Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Viktorijai Licei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei E. J., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, į tai, kad vaiko poreikiai, esant galimybei, turi būti tenkinami ne tik minimaliai, bet ir maksimaliai, mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius sumažėja, todėl Skyriaus vertinimu ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, galėtų prieštarauti nepilnamečių vaikų J. P. ir B. P. interesams.

4. Teismo posėdyje ieškovas V. P. ieškinį ir procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes palaikė. Papildomai paaiškino, jog išsiskyrė su atsakove fiktyviai, nes ieškovas turėjo teisminių procesų užsienyje. Skiriantis susitarė dėl maksimalių alimentų, taip pat ieškovas atsakovei paliko butą, kurį įgijo pardavęs asmeninį turtą, tam, kad apsaugoti turtą. Kai skyrėsi buvo sukėlęs atlyginimą, kad įgytų nekilnojamąjį turtą už paskolą. Po skyrybų dar apie mėnesį gyveno kartu, tada išsiskyrė iš tikrųjų. Ieškovo pajamos yra iki 1000 Eur. Turi nepilnametį vaiką E. 13 metų, kurį augina ir išlaiko. Vaiko motina neteikia sūnui išlaikymo. Gauna vaiko pinigus 73 Eur. Nesusituokęs, nuomojasi butą. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 m.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (7 m.) vadovu, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas – priklauso visos akcijos. Atlyginimas yra minimalus. Abi įmonės užsiima įdarbinimu užsienyje. Nekilnojamojo turto neturi. Turi automobilį „Škoda Oktavia“ (2009 m.) ir lizingu įgytą automobilį „Mercedes“, už kurį kas mėnesį moka 360 Eur bankui ir 150 Eur už privalomus draudimus. Piniginių lėšų neturi. Iš ieškovo yra vykdomi išieškojimai kreditoriams – AB „Šiaulių lizingas“ ir atsakovei. Turi 4 ginklus. Dukra turi specialių poreikių. Vaistai kainuoja 100 Eur keturiems mėnesiams. Juos perka ieškovas. Sūnus specialių poreikių neturi. Įmonės turi skolų, kurių suma yra virš 200 000 Eur. Tėvai skolina atsakovui pinigus. Atsakovas taip pat turi automobilį „Ford Focus“, kurio vertė apie 50 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos perėjo tėvui po santuokos nutraukimo.

5. Teismo posėdyje atsakovė E. J. su ieškiniu nesutiko, palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog darbo užmokestis yra 1300 Eur, 160 Eur vaiko pinigai ir apie 180 Eur vaiko neįgalumo pašalpa. Turi 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Transporto priemonių neturi. Turi įmonę (duomenys neskelbtini), UAB, tačiau jos veikla yra sustabdyta nuo 2021 m. gegužės mėn. Turi du vaikus. Poreikiai dėl dukros B. sveikatos būklės: kartą į mėnesį važiuoja į Vilnių lašinti vaistų; kas 2-4 mėnesius vyksta į Varšuvą. Kelionė į Vilnių apie 250 Eur (kuras, gyv. vieta, maistas, vaistai). Vykstant į Varšuvą išlaidos sudaro 300-400 Eur. Vaistai apie 50 Eur. Sūnus specialių poreikių neturi. Iš viso vaikui išleidžia apie 700 Eur/mėn. Sūnus lankė baseiną porą mėn. – 50 Eur/mėn. šachmatus – 30 Eur/mėn. Turi kreditą būstui, moka po 250 Eur/mėn. ir 600 Eur vartojimo kreditą. 2021 m. važiavo 12 kartų į Vilnių, 5 kartus į Varšuvą.

6. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Viktorija Licė palaikė teismui pateiktą išvadą. Nurodė, jog išlaikymo sumažinimas galėtų prieštarauti vaikų interesams.

7. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtinta šalių 2022 m. birželio 6 d. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dalį ginčo užbaigti taikiai ir civilinės bylos Nr. e2-3228-911/2022 dalis dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo 2022-06-08 nutartimi nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

8. Byloje nustatyta, kad nepilnamečiai B. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo V. P. ir atsakovės E. J. vaikai (t. 1, 11-12 b. l.). (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2434-676/2021 nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bendru sutuoktiniu sutikimu. Teismas sprendimu patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria šalys susitarė, kad vaikų B. P. ir J. P. gyvenamoji vieta yra kartu su mama E. J., o vaikų tėvas V. P. moka išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 430 Eur kiekvienam kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (t. 1, 7-10 b. l.).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas pažymi, kad pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu ar sumažėjimu.

11. Pabrėžtina, jog sprendžiant tokio pobūdžio tarp šalių kilusį ginčą, t. y. išlaikymo dydžio pakeitimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius.

12. Kaip jau minėta, teismas turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, jos pokyčius, tėvų pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti.

13. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą vaikams, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį, o ne mažareikšmį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaikų poreikių sumažėjimą. Ieškovas ieškinį grindžia pablogėjusia jo turtine padėtimi; šį teiginį ieškovas grindė savo pajamų sumažėjimu, nes dėl 2 įmonių, iš kurių vienos vienintelis akcininkas yra pats ieškovas, o kitos – jo tėvas, finansinės būklės pablogėjimo, ženkliai sumažėjo ieškovo gaunamas darbo užmokestis.

14. Nagrinėjamu atveju yra svarbu byloje nustatyti, ar ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė po (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2434-676/2021 priėmimo. Byloje nustatyta, kad šalys nutraukdamos santuoką bendru sutarimu susitarė dėl ieškovo teikiamo vaikams išlaikymo dydžio, t. y. po 430 Eur per mėnesį kiekvienam iš vaikų. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovas geranoriškai teikė vaikams išlaikymą po 430 Eur iki 2021 m. spalio mėn. įkaitytinai, 2021 m. lapkričio ir gruodžio mėn. ieškovas pervedė 140 Eur išlaikymui, 2022 m. sausio mėn. sumokėjo po 860 Eur ir 627,05 Eur sumas, vasario mėn. – 860 Eur ir 741,13 Eur, nuo kovo mėn. išlaikymo įsiskolinimas išieškomas antstolio.

15. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad su ieškovu gyvena jo nepilnametis sūnus E. P. iš ankstesnės santuokos, kuri nutraukta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1647-639/2013 bendru abiejų sutuoktinių sutikimu. Minėtu sprendimu nepilnamečio vaiko E. P. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu V. P., o nepilnamečio vaiko motina L. P. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 350 Lt (101,37 Eur) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės (t. 1, 14-15 b. l.). Iš ieškovo duotų paaiškinimų nustatyta, jog vaiko motina išlaikymo vaikui neteikia, ieškovas nepilnametį vaiką išlaiko vienas, į valstybę dėl išmokų nėra kreipęsis. Gauna 73 Eur išmoką vaikui.

16. Ieškovas su nepilnamečiu vaiku E. P. gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už kurio nuomą moka po 400 Eur/mėn. (t. 1, 27-28 b. l.).

17. Ieškovas nekilnojamojo turto neturi (t. 2, 63 b. l.), turi dvi transporto priemones: „Ford Focus“, kurio dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (pirma registracija 1999-03-29) ir „Skoda Octavia“ (pirma registracija 2009-09-21). Taip pat ieškovas 2018-11-29 su AB „Šiaulių bankas“ sudarė lizingo sutartį, pagal kurią jam suteikta teisė lizingo termino metu (60 mėn.) valdyti ir naudotis automobiliu „Mercedes-Benz M“ (pirma registracija 2012-01-04 (t. 2, 85-89 b.l.), kaina 22 000 Eur), o ieškovas įsipareigojo mokėti lizingo mokėjimus po 340 Eur/mėn. (t. 1, 23-26 b. l.). Ieškovas turi 4 ginklus.

18. Iš 2022-02-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, jog ieškovo vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius laikotarpiu nuo 2021 m. kovo mėn. iki 2022 m. sausio mėn. buvo apie 370 Eur (t. 1, 16-18 b. l.). Iš 2022-02-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, jog ieškovo darbo užmokestis atskaičius mokesčius 2021 m. sausio – kovo mėnesiais buvo 2712,61 Eur – 2904,61 Eur, o nuo 2021 m. balandžio sumažėjo iki 920,61 Eur (t. 1, 19-22 b. l.). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta, jog ieškovo draudžiamosios pajamos buvo: 2022 m. sausio mėn. – 2053,31 Eur, vasario mėn. – 1234,03 Eur, kovo mėn. – 1151,10 Eur, balandžio mėn. – 956,73 Eur, gegužės mėn. – 621,87 Eur (t. 2, 40-44 b. l.).

19. Atsakovė turi butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 2, 64-66 b. l.), transporto priemonių neturi (t. 2, 90 b. l.). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta, jog atsakovės draudžiamosios pajamos buvo: 2022 m. sausio mėn. – 1934,65 Eur, vasario mėn. – 2410,69 Eur, kovo mėn. – 2423,30 Eur, balandžio mėn. – 1787,29 Eur (t. 2, 45-48 b. l.). Gauna 160 Eur išmoką už vaikus ir apie 180 Eur vaiko neįgalumo pašalpą. Turi įmonę (duomenys neskelbtini), UAB, tačiau jos veikla yra sustabdyta nuo 2021 m. gegužės mėn. Atsakovė yra paėmusi kreditą būstui, moka po 250 Eur/mėn. ir turi 600 Eur vartojimo kreditą.

20. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

21. Teismas nurodo, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes matyti, jog abi ginčo šalys jauno amžiaus, ieškovo darbingumas nėra sumažėjęs. Palyginus ieškovo turtinę padėtį, kuri buvo jo santuokos nutraukimo momentu bei teikiant ieškinį nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis netapo ženkliai blogesnė. Nors ieškovas nurodo, kad nuo 2021 m. balandžio mėnesio pasikeitė jo turtinė padėtis, tačiau jis toliau valdo transporto priemonę „Mercedes-Benz M“ ir moka lizingo įmokas, kaip nurodė pats ieškovas, kas mėnesį po 350 Eur bei po 150 Eur moka už šio automobilio draudimus. Atsakovas turi ir kitą transporto priemonę – automobilį „Skoda Octavia“. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 4 šaunamieji ginklai. Ieškovas šio turto nepardavė ir neparduoda, nors pats teigia, kad jo turtinė padėtis pablogėjo. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad jis savo tėvui perleido neatlygintinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, o tėvas skolina pinigus jam pragyvenimui, mokėjimo paskirtyje nurodant „ačiū“ (t. 1, 98-99 b. l.). Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog išsiskyrė su atsakove fiktyviai, nes ieškovas turėjo teisminių procesų užsienyje, todėl skiriantis susitarė dėl maksimalaus vaikams išlaikymo dydžio, taip pat ieškovas atsakovei paliko butą, kurį įgijo pardavęs asmeninį turtą, tam, kad apsaugoti turtą. Kai skyrėsi su atsakove buvo pasididinęs atlyginimą, kad galėtų gauti banko paskolą nekilnojamojo turto įgijimui. Teismas šiuos ieškovo paaiškinimus vertina kritiškai. Iš nurodytų aplinkybių teismas neturi pagrindo manyti, jog ieškovo turtinė padėtis iš tikrųjų ir smarkiai pakito, jog jo šiuo metu nurodomos gaunamos pajamos yra realios, o ne fiktyviai sumažintos. Ieškovas yra įmonės akcininkas ir direktorius, kuris turi teisę priimti sprendimus dėl atlyginimų dydžio. Taipogi ieškovas vienas pats išlaiko nepilnametį sūnų E., vaiko motina teismo sprendimu priteisto išlaikymo nemoka, ir nors, kaip ieškovas nurodo, jo materialinė padėtis yra pablogėjusi, tačiau jis nesikreipia į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko išlaikymo išmokos. Pažymėtina, kad ieškovo nurodomos per mėnesį išlaidos (400 Eur būsto nuoma, 350 Eur lizingo įmoka už automobilį, 150 Eur už automobilio draudimus, pragyvenimo išlaidos ieškovui ir jo sūnui E., be to, turi būti teikiamas vaikams B. ir J. išlaikymas) viršija jo nurodomas gaunamas pajamas. Darytina išvada, kad ieškovas galimai nenurodo visų savo gaunamų pajamų dydžio. Esant visoms šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog ieškovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis tiek pablogėjo, jog yra pagrindas mažinti vaikams skirto išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad ieškovo į bylą pateiktus paskaičiavimus apie įmonių įsiskolinimus, turtą teismas nevertina kaip įrodančiais ieškovo pablogėjusią turtinę padėtį, kadangi tai yra duomenys apie juridinio asmens finansinę padėtį ir šiuo atveju turi būti vertinama tik ieškovo kaip fizinio asmens turtinė padėtis. Ieškovo motyvai, jog jis kai skyrėsi su atsakove buvo pasididinęs fiktyviai atlyginimą, kad galėtų gauti banko paskolą nekilnojamojo turto įgijimui, yra vertinami kaip argumentai savo naudai, kurie yra neįrodyti (CPK 178str.).

22. Vertinant vaikų poreikius, byloje nėra įrodymų, jog vaikų poreikiai būtų sumažėję, to neįrodinėjo ir ieškovas. Byloje nustatyta, jog šalių vaikas B. P. turi sveikatos problemų (t. 1, 75 b. l.), dėl ko patiria papildomų išlaidų – kartą į mėnesį važiuoja į Vilnių lašinti vaistų; kas 2-4 mėnesius vyksta į Varšuvą. Kelionė į Vilnių apie 250 Eur (kuras, gyv. vieta, maistas, vaistai). Vykstant į Varšuvą išlaidas sudaro 300-400 Eur. Vaistai apie 50 Eur. Sūnus specialių poreikių neturi. Iš viso vienam vaikui išleidžia apie 700 Eur/mėn. Sūnus lankė baseiną porą mėn. – 50 Eur/mėn. šachmatus – 30 Eur/mėn. Ieškovė su dukra dėl jos sveikatos problemų 2021 m. važiavo 12 kartų į Vilnių, 5 kartus į Varšuvą. Teismas, įvertinęs šalių vaikų amžių, tokio amžiaus vaikų galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, lankyti papildomus užsiėmimus), taip pat įvertinęs, jog šalių dukra turi specialių poreikių, sveikatos problemų, taip pat atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos teismui pateiktą išvadą, kurioje nurodoma, jog išlaikymo dydžio sumažinimas galėtų prieštarauti vaikų interesams, vadovaujantis formuojama teismų praktika bei prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, konstatuoja, kad ieškovo teikiama išlaikymo suma po 430 Eur/mėn. kiekvienam vaikui yra būtina ir atitinka šalių vaikų amžių ir yra pakankama tenkinti būtinas materialines sąlygas vaikų fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui, specialių poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog vaikų poreikių tenkinimui skirtina suma nėra sumažėjusi, iki šiol abiejų šalių teiktas išlaikymas vaikams užtikrina būtinas vaikams vystytis sąlygas bei jų poreikių tenkinimą. Taip pat pažymėtina ir tai, jog atsakovei ir taip tenka didesnė našta išlaikant vaikus, kadangi vaikai gyvena su ja, ji jais nuolat rūpinasi, ieškovei tenka kasdieninė vaikų poreikių tenkinimo pareiga ir išlaidos.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, jog iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, t. y. ji pablogėjo ir ieškovas negali teikti vaikams būtino išlaikymo, todėl pagrindo mažinti teismo priteistą sumą ir iš ieškovo priteisti kiekvienam vaikui po 234,00 Eur nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, be to teismas nustatė, jog vaikų poreikiai nesumažėjo, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

24. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, sumos išmokėtos vertėjams, taip pat kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies).

26. Atmetus ieškovo ieškinį ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovė pateikė duomenis, jog patyrė 2420 Eur teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, 81-84 b. l.), kurios atmetus ieškinį priteisiamos iš ieškovo.

27. Teismas patyrė 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2022 m. liepos 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteisiamos iš ieškovo V. P. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2420 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimt eurų) advokato pagalbai apmokėti atsakovės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,44 Eur (trylikos eurų 44 centų) pašto išlaidas valstybei (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.