- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- e2A-1021-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01337-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- E. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei E. J., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl išlaikymo, sumažinant priteistą išlaikymo nepilnametei dukrai B. P. dydį iki 234 Eur ir sūnui J. P. dydį iki 234 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 3 d., iki vaikų pilnametystės; nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį kiekvienam vaikui po 430 Eur nuo 2021 m. sausio 25 d. iki vaikų pilnametystės. Dėl tokio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio šalys susitarė, atsižvelgdamos į tai, kad tuo metu ieškovas turėjo gerai apmokamą darbą ir buvo pajėgus iš gaunamų pajamų savo nepilnamečių vaikų išlaikymui skirti po 430 Eur per mėnesį. Nuo 2021 m. balandžio mėnesio pasikeitė ieškovo turtinė padėtis - ieškovo atlyginimas sumažėjo tris kartus nuo 2900 Eur iki 920 Eur dėl susidariusių sunkumų įmonėse, kuriose jis dirba. Ieškovas asmeninės nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamo turto neturi, transporto priemonių taip pat neturi, naudoja automobilį pagal lizingo sutartį ir moka po 350 Eur kas mėnesį. Be to ieškovas vienas pats išlaiko savo nepilnametį sūnų E. P. iš pirmos santuokos, kadangi buvusi sutuoktinė yra išvykusi iš Lietuvos Respublikos ir juo nesirūpina, nors pagal 2013 m. sausio 1 d. teismo sprendimą yra priteistas išlaikymas po 101,37 Eur (350 Lt) kas mėnesį. Taip pat ieškovas nuomoja butą, už kurį moka po 400 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo atmesti kaip nepagrįstą ieškovo reikalavimo dalį dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo bei prašo nustatyti ieškovo bendravimo su vaikais tvarką. Nurodo, kad ieškovas savo pajamų sumažėjimą deklaratyviai grindžia sunkumais darbovietėse, tačiau jokių tai pagrindžiančių objektyvių įrodymų nepateikia, pateikia tik duomenis apie savo pajamas. Ieškovas yra uždarosios akcinės bendrovės „Vytega“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Megarus“ akcijų savininkas ir vadovas, todėl tikėtina, jog ieškovas galėjo ir pats dirbtinai susimažinti savo pajamas, tad negalima to vertinti objektyviai. Nėra jokių duomenų, kad kuriai nors iš minėtų įmonei būtų paskelbtas bankrotas ar ji būtų nemoki. Santuokos nutraukimo metu ieškovas taip pat vienas išlaikė sūnų, neturėjo nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir mokėjo lizingą už automobilį, tad jo išlaidos lieka tos pačios. Ieškovas nepateikia jokių duomenų, parodančių jo pastangas uždirbti daugiau siekiant išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymi, kad po 2021 m. vasario 9 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo sekantį mėnesį (balandį) ieškovo pajamos uždarojoje akcinėje bendrovėje „Megarus“ nuo 2900 Eur sumažėjo iki 920 Eur per mėnesį.
3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, į tai, kad vaiko poreikiai, esant galimybei, turi būti tenkinami ne tik minimaliai, bet ir maksimaliai, mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius sumažėja, todėl Skyriaus vertinimu ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, galėtų prieštarauti nepilnamečių vaikų J. P. ir B. P. interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 2420 Eur advokato pagalbos išlaidas atsakovės naudai, priteisė iš ieškovo 13,44 Eur pašto išlaidas valstybei. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
5. Dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams sumažinimo teismas nurodė, kad ieškovui reikalaujant sumažinti priteisto išlaikymo dydį, ieškovas turi įrodyti, jog jo turtinė padėtis ar vaikų poreikiai pasikeitė. Dėl ieškovo turtinės padėties teismas nurodė, kad su ieškovu gyvena jo nepilnametis sūnus E. P. iš ankstesnės santuokos, kuri nutraukta 2013 m. sausio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas vaiką išlaiko vienas, į valstybę dėl išmokų nėra kreipęsis. Gauna 73 Eur išmoką vaikui. Ieškovas su vaiku gyvena nuomojame bute, moka 400 Eur nuomos mokestį. Teismas nustatė, kad ieškovas turi dvi transporto priemones Ford Focus ir Skoda Octavia, ieškovas taip pat 2018 m. lapkričio 29 d. sudarė lizingo sutartį ir įsijo Mercedes Benz M, taip pat turi 4 ginklus.
6. Dėl ieškovo gaunamų pajamų ir turtinės padėties vertinimo teismas nurodė, kad ieškovas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Vytega“ laikotarpiu nuo 2021 m. kovo mėn. iki 2022 m. sausio mėn. gavo apie 370 Eur pajamas, uždarojoje akcinėje bendrovėje „Megarus“ ieškovas 2021 m. sausio – kovo mėnesiais gavo 2712,61 Eur – 2904,61 Eur pajamas, kurios nuo 2021 m. balandžio sumažėjo iki 920,61 Eur. Teismas įvertinęs ieškovo valdomą turtą, konstatavo, jog šiuo atveju ieškovo turtinė padėtis nėra ženkliai pakitusi, ieškovas toliau valdo transporto priemones, moka lizingo įmokas (po 350 Eur), nuomoja būstą (400 Eur), moką draudimo įmokas (150 Eur), tai leidžia spręsti, jog ieškovo nurodytos aplinkybės dėl padėties pasikeitimo yra deklaratyvios. Pažymi, jog ieškovas taip pat turi keturis ginklus, yra jaunas, darbingo amžiaus, atsižvelgiant į tai teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo.
7. Dėl nepilnamečių vaikų poreikių teismas nurodė, kad ieškovas neįrodinėjo pasikeitusių vaiko poreikių. Šiuo atveju teismas ištyręs byloje esančius įrodymu konstatavo, jog šalių vaikas B. P. turi sveikatos sutrikimų, vyksta gydytis į (duomenys neskelbtini), kartais vyksta į (duomenys neskelbtini). Teismas įvertinęs šalių vaikų amžių, jų poreikius, į tai, kad dukra turi ir specialių poreikių, į Vaiko teisių specialistų išvadą, sprendė, kad esamas išlaikymas yra atitinkamas ir pakankamas jų poreikiams. Vaikų poreikių tenkinimui skirtina suma nėra sumažėjusi, iki šiol abiejų šalių teiktas išlaikymas vaikams užtikrina būtinas vaikams vystytis sąlygas bei jų poreikių tenkinimą, be to, atsakovei tenka didesnė rūpinimosi vaikais našta. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog jo turtinė padėtis ar vaikų poreikiai yra pasikeitę, todėl nusprendė ieškovės ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino netinkamai, vadovavosi atsakovės paaiškinimais, nesant byloje konkrečių įrodymų. Nurodo, kad atsakovė teigia, jog dukrai yra būtina vykti į Varšuvą gydimui, tačiau atsakovė nepateikė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantas visada siekė prisidėti prie vaiko gydymo, tačiau atsakovė piktnaudžiaudama teise ir neleido apeliantui matytis su vaikais. Papildomai nurodo, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nurodoma, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, o rezoliucinėje nurodoma, kad ieškinys atmestas, taigi teismo sprendimas lieka neaiškus.
8.2. Nurodo, kad pagal 2019 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartį pasiskolino 91 550 Eur dukros gydymo tikslams ir tik jis vienas moka įmokas, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Papildomai nurodo, kad teismas nevertino apelianto iš pirmosios santuokos vaiko poreikių, tačiau įrodymai teismo buvo vertinami vienpusiškai, ignoruojant apelianto pablogėjusią finansinę padėtį. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nereikalavo papildomų paaiškinimų dėl gaunamų pajamų ir išlaidų, neanalizavo įrodymų viseto.
8.3. Nurodo, kad nesutinka su atsakovei priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jų atitikimo Rekomendacijoms dėl priteistino advokatų darbo užmokesčio civilinėse bylose. Teigia, kad apelianto turtinė padėtis yra sunki, šiuo atveju prašydamas sumažinti išlaikymą patyrė dar didesnes išlaidas, kurios atlieps kartu su apeliantu gyvenančiam vaikui, kas iš esmės prieštarauja teisingumo vykdymo principams.
Atsiliepimas
9. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, prašo jį atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
9.1. Nurodo, kad apelianto apeliacinis skundas neatitinka Civilinio proceso kodekso reikalavimų, yra teismų praktikos rinkinys. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nenurodyti konkretūs motyvai, o teikiami teiginiai, mano, kad apeliantas siekia pakartotinio ginčo nagrinėjimo, o ne pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo patikrinimo. Teigia, kad apeliantas išskiria jo vaiko iš pirmosios santuokos interesus, ignoruodamas šalių vaikus. Nurodo, kad teismas visapusiškai įvertino šalių turtinę padėtį, vaikų interesus, todėl teismo sprendimas yra teisėtas.
9.2. Nurodo, kad apeliantas argumentuoja, jog fiktyviai pasididino atlyginimą paskolai gauti, todėl neatmetama, kad jis atlyginimą fiktyviai galėjo ir susimažinti. Atsakovė nesutinka su apelianto argumentu jog piktnaudžiauja teise, kadangi atsakovė gina vaikų interesus. Papildomai nurodo, kad ta aplinkybė jog teismas padarė rašymo apsirikimą motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje, jog ieškinys yra tenkinamas iš dalies, nekeičia bylos materialiojo rezultato, tai yra jog ieškovo ieškinys yra atmestas.
9.3. Nurodo, kad nesutinka su priteistu bylinėjimosi išlaidų sumažinimu. Šiuo atveju pats apeliantas pasirinko civilinių teisių gynimo būdą, o ir be to, apeliantas teikdamas jog jo turtinė padėtis yra sunki sumokėjo jį atstovavusiems atstovams 4000 Eur. Nurodo, kad apeliantas neatsižvelgia į tai, jog šiuo atveju būtent apeliantas siekė pabloginti šalių nepilnamečių vaikų turtinę padėtį (sumažinti priteisto išlaikymo dydį). Mano, jog bylinėjimosi išlaidos paskirstytos tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo sumažinimo pagrindų
12. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas apelianto reikalavimas dėl vaikams priteisto išlaikymo sumažinimo nurodo, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino netinkamai, rėmėsi atsakovės paaiškinimais, nesant byloje konkrečių įrodymų dėl vaiko sveikatos būklės, vykimo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gydymo išlaidų. Mano, kad atsakovė piktnaudžiauja teisėmis. Teigia, jog teismas neįvertino ir apelianto vaiko, iš pirmosios santuokos interesų, bylą nagrinėjo vienpusiškai, ignoravo pablogėjusią apelianto finansinę padėtį. Pažymi, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nurodoma, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, o rezoliucinėje nurodoma, kad ieškinys atmestas, dėl ko sprendimas lieka neaiškus.
13. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 12 punktas), darytina išvada, kad byloje pirmiausia keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimo, kuriuo apeliantas reikalauja sumažinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo vaikams dydį, pagrįstumo.
14. Tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas. Atkreiptinas dėmesys į tą aspektą, jog ši materialiosios teisės norma tiesiogiai reglamentuoja tik teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio padidinimo atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms atvejus, tačiau, pagal kasacinio teismo praktiką, pagrindas peržiūrėti išlaikymo dydį egzistuoja ne tik nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimo, bet ir sumažėjimo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
15. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-3-395-313/2018).
16. Spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepilnamečiai B. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini) yra apelianto V. P. ir atsakovės E. J. vaikai. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta šalių santuoka bendru sutuoktiniu sutikimu. Teismas sprendimu patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuria šalys susitarė, kad vaikų gyvenamoji vieta yra kartu su mama (atsakove), o vaikų tėvas (apeliantas) moka išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 430 Eur kiekvienam kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad B. P. atlikta (duomenys neskelbtini) ir dėl (duomenys neskelbtini) vaikui dažnos infekcijos, peršalimai, sloga.
18. Kaip minėta nutarties 14 – 16 punktuose, esmines aplinkybes dėl pagrindo mažinti vaikams priteisto išlaikymo dydį turi įrodyti ieškovas (apeliantas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl apelianto argumentų pagrįstumo, kuriais apeliantas grindžia jo turtinės padėties pablogėjimą nustatyta, kad apeliantas nekilnojamojo turto neturi, nuomojasi būstą mokėdamas 400 Eur nuomos mokestį, naudoja 3 automobilius (Škoda Octavia, Ford Focus, Mercedes Benz M), moka po 340 Eur per mėnesį lizingo įmokas už automobilį Mercedes Benz M (lizingo sutartis sudaryta - 2018 m. lapkričio 29 d., automobilio pirma registracijos data – 2012 m. sausio 4 d., kaina – 22 000 Eur), turi keturis šaunamuosius ginklus (pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 30 d. garso įrašo 27.00 min. – 30.00 min.), taip pat apeliantui 2021 m. kovo 22 d. pinigų dovanojimo sutarties pagrindu buvo neatlyginai perduota (padovanota) 14 000 Eur suma.
19. Apeliantas teigia, kad jo turtinės padėties pablogėjimą lėmė sumažėjusios gaunamos pajamos. Kaip matyti apeliantas iš uždarosios akcinės bendrovės „Vytega“ nuo 2021 m. kovo mėn. iki 2022 m. sausio mėn. gavo apie 370 Eur pajamas. Apeliantas taip pat valdo uždarąją akcinę bendrovė „Megarus“ iš kurios gauna apie 920 Eur pajamas (apelianto darbo užmokestis atskaičius mokesčius 2021 m. sausio – kovo mėnesiais buvo 2712,61 Eur – 2904,61 Eur, o nuo 2021 m. balandžio sumažėjo iki 920,61 Eur). Vertinant apelianto argumentus dėl turtinės padėties pablogėjimo negalima neatsižvelgti į tai, jog apelianto nurodomos gaunamos pajamos neatitinka jo išlaidų. Apeliantas nurodė, kad šiuo metu aktualios (2022 m. birželio 30 d.) bendros gaunamos pajamos yra 1000 Eur dydžio (pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 30 d. garso įrašo 11.00 min. – 13.00 min.), o byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog apeliantas moka 400 Eur būsto nuomą, 340 Eur lizingo įmokas (automobilis Mercedes Benz M), 150 Eur draudimus automobiliams (nutarties 19 punktas), taip pat sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neabejotinai patiria ir kasdienų išlaidų pragyvenimui ir vaiko E. P. išlaikymui (maistas, mokesčiai, paslaugos ir pan.).
20. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad nors E. P. yra priteistas išlaikymas, tačiau dėl išlaikymo išieškojimo, taip pat ir į valstybę dėl išmokų vaikams nesikreipia, vaiką išlaiko pats (pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 30 d. garso įrašo 12.00 min. – 13.00 min., 38.00 min. – 43.00 min.). Šios aplinkybės, tai yra pajamų ir išlaidų neatitiktis (nutarties 19 punktas), tai, jog apeliantas disponuoja trimis automobiliais, aukštos klasės prabangiu automobiliu Mercedes Benz M, taip pat moka 340 Eur lizingą, disponuoja keturiais šaunamaisiais ginklais, nesiekia išieškoti E. P. priteisto išlaikymo, nesikreipia į atitinkamas institucijas dėl išmokų teikimo nepilnamečiams vaikams, leidžia spręsti, jog apeliantas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, gaunamų pajamų jam pakanka išlaikyti nepilnamečius vaikus, nesikreipiant dėl išlaikymo išieškojimo, todėl šiuo aspektu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas neįrodė, jog jo turtinė padėtis tiek pablogėjo, jog yra pagrindas mažinti vaikams priteisto išlaikymo dydį.
21. Apeliantas, prašydamas sumažinti vaikams priteistą išlaikymą, faktines bylos aplinkybes vertina vienpusiškai, teigdamas, jog dėl šalių vaikų interesų tenkinimo, priteisto išlaikymo dydžio, nukenčia apelianto (ne šalių) vaiko E. P. interesai. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, tai yra išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlyga, tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).
22. Šiuo atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, jog su apeliantu kartu gyvena apelianto nepilnametis vaikas E. P., dėl ko apeliantas patiria išlaidų vaiką išlaikant, tačiau pažymėtina, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog vaiko motina priteisto 101,37 Eur (350 Lt) išlaikymo jam neteikia, apeliantas į valstybę dėl išmokų nėra kreipęsis (pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 30 d. garso įrašo 12.00 min. – 13.00 min., 38.00 min. – 43.00 min.), kas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą (CPK 185 straipsnis), jog apeliantui pakanka asmeninių lėšų vaiko išlaikymui, dėl ko šiuo atveju apelianto pasyvumas (nesikreipiant į atitinkamas institucijas dėl galimų išmokų E. P., priteisto išlaikymo galimo išieškojimo iš E. P. motinos) negali būti suderinamas su šalių vaikų interesų pažeidimu, mažinant jiems priteistą išlaikymą. Kita vertus, šiame kontekste būtina atsižvelgti ir į tai, jog šalių nepilnamečiai vaikai nuolatos gyvena kartu su atsakove, šalių dukra dėl kepenų transplantacijos turi specialių poreikių, atsakovei tenka kur kas didesnė kasdienio rūpinimosi vaikais našta, atsakovė taip pat patiria ir papildomų nenumatytų vaikų išlaikymo išlaidų. Šiuo atveju apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų spręsti, jog vaikų poreikiai iš esmės yra pasikeitę, tai yra jie sumažėjo. Priešingai, kaip matyti šalių dukrai dėl (duomenys neskelbtini) dažniau pasireiškia infekcijos, peršalimai, sloga, o ir be to, šalių vaikams ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus) augant jų poreikiai objektyviai didėja.
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 12-22 punktuose nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta tenkinti ieškinio reikalavimus dėl vaikams priteisto išlaikymo sumažinimo, yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, šalių paaiškinimus, atsižvelgus į šalių nepilnamečių vaikų interesus, šalių turtinę padėtį, todėl paliktina nepakeista. Pažymėtina, jog rašymo apsirikimas ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime motyvuojamojoje dalyje nurodant, jog ieškinys yra tenkinamas iš dalies materialiojo bylos rezultato esmes nekeičia (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme paskirstymo
24. Apeliantas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jų atitiktiems Rekomendacijoms dėl priteistino advokatų darbo užmokesčio civilinėse bylose. Teigia, kad apelianto turtinė padėtis yra sunki, šiuo atveju teismo prašydamas sumažinti išlaikymą patyrė dar didesnes išlaidas, kurios atlieps kartu su apeliantu gyvenančiam vaikui, kas iš esmės prieštarauja teisingumo vykdymo principui.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek ieškovo reikalavimai pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti pilna apimtimi. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
26. Pažymėtina, kad CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (dydžiui). Taigi bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), į tai, jog jos pagrįstos rašytiniais įrodymais, taip pat atitinka bylos sudėtingumą (Rekomendacijų 2 punktas), į tai, jog apeliantas neprašo teismo sprendimo vykdymo išdėstyti dėl sunkios materialinės padėties (kurios šiuo atveju apeliantas vertinant tai kas nurodyta nutarties 12-23 punktuose – neįrodė), apeliacinės instancijos teismas argumentus, kuriais grindžiamas apelianto nesutikimas su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu laiko nepagrįstais, todėl nutaria, jog pirmosios instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, pirmosios instancijos teismo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
28. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
29. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlyginamos. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, teikiant atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą. Šios išlaidos priteistinos iš apelianto atsakovei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto V. P. 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei E. J..