Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. ir jo gynėjo advokato Nikolaj Voinov bei nuteistojo S. Z. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo

D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu, prie paskirtos bausmės pridedant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 9 mėnesius laisvės atėmimo, ir D. S. paskirta galutinė subendrinta 9 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

S. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. S. ir S. Z. nuteisti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu už tai, kad:

D. S. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas išplatinti ir išplatino, o būtent: 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 20.48 val., automobiliu „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos vietos, neteisėtai atgabeno į iš anksto sutartą su S. Z. vietą – krašto kelio Nr. 105, Eišiškės – Pirčiupis, esančio adresu: Pirčiupių k., Valkininkų sen., Varėnos r. sav., dešinę pusę, 300 m atstumu nuo sankryžos su magistraliniu keliu A4, prie esamo kelio ženklo, nurodančio važiavimo kryptis sankryžoje, didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, tai yra 0,00239 g ir narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė yra 0,115 g, tuo pačiu ir neteisėtai laikė jas su savimi, turėdamas tikslą visą šį didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio ir narkotinę medžiagą – metadoną perduoti S. Z., už kurias jis turėjo atsiskaityti ateityje, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis pro automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atidarytą dešinės pusės priekinių durelių langą iškišo ranką ir į šalia minėto kelio ženklo pusę, į žvyruotą griovį, numetė cigarečių pakelį su jame buvusiu maišeliu, kuriame buvo didelis kiekis narkotinės medžiagos – karfentanilio, tai yra 0,00239 g, ir narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė yra 0,115 g, kad šias narkotines medžiagas pasiimtų S. Z., pagal jų (D. S. ir S. Z.) išankstinį susitarimą, įvykusį 2020 m. rugpjūčio 20 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, tačiau S. Z., 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 21.35 val. atvykęs į minėtą įvykio vietą, jų nepasiėmė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pamatė minėtu keliu atvažiuojančius policijos pareigūnus, todėl iš įvykio vietos pasišalino. Veika kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

S. Z. pasikėsino neteisėtai įgyti didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, o būtent: 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 21.35 val. automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į iš anksto sutartą su D. S. vietą – krašto kelio Nr. 105, Eišiškės – Pirčiupis, esančio adresu: Pirčiupių k., Valkininkų sen., Varėnos r. sav., dešinę pusę, 300 m atstumu nuo sankryžos su magistraliniu keliu A4, prie esamo kelio ženklo, nurodančio važiavimo kryptis sankryžoje, kur pagal jų (S. Z. ir D. S.) išankstinį susitarimą, įvykusį 2020 m. rugpjūčio 20 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, D. S. 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 20.48 val. atvažiavęs į minėtą vietą automobiliu „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pro minėto automobilio atidarytą dešinės pusės priekinių durelių langą iškišo ranką ir į šalia minėto kelio ženklo pusę, į žvyruotą griovį numetė cigarečių pakelį su jame buvusiu maišeliu, kuriame buvo didelis kiekis narkotinės medžiagos – karfentanilio, tai yra 0,00239 g, ir narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė yra 0,115 g, kad šias narkotines medžiagas pasiimtų jis (S. Z.), o jis (S. Z.) 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 21.35 val., minėtoje vietoje išlipęs iš automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasikėsino neteisėtai įgyti didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, tai yra 0,00239 g, ir narkotinės medžiagos– metadono, kurio masė yra 0,115 g, tai yra jas pasiimti, turėdamas tikslą jas parduoti, o pinigus už minėtas narkotines medžiagas D. S. įsipareigodamas grąžinti ateityje, siekdamas pasiimti šį didelį kiekį narkotinių medžiagų, jis bandė pereiti į kitą kelio pusę ir nueiti į tą vietą, kur jos buvo numestos, tačiau prie jų nepriėjo ir jų neteisėtai neįgijo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pamatė minėtu keliu atvažiuojančius policijos pareigūnus, todėl iš įvykio vietos pasišalino. Veika kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį.

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

2.1. D. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Teismas, skirdamas bausmę D. S., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas, veika baigta), nustatė jo atsakomybę lengvinančią bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes, taip pat atsižvelgė į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nedirbantis, administracine tvarka baustas, praeityje ne kartą teistas, nusikaltimai sunkėja. Jis 2 kartus teistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskutinį kartą po tokio pobūdžio nusikaltimo padarymo jis buvo paleistas lygtinai neatlikęs laisvės atėmimo bausmės. Jo atžvilgiu yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas padaręs analogišką sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Teismas sprendė skirti laisvės atėmimą, nustatant bausmės dydį, sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Teismo vertinimu, galutinė bausmė D. S. skirtina taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, prie paskirtos bausmės pridedant pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendį neatliktos bausmės dalį.

2.2. S. Z. kaltė pasikėsinus padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Nors kaltinamasis nepripažino tikslo platinti, tačiau tai paneigiama kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Iš užfiksuotų pokalbių nustatyta, kad S. Z. įgydavo narkotines medžiagas ne sau, o jas išplatindavo kitiems asmenims bei išplatinęs atsiskaitydavo su D. S.. Nustatyta, kad S. Z. kalbėjosi įvykio dieną su kitais asmenimis dėl narkotinių medžiagų jiems pardavimo, kai kuriems iš jų nurodydamas, kad turės vėliau, kai jam duos. Taigi teismas padarė išvadą, kad S. Z. laukė D. S. atvežamų narkotinių medžiagų, kad galėtų jas parduoti kitiems asmenims.

2.3. S. Z. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, patvirtina ir telefoniniai pokalbiai su narkotinių medžiagų pirkėjais, jų kontaktiniai duomenys, elektroninių ryšių tinklais perduodamos žodinės informacijos frazavimas. Visus surinktus duomenis ištyrus teisiamojo posėdžio metu ir susiejus į visumą, jie nuosekliai ir logiškai be esminių prieštaravimų sutampa ir patvirtina, jog S. Z. prekiavo narkotinėmis medžiagomis ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. D. S. jam paliktą narkotinę medžiagą siekė įgyti, turėdamas tikslą ją išplatinti.

2.4. Teismas, skirdamas S. Z. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (pasikėsinta padaryti vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, veika nebuvo užbaigta), įvertino byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nevedęs, nedirbantis, daug kartų baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos, kitame teisme yra išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, tačiau šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Teismas sprendė, kad kaltinamajam skirtinas laisvės atėmimas, nustatant minimalų bausmės dydį. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. S. ir jo gynėjo advokato Nikolaj Voinov bei nuteistojo S. Z. apeliaciniai skundai atmetami.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu neginčijama D. S. kaltė ir veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę. Iš S. Z. apeliacinio skundo matyti, jog juo prašoma perkvalifikuoti S. Z. veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę.

Dėl nuteistojo D. S. ir jo gynėjo advokato Nikolaj Voinov apeliacinio skundo

6. Nuteistojo D. S. gynėjas skundu prašo sušvelninti bausmę paskirtą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

7. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

8. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokiu atveju, t. y. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012).

9. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę D. S., atsižvelgė į tai, kad padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) sunkus nusikaltimas, veika baigta, taip pat į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis – nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 tomas, b. l. 33), administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 tomas, b. l. 26-27), praeityje teistas ne kartą, nusikaltimai sunkėja. Jis du kartus teistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskutinį kartą po tokio pobūdžio nusikaltimo padarymo jis buvo paleistas lygtinai neatlikęs laisvės atėmimo bausmės. Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą 5 metų laikotarpiu dėl konsultavimo ar/ir gydymo nesikreipė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (2 tomas, b. l. 28-29). Sutiktina su D. S. gynėjo argumentu, jog kita nagrinėjama baudžiamoji byla neturi ir negali turėti reikšmės šioje baudžiamojoje byloje. Tačiau apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, nepažeidė bausmių skyrimo taisyklių ir atsižvelgęs į D. S. nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), paskyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

10. Prie skundžiamu nuosprendžiu D. S. paskirtos galutinės 9 metų laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis, tai yra devyni mėnesiai, ir paskirta galutinė subendrinta 9 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai tokią išvadą dėl bausmių subendrinimo grindė tuo, jog D. S. nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo taikymo metu.

11. Spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę, priešingai nei teigia apelianto gynėjas, pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino aplinkybes, reikšmingas bausmėms paskirti, ir savo sprendimą tinkamai motyvavo. Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su kaltininko interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jos individualizavimui turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K‑481/2014, 2K-477-746/2015).

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta apelianto D. S. gynėjo argumentą, jog rastas karfentanilio kiekis nežymiai viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nurodytą kiekį. Pagal šį norminį aktą didelį kiekį (daugiau kaip) sudaro: karfentanilio – 0,0006 g, taigi rastas karfentanilio 0,00239 g kiekis Rekomendacijose nurodytą didelį kiekį viršija beveik 4 kartus.

13. Apelianto gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikė keletą vykdomųjų raštų (3 t., b. l. 79-117), iš kurių matyti, kad D. S. šeima bylos nagrinėjimo dieną turėjo 27 914,83 Eur bendrą įsiskolinimą. Nurodo, jog ši aplinkybė galėjo iš dalies lemti nusikalstamos veikos padarymą. Teisėjų kolegija, vertindama šį faktą, su gynėjo argumentais nesutinka. Didelė skolų suma nepatvirtina, jog šios išlaidos buvo patirtos tenkinant gyvybiškai svarbius ir neišvengiamai būtinus šeimos poreikius. Be to, įsiskolinimų turėjimas negali net iš dalies pateisinti sunkių nusikaltimų darymo, ir tai nėra pakankama aplinkybė konstatuoti, jog nusikalstama veika buvo padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties ir tuo pagrindu švelninti bausmę.

14. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra teisinio pagrindo vadovautis gynėjo nurodyta teismų praktika taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, suformuota nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 1A‑301-449/2018 ir 2K‑249‑895/2017, nes šių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, t. y. šių bylų negalima vertinti nei kaip analogiškų, nei kaip iš esmės panašių. Pažymėtina, kad nagrinėjamose situacijose švelnesnių bausmių skyrimas buvo sąlygotas visumos išimtinai išskirtinių aplinkybių buvimo (vaidmuo bendrininkų grupėje, teigiama kaltinamojo asmenybė, nusikaltimo pavojingumo laipsnis).

15. Teisėjų kolegija nesutinka su gynėjo nurodytu argumentu, jog dėl nuteistųjų atžvilgiu taikyto slapto sekimo nusikalstama veika turėtų būti laikoma mažiau pavojinga, nes policijos pareigūnai stebėjo nuteistuosius ir galėjo bet kuriuo metu užkardyti nusikaltimą. Nors ir nebuvo sukelti padariniai, t. y. didelis narkotinių medžiagų kiekis nebuvo išplatintas kitiems asmenims, kadangi S. Z. nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, tačiau skiriant bausmę, teismas tai gali vertini aplinkybių visumoje, o ne kaip išimtinę aplinkybę, pagrindžiančią BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą konkrečiu atveju.

16. Taigi apelianto gynėjo skunde bei baigiamųjų kalbų metu nurodyti argumentai dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos mažesnio pavojingumo, jų šeimos susidariusio bendro įsiskolinimo, esą nedaug viršyto draudžiamų medžiagų nedidelio kiekio ir pan., neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam paskirta aiškiai per griežta, neteisinga, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui neproporcinga bausmė.

Dėl nuteistojo S. Z. apeliacinio skundo

17. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistojo S. Z. veikos kvalifikavimo, teigiant, jog veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kadangi ne visas surastas narkotinių medžiagų kiekis buvo skirtas platinimui. Su šiais skundo argumentais dėl veikos kvalifikavimo apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

18. Skunde pateiktas argumentas, jog nuteistasis S. Z. didesnę dalį gautų narkotikų iš D. S. suvartodavo, o tik mažą dalį parduodavo, jei trūkdavo pinigų. Tačiau šį skundo argumentą paneigia nuteistojo D. S. parodymai pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu. Nuteistasis nurodė, kad tarp D. S. ir S. Z. buvo toks susitarimas, kad jis paduoda narkotines medžiagas S. Z., o šis po kurio laiko perduoda jam pinigus. Jis nurodė, kad nežino, iš kur S. Z. gaudavo pinigus ir jam tai nerūpi. D. S. patvirtino, kad užfiksuotose jo ir S. Z. pokalbiuose buvo vartojamas žodis ,,kebabas“, kuris reiškė narkotikus. Jis klausdavo, ar jau S. Z. padarė pinigus? Ką konkrečiai S. Z. darė gavęs narkotikų, jis nežino. D. S. patvirtino, kad pokalbio metu jis yra klausęs S. Z., kiek jis padarė jam pinigų už narkotikus, to klausė, nes jam reikėjo pirkti kitas narkotines medžiagas ir jam buvo neįdomu, iš kur S. Z. gaudavo pinigus. D. S. nurodė, kad užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose kalbama apie pinigus už narkotikus. Su S. Z. jie susitikdavo įvairiai, kartais kartą per savaitę, o kartais ir kas dvi dienas. Įprastai S. Z. duodavo apie 5 g narkotikų. Telefoninio pokalbio metu sakant apie ,,baltus“ ir ,,juodus“ tai kalbama apie narkotikus. D. S. paaiškino, kad jis parduodavo narkotikus S. Z. ir jis ,,darydavo“ jam pinigus, tiksliai kaip nurodyti negali, ar S. Z. pinigus imdavo iš savo motinos, ar skolinosi, ar parduodavo juos žmonėms. D. S. paaiškino, kad tarp jo ir S. Z. buvo susitarimas, kad jis perduoda S. Z. narkotikus be pinigų, o S. Z. turi už juos sumokėti vėliau. Jis patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog S. Z. vartoja narkotikus, tačiau iš to ką gaudavo S. Z. negalėjo vartoti pats be mokesčio. Perduodant narkotikus buvo nustatoma suma, kokią S. Z. turi grąžinti. Tai pagrindžia ir 2021 m. vasario 10 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti pokalbiai S. Z. (SZ), gim. 1973 m., naudojamais mobilaus ryšio telefonais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. (DS) naudojamais mobilaus ryšio telefonais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmenų, kurių nenustatyta abonentinių numerių priklausomybė nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. (1 t., b. l. 105-121), jog D. S. ne kartą tarėsi su S. Z. dėl narkotinių medžiagų palikimo jam panašiomis aplinkybėmis, prie kelio, stulpo, buvo kalbama apie pakelius, maišelius, jų palikimą konkrečioje vietoje, radimą ir pan., kai kur narkotinės medžiagos vadinamos kebabais. Iš šių ir kitų pokalbių matyti, kad S. Z. įgydavo narkotines medžiagas ne sau, o jas išplatindavo kitiems asmenims bei išplatinęs atsiskaitydavo su D. S..

19. Nuteistojo S. Z. argumentą, jog byloje nebuvo nustatytas nei vienas asmuo, kuris būtų paliudijęs, kad pas jį pirko didelį kiekį narkotinių medžiagų, paneigia ir minėtame 2021 m. vasario 10 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti pokalbiai, o konkrečiai nusikalstamos veikos padarymo dieną vykę pokalbiai su kitais asmenimis: 2020 m. rugpjūčio 20 d. 11.39 val. nenustatyta moteris skambino S. Z. ir įvyko pokalbis, iš kurio matyti, kad moteris klausė S. Z., kaip reikalai, kada galima bus atvažiuoti, o S. Z. nurodė, kad nežino, pats laukia. Taigi apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, jog iš šio pokalbio matyti, kad buvo kalbama apie tai, jog S. Z. laukia narkotinių medžiagų, kurias galės parduoti jam skambinusiai moteriai. Teisėjų kolegija pritaria, jog susipažinus su viso pokalbio turiniu, akivaizdu, kad kalbama apie narkotines medžiagas, kalbama apie prastą kokybę, nurodyta, kad galimai buvo įbertas cukrus. Moteris S. Z. aiškino, kad nuo jo (duotų narkotinių medžiagų) dieną prieš pokalbį, asmuo vardu A. ją gaivino (pumpavo, net visą veidą skauda). S. Z. aiškinosi su moterimi apie jo kitiems asmenims perduotas medžiagas. Pokalbio pabaigoje moteris vėl jai prašė duoti žinią, o S. Z. pasakė, kad ,,<...> skolon duoti aš negalėsiu sakau iš karto. Nes pas mane“, o moteris atsakė – ,,Nereikia skolon, prie ko čia skola“ (1 t., b. l. 112). 2020 m. rugpjūčio 20 d. 12.57 val. nenustatytas asmuo klausė S. Z., ar galėtų pasimatyti, susitarė susitikti už pusvalandžio. 2020 m. rugpjūčio 20 d. 13.09 val. nenustatytas asmuo klausė S. Z., ,,5 pakelius paimti galima?“ (1 t., b. l. 113), tarėsi dėl jų perdavimo tam žmogui. 2020 m. rugpjūčio 20 d. 14.02 val. vyras skambino S. Z. ir klausė, kaip reikalai, S. Z. nurodė, kad turi, suskaičiavo kiek liko, sakė kad liko 7, skambinęs vyras prašė palikti visus (1 t., b. l. 114). 2020 m. rugpjūčio 20 d. 20.23 val. nenustatyta moteris skambino S. Z. ir klausė, ar tuščia, S. Z. atsakė, kad tuščia, moteris klausė, kada bus pilna, S. Z. atsakė, kad kada duos, tada bus pilna (1 t., b. l. 116). Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad S. Z. ir įvykio dieną kalbėjosi su kitais asmenimis dėl narkotinių medžiagų jiems pardavimo, kai kuriems iš jų nurodydamas, kad turės vėliau, kai jam duos, taigi siejant šiuos pokalbius su jau minėtais įrodymais, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad S. Z. pasikėsino neteisėtai įgyti didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti.

20. Taigi S. Z. skundo argumentas, kad jis įgydavo narkotines medžiagas sau, ir atsiskaitydavo iš savo pinigų, paneigti jau minėtais įrodymais, be to tai patvirtina ir kitos byloje nustatytos objektyvios aplinkybės. S. Z. niekur nedirba, neturi jokių pajamų. Tai pagrįsta paties S. Z. parodymais apylinkės teismo teisiamajame posėdyje. S. Z. nurodė, kad D. S. jam duodavo apie 2 gramus, o jam reikėdavo grąžinti įvairiai ir 120 Eur, ir 500 Eur. Jis paaiškino, kad pats oficialiai nedirba, bet rinkdavo metalą, duodavo motina. Jis patvirtino, kad D. S. duodavo jam narkotikus, pasitikėdamas juo. S. Z. negalėjo nurodyti, kiek jis už metalą uždirbo 2020 metų rugpjūtį, kiek pinigų jam davė mama. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (1 t., b. l. 196), duomenų apie darbovietę nėra (1 t., b. l. 197).

21. Daryti kitokias išvadas, tenkinti apelianto prašymą ir perkvalifikuoti jo veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Pagal byloje nustatytas ir skundžiamame nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes, nuteistojo veika atitinka BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, baudžiamasis įstatymas jo padarytai veikai taikytas tinkamai. Tai, kad nuteistasis pats vartoja narkotikus, nepaneigia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių.

22. Priimant tokį procesinį sprendimą, t. y. netenkinant nuteistojo prašymo perkvalifikuoti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį, pagrindo sumažinti jam skirtą bausmę nėra. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. Z. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam S. Z. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

23. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, įvertino, jog S. Z. pasikėsino padaryti vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, veika nebuvo užbaigta. Teismas taip pat įvertino tai, jog nuteistasis nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, daug kartų baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos (1 t., b. l. 189-195), teistas (1 t., b. l. 183 – 188). Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą 5 metų laikotarpiu dėl konsultavimo ar/ir gydymo nesikreipė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (1 t., b. l. 198, 2 t., b. l. 29). Apylinkės teismas, nustatydamas nuteistajam S. Z. bausmės dydį, t. y. paskirdamas minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistosios asmenybę, kaltės formą, tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir tai, kad švelnesne bausme nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

24. Pagal gautą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, iš S. Z. prašoma valstybės naudai priteisti 261,89 Eur (3 t., b. l. 73). BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo turtinę padėtį (nedirba ir pajamų negauna), prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš S. Z. netenkina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. S. ir jo gynėjo advokato Nikolaj Voinov bei nuteistojo S. Z. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš S. Z. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.