Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-01-31 · Civilinė byla Nr. 2S-175-227/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-31
Bylos Nr.
2S-175-227/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Skolininkas
A. G.
Kreditorius
akcinei bendrovei „Panevėžio energija“

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-175-227/2018

Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07812-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.14; 3.3.2.4; 3.4.5.11
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 31 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios individualiosios įmonės „Finansinė konsultacija“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8925-828/2017 pagal pareiškėjos bankrutuojančios individualiosios įmonės „Finansinė konsultacija“ skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui Sauliui Ramanauskui, skolininkui A. G., išieškotojai akcinei bendrovei „Panevėžio energija“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja bankrutuojanti individuali įmonė „Finansinė konsultacija“ prašė panaikinti 2017 m. gegužės 24 d. antstolio patvarkymą Nr. S-3.5-284 dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje vykdomojoje byloje Nr. 0102/16/01178. Prašė atnaujinti terminą skundui paduoti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, kadangi apie patvarkymą pareiškėja nebuvo informuotam apie jį sužinojo tik birželio mėnesį, o apie teisingą procesinę išeitį, kaip elgtis, sužinojo tik gavusi Panevėžio apygardos teismo 2017-10-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2S-733-425/2017. Todėl 20 dienų terminas nėra praleistas, o jeigu teismas manytų priešingai, prašė jį atnaujinti. Nurodė, kad antstolis neturėjo teisės priimti ginčijamo patvarkymo, kadangi individualios įmonės „Finansinė konsultacija“ atžvilgiu pradėjus bankroto procesą ne teismo tvarka, privalėjo nebetęsti vykdymo, o sustabdyti visas jo vykdomas vykdomąsias bylas, kuriose skolininkas yra A. G., ir vykdomuosius dokumentus persiųsti bankrutuojančios individualiosios įmonės „Finansinė konsultacija“ bankroto administratoriui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis Saulius Ramanauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0102/16/01178 pagal 2016 m. balandžio 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą dėl 485,63 Eur skolos, 4,41 Eur palūkanų, 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2016 m. balandžio 29 d. (bylos iškėlimo teisme) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojo AB „Panevėžio energija“ naudai. 2017 m. gegužės 24 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-3.5-284 dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, kuris 2017-06-02 buvo patvirtintas apylinkės teismo teisėjo rezoliucija. Skolininko įmonei - pareiškėjai IĮ „Finansinė konsultacija“ - vykdoma bankroto procedūra ne teismo tvarka (vykdomoji byla Nr. 0102/16/01178).Teismas sutiko su antstoliu, kad įstatymas nenustato antstoliui pareigos perduoti vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš individualios įmonės savininko bankroto administratoriui, vykdančiam individualios įmonės bankroto procedūrą ne teismo tvarka. Pažymėjo, kad, kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, atsiranda Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje, 16 straipsnyje ir 27 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos pasekmės (13 str. 1, 5 d.), įstatymas tiesiogiai nenumato, kad, vykdant bankroto procedūrą ne teismo tvarka, atsirastų tokia pasekmė, kaip antstolio pareiga, panaši į numatytą šio įstatymo 18 straipsnyje, t.y. perduoti vykdomus vykdomuosius. Įvertino, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 632 straipsnio 1 dalies 6 punktą antstolio pareiga yra persiųsti vykdomąjį dokumentą tik teismui iškėlus bankroto bylą ir tik šią bylą nagrinėjančiam teismui, bet ne bankroto administratoriui, vykdančiam bankroto procesą ne teismo tvarka. Todėl atmetė argumentus apie ginčijamo 2017-05-24 patvarkymo neteisėtumo, grindžiant jį tuo, jog antstolis apskritai neturi teisės tęsti išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0102/16/01178, pradėjus skolininko individualiai įmonei bankroto procedūrą, vykdomą ne teismo tvarka. Nustatęs, jog antstoliui buvo pagrindas atlikti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje (areštuoti Vilniuje esantį skolininko turtą), pripažino, kad 2017-05-24 patvarkymas dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje vykdomojoje byloje Nr. 0102/16/01178 yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 591 str.).

III. Atskirojo skundo motyvai

Pareiškėja bankrutuojanti individuali įmonė „Finansinė konsultacija“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės - patenkinti jos skundą ir panaikinti antstolio 2017-05-24 patvarkymą. Pareiškėja nesutinka, kad įstatymas nenumato antstoliui pareigos perduoti vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš individualios įmonės savininko bankroto administratoriui, vykdančiam individualios įmonės bankroto procedūrų ne teismo tvarka. Teigia, kad ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymu, kurio 18 straipsnis numato antstoliui pareigą nutraukti išieškojimo veiksmus ir kuri turėtų būti taikoma ir neteisminio bankroto atveju, nors tiesiogiai įstatyme tai nenumatyta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5644- 577/2017 nutarė leisti bankrutavusios individualios įmonės „Finansinė konsultacija“ administratorei nukreipti išieškojimą į A. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Ši nutartis yra privaloma antstoliui bei pirmosios instancijos teismui. Praktika, kai A. G. priklausantį turtą pardavinėtų tiek antstolis, tiek pareiškėjos bankroto administratorius, būtų ydinga, neatitiktų kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarkos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kiti antstoliai nutraukė visas pradėtas vykdymo procedūras, bei savo žinioje turimus vykdomuosius dokumentus perdavė bankroto administratoriui. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje apeliantė atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas prašymas panaikinti 2017 m. gegužės 24 d. antstolio patvarkymą Nr. S-3.5-284 dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje vykdomojoje byloje Nr. 0102/16/01178.Byloje nustatyta, kad antstolis Saulius Ramanauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0102/16/01178 pagal 2016 m. balandžio 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą dėl 485,63 Eur skolos, 4,41 Eur palūkanų, 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2016 m. balandžio 29 d. (bylos iškėlimo teisme) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojo AB „Panevėžio energija“ naudai. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. civilinėje byloje Nr. e2-461-212/2016 įsiteisėjusia nutartimi netenkino pareiškėjos bankroto administratoriaus pareiškimo dėl baudos paskyrimo antstoliui Sauliui Ramanauskui, kuria pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymas bankroto procesui vykstant ne teismo tvarka, nenumato jokių pareigų antstoliui, antstolis vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo turi perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, bet ne administratoriui. 2017 m. gegužės 24 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-3.5-284 dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, kuris 2017-06-02 buvo patvirtintas apylinkės teismo teisėjo rezoliucija. Patvarkymu tęsiami vykdymo veiksmai kito antstolio aptarnaujamojoje teritorijoje nukreipiant išieškojimą į A. G. nuosavybės teise registruotą garažą. Apeliantė į antstolį su skundu dėl minėto patvarkymo panaikinimo kreipėsi 2017 m. spalio 9 d., t.y. nuo patvarkymo priėmimo dienos praėjus 138 dienoms. Kadangi ginčas kilęs dėl antstolio veiksmų, taikytinos CPK XXXI skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bylų dėl antstolių ir notarų veiksmų ypatumus. Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 str.), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Toks 90 dienų terminas nustatytas CPK 512 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolių veiksmų apskundimą. Šiame straipsnyje nustatytas taip pat ir atnaujinamasis 20 dienų skundo dėl antstolių veiksmų padavimo terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, kurį praleidus dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo terminui, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundą dėl antstolių veiksmų. Taigi, jeigu nuo skundžiamo antstolio veiksmo atlikimo praėjo daugiau kaip devyniasdešimt dienų, skųsti tiek antstoliui, tiek teismui tokį veiksmą jau negalima.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog suėjus CPK 512 straipsnyje nustatytam devyniasdešimties dienų naikinamajam terminui, nebesprendžiamas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas ir nesvarstomas asmens nurodytų svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti buvimas. Naikinamasis terminas teismo nebegali būti atnaujinamas ir asmuo praranda teisę atlikti procesinį veiksmą, kuriam atlikti terminas buvo nustatytas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šis 90 dienų naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja buvo pareiškusi prašymą dėl praleisto termino skundui pateikti atnaujinimo, tuo atveju, jeigu būtų pripažįstama, kad 20 dienų terminas praleistas. Nurodė, kad apie patvarkymo priėmimą sužinojo 2017 m. birželio mėnesį, o apie teisingą procesinę išeitį, kaip elgtis, sužinojo gavusi Panevėžio apygardos teismo 2017-10-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2S-733-425/2017. Klausimas dėl nurodytų priežasčių reikšmingumo galėtų būti svarstomas sprendžiant klausimą dėl 20 dienų termino atnaujinimo, tačiau ne dėl naikinamojo termino atnaujinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pareiškėja, teikdama skundą dėl antstolio veiksmų praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį terminą skundui pateikti ir praleistas terminas konkrečiu atveju negali būti atnaujinamas. Suėjus CPK 512 straipsnyje nustatytam devyniasdešimties dienų naikinamajam terminui, nebesprendžiamas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas. Skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti, kadangi asmuo praranda teisę atlikti procesinį veiksmą, kuriam atlikti terminas buvo nustatytas (CPK 293 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-180-686/2015). Nors apeliantė savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolis neturi pareigos nutraukti vykdymo veiksmų ir perduoti vykdomuosius dokumentus bankroto, vykdomo neteismine tvarka, administratoriui, dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako nustačius, kad dėl antstolio patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo praleidus naikinamąjį terminą spręsti nebegalima. Pažymėtina, kad pareiškėja gali kreiptis į antstolį su prašymu atlikti nurodyto pobūdžio veiksmus, o jam atsisakius ir dėl to priėmus patvarkymą, turi galimybę teikti skundą dėl antstolio veiksmų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėja skundą dėl antstolio veiksmų pateikė pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam 90 dienų terminui, kuris negali būti atnaujintas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo skundą atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti. CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis nurodytu, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir civilinė byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.

Teisėja Margarita Dzelzienė