Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. Z. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties R. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Šiaulių RAAD) Šiaulių rajono agentūros 2015 m. kovo 19 d. nutarimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. Z. 1300 Eur bauda nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 51² straipsnio 2 dalį už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri augina švelniakailius žvėrelius fermoje, pagal 2014-10-01 mėnesinę žvėrelių auginimo ataskaitą laikė 5140 vnt. gyvūnų, vyresnių nei 10 mėn., neatlikusi poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1996 m. rugpjūčio 15d. Nr. I-1495 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Nesutikdama su šiuo nutarimu R. Z. pateikė skundą bei patikslintą skundą Šiaulių apylinkės teismui, kuris 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi R. Z. skundą atmetė.

Apeliaciniu skundu R. Z. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-09-03 nutartį ir bylą nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teigia, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma veikla – audinių (švelniakailių žvėrelių) auginimas. Siejant šią jos vadovaujamos bendrovės vykdomą veiklą su 1996-08-15 LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. 1-1495 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pažymi, kad nuo bendrovės veiklos pradžios iki 2014-12-09 bendrovėje atlikto patikrinimo nebuvo jokių reikalavimų ar atsakingos institucijos sprendimų, kad turi būti atlikta jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ planuojamos ir vykdomos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 1996-08-15 LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. 1-1495 1 ir 2 prieduose pateiktus planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašus, audinių (brangiakailių žvėrelių) auginimas nenumatytas. Nurodo, jog minėto įstatymo 2 priedo 1.2 punkte yra numatyta, kad turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, jei planuojama ūkinė veikla yra kitų naminių gyvulių auginimas (daugiau kaip 200 gyvulių), tačiau audinė nėra gyvulys, o brangiakailis (švelniakailis) žvėrelis, o plačiąja prasme gyvūnas. Teigia, kad teismas nutarime nepagrįstai nurodė, jog nelaisvėje auginamos audinės yra įtrauktos į naminių gyvūnų sąrašą, nes pagal audinių dydį, joms auginti reikalingas sąlygas, sunaudojamą vandens ir pašaro kiekį bei kitus kriterijus jos negali būti priskiriamos kitiems naminiams gyvuliams santykiu 1:1. Pažymi, jog gyvulys ir gyvūnas nėra tapačios sąvokos, o viešojoje teisėje plečiamasis aiškinimas negalimas, kokius įpareigojimus numato įstatymas, tik tokius reikalavimus galima kelti ir ūkio subjektui. Kadangi audinė nėra gyvulys, o plačiąja prasme yra gyvūnas (būtent taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-10-01 laikytos audinės (5140 vnt.) įvardintos ir skundžiamame nutarime), todėl, šiuo atveju, turi būti vadovaujamasi teisės aktais, reglamentuojančiais gyvulio santykinį atitikmenį gyvūnui. Tokios tvarkos laikomasi ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės ūkio veiklą, numatančiuose aplinkosaugos reikalavimus, valstybės paramos mokėjimą ir kt. (pvz., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005-07-14 įsakymu Nr. D1-367/3D-342 patvirtinto mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo priede nurodyta, kad 1 sutartinį gyvulį atitinka 40 audinių (vyresnių kaip 10 mėn.). Dėl to apeliantė teigia, kad atlikto patikrinimo metu nustačius, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-10-01 laikė 5140 vnt. audinių, o t. y. 128,5 sutartinio gyvulio, akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-10-01 nevykdė ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, ir ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, 1996-08-15 LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. 1-1495 7 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepažeidė. Nesutinka su teismo nutarime išdėstytais motyvais, jog tapatinti skirtingas sritis reglamentuojančiuose teisės aktuose naudojamą sąvoką – sutartinis gyvulys, kai to nenumato patys teisės aktai, nėra teisinio pagrindo, bei, kad jos argumentai dėl to, kad jos įmonėje augintos 5140 audinės atitinka 128,5 sutartinio gyvulio ir jų įmonei nebuvo reikalingas tokia poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūra, yra teisiškai nepagrįsti. Apeliantė nurodo, kad ŠRAAD Šiaulių rajono agentūros vyr. inspektorius E. K. priimdamas jos atžvilgiu nutarimą nesilaikė ATPK 248, 257 straipsnių reikalavimų, nes jos kaltės padarius inkriminuotą pažeidimą nepagrindžia byloje surinktų įrodymų visuma ir teisės aktų nuostatos. Minėtų įstatymų nuostatų nesilaikė ir teismas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 248 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nutarimas laikomas teisėtu, kai jis priimtas ir surašytas laikantis administracinių teisės pažeidimų kodekso reikalavimų, o pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, asmens kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos administracinės nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nutarimas negali būti grindžiamas prielaidomis, o išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Iš skundžiamo Šiaulių RAAD 2015-03-19 nutarimo matyti, kad jame nurodytos nustatytos pažeidimo aplinkybės, tačiau nėra jokio motyvuoto įvertinimo dėl nustatytų aplinkybių, t. y. nutarimą priėmęs pareigūnas nemotyvavo išvados nei dėl įstatymo nuostatų pažeidimų, nei dėl pažeidimo kvalifikacijos, nei dėl nuobaudos skyrimo R. Z.. Dėl to konstatuojama, kad nutarimas yra nemotyvuotas (ATPK 286 straipsnio 2 dalis).

Apeliantė teigia, kad ji nepagrįstai nubausta pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį.

ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, <...> kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo <...>. ATPK 51² straipsnio 2 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus norminius teisės aktus, ir numatanti administracinę atsakomybę asmeniui už tam tikros pareigos, tiesiogiai numatytos tuose teisės aktuose, nevykdymą.

Iš R. Z. suformuluoto kaltinimo matyti, kad ji nubausta už tai, kad pažeidė LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1996 m. rugpjūčio 15d. Nr. I-1495 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes pagal 2014-10-01 mėnesinę žvėrelių auginimo ataskaitą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikė 5140 vnt. gyvūnų, vyresnių nei 10 mėn., neatlikusi poveikio aplinkai vertinimo procedūrų. Kadangi gyvūnų laikymas yra trunkamasis veikimas, kaltinime turi būti nurodytas tokio trunkamojo veikimo laikotarpis. Šiuo atveju R. Z. suformuluotame kaltinime gyvūnų laikymo (pažeidimo) laikotarpis nenurodytas, todėl konstatuojama, kad kaltinimas yra ydingas.

Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ augina audines. Audinė arba kartais švitras yra kiauninių šeimos plėšrus žinduolis (internetinė prieiga: https://lt.wikipedia.org). Taip pat audinė apibūdinama kaip pusiau prijaukintas, plėšrus prabangaus kailio žvėrelis, kuris veisiamas kailiams (internetinė prieiga: www.agrozinios.lt). Atsižvelgiant į tai, kad audinės veisiamos kailiams ir kad jos yra pusiau prijaukintos, jos priskiriamos naminių gyvūnų grupei ir pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-05-16 įsakymu patvirtintus ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų 3 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 patvirtintus Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų 4.12 punktą priskiriamos prie ūkinės paskirties gyvūnų. Be to, R. Z. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikė 5140 vnt. gyvūnų (3, 12 b. l.). 1996-08-15 LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. 1-1495 2 priedo „Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo“ 1.2 punkte imperatyviai nurodyta, jog poveikio aplinkai vertinimo atranka turi būti atlikta, kai auginama daugiau kaip 200 kitų naminių gyvulių. Pastebėtina, kad šiame įstatyme nepateikta gyvulio sąvoka bei nenurodyta, kad šiame įstatyme vartojamos kitos sąvokos atitinka kituose įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose apibrėžtas sąvokas. Visuma paminėtų aplinkybių neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog viena audinė yra prilyginama vienam naminiam gyvuliui. Duomenų, patvirtinančių, kad audinių (švelniakailių žvėrelių) auginimas patenka į kitų naminių gyvulių auginimo kategoriją ir kad viena audinė atitinka vieną naminį gyvulį, administracinio teisės pažeidimą surašiusi institucija nepateikė.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nutarimas nemotyvuotas, kaltinimas suformuluotas ydingai ir protokolą surašiusi institucija nepateikė dviprasmiškų sąvokų (gyvūnas, gyvulys) aiškinimą pagrindžiančių duomenų (pvz., norminių aktų), daroma išvada, kad skundžiamame nutarime išvados dėl R. Z. kaltės padarytos išsamiai neištyrus visų įvykio aplinkybių ir nepašalinus prieštaravimų bei abejonių. Dėl to skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas. Taip pat naikinama ir skundžiama teismo nutartis, nes nutartyje neįvertinti Šiaulių RAAD Šiaulių rajono agentūros nutarime padaryti pažeidimai, be to, teismas skundą atmetė vadovaudamasis tik samprotavimais, nesiremdamas norminiais aktais bei neįvertinęs to, kad apeliantė yra nubausta už gyvūnų laikymą, nors šiuo atveju taikyta įstatymo norma reguliuoja siauresnę sritį – „kitų naminių gyvulių auginimą“. Dėl to konstatuojama, kad apeliacinio skundo argumentai iš esmės liko neišnagrinėti. Panaikinus teismo nutartį bei institucijos nutarimą administracinė byla grąžinama institucijai nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį bei Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių rajono agentūros 2015 m. kovo 19 d. nutarimą ir R. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių rajono agentūrai iš naujo nagrinėti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.