Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. K. (toliau – Pareiškėjas) kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo tėvas J. K. (duomenys neskelbtini) priėmė pareiškėjo motinos T. K. palikimą – ½ dalį buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini)), faktiniu valdymu.

Pareiškime nurodė, kad pareiškėjo tėvui J. K. ir motinai T. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo motinai T. K. mirus (duomenys neskelbtini), sutuoktinis J. K. faktiškai pradėjo valdyti ir iki savo mirties valdė visą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) – prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo komunalinius mokesčius ir pan. J. K. mirus (duomenys neskelbtini), pareiškėjas, esantis kaip įstatyminis įpėdinis, siekia priimti tėvo palikimą, todėl tam, kad galėtų realizuoti paveldėjimo teisę, pareiškėjas kreipiasi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas J. K. po sutuoktinės T. K. mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

k o n statuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) CPK 444, 445 straipsniai).

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis, T. K. mirė (duomenys neskelbtini). Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis, J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad Butas/Patalpa-Butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso T. K. Iš (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad B. K. yra sutuoktinių T. K. ir J. K. vaikas.

Po T. K. mirties, kaip nurodoma pareiškime, sutuoktinis J. K. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti – po palikėjos mirties liko toliau gyventi jų būte, prie pareiškimo pridėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. K. mokėjo komunalinius ir kitus su butu susijusius mokesčius ne proporcingai savo daliai, bet viso buto daliai, taip pat tvarkė bei prižiūrėjo turtą.

Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.

Konstatuotina, kad po pareiškėjo motinos T. K. mirties, pareiškėjo tėvas J. K., po savo sutuoktinės T. K. mirties, priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, pareiškėjo pareiškimas tenkinamas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. K. faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo sutuoktinės T. K. mirties (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas palikimo priėmimo tikslu.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (miręs (duomenys neskelbtini)), savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas palikimo priėmimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Linas Baublys