodžiu patikslinusi ieškinio reikalavimus dėl 10,0800 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo padalinimo, prašė padalinti santuokoje su atsakovu J. M. įgytą nekilnojamąjį turtą, ieškovei priteisiant: 1.2400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ ataskaitą yra 1800 Eur; 0.3683 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitos paskirties, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ ataskaitą yra 3 700 Eur; Pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė pagal UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ ataskaitą yra 63 000 Eur. Ieškovei prašomo priteisti turto vertė yra 71800 Eur. Atsakovui J. M. priteisiant 10.0800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ ataskaitą yra 16 000 Eur; Butą/patalpą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32.54 kv.m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini) su priklausiniu pastatu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ ataskaitą yra 250 Eur; Butą/patalpą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 27.55 kv.m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini) su priklausiniais pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ ataskaitą yra 700 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 10800 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 3127,89 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 0.0317 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitos paskirties, pastatą – prekybos paviljoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 331.03 kv.m. bendro ploto ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė pagal UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ ataskaitą yra 48 000 Eur. Atsakovui prašomo priteisti turto vertė yra 68 077,89 Eur. Priteisti iš ieškovės atsakovui 1861,05 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį bei priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta Marijampolės civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta Šakių rajono apylinkės teismo 2006-06-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-642-443/2006. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte sutuoktiniai nurodė, kad: „šalys pareiškia, kad jokio dalintino turto neturi, viena kitai nereiškia ir ateityje nereikš jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų dėl santuokos nutraukimo ar santuokoje įgyto turto padalijimo“.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog santuokos metu ieškovė A. M. ir atsakovas J. M. įgijo:

10.0800 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties, esantį (duomenys neskelbtini) (2002-05-17 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 5998);

1.2400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties, esantį (duomenys neskelbtini) (2003-07-29 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3126);

Butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32,54 kv.m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniu pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (1998-05-04 turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. 405);

Butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 27.55 kv.m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini) (1994-03-10 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. I-513);

0.3683 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitos paskirties, esantį (duomenys neskelbtini) (1995-12-07 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P84/95-15367);

Pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 176.43 kv.m. bendro ploto, pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (1992-07-23 Miesto (rajono) valdybos potvarkis Nr. 456-v);

Negyvenamąją patalpą – parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 54.49 kv.m. bendro ploto, esančią (duomenys neskelbtini) (2000-12-17 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 5601). Iš teismui pateiktos 2008-09-30 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. GDM1-3338 matyti, jog ieškovė A. M. neįtraukė šio nekilnojamojo turto į dalintino turto balansą, kadangi jį pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 80000 Lt po santuokos nutraukimo. Ieškovė patvirtino, jog už parduotą turtą gautus pinigus pasiėmė ji, kadangi atsakovas tam neprieštaravo, be to jis buvo pardavęs šaldytuvus, išpjovęs jai priklausantį mišką.

Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija nustatyta, jog santuokos metu 1992-07-23 buvo įsteigtas juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurio 100 proc. 10800 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių vertė 3127,89 Eur (10 800 Lt), priklauso atsakovui J. M., atsakovas J. M. yra bendrovės direktorius.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog 0.0317 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitos paskirties, pastatas – prekybos paviljonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 331.03 kv.m. bendro ploto ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne šalims, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal statybos inspektoriaus pažymą 1999-02-17 Nr. 11. Šis juridinis asmuo nebuvo įtrauktas į procesą kaip byloje dalyvaujantis asmuo.

Byloje keliamas klausimas, ar nekilnojamasis turtas, kuris priklausė ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir nebuvo padalintas nutraukiant santuoką, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodant, kad dalintino turto nėra, gali būti padalintas po santuokos nutraukimo kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Santuokos nutraukimas reiškia santuokinių – asmeninių ir turtinių – teisinių santykių pasibaigimą ar pasikeitimą, pvz., padalijamas (pasidalijamas) santuokoje įgytas turtas (CK 3.59 straipsnis), išsprendžiami vaikų ir tarpusavio išlaikymo klausimai (CK 3.72, 3.193 straipsniai), pasibaigia šeimos turto teisinis režimas (CK 3.59 straipsnis, 3.86 straipsnio 1 dalis) ir kt. Teismas, nutraukdamas santuoką, toje pačioje byloje turi išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 3 dalis). Tokioje sutartyje sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės(CK 3.53 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006; 2008 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; kt.). Tai reiškia, kad, susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iš jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių. Tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iš jų) turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo (CPK 365 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso atnaujinimas civilinėje byloje galimas tik išimtiniais, įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis). CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas vėliau nei po penkerių metų nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Tai – naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, nebegali būti tenkinamas prašymas atnaujinti procesą konkrečioje byloje. Nurodytos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad, pirma, sutuoktiniams, nutraukusiems santuoką ir neišsprendusiems visų su santuokiniu turtu susijusių klausimų, yra galimybė juos išspręsti atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje; antra, tokios galimybės realus įgyvendinimas yra apribojamas civilinio proceso atnaujinimui keliamų reikalavimų. Tokiu atveju gali susiklostyti situacija, kai sutuoktinių (ar vieno) iš jų turtinė teisė liks neapginta, bus pažeisti teisės į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis), nuosavybės neliečiamumo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis), teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad gali susidaryti situacija, kai, nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas jiems nepadalijamas, pvz., kai nesąžiningi sutuoktiniai nurodo, jog bendro turto neturi, nors vėliau paaiškėja, kad tokio turto yra, ir pan. Tokiu atveju santuoka nutraukiama, o sutuoktiniams priklausantis turtas jiems nepadalijamas, tačiau jo teisinis režimas pasikeičia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015). CK 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, viena vertus, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų – ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).

Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad nutraukus santuoką ir buvusiems sutuoktiniams nepadalijus santuokoje įgyto turto, jo teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeičia į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos, kartu tai reiškia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys santuokoje nebegyvena jau beveik 10 m., jų santuoka bendru sutarimu nutraukta Šakių rajono apylinkės teismo 2006-06-29 sprendimu. Šiuo sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys nurodė, kad bendro dalintino turto neturi. Ieškovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo šalys bandė tartis dėl bendro turto padalijimo, tačiau nepavykus to padaryti, ji kreipiasi į teismą, prašydama jį padalinti kaip bendrąją jungtinę nuosavybę. Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu dispozityvumo principu teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 str. 1 d.). Teismas savo iniciatyva negali keisti faktinio ieškinio pagrindo ir ieškovo reikalavimo (ieškinio dalyko), tačiau ieškovo nurodytas ieškinio teisinis pagrindas nėra privalomas ir nevaržo teismo, sprendžiant ginčą, jį keisti ir taikyti kitą, negu nurodė ieškovas, nes teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuotina, kad nutraukus santuoką, ginčo turto teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje šalių dalys nenustatytos. Tai reiškia, kad, ieškovės teisėms ginti turi būti taikomos daiktinės teisės normos, kadangi šalys yra bendrosios dalinės nuosavybės dalyvės ir nesutaria dėl bendro turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo tvarkos. Šios bylos nagrinėjimo metu ieškovė pasisakė tik dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, ieškovės reikalavimai suformuluoti remiantis CK III knygos III dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis sutuoktinių turto teisinį režimą, ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka nutraukta 2006-06-29, ginčo šalių santykiai kvalifikuotini kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių (bendraturčių) santykiai. Laikantis šios nuostatos, ši byla negali būti priskirta šeimos kategorijos byloms, kuriose pagal CPK 376 str. teismas privalo būti aktyvus, kad užtikrintų viešojo intereso apsaugą, pirmiausia – nepilnamečių vaikų, labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, kadangi tokio intereso šioje byloje nėra. Todėl teismas, įvertinęs anksčiau nurodytus argumentus, neturi nei teisinio nei faktinio pagrindo parinkti alternatyvų teisių gynimo būdą ir nesant pareikšto reikalavimo bei nurodytų faktinių aplinkybių, išspręsti ginčą taikant CK IV knygos nuostatas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimas yra savarankiški skirtingų rūšių nuosavybės formos įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. Teismo iniciatyva atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės, nesant pareikšto ieškovės reikalavimo, būtų pažeistos CPK 265 str. 2 d. nuostatos, draudžiančios teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas. Be to atsižvelgtina ir į tai, jog ieškinio suma yra 71800 Eurų, apylinkės teismas ieškinį priėmė vadovaudamasis CPK 27 str. 1 p. numatyta išlyga, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas. Šalių ginčo santykius kvalifikavus kaip bendrąją dalinę nuosavybę ir išsprendus ieškinį, kurio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, iš esmės, būtų pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės, kiltų absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Bylos nagrinėjimo metu teismas svarstė galimybę bylą perduoti nagrinėti apygardos teismui pagal rūšinio teismingumo taisykles nepriskiriant ją prie šeimos teisinių santykių, tačiau esant pareikštiems reikalavimams, kurie kildinami iš bendrosios jungtinės nuosavybės, tikslingiau šį reikalavimą atmesti, suteikiant šalims galimybę pareikšti tinkamą ieškinį dėl disponavimo bendrąja daline nuosavybe pagal rūšinio teismingumo taisykles. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė negali pasinaudoti proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje institutu, nes praleistas penkerių metų prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad šalys turtą pasidalijo pateikdami teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo, teismo sprendimas įsiteisėjęs ir įgijo res judicata galią, todėl byla turėtų būti nutraukta, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas vertina, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo buvo nesąžiningi, nurodė klaidingus duomenis apie dalintiną turtą, jog tokio turto neturi, todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo turi res judicata galią turto režimui tik ta apimtimi, kad nutraukus santuoką pasibaigė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės režimas ir ieškovės pareikštas ieškinys nėra tapatus. Be to, atsakovo atsiliepime nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika 2010 m. gruodžio 9 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010 netaikytina, nes šioje byloje iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės.

Ieškovės prašymu 2015-02-27 nutartimi teismas atidėjo likusios dalies žyminio mokesčio 691 Eur sumokėjimą iki bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl ieškovė įpareigotina sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį.

Atmetus ieškinį, iš ieškovės į valstybės biudžetą išieškotinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 2 d.), taip pat atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 84 str., 88 str., 96 str., 270 str., Lietuvos Respublikos CK 3.88 str., 3.100 str. 4 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. M. nesumokėtą žyminio mokesčio dalį – 691 Eur (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5660).

Priteisti valstybei iš ieškovės A. M. 10,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.