- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-08
- Bylos Nr.
- ATP-538-309/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02093-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Advokatai
- Muradas Bakanas
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria grąžintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepriemokų administravimo departamento bankroto ir restruktūrizavimo skyriui pareiškimas, kuriuo prašoma R. A. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnį, ir bylos medžiaga nutartyje nurodytiems trūkumams ištaisyti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. birželio 25 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepriemokų administravimo departamento bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas (toliau – VMI atstovas) kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo R. A. pagal ATPK 50⁶ straipsnį ir nuobaudos paskyrimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu VMI atstovas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti apylinkės teismui.
Skunde nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta ir naikintina, nes teismas nevertino VMI pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių ir prieduose pateiktų įrodymų. Teismo nutarties dėstomojoje dalyje nurodyta, kad „Pareiškimas ir prie jo pateikta bylos medžiaga grąžintini protokolą surašiusiai Institucijai“ ir pažymėta, kad „Administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus šio kodekso 50⁵, 50⁶, 172²³, 214³ straipsniuose. Administracinio teisės pažeidimo byla dėl šio kodekso 50⁵, 50⁶, 172²³ straipsniuose nurodytų pažeidimų pradedama atitinkamai akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininko, stebėtojų tarybos nario ar valdybos nario, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario, taip pat šių įmonių kreditoriaus pareiškimu, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už šiuose straipsniuose numatytus pažeidimus“. Nutartyje teigiama, kad „nors pagal minėtus straipsnius administracinės teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, tačiau remiantis analogija pareiškimui turėtų būti keliami analogiški reikalavimai, kurie keliami administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui“.
Apelianto nuomone, teismo argumentas, jog „remiantis analogija pareiškimui turėtų būti keliami analogiški reikalavimai, kurie keliami administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui“ nagrinėjamoje byloje yra nepagrįstas, įstatymo ar teisės analogija taikoma, kai vieno ar kito faktinio santykio konkreti teisės norma nereglamentuoja. Šiuo atveju yra konkreti norma reglamentuojanti administracinės bylos pagal ATPK 50⁶ straipsnį iškėlimą. ATPK 262 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, kai administracinę bylą iškelia teismas, teisėjas, taip pat prokuroras atsisakius kelti baudžiamąją bylą arba nutraukus baudžiamąją bylą, jeigu yra administracinio teisės pažeidimo požymių, padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 50⁶ straipsnyje.
Šalies argumentai
Be to, teismo nutartyje nurodyta, kad VMI „pateiktame pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo R. A. pagal ATPK 50⁶ straipsnį iš esmės perkeltos Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo aplinkybės, tuo tarpu iš pateikto pareiškimo nėra aišku, t. y. nėra suformuluotas aiškus konkretus kaltinimas (nenurodyta kaltinimo esmė), kuo konkrečiai yra kaltinama R. A.“, taip pat nurodyta - „kad iš pareiškime nurodytų aplinkybių nėra aišku kokiu laikotarpiu (nepateikta kaltinime nurodyta konkreti data, laikas už kurį R. A. kaltinama) galimai padarytas administracinis teisės pažeidimas“. Apelianto teigimu, šie teismo argumentai nepagrįsti ir neteisingi. ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pažymi, kad VMI pateiktame pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodė faktines aplinkybes ir pateikė rašytinius įrodymus (pareiškimo priedus), pagrindžiančius, kad bendrovė vykdė mokėjimus pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ nustatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Pažeidimai buvo fiksuoti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. balandžio 11 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei įvertinus bendrovės pateiktus kasos ir banko sąskaitos dokumentus, 2014 m. kovo 17 d. atliekant bendrovės kasoje patikrinimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. A. su Operatyvinio patikrinimo pažyma buvo supažindinta pasirašytinai ir pastabų bei prieštaravimų nepateikė. Preziumuojama, kad ji sutiko su pažymoje nurodytais faktais ir pripažino nustatytus pažeidimus.
Pasak apelianto, pagal operatyvaus patikrinimo metu pateiktus kasos apyvartos žiniaraščius nustatyta, kad bendrovė daugiau nei 70 gautų pajamų ir patirtų išlaidų apskaitė grynaisiais pinigais. Pareiškime nurodyta, kad per laikotarpį nuo CK 6.930¹ straipsnio įsigaliojimo, t. y. 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. kasoje gauta pajamų 263 245,98 Lt, išmokėta iš kasos 229 616,57 Lt, iš jų: 54 803,13 Lt darbo užmokesčiui, 145 254,57 Lt - vairuotojams, 29 558,87 Lt - atskaitingiems asmenims. Kasos pinigų likutis 2014 m. vasario 28 d. sudarė 61 281,46 Lt. Pinigų likutis pas atskaitingą asmenį - direktorę 2014 m. vasario 28 d. sudarė 100 549,38 Lt.
Be to, pareiškime nurodyti ir bendrovės vykdyti paskutiniai mokėjimai iš kasos grynaisiais pinigais, pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio mokėjimo eiliškumą. 2014 m. kovo 17 d. atliekant bendrovės kasos patikrinimą nustatyta, kad bendrovės direktorei R. A. pažeidžiant mokėjimo eiliškumą išmokėta 2014 m. kovo 18 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini)-2728,02 Lt, 2014 m. kovo 17 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) – 45,00 Lt, 2014 m. kovo 14 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) – 60 758,03 Lt, 2014 m. kovo 14 d. atskaitingiems asmenims – vairuotojams (kasos išlaidų orderiai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) – 5065,00 Lt. Nustatyta, kad 2014 m. kovo 17 d. nepanaudotų lėšų likutis pas atskaitingą asmenį - bendrovės direktorę sudarė 161 307,41 Lt.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, įvertinus minėtus nustatytus faktus, akivaizdu, kad pareiškime nurodytas laikotarpis, t. y. nuo 2013-10-01 iki 2014-03-17, kuriuo bendrovės direktorė R. A. vykdė atsiskaitymus su penktos eilės kreditoriais, išmokėdama lėšas vairuotojams kuro įsigijimo ir kt. išlaidoms, kaip atskaitingas asmuo negrąžino į kasą nepanaudoto lėšų likučio, kuris 2014 m. kovo 17 d. sudarė 161 307,41 Lt tuo pažeisdama CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą mokėjimo eiliškumo tvarką.
Teismas pripažino, kad „pareiškime nurodyti atitinkami teisės aktai, kurie reglamentuoja įmonių veiklą ir kelia įmonei bei jų atsakingiems asmenims tam tikrus reikalavimus, tačiau pareiškime (kaltinime) nenurodyti konkretūs teisės aktai, kuriuos galimai pažeidė R. A. savo galimai neteisėtais veiksmais“. Apeliantas teigia, kad pareiškime konstatuota, jog bendrovės vienintelė akcininkė ir direktorė R. A., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, nemokėdama įsiskolinimo valstybės biudžetui bei kaip atskaitingas asmuo, negrąžindama nepanaudoto likučio kiekvieną mėnesį į bendrovės kasą ir jų nepanaudodama atsiskaitymui su valstybės biudžetu bei vykdama atsiskaitymus su penktos eilės kreditoriais – bendrovės atskaitingais asmenimis, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ nuostatas. Todėl teiginys, kad „pareiškime (kaltinime) nenurodyti konkretūs teisės aktai, kuriuos galimai pažeidė R. A. savo galimai neteisėtais veiksmais“ yra neteisingas ir nepagrįstas.
Nutartyje taip pat nurodoma, kad „pareiškime minimas ir kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimas ir pateiktos aplinkybės dėl įmonės nemokumo, galima prielaida, kad R. A. yra kaltinama ir dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimo“. Pasak apelianto, VMI pateiktame pareiškime konkrečiai nurodyta, jog prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą vadovei R. A. ir paskirti ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje (už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus) nustatytą administracinę nuobaudą. Pareiškime kaltinimas dėl nemokumo nėra pateiktas. Kaip faktinė aplinkybė nurodytas įmonės turto ir įsipareigojimų santykis.
Šalies argumentai
Teismo nutartyje nurodyta, kad neteisingai nurodytas pareiškimo rezoliucinėje dalyje R. A. asmens kodas. Pažymi, kad pareiškime nurodant proceso šalį asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti administracines poveikio priemones, R. A. kodas nurodytas teisingai. Be to, teismui pateikti Mokesčių apskaitos informacinės sistemos Juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys, kuriuose pateikiami ir vadovo bei akcininko asmens duomenys. Sprendžiant klausimą dėl administracinės bylos iškėlimo teismas turėjo galimybę įvertinti VMI pateiktus rašytinius įrodymus dėl asmens, kurio atžvilgiu pateiktas pareiškimas, tapatybės (asmens kodo) identifikavimo. Todėl mano, kad pareiškime padaryta rašybos klaida esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo neturi.
Atsiliepimas
R. A. atstovas advokatas Muradas Bakanas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartį.
Mano, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes nustatyti pareiškimo patraukti R. A. administracinėn atsakomybėn trūkumai yra esminiai, trukdantys nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, ribojantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti kuo yra kaltinamas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs pirmosios instancijos teismo nutartį, sutinka su šioje nutartyje padarytomis išvadomis, kad VMI pareiškime suformuluotas kaltinimas R. A. nėra konkretus, jame išvardinta keletas padarytų pažeidimų, tačiau jie nėra susieti su konkrečiais laikotarpiais ar veiksmais. Teismas pažymi, kad ATPK nenumato pareiškimo iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą turinio, todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi analogija, ir padarė išvadą, kad pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo turėtų atitikti administracinio teisės pažeidimo protokolui keliamus reikalavimus.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą praktiką, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 328-329). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 258 p.). Taip pat yra pažymėjęs, kad asmens teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į nešališką teismą yra itin svarbios teisės, kurias teismai, o taip pat institucijos surašančios administracinio teisės pažeidimo protokolus, privalo užtikrinti asmenims traukiamiems administracinėn atsakomybėn. Šios teisės inter alia užtikrinamos tinkamai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, kuriuose yra aiškiai ir tiksliai yra nurodoma, kokius teisės aktus pažeidė asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802-07).
Nagrinėjamu atveju iš VMI pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo matyti, kad pareiškime išdėstytos galimai padarytų pažeidimų padarymo aplinkybės, tai patvirtinantys duomenys, nurodytos teisės normos, kurios galėjo būti pažeistos, tačiau nėra suformuluoto aiškaus ir konkretaus kaltinimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir tai sudaro prielaidas pažeisti asmens teisę žinoti kuo yra kaltinamas, bei teisę į veiksmingą ir efektyvią gynybą nuo pateikto kaltinimo.
Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta pastaba, kad pareiškimo rezoliucinėje dalyje yra neteisingai nurodytas administracinėn atsakomybėn trauktino asmens kodas ir tai turėtų būti ištaisyta.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas dėl pareiškimo turinio neatitikimo keliamiems reikalavimams, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir jos naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
netenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo apeliacinio skundo.
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.