Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Jurgita Kolyčienė, susipažinusi su D. R. administracinio teisės pažeidimo byla, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį ir 178 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apylinkės teisme gauta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 15054086119 dėl D. R. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį ir 178 straipsnio 3 dalį, sprendimo priėmimui.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir prie jo pateikta bylos medžiaga grąžintini protokolą surašiusiai institucijai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, numato, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinės atsakomybės traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinės atsakomybės traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitos žinios, būtinos bylai išspręsti. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 straipsnio 1 dalies 2 punktą ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr. biuletenius „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 328-329 p.; „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 251-252 p.). Pabrėžtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę.

Vienas iš D. R. inkriminuotų pažeidimų yra numatytas ATPK 174 straipsnyje, kurioje administracinė atsakomybė numatyta už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmai, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyr. postinio K. N. 2015 m. gruodžio 21 d. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 40P-46753508-15 matyti, jog jame nurodyta, kad D. R. „girtas svirduliavo viešoje vietoje, nesiorientavo aplinkoje, tuo įžeisdamas žmogaus garbę ir visuomeninę dorovę, kai už tokį pažeidimą du kartus per vienerius metus skirta administracinė nuobauda“, tačiau kokiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė D. R. galimai padarytas teisės pažeidimas, numatytas ATPK 174 straipsnyje, protokole nenurodyta. Taigi lieka neaišku, už kurį iš ATPK 174 straipsnyje numatytų veiksmų padarymą kaltinamas D. R..

Administracinio teisės pažeidimo protokolas – ypatingą reikšmę turintis procesinis dokumentas, kuriame yra formuojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, teismas savo iniciatyva negali sunkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties ir inkriminuoti jam pažeidimo, numatančio griežtesnę atsakomybę. Nurodytas protokolo trūkumas, t. y. nenurodyti konkretūs neteisėti veiksmai, kuriuos galimai atliko D. R., yra esminis, trukdantis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, riboja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, todėl pareiškimas ir bylos medžiaga grąžintini pareiškimą pateikusiai institucijai nurodytam trūkumui pašalinti. Pažymėtina ir tai, kad tokios pačios praktikos laikomasi ir panašaus pobūdžio bylose dėl protokolo trūkumų (ŠAT ATP-538-309/2014; ATP-450-282/2015).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsniu, teisėja

nutaria:

grąžinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui protokolą, kuriuo prašoma D. R. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį ir 178 straipsnio 3 dalį, ir bylos medžiagą nutartyje nurodytam trūkumui ištaisyti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.