Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-03-03 · Civilinė byla Nr. e2-208-302/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-03
Bylos Nr.
e2-208-302/2022
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00017-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
A. O. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2-208-302/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00017-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.1.14.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 3 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. O. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutarties, kuria grąžintas ieškovės A. O. M. ieškinys atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. O. M. pateikė ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovės 4 950 000 Eur turtinės žalos ir 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – aiškiai suformuluoti ir nurodyti ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, aplinkybes, patvirtinančias, kaip konkrečiai pasireiškė neteisėti teisėjų veiksmai, kuriais ieškovei buvo padaryta žala, pagrįsti prašomos priteisti žalos dydžius, priežastinį ryšį bei pateikti įrodymus, kuriais ieškinys grindžiamas. Taip pat ieškovei išaiškino, kad nustatytu terminu nepašalinus nurodytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.

4. Teismas nurodė, kad 2022 m. sausio 18 d. buvo gautas ieškovės procesinis dokumentas – „Ieškinio trūkumų šalinimas“, kuriuo prašoma ieškinį nagrinėti. Jame nurodomi ieškovės subjektyvūs paaiškinimai dėl teismų priimtų, jos nuomone, neteisingų procesinių sprendimų, dėl kurių ji patyrė tiek turtinę tiek neturtinę žalą, be to, paaiškinama, kad neteisėti teisėjų veiksmai pasireiškė melu. Ieškovės teigimu, teismas turėtų pripažinti, kad jos tėvo žemė buvo užgrobta ir dėl to ieškovei buvo padaryta žala. Žalos dydį pagrindžiantys dokumentai nepateikti.

5. Įvertinęs ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, teismas sprendė, kad ieškovė nepašalino 2022 m. sausio 13 d. nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 115 straipsnio 3 dalimi, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė A. O. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Ieškovės teigimu, ji pašalino visus Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 13 d. nurodytus ieškinio trūkumus, tai patvirtina teismui pateiktas pareiškimas dėl ieškinio trūkumų šalinimo, todėl ieškinys, nenurodant, kokie konkrečiai trūkumai nebuvo pašalinti, nepagrįstai buvo jai grąžintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys, nepašalinus jo trūkumų, laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo / neteisėtumo

9. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka. Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).

10. Procesinių dokumentų, įskaitant procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas (iškėlimas), formai ir turiniui yra keliami reikalavimai įtvirtinti CPK 111, 113–114 straipsniuose. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, tik jeigu tokio dokumento forma ir turinys atitinka proceso įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 1 dalis).

11. Kalbant apie ieškinio turinį, pažymėtina, kad ieškinį reiškiantis asmuo visada privalo aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą), faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą patvirtinančias aplinkybes) ir pateikti jį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, nes tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant priešingai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ką ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad pastaroji galėtų suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko, o teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).

12. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Nutartis išsiunčiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jos priėmimo dienos. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

13. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš valstybės 4 950 000 Eur turtinės žalos ir 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinys reiškiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio pagrindu. Ieškovė siekia žalos atlyginimo dėl, jos vertinimu, neteisėtų teisėjų R. M., L. R., I. Š., R. K. ir T. Ž. veiksmų – dėl jos atžvilgiu priimtų nepalankių procesinių sprendimų, kuriuose meluojama, kad neva jokie neteisėti veiksmai, užgrobiant jos tėvo M. M. žemę, nebuvo padaryti, kadangi žemė buvo grąžinta ieškovės broliui J. V. M. Ieškovė ieškinyje nenurodė ir su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko kiekvienas iš minėtų teisėjų (CK 6.246 straipsnis), kurie, jos teigimu, sukėlė 4 950 000 Eur dydžio žalą (CK 6.249 straipsnis), kokios aplinkybės patvirtina priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir konkrečių teisėjų neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Be to, ieškinyje nebuvo paaiškinta, kodėl ieškovė prašo priteisti būtent 4 950 000 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą, kokiais įrodymais grindžia žemės kainą – 4 500 000 Eur, bei iš žemės negautas 450 000 Eur dydžio pajamas, taip pat neaišku, kuo grindžiamas reikalavimas priteisti 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taigi ieškinyje nurodyti neteisėti teisėjų veiksmai buvo itin abstraktaus pobūdžio, nesusieti su nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir neva jai kilusia žala bei jos paskaičiavimo būdu.

14. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – aiškiai suformuluoti ir nurodyti ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, aplinkybes, patvirtinančias, kaip konkrečiai pasireiškė neteisėti teisėjų veiksmai, kuriais ieškovei buvo padaryta žala, pagrįsti prašomos priteisti žalos dydžius, priežastinį ryšį, pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas ieškinys.

15. Kaip matyti iš 2022 m. sausio 18 d. ieškovės Kauno apygardos teismui pateikto procesinio dokumento „Ieškinio trūkumų pašalinimas“, ieškovė, papildomai akcentuodama, kad teisėjų neteisėti veiksmai pasireiškė tiesiog melu, jame iš esmės pakartojo tai, kas buvo nurodyta pradiniame ieškinyje.

16. Pažymėtina, kad dėl teismo ar teisėjų veiksmais padarytos žalos atlyginimo bylose turi būti įrodinėjamos visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246–6.249 straipsniuose: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, taip pat žalą sukėlusio asmens kaltė (išskyrus atvejus, kai atsakomybė kyla be kaltės). Reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, ieškovas turėtų konkrečiai nurodyti neteisėtus veiksmus ir pagrįsti savo patirtus nuostolius (žalą) dėl šių veiksmų, be to, ieškovas turi išskirti, kiek patyrė turtinės, kiek neturtinės žalos, o nurodytą turtinės žalos dydį pagrįsti konkrečiais įrodymais.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pagal tokį patikslintą ieškinį, koks buvo pateiktas, civilinė byla negalėjo būti iškelta ir nagrinėjama, o šios teismo išvados pagrįstumo ieškovės atskirojo skundo, kuriame apsiribojama tik nurodymu, jog pateiktas pareiškimas dėl ieškinio trūkumų šalinimo patvirtina, kad ieškinio trūkumai buvo pašalinti, argumentai nepaneigia.

18. Ieškovei išaiškintina, kad ji turi teisę, pašalinusi trūkumus, pakartotinai pateikti teismui ieškinį, taip pat ieškovei išaiškintina, jog ji turi teisę pasinaudoti advokato paslaugomis, siekiant operatyvaus ir tinkamo savo galbūt pažeistų teisių gynimo, o tuo atveju, jeigu jos turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių, ji turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas sprendžiamam klausimui aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė