Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei L. M.-Valaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, senatvės pensininkė, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji B. A. 2023 m. vasario 1 d. apie 15.40 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto laiptinėje tyčia smurtavo prieš D. K., o būtent abiem rankomis pastūmė D. K. į krūtinę, dėl ko ši nukrito kaire kūno puse ant laiptų ir susimušė kairę ranką, taip smurtaudama nukentėjusiajai D. K. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinių kraujosruvų kairės alkūnės nugariniame paviršiuje ir kairiame dilbyje, kairės alkūnės sumušimo nežymiai sutrikdė D. K. sveikatą.

Kaltinamoji B. A. kaltės nepripažino. Duodama paaiškinimus teisme, nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), o nukentėjusi netrumpą laiką gyveno virš jos, (duomenys neskelbtini) bute, socialiniame būste, jos ir nukentėjusiosios santykiai buvo konfliktiniai, nes, jos manymu, nukentėjusi neturėjo teisės ten gyventi ir darė ką nori, daužėsi naktimis, trankėsi 2 val. ar 3 val. nakties, dėl ko buvo neįmanoma gyventi, nebuvo ramybės. Nukentėjusi turėjo šunį, kuris kėlė triukšmą, specialiai naktimis daužydavo, trankydavo į lubas, dėl ko kreipėsi į savivaldybę, į būtų ūkį ir policiją, tačiau teigė nežinanti, ar buvo nustatyti nukentėjusios pažeidimai. Vasario 1 d. ėjo į kirpyklą ir laiptinėje, kai lipo laiptais žemyn, pirmame aukšte, sutiko nukentėjusiąją, kuri iš kažkur pareidinėjo, kažką nešė vienoje rankoje, lyg krepšį, ir vedėsi šunį. Nukentėjusiai pasakė: „šuns čia nebus, nes vieną kaimynai išvežė, tai išveš ir šitą, man per naktis tas šuo nelos“, po ko nukentėjusi laisva ranka ją stūmė į jos (kaltinamosios) dešinę ranką, todėl ji nukentėjusią pastūmė atgal, po ko ši atsirėmė alkūne į sieną, bet negriuvo. Jeigu būtų nukritusi, tai būtų ir galvą susimušusi. Kai nukentėjusioji ją stūmė, ji stovėjo pirmame aukšte ant laiptų, ant pirmo laiptelio. Nukentėjusi stovėjo ant pirmo ar ant antro laiptelio. Ji (kaltinamoji) atsirėmė į turėklus ir labai susimušė dešinės rankos alkūnę, bet niekur dėl to nesikreipė, nes ji ne toks žmogus. Vėliau duodama parodymus nurodė, kad rašė skundą policijai, kad buvo sužalota, bet į medikus nesikreipė. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu melavo. Iki pastūmimo ji šunį vedėsi, o ne nešė rankose. Po pasistumdymo nukentėjusi atsirėmė į sieną, pasiėmė šunį ir užlipo į viršų. Ji negriuvo, o atsirėmė alkūne į sieną, ji buvo su storu paltu (vėliau teigė, kad su stora striuke), todėl nesupranta, kaip galėjo susižaloti. Ji pati (kaltinamoji) buvo su plonu paltu, bet nuo stūmio irgi susimušė. Kaip nukentėjusi susižalojo, nežino. Kai grįžo iš kirpyklos, kaimynai pasakė, kad buvo policija ir kad nukentėjusioji parašiusi pareiškimą. Tą pačią dieną į policiją nesikreipė, nes vėlai grįžo. Kitą dieną ji nuėjo į policiją ir taip pat parašė pareiškimą, nurodė, kad per dienas, per naktis negalima praeiti laiptinėje, nes bijo ir išeina tuo momentu, kada jų nemato. Iš policijos gavo atsakymą. Po anūkės pastūmimo, kirtimo į petį jų bijodavo. Negali pasakyti, kaip vertina savo pastūmimą. Pripažino, kad tikrai stūmė nukentėjusią, ši irgi ją stūmė. Susimušė ranką, kurią skauda iki šios dienos, bet policijoje to nenurodė. Mano, kad nukentėjusi ją stūmė keršydama, tačiau už ką nukentėjusi galėjo keršyti, nežino. Nukentėjusios šunį išvežė trečio aukšto kaimynai, o kaltę suvertė jai. Nukentėjusi iki šio konflikto kenkė jos sveikatai, naktimis kažką mėtydavo, traukydavo sieninę spintą, daužė į radiatorius, dresavo šunį, trukdydama jai miegoti ir tai yra baisiau nei sumušimas. Bute virš jos gyveno mergina ir moters, kuri gavusi tą butą, sūnūs. Nukentėjusi yra kažkurio sūnaus draugė. Kartą girdėjo, kaip socialinio būsto galimai apsvaigę nuomininkai sakė „šita turginė, reikia nudėt“, todėl jų bijojo, nors dėl to nesikreipė į policiją. Savivaldybėje yra rašiusi pareiškimą dėl kaimynų triukšmo, dėl to kreipėsi ne kartą. Parodymų nekeičia. Kai pareigūnė užrašė jos parodymus, juos perskaitė, pareigūnė juos užrašė teisingai. Kai vyko konfliktas, daugiau žmonių nebuvo. Nežino, ar nukentėjusiąją pastūmus, ji galėjo susižaloti alkūnę, mano kad ji galėjo susimušti alkūnę. Jeigu su tokia stora striuke nusibraukė alkūnę, tai reiškia, kad suplyšo striukė.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji kalta neprisipažino, parodė, kad gyvena savo anūkei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), ketvirtame daugiabučio namo aukšte. Virš jos buto, penktame aukšte yra socialinis butas, kuriame gyvena vaikinas su mergina. Vaikino motina gyvena (duomenys neskelbtini). Nei vaikino, nei merginos vardo ji nežino, tačiau su jais nesutaria, kadangi jie nuolat kelia triukšmą, naktimis trukdo miegoti, kadangi iš jų buto sklinda įvairūs garsai, nuolat girdisi daiktų mėtymas, ji turi miegoti tik su ausų kištukais. Susitikus laiptinėje mergina nuolat ją įžeidinėja įvairiais necenzūriniais žodžiais, ne kartą ji yra grasinusi, kad iškvies policiją dėl nuolatinių įžeidinėjimų. 2023 m. vasario 1 d. buvo trečiadienis, ji turėjo eiti į kirpyklą. Išėjo iš savo buto ir laiptinėje pirmame aukšte susitiko, kaip dabar jau sužinojo, D. K.. Ji buvo įėjusi į laiptinę, vedėsi šalia savęs šunį, jeigu gerai pamena, dar turėjo su savimi kažkokį krepšį. Ji merginai pasakė, kad šunų jos bute daugiau nebus, kadangi jie nuolat kelia triukšmą tiek dieną, tiek naktį. Jai nukentėjusi atsakė: ,,sena kūrva, tu tuoj pati galą gausi“. Ji nukentėjusiai atsakė: ,,tu tokia pati iš barako“. Jos susidūrė ant pirmo aukšto laiptų. Pirmoji ją pastūmė D., dėl ko ji dešiniu kūno šonu atsitrenkė į turėklus. Pastūmusi ją D. užstojo kelią ir neleido praeiti į apačią, todėl ji pastūmė D. nuo savęs, kad galėtų išeiti į lauką. Pastūmusi matė, kad D. atsirėmė į laiptinės sieną kaire ranka. D. niekur nukritusi tikrai nebuvo, jokių daiktų, kuriuos nešėsi su savimi, nepametė. Po pastūmimo D. pasiėmė šunį ant rankų ir keikdama ją įvairiais necenzūriniais žodžiais užlipo į viršų. D. neverkė, niekaip fizinio skausmo neišreiškė. Ji išėjo iš laiptinės ir nuėjo į kirpyklą. Savo pastūmimu tikrai D. sužaloti nenorėjo, ją tiesiog norėjo nusistumti sau nuo kelio, kad galėtų išeiti iš laiptinės. Tikrai matė, kaip ji kaire ranka atsitrenkė į sieną, tačiau ji ant laiptų tikrai nenukrito. Gal ir galėjo atsitrenkdama į sieną susižaloti. Laiptinėje tuo metu buvo dviese, todėl niekas nieko nematė (1 t., b. l. 100-103).

Sprendžiant įtariamosios atidavimo į ekspertizės įstaigą klausimą, įtariamoji ikiteisminio tyrimo teisėjui paaiškino, kad ji buvo pastumta pirmoji nukentėjusiosios, nes pareiškė pastabą dėl šuns. Tada ji atgal pastūmė nukentėjusiąją, tačiau nukentėjusioji niekur nekrito, niekaip susižaloti negalėjo, nes buvo apsirengusi striuke. Ji mano, kad nukentėjusioji tyčia nusibrozdino ranką ir ją apkaltino. Nukentėjusioji gyvena triukšmingą gyvenimą, ji dėl šios elgesio nepailsi, vartoja vaistus (2 t., b. l. 173-174).

Nukentėjusioji D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąją pažįsta, puikiai sutaria su pirmininke ir visais trečio aukšto kaimynais. Kaltinamosios nemėgsta visi kaimynai ir apie ją labai prastai atsiliepia. Visada bijodavo ir vengdavo grįžti namo, jei žinojo, kad kaimynė grįžta iš turgaus apie 2-3 val. Kaltinamosios parodymai yra melagingi, nes ji jos net pirštu neprilietė, visada jos vengia, kadangi ne kartą laiptinėje yra apsižodžiavusios. Vasario 1 d. nuvažiavo į parduotuvę, apsipirko ir grįžo namo. Buvo apie 15.40 val. Dėvėjo ploną, trumpą nepūkinę striukę, nes naudojasi automobiliu. Su savimi turėjo mažą trijų mėnesių šuniuką, jį nešėsi rankoje ir tikrai jo nevedė, kitoje rankoje nešė krepšį. Kaltinamoji leidosi laiptais žemyn iš savo buto, o ji (nukentėjusi) lipo į viršų, į butą. Susitiko kaltinamajai stovint ant platformos ties butais, ji (nukentėjusi) stovėjo keliais laiptukais žemiau. Kaltinamoji ją išvadino necenzūriniais žodžiais ir sakė: „tavo šuo čia nebegyvens, nugaišo tas, tai nugaiš ir šitas“. Ji paėmė jai (nukentėjusiajai) dviem rankomis ir stūmė į krūtinės ląstą. Ji kaltinamosios nestūmė, niekaip negalėjo to padaryti, kadangi neturėjo laisvų rankų, vos nešė vieną maišą, nes apsiperka kokioms trims savaitėms, kad būtų pilnas šaldytuvas ir nieko nereikėtų. Kitoje rankoje irgi nešė krepšį ir šunį, kadangi matė, jog žemyn laiptais leidžiasi kaimynė, nenorėjo jai užkliūti. Eidama ji (nukentėjusi) pasitraukė, kaimynė ją visaip išvadino, nustūmė, jai susipynė kojos, nukrito ir trenkėsi rankos alkūne į sieną, buvo prisėdusi ant laiptų. Labai skaudėjo visą ranką, net verkė, negalėjo net pakelti. Buvo stiprus smūgis ir kraujosruvos. Stiklainiai, grietinė, jogurtas išbėgo, kai ji atsitrenkė į sieną. Jai sėdint ant laiptų kaimynė praeidama pro ją šonu trenkė laiptinės durimis ir sakė: „tu tokia ir tokia, tau bus dar ne taip, aš tave padarysiu, tu čia negyvensi.“ Paskui išbėgdama sakė: „viskas bėgu į policiją, kad tu čia prie manęs lendi jau ne pirmas kartas.“ Aš niekada gyvenime nesu jos prilietus nei pirštu, nei kažką sakius. Grįžo namo, namie nieko nebuvo, paskambino mamai ir viską papasakojo. Iš karto kvietė policiją, kuri atvyko gal po pusvalandžio. Atvykę pareigūnai viską suformino, parašė pareiškimą. Ji kreipėsi į priėmimo skyrių, buvo nusiųsta pas teismo medicinos ekspertus. Alkūnę skaudėjo ilgą laiką, gal pusę metų. Pirko nemažai vaistų, išleido virš 100 Eur, turi telefone programėlę, kur matyti, ką pirko, datos ir sumos. Jai įtarimai nebuvo pareikšti, jos policija nekvietė dėl kaltinamosios sumušimo. Jeigu kaltinamoji atlygintų žalą, sutiktų taikytis. Po įvykio kaltinamoji su ja nesikalbėjo, vengė ją susitikti. Įvykio kiti asmenys nematė. Po įvykio sutvarkė laiptinę, nes buvo išbėgusi grietinė, jogurtas, su šlapia šluoste viską išvalė. Atvykus pareigūnams, laiptinė dar buvo šlapia, bet jie to neužfiksavo, nes laiptinėje nuo sniego visur buvo šlapia. Pareigūnams sakė, kad jos produktai buvo išbėgę laiptinėje, su jais buvo nuėjusi kartu į įvykio vietą, kai buvo vykdoma apžiūra. Įvykio metu dėvėjo rudeninę, o ne pūkinę striukę. Ant rankos nubraukimų, nubrozdinimų nebuvo, buvo tik mėlynė. Iki šito įvykio tame bute gyveno apie porą metų, tačiau nepastoviai, kadangi mokėsi. Dabar nusipirko savo būstą ir iš ten išsikraustė. Dėl jos keliamo triukšmo kaltinamoji melavo. Kai kaltinamoji sakė, jog jie triukšmauja namuose, tai tąkart jie net namie nebuvo. Iš darbo jie grįždavo 22-23 val. Tikrai daug kartų, kai atvažiuodavo policija, jie jau gulėdavo lovoje. Jos šuo yra mišrūnas, sveriantis apie 10 kg. Ankstesnis šuo buvo toks pats, jis mirė dėl nunuodijimo, buvo pas veterinarus ir buvo nustatyta, kad buvo nunuodytas. Kaltinamoji visada garsiai rėkdavo ant jos, bet tik tuomet, kai šalia nebūdavo nei vieno kaimyno.

Teismo ekspertas L. U. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis tvirtina byloje pateiktą specialisto išvadą, kurią atlikęs apžiūrą surašė. Buvo nustatyti sužalojimai kairės alkūnės nugariniame paviršiuje 3x2, kairio dilbio viršutiniame trečdalyje nugariniame paviršiuje 2,5x1 ir 1x1, blyškiai melsvai rausvos spalvos poodinės kraujosruvos. Po to gavo iš ligoninės priėmimo skyriaus išrašą, kur buvo atlikta rentgeno nuotrauka, lūžimų nerasta ir nustatyta klinikinė diagnozė – kairės alkūnės sumušimas. Gavęs visus duomenis surašė išvadą, kad D. K. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės alkūnės nugariniame paviršiuje ir kairiame dilbyje, kairės alkūnės sumušimas. Sužalojimai padaryti kieto, buko daikto poveikyje, sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti nemažiau 3 trauminių poveikių pasekoje, sužalojimai visumoje kvalifikuojami kaip nežymūs. Sužalojimo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Papildomai paaiškino, kad kiekvieną sužalojimą kvalifikuoja kaip poveikį. Poveikiai neatitinka smūgių kiekio, tai – ne ta pati sąvoka. Buvo konstatuoti 3 sužalojimai, bet jie buvo vienoje plokštumoje ir panašūs bei vienas šalia kito, tai jie visi buvo kvalifikuojami kaip nežymūs. Neturi duomenų, į kokį daiktą atsitrenkė nukentėjusioji. Ji į specialistus kreipėsi vasario 2 d. beveik 14 val., todėl galėjo būti išryškėję kraujosruvos. Pagal tokius sužalojimus gali būti, kad nukentėjusi atsitrenkė į juostelę, esančią ties laiptais, ar į laiptus, bet tikslių duomenų neturi, tačiau to neatmeta. Kritimo momentu ranka gali kažkiek pasisukti. Kategoriškų išvadų niekada neteikia, kai neturi duomenų.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad D. K. pranešė, kad 2023 m. vasario 1 d. apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini), 1-ojo aukšto laiptinėje ant laiptų ją rankomis pastūmė kaimynė, vardu B., iš (duomenys neskelbtini) buto, dėl ko ji nukrito ant laiptinės laiptų ir susižalojo kairės rankos alkūnę. Ji po šių veiksmų pajuto fizinį skausmą (1 t., b. l. 4-12).

Iš 2023 m. vasario 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad buvo užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 34-41).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo R. P. 2023 m. vasario 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrėjas nurodė, jog 2023 m. vasario 1 d. dirbdamas kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėju A. B. 15. 55 val. gavo budėtojo nurodymą vykti (duomenys neskelbtini) pagal pranešimą, kad prieš 10 min. laiptinėje konflikto tarp pranešėjos ir kaimynės iš (duomenys neskelbtini) buto metu pranešėja susižalojo ranką. Kaimynė ją apstumdė. Turi pretenzijų. Lauks bute. Nuvykus minėtu adresu pranešėja D. K. nurodė, jog šiandien, t y. 2023 m. vasario 1 d., apie 1 5. 40 val. (duomenys neskelbtini), 1-ojo aukšto laiptinėje ant laiptų ją savo rankomis pastūmė kaimynė, vardu B., iš (duomenys neskelbtini) buto, dėl ko ši nukrito ant laiptinės laiptų ir susižalojo kairės rankos alkūnę. D. K. parodė savo kairę ranką, ant kurios alkūnės išorinės pusės matėsi paraudimas. Buvo bendrauta su pirmojo aukšto gyventojomis, kurios nurodė, kad minėto įvykio nematė (1 t., b. l. 49-50).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto 2023 m. vasario 2 d. išvados Nr. G49/2023(06) matyti, kad D. K. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės alkūnės nugariniame paviršiuje ir kairiame dilbyje, kairės alkūnės sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau nei dėl trijų trauminių poveikių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 64).

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas B. A. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl D. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo yra įrodytas.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės, t. y. mušimas arba kitoks smurtavimas. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai patikrinti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamoji B. A. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją D. K.. Fizinis smurtas pasireiškė nukentėjusios pastūmimu abiem rankomis į krūtinę, dėl ko ši nukrito kaire kūno puse ant laiptų ir susimušė kairę ranką. Dėl panaudoto fizinio smurto atsirado padariniai – nukentėjusiajai D. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Išvadą dėl kaltinamosios B. A. kaltės teismas daro vadovaudamasis nukentėjusiosios D. K. parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – specialisto išvada, rašytiniai įrodymai ir tyrimo veiksmų protokolai. Visų šių duomenų sisteminė ir loginė analizė sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad kaltinamosios B. A. kaltė yra įrodyta. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios D. K. parodymais, kad jai kylant laiptais aukštyn, vienoje rankoje nešant krepšį su pirkiniais, kitoje – šuniuką ir dar vieną krepšį, kaltinamoji besileisdama laiptais žemyn išvadino ją necenzūriniais žodžiais ir dviem rankomis stūmė ją į krūtinės ląstą. Nukentėjusi kaltinamosios nestūmė ir negalėjo to padaryti, kadangi abi jos rankos buvo užimtos. Po kaltinamosios stūmio nukentėjusiajai susipynė kojos, ji nukrito ir trenkėsi rankos alkūne į sieną bei prisėdo prie laiptų. Jai labai skaudėjo visą ranką, verkė, negalėjo net pakelti. Jai atsitrenkus į sieną laiptinėje išbėgo jos pirkta grietinė, jogurtas. Nukentėjusioji neneigė, kad jos santykiai su kaimyne ir anksčiau buvo konfliktiški, kaimynė ją dažnai keikdavo, be pagrindo kviesdavo policiją dėl jos tariamai keliamo triukšmo. Fizinis smurtas pasireiškė nukentėjusios pastūmimu abiem rankomis į krūtinę. Pastūmimas buvo stiprus, nuo pastūmimo nukentėjusi atsitrenkė į sieną, neišlaikė pusiausvyros ir trenkėsi kairės rankos alkūne į sieną bei prisėdo prie laiptų. Specialisto išvada iš esmės patvirtina, kad iš karto po įvykio atliktos apžiūros metu nukentėjusiajai D. K. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės alkūnės nugariniame paviršiuje ir kairiame dilbyje, kairės alkūnės sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius, užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, ne mažiau kaip dėl trijų trauminių poveikių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 64). Teismo posėdžio metu ekspertas L. U. patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad nukentėjusiajai buvo nustatytos blyškiai melsvai rausvos spalvos poodinės kraujosruvos kairės alkūnės nugariniame paviršiuje ir kairio dilbio viršutiniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, kairės alkūnės sumušimas. Sužalojimai padaryti kieto, buko daikto poveikyje, tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau nei trimis trauminiais poveikiais, sužalojimai visumoje kvalifikuojami kaip nežymūs. Sužalojimo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Taip pat nurodė, kad kiekvieną sužalojimą kvalifikuoja kaip poveikį, tačiau poveikiai neatitinka smūgių kiekio.

Visi šie aptarti įrodymai, įvertinus jų visumą, duoda pagrindą išvadai, kad kaltinamosios B. A. kaltė padarius nukentėjusiajai D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlus fizinį skausmą yra įrodyta ir kaltinamosios veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Nors kaltinamoji B. A. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu neigė sužalojusi nukentėjusią, parodė, kad nesupranta, kaip nukentėjusioji galėjo susižaloti, kadangi tarp jų yra konfliktiniai santykiai, mano, kad nukentėjusioji, turėdama tikslą ją apšmeižti, ją nepagrįstai apkaltino, o susižalojo kažkur kitur. Visgi kaltinamoji pripažino, kad nukentėjusioji ją pastūmė, tuomet ji stūmė atgal, dėl ko nukentėjusioji tik atsitrenkė į sieną, bet niekur nenukrito. Kaltinamosios parodymai teisme prieštaringi, nes vienu metu ji nurodė, kad ji nesiskundžia, ne toks žmogus, nesikreipia dėl jai padarytos žalos, o vėliau, atsakinėdama į klausimus, jau nurodė, kad dėl šio įvykio ji pranešė policijai, tik nežino koks sprendimas priimtas, taip pat patvirtino, kad į kitas institucijas buvo skundusis dėl nukentėjusiosios elgesio, rašiusi daug pareiškimų. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nenurodė, kad stūmė atgal nukentėjusiąją, teigė, kad konfliktas buvo tik žodinis, nukentėjusioji užstojo kelią, neleido praeiti, todėl ji pastūmė nuo savęs, kad galėtų išeiti į lauką. Nukentėjusioji nukritusi nebuvo, o atsirėmė kaire ranka į sieną. Sprendžiant kaltinamosios patalpinimo į ekspertinę įstaigą klausimą, kaltinamoji nurodė, kad ją pirma pastūmė nukentėjusioji, tuomet ji atgal pastūmė nukentėjusią. Šie bylos duomenys leidžia teigti, kad B. A. parodymai yra nenuoseklūs. Kaltinamosios manymas, jog nukentėjusioji po šio įvykio pati save kažkaip sužalojo, yra niekuo nepagrįstas ir nelogiškas. Teismas atmeta tokius kaltinamosios argumentus, nes jie yra paneigti aukščiau aptartų nustatytų faktinių aplinkybių visetu, kuriomis netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusiosios D. K. parodymai dėl esminių šiai bylai aplinkybių, kurios yra aktualios sprendžiant B. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, yra nuoseklūs, įtikinami, vieni kitiems neprieštarauja, papildo ir atitinka kitus byloje esančius duomenis, kurių visuma patvirtina kaltinamosios veiksmuose esant BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Nukentėjusiosios parodymus apie analizuojamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes teismas vertina ne atsietai, o kartu su kitais bylos duomenis, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, todėl kaltinamosios akcentuojami atskiri įvykio fragmentai, kad nukentėjusioji pati įvykio metu vartojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, teismo vertinimu, nepaneigia aukščiau ištirtų ir aptartų įrodymų visumos, kuriais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji B. A. yra kalta dėl D. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinto nusikaltimų sąrašo, kuriuos padarius negali būti sprendžiamas jų mažareikšmiškumo klausimas, taigi mažareikšmiškumas – vertinamasis požymis. Atsižvelgiant į tai, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikaltimo požymius, apibūdinančius padarytos veikos pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą, sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013). Visgi, kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinė žala kito asmens sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad net ir smurto artimoje aplinkoje atveju tai nereiškia, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, apskritai neturi teisės priimti sprendimą veiką pripažinti mažareikšme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-788/2021). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuoti precedentai, kuomet artimoje aplinkoje neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktiško elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020). Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytą teismų praktikoje suformuotą poziciją, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 37 straipsnio nuostatos gali būti taikomos ir BK 140 straipsnio 1 dalies inkriminavimo atveju.

Šioje baudžiamojoje byloje prieš tai aptartais duomenimis nustatyta, kad B. A. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. panaudojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą. Visgi teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamosios veiksmai baudžiamojo įstatymo atžvilgiu nebuvo tokie pavojingi, kad už tai reikėtų taikyti baudžiamąją atsakomybę, todėl kaltinamosios B. A. atžvilgiu taikytinos BK 37 straipsnio nuostatos ir ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės. Šią išvadą teismas grindžia šiomis svarbiomis faktinėmis aplinkybėmis.

Byloje nustatyta, kad tarp kaimynių – nukentėjusiosios D. K. ir kaltinamosios B. A. kažkurį laiką vykdavo konfliktinės situacijos dėl keliamo triukšmo, laikomo augintinio. Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. sausio 16 d. pateiktos informacijos matyti, kad dėl šio konflikto (D. K. vartotų necenzūrinių žodžių kaltinamosios atžvilgiu) į komisariatą kreipėsi taip pat ir kaltinamoji B. A., ir nors nesurinkus įrodymų administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta (2 t., b. l. 76-77), vis tik neatmestina, kad ir nukentėjusioji nebuvo visiškai pasyvi konflikto dalyvė. Taigi, tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamoji nesutarė tarpusavyje, abi elgėsi ne visai tinkamai, kontaktas tarp konfliktuojančių pusių buvo trumpalaikis ir neintensyvus. Nors B. A. D. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis kairės alkūnės nugariniame paviršiuje ir kairiame dilbyje, tačiau šis sužalojimas nebuvo stiprus ar ilgalaikis. Byloje surinkti duomenys teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamosios veiksmai buvo labiau spontaniški, iš anksto nenumatant ir nesiekiant kilusių padarinių.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, taip pat įvertinus kaltinamosios amžių ((duomenys neskelbtini) metai, 1 t., b. l. 114) ir turimas psichinės sveikatos problemas (1 t., b. l. 131-191 ir 2 t., b. l. 1-7), teismas sprendžia, kad B. A. padarytas nusikaltimas vertinant jo objektyviųjų (nežymaus sužalojimo pobūdis ir padariniai) bei subjektyviųjų požymių (staiga kilusi tyčia, kilusi dėl ankstesnių konfliktų) visumą, nebuvo pasiekęs tokio pavojingumo lygio, kad būtų protinga, proporcinga ir teisinga jai taikyti baudžiamojo pobūdžio priemones. Todėl teismo vertinimu nustačius, kad kaltinamoji įvykdė nusikalstamą veiką, yra pagrindas ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį BK 37 straipsnio pagrindu dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamosios veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 53,31 Eur žalą, patirtą dėl nukentėjusiosios gydymo, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško šios žalos atlyginimo (1 t., b. l. 72-82). Teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio ir 6.283 straipsnio nuostatas, žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Nukentėjusioji D. K. dėl patirtų sužalojimų 2023 m. vasario 1 d. buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje – Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje. Gydymo paslaugų apskaitos 2023 m. kovo 7 d. išrašas (1 t., b. l. 78) patvirtina, kad nukentėjusiajai D. K. buvo suteiktos ortopedo traumatologo ir radiologo paslaugos, kurių bendra suma sudaro 53,31 Eur. Už šias paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (1 t., b. l. 74, 75-76). Kadangi žalą nukentėjusiosios sveikatai padarė kaltinamoji savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl jai tenka pareiga žalą atlyginti. Valstybinė ligonių kasa, vykdanti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajai B. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 110-113) panaikintina, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304, 305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

B. A., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajai B. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Visiškai tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį. Priteisti iš B. A. 53,31 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 31 ct) žalos atlyginimą už nukentėjusiosios D. K. gydymą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško šios žalos atlyginimo. Priteistos žalos atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už D. K. gydymą“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja V. D.