- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- e2A-125-739/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02117-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- I. S. V.
- Atsakovas
- A. R. B., V. B.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. V. ir atsakovų A. R. B. ir V. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-520-902/2020 pagal ieškovės I. S. V. ieškinį atsakovams A. R. B., V. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centras, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl naudojimosi žemės sklypu ir statiniais tvarkos nustatymo bei kitų susijusių reikalavimų ir atsakovų A. R. B. ir V. B. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei kitų susijusių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. S. V. (toliau – ir I.S. V., ir ieškovė) 2020m. balandžio 7d. patikslintu ieškiniu ir 2020m. liepos 27d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo (toliau bendrai - ieškinys) galutinai suformulavusi ieškinio pagrindą ir dalyką prašė: 1) pakeisti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal pateiktą 2020 m. sausio 30 d. UAB ,,Geodezinių matavimų projektai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, nustatant, kad žemės sklypo dalimi, pažymėta plane raide A, pažymėtais žemės sklypo ribų posūkių taškais: 5, 6, 1, 2, 3, 13, 12, 11, 10, 9, 8, 7, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 5, kurios plotas 210 kv. m., naudosis atsakovai A. R. B. ir V. B. (toliau kartu – ir atsakovai; atskirai – ir A.R. B., ir atsakovė, ir V. B., ir atsakovas) bendrai; žemės sklypo dalimi, pažymėta plane raide B, pažymėtais žemės sklypo ribų posūkių taškais: 5, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 7, 20, 19, 18, 17, 16, 15, 14, 13, 3, 4, 5, kurio plotas 167 kv. m., naudosis ieškovė I. S. V. individualiai; 2) pripažinti ieškovės teisę be atsakovų sutikimo atlikti ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane 2I1b, rekonstrukciją pagal 2007 metų V. K. įmonės parengtą ūkinio pastato rekonstrukcijos projektą, įregistruojant Nekilnojamojo turto registre; 3) nustatyti naudojimosi tvarką statiniams, esantiems žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės I. S. V. pateiktą 2020 m. sausio 30 d. UAB ,,Geodezinių matavimų projektai“parengtą naudojimosi tvarkos planą, tokiu būdu: ieškovė I. S. V. nuolatinai individualiai naudos ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu 2l1b, dalį, naudojimosi tvarkos plane apibrėžtą mėlyna spalva, užstatytas plotas 49 kv. m, pažymėtas indeksu B/49m ²; atsakovė A. R. B. nuolatinai individualiai naudos ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu 2l1b, dalį, naudojimosi tvarkos plane apibrėžtą žalia spalva, užstatytas plotas 15 kv. m, pažymėtas indeksu A/15 m²; atsakovė A. R. B. nuolatinai individualiai naudos visą garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 3l1p, naudojimosi tvarkos plane apibrėžtą raudona spalva, užstatytas plotas 20 kv. m, pažymėtas indeksu A/20 m²; bendraturčiai A. R. B., V. B. ir I. S. V., nuolatinai bendrai naudosis kitais inžinieriniais statiniais – šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant šalis užtikrinti vieno metro atstumu apeiti apie šulinį; bendraturčiai A. R. B., V. B. ir I.S. V. nuolatinai bendrai naudosis gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: ieškovė naudosis 31/100 dalimi (47.36 kv. m) gyvenamojo namo, 2020 m. sausio 22 d. VĮ Registrų centro plane pažymėtomis patalpomis: 1-2; 1-3; 1-4; 1-5; 1-10; atsakovė R. A. B. naudosis 39/100 dalimi (59,58 kv. m) gyvenamojo namo, V. B. naudosis 30/100 dalimi (45.83 kv. m) gyvenamojo namo; atsakovai bendrai naudosis patalpomis, pažymėtomis 2020-01-22 d. VĮ RC plane: 1-1; 1-12; 1-6; 1-7; 1-8; 1-9; 1-11; 1-14; 1-17; 1-16; 1-15 (105.41 kv. m); įpareigoti visus bendraturčius užtikrinti neribotą galimybę visiems bendraturčiams nevaržomai apeiti apie namą pagal poreikį; 4) nustatyti ieškovei I. S. V. savo lėšomis ir darbu pastatyti tvorą, skiriančią šalių individualiai naudojamus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2020 m. sausio 30 d. UAB ,,Geodezinių matavimų projektai“ žemės sklypo vidaus naudojimosi tvarkos plane pažymėtas posūkio taškais: 5, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 7, tvoros aukštis nuo 1,50 m iki 1,80m aukščio, per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) priteisti solidariai iš atsakovų V. B. ir A. R. B. ieškovės I. S. V. naudai 285,32 Eur išlaidų kompensaciją už naudojimosi tvarkos plano parengimą, kadastrinių matavimų bylos parengimą ir kadastro duomenų patikslinimą bei 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos; 6) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės ir valstybės naudai.
1.1. Ieškinyje ieškovė paaiškino, jog 2004 m. gegužės 18 d. atsakovai rašytiniais sutikimais, kuriuos patvirtino notaras, duotais ieškovei jau išliejus ūkinio pastato pamatus ir matydami būsimo ūkinio pastato ribas, sutiko su ieškovės ūkinio pastato rekonstrukcija – praplėtimu ieškovės žemės sklype. Atsakovai niekada nereiškė prieštaravimų dėl ūkinio pastato betoninio laiptelio, kuris iki 1994 metų pateko į bendro naudojimo žemę, tačiau nuo 1994 metų ieškovė faktiškai asmeniškai naudojosi visa žeme prie jai priskirtos naudoti ūkinio pastato dalies. 2004 m. birželio 14 d. buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, o 2007 m. rugpjūčio 9 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą ūkinio pastato rekonstrukcijai, tačiau 2008 m. sausio 28 d. atsakovams pareikalavus jis buvo panaikintas. 2011 m. rugsėjo 30 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atlikusi patikrinimą, nustatė, jog ūkinio pastato dalis yra bendro naudojimo žemės sklype. Dėl to ūkinis pastatas liko neužbaigtas statyti.
Šalies argumentai
1.2. Ieškovė paaiškino, kad teismui teikiamame tvirtinti žemės sklypo ir pastatų naudojimosi tvarkos plane bendram naudojimui yra paliekamas šulinys, suteikiant galimybę abiem šalims apeiti aplink šulinį, ir gyvenamasis namas, suteikiant galimybę abiem šalims apeiti apie namą pagal poreikį. Nurodė, kad ieškovė atsakovės reikalavimu savo lėšomis įsirengė atskirą įvažiavimą, buvo panaikintas anksčiau bendrai naudotas lauko tualetas. Be to, anksčiau bendram naudojimui skirta žemės sklypo dalimi asmeniškai naudojosi atsakovai. Todėl ieškovė prašė teismo pakeisti žemės sklypo naudojimo tvarką pagal teismui pateiktą projektą, nes išnyko būtinumas žemės sklypą naudotis bendrai. Pagal keičiamą naudojimo tvarką, šaliai priskirtame naudotis žemės esantys pastatai liktų tos šalies naudojimui, neliktų bendro naudojimo žemės. Ieškovės nuomone, tokia tvarka nepažeistų nė vieno iš bendraturčių teisių.
1.3. Ieškovė teigė, kad atsakovai pažeidė ieškovės teises gyvenamojo namo priestatu užstatydami ieškovei priklausantį žemės sklypo plotą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės be ieškovės sutikimo, už šį plotą ieškovei nekompensavo. Taip pat, paaiškino, kad ieškovė nori savo lėšomis per penkerius metus pasistatyti tvorą, nes siekia ateityje išvengti konfliktų.
Atsiliepimas
2. Atsakovai atsiliepimuose į ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko, juos prašė atmesti, prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Atsakovų teigimu, ieškovės reikalavimas dėl pripažinimo ieškovės teisės be atsakovų sutikimo atlikti ūkinio pastato rekonstrukciją negali būti patenkintas, nes yra netinkamai suformuotas, nėra aišku, kokie atsakovų veiksmai pažeidžia ieškovės teises. Ieškovė nepateikė duomenų, jog kreipėsi į atsakovus dėl leidimo/sutikimo gavimo, be to, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, leidimas pastato rekonstrukcijai buvo išduotas.
2.2. Taip pat teigė, kad ieškovės nurodytu žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimu siekiama pakeisti daug metų nusistovėjusią naudojimosi tvarką, o ieškovės nurodyta naudojimosi tvarka statiniais iš esmės pažeidžia atsakovų teises. Įsigyjant nuosavybės teises savininkai susitarė, kokiomis dalimis, kokiais statiniais naudosis. 1976 m. lapkričio 1 d. notariškai patvirtinta ir viešajame registre įregistruota sutartimi ieškovė dovanojo atsakovei 55/100 dalis gyvenamojo namo, kiemo įrenginių ir 67/100 dalis ūkinio pastato su garažu, buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, buvo nustatyta, jog atsakovė naudosis ūkiniu pastatu 2J1/mb ir visu garažu g 1/p prie ūkinio pastato 2J 1/mb, žemės sklypu, pažymėtu Nr. 2 bei sklypu, pažymėtu Nr. 3 šalys naudosis bendrai.
2.3. Atsakovai tvirtino, kad esant tarp šalių nustatytai žemės sklypo naudojimosi tvarkai, ją galima keisti tik įstatymo numatytais atvejais. Ūkiniai pastatai šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nuosavybės teisės negali būti suvaržytos be savininko sutikimo, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti kitokią naudojimosi tvarką, neatsižvelgiant į dalis nuosavybės teisėje ir pažeidžiant dovanojimo sutartyje įtvirtintą susitarimą, reikštų pastatų savininkų nuosavybės teisės pažeidimą.
2.4. Pažymėjo, kad ieškovė įvažiavimą įsirengė savo lėšomis, tačiau plane jis nėra atžymėtas, nėra projektinio sprendimo įrengti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, yra tik vienas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į vidinį kiemą. Atskiro įvažiavimo įsirengimas nepanaikina šalių teisės naudotis bendru įvažiavimu, kuris yra naudojamas nuo seno.
2.5. Nurodė, kad teismui pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė ant bendro naudojimo žemės neteisėtai statė statinį, todėl statybos leidimas buvo panaikintas, šiuo metu pastatai yra pastatyti ant bendro naudojimo žemės neteisėtai ir negali būti įteisinti, reiškiant reikalavimą pakeisti naudojimosi tvarką žemės sklypu.
2.6. Taip pat teigė, kad žemė po ūkiniais statiniais turi būti naudojama bendrai, o ieškovės nurodyta naudojimosi tvarka žemės sklypu neatitinka idealiųjų nuosavybės dalių. Tualeto nugriovimas jokios įtakos nuo seno nustatytai naudojimosi tvarkai neturi, kadangi pagal VĮ Registrų centro duomenis, šis statinys nėra panaikintas. Prašė atmesti ieškovės reikalavimą leisti pastatyti tvorą per būsimus penkerius metus, nes ieškovė nesikreipė į atsakovus dėl galimybės statyti tvorą, o būsimas jos noras pastatyti tvorą, nesant ginčo, negali būti laikomas pagrįstu reikalavimu, be to tvoros pastatymas namų valdos ribose yra neracionalus, jos pastatymas sumažins galimybę naudotis žemės sklypo dalimis, bus trukdoma patekti į bendro naudojimo žemės sklypus.
3. Atsakovai A.R. B. ir V. B. pareiškė priešieškinį, kuriuo teismo prašė: nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0548 ha, adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal V. Ž. įmonės 2020 m. balandžio 2 d. planą, kuriame nurodyta, kad atsakovė A. R. B. atskirai naudosis sklypo dalimi, pažymėta 1-117, 117 kv.m, o ieškovė I. S. V. atskirai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta 3-135, 135 kv.m; šalys bendrai naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis 1, 2, 3, 296 kv.m ploto, apimant atsakovės A. R. B. naudojamą 157 kv.m ploto dalį, atsakovo V. B. 31 kv.m ploto dalį, ieškovės I. S. V. 108 kv.m ploto dalį; įpareigoti ieškovę I. S. V. per tris kalendorinius mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba per kitą teismo nustatytą terminą pašalinti neteisėtos statybos padarinius, suteikiant atsakovei A. R. B. teisę naudotis vientisa patalpa, turinčia ne mažiau kaip 21,44 kv. m pastate – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nugriauti ant bendro naudojimo žemės sklypo dalies pastatytą prie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą, nugriauti pavėsinę virš bendro naudojimo žemės sklypo dalies; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Priešieškinyje atsakovai aiškino, kad naudojimosi žemės sklypu tvarką prašo nustatyti atsižvelgiant į turimas idealiąsias dalis. Prie namo (arba aplink namą) namo priežiūrai ir eksploatavimui yra paliekamas bendro naudojimo takas, kurio plotis 1 metras, plotas - 39 kv. m. Pagal atsakovų siūlomą naudojimosi tvarkos planą bendram naudojimuisi liktų įvažiavimas į kiemą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės.
3.2. Taip pat priešieškinyje nurodė, kad ieškovė savavališkai be atsakovų sutikimo atliko ūkinio pastato rekonstrukciją ir taip nepagrįstai sumažino A. R. B. tenkančias atskirai naudotis ūkinio pastato dalis. Pagal iki rekonstrukcijos buvusius duomenis atsakovei priklausė 67/100 ūkinio pastato, jo užstatytas plotas buvo 32 kv. m, todėl atsakovei teko 21,44 kv. m. Iš šiuo metu atliktų patikslintų kadastrinių matavimų matyti, kad A. R. B. tenka tik 15,288 kv. m. ūkinio pastato. Dėl neteisėtų ieškovės rekonstrukcijų atsakovės nuosavybės dalis ūkiniame pastate sumažėjo 6 kv. m. Todėl teigė, kad ieškovė turi būti įpareigota pašalinti neteisėtas statybas, suteikiant atsakovei teisę naudotis vientisa patalpa, turinčia ne mažiau kaip 21,44 kv. m ploto. Be to, ieškovė turėtų pašalinti neteisėtai pastatytus statinius ant bendro naudojimo sklypo dalies – ūkinio pastato priestatą, įsikišusį į bendro naudojimo žemę, ir pavėsinę prie namo.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nesutiko su atsakovų reikalavimu, priešieškinį prašė atmesti.
Šalies argumentai
4.1. Ieškovė nesutiko su prašoma pakeisti naudojimosi tvarka, nes prie priešieškinio pridėtas planas yra su trūkumais, neatitinka įstatymo reikalavimų, planas ieškovei nesuprantamas, kadangi nėra aiškūs (tikslūs) žemės sklypų plotų vietų ir dydžių duomenys, neaišku, kas bus naudojama bendrai, o kas atskirai, nėra posūkio taškų. Nors nebėra lauko tualeto, priešieškiniu prašoma nustatyti 296 kv. m bendro naudojimo sklypo dalį, kad būtų galima patekti į lauko tualetą. Be to, atsakovei A. R. B. trūkstamą 6 kv. m ūkinio pastato plotą prašoma kompensuoti nuo 1972 m. nustatyta tvarka tik ieškovės naudojamo ūkinio pastato dalimi.
Atsiliepimas
4.2. Ieškovė atsiliepime taip pat nurodė, kad atsakovų reikalaujama nugriauti ieškovės pavėsinė yra skirta rekonstruojamo ūkinio pastato statybinėms medžiagoms laikyti ir saugoti nuo kenksmingų oro sąlygų.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atsiliepime sprendimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Panevėžio miesto savivaldybės administracija (toliau - ir Savivaldybės administracija) atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Trečiojo asmens nuomone, Panevėžio apskrities viršininko administracijai nustačius, jog V. K. įmonės 2007 metais parengtas ūkinio pastato rekonstrukcija – praplėtimas projektas pažeidžia atsakovų duotame sutikime numatytas sąlygas, t. y. jog dalis statinio patenka į bendro naudojimo žemės sklypą, tik ginčo šalims nusistačius žemės sklypo naudojimosi tvarką bei gavus bendraturčių sutikimą, ieškovė galėtų inicijuoti techninio projekto parengimą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Papildomai nurodė, kad Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2008 m. gegužės 7 d. ieškovei išdavė projektavimo sąlygų sąvadą dėl atskiro įvažiavimo į sklypą, nuotekų nuvedimo, įrengimo. Rengiant (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos projektą bei rekonstruotai gatvei atlikus kadastrinius matavimus, suprojektuota nuovaža iš (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įrengta. Savivaldybės administracija atsiliepime į priešieškinį prašė sprendimą dėl atsakovų priešieškinio priimti teismo nuožiūra.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškinio pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime išdėstė faktines aplinkybes, susijusias su šalių žemės sklype esančiais statiniais, nurodė esmines galiojančių teisės aktų nuostatas.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centras atsiliepime į patikslintą ieškinį sprendimą dėl jo prašė priimti teismo nuožiūra. Nurodė, jog Nekilnojamojo turto registre nėra išviešinta nekilnojamų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka tarp bendraturčių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės I.S. V. ir atsakovų A.R. B. bei V. B. po 11,85 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
10. Teismas nustatė, jog ieškovės pasiūlymas dėl naudojimosi žemės sklypu su statiniais nustatymo pagal UAB „Geodezinių matavimų projektai“ 2020 m. sausio 30 d. parengtą planą neracionalus, netarnauja geresniam nuosavybės valdymui ir neužtikrina žemės sklypo bendraturčių teisėtų interesų, tik dar labiau padidins jų tarpusavio nesutarimus, todėl atsisakė jį tvirtinti.
11. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką, neatitinkančią šalių dalių bendrosios nuosavybės teisėje, ir pažeidžiant susitarimą dėl naudojimosi statiniais tvarkos nustatymo dovanojimo sutartyje, pažeidžia pastatų bendraturčių/atsakovų nuosavybės teises. Teismas nustatė, jog šalims rašytiniais susitarimais nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, ją galima keisti tik esant išimtinoms aplinkybėms, kurių ieškovė nenurodė ir neįrodė. Be to, keičiant naudojimosi turtu tvarką, turi būti siekiama interesų pusiausvyros, kad nė viena šalis nebūtų pranašesnė prieš kitą, turi būti paisoma šalių turimų nuosavybės dalių.
12. Teismas sprendė, kad žemė po ūkiniais statiniais turi būti naudojama bendrai ir kad ieškovės nurodyta naudojimosi tvarka žemės sklypu neatitinka idealiųjų dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Nustatė, jog VĮ Registrų centre tebesant įregistruotam lauko tualetui, nėra paneigta šalių teisė žemės sklypo dalimi naudotis bendrai. Nėra tikslus ir negali būti patenkintas ieškinio reikalavimas įpareigoti visus bendraturčius užtikrinti neribotą galimybę bendraturčiams nevaržomai apeiti apie namą. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad toks įpareigojimas ir tokios apimties yra būtinas.
13. Ieškovės reikalavimą leisti pastatyti tvorą teismas laikė nepagrįstu, kadangi byloje nebuvo nustatyta, kad dėl tvoros pastatymo tarp šalių kilęs ginčas, nėra duomenų, kad ieškovės teisės yra pažeidžiamos. O kadangi ieškovės reikalavimas nekonkretus, nukreiptas į ateitį, nėra galimybės nustatyti, ar atsakovų teisės nebus pažeistos.
14. Teismas sprendė, kad ieškovė turi gauti iš atsakovų naują sutikimą ginčo ūkinio pastato statyboms (jų užbaigimui) ir įteisinimui bei nebegali vadovautis 2007 metais parengtu V. K. įmonės projektu, jis nėra parengtas pagal galiojančius norminius aktus. Be to, atsakovų nesutikimas dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos atlikimo yra pagrįstas, nes šiai dienai situacija dėl statinio užėmimo bendro naudojimo žemės dalies nėra pakitusi, o ieškovės siūloma pakeisti žemės ir statinių naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovų teises, interesus, todėl negali būti patenkintas ieškinio reikalavimas ieškovei pripažinti teisę be atsakovų sutikimo atlikti ūkinio pastato rekonstrukciją.
15. Teismas sprendė, jog ieškovė turi rasti šalims priimtiną kompromisą dėl naudojimosi žemės sklypu ir statiniais tvarkos pakeitimo, kad naujai nustatyta tvarka atitiktų šalių turimas žemės ir statinių nuosavybės dalis ir neprieštarautų atsakovų teisėms ir jų teisėtiems interesams tuo atveju, jeigu ieškovė sieks įsiteisinti ginčo ūkinį pastatą.
16. Teismas sprendė, kad atsakovų kartu su priešieškiniu pateiktas planas neatitinka šalių faktinio naudojimosi žemės sklypu, susiformavusio per eilę metų, juo siekiama iš esmės padidinti bendro naudojimo žemės sklypo plotą, nors iš šalių, jų atstovų teisme duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalys nesutaria dėl naudojimosi žemės sklypu ir ūkiniu pastatu, o tai rodo, jog bendro naudojimo žemės ploto padidinimas dar labiau paaštrins šalių nesutarimus. Teismas konstatavo, kad atsakovai nenurodė esminių aplinkybių dėl ko būtina iš esmės keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką, o atsakovų planas turi trūkumų, jame tiksliai neatžymėti žemės sklypų plotų vietos ir dydžiai, neaišku, kurie bus naudojami bendrai, o kurie - atskirai, nėra pažymėti posūkio taškai.
17. Teismas nesutiko su atsakovų pozicija, kad ginčo ūkinio pastato statybas reikia vertinti kaip neteisėtas, nes patys atsakovai buvo davę sutikimą ieškovei rekonstruoti šį pastatą. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo ūkinio pastato rekonstrukcijos įteisinimas yra įmanomas, ieškovei suradus su atsakovais tarpusavio kompromisą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal faktinį naudojimą, ieškovei inicijavus techninio projekto parengimą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus bei gavus statybą leidžiantį dokumentą, į tai, kad ginčo statinio nugriovimas ieškovei kainuotų nemažai finansinių lėšų, o tai (statinio nugriovimas) dar labiau padidintų šalių nesutarimus, teismas konstatavo, kad nebūtų protinga įpareigoti ieškovę nugriauti rekonstruotą ūkinį pastatą.
18. Dėl atsakovės reikalavimo suteikti jai teisę naudotis vientisa ūkinio pastato patalpa, atitinkančia atsakovės dalį bendrosios nuosavybės teisėje ir turinčia ne mažiau kaip 21,44 kv. m ploto, teismas sprendė, jog tam, kad atsakovė įgyvendintų tokią savo teisę, yra būtina atlikti esminius pastato rekonstrukcijos darbus, be to, atsakovės reikalaujama ūkinio pastato dalimi ilgą laiką naudojasi ieškovė, o atsakovai savo piniginėmis lėšomis neprisidėjo prie ūkinio pastato statybų.
19. Dėl pavėsinės pašalinimo teismas sprendė, kad atsakovai neįrodė, jog pavėsinės pastatymas (stovėjimas) ant bendro naudojimo žemės pažeidžia jų teises. Kadangi iš bylos medžiagos buvo matyti, jog atsakovai buvo davę sutikimą ieškovei atlikti ūkinio pastato rekonstrukciją, teismas sprendė, kad yra visiškai tikėtina, jog atsakovai sutiko su medžiagų sandėliavimu nurodytoje vietoje, taigi, sutiko ir su pavėsinės tuo tikslu prie namo buvimu.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
20. Apeliaciniu skundu ieškovė I.S. V. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės I. S. V. ieškinį visiškai, o sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinys palikti nepakeistą, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20.1. Ieškovės teigimu, naudojimosi tvarkos keitimas yra susijęs su išnykimu būtinybės bendrai naudoti objektus, kadangi šalys dar 2009-2011 metais sutarė panaikinti bendro naudojimo objektus tikslu pakeisti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Tačiau ieškovė siekia sumažinti bendro naudojimo plotus, o atsakovai - padidinti.
20.2. Ieškovė tvirtina, kad ji, turėdama notariškai patvirtintą rašytinį bendraturčių sutikimą, padidino bendrą daiktą – ūkinį pastatą savo lėšomis ir darbu, laikantis statybos techninių reglamentų. Teismui yra pateikti duomenys dėl ūkinio pastato dalių pasikeitimo, jų perskaičiavimo, todėl rekonstruotas ūkinis pastatas turi būti įteisintas.
20.3. Pasak ieškovės, naudojimosi tvarka pastatais nepasikeitė nuo 1976 metų. Ieškovės siūloma naudojimosi tvarka nekeičia pastatų naudojimosi tvarkos, nežymiai keičiasi tik užstatymo plotai dėl patikslintų tikslesnių kadastrinių matavimų ir ūkinio pastato išplėtimo.
20.4. Teigia, kad ūkinio pastato dalys ir prie jų esantys laipteliai, šalių atskirai buvo naudojamos nuo seno ir prie šių dalių esantys žemės sklypo plotai šalių buvo naudojami atskirai, t. y. kiekvienas bendraturtis naudojosi savo dalimi ir prie šios dalies esančiu žemės sklypo plotu. Šių aplinkybių niekas iš šalių neginčijo, o kad ūkinis pastatas yra dviejų dalių patvirtina byloje esantys planai.
20.5. Nors teismas sprendime nurodė, kad abi ginčo šalys privalo teismui pateikti tokius planus, kurie labiausiai atitiktų nusistovėjusią seną naudojimosi žemės sklypu tvarką, ir kurie būtų parengti atsižvelgiant į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybės teisėje į žemės sklypą, ieškovė teigia, kad jos pateiktas planas nekeičia nusistovėjusios tvarkos, bet keičia žemės sklypo bendrą naudojimą.
20.6. Ieškovės manymu, dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. prie bendrai naudojamų statinių – šulinio ir gyvenamojo namo. Bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams. Žemė po gyvenamuoju namu yra naudojama bendrai proporcingai turimai nuosavybės daliai, nes gyvenamasis namas yra naudojamas bendrai. Ūkiniai pastatai ir žemė apie juos nuo 1976 metų naudojami atskirai ir ateityje bus naudojami atskirai. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai, kuri šio ginčo sklype nuo 1976 metų buvo ta, kad kiekviena šalis naudojosi atskirais ūkiniais pastatais ir žemes plotais apie tuos pastatus, juos tvarkė, prižiūrėjo ne bendrai, bet individualiai, savo lėšomis. Žemė po ūkiniais pastatais ir prie ūkinių pastatų visada buvo to bendrasavininko, kuris tą ūkinį pastatą faktiškai vienas valdė.
20.7. Nors teismas konstatavo, kad kol VĮ Registrų centre nėra išregistruotas lauko tualetas ir nėra paneigta abiejų šalių teisė žemės sklypo dalį naudoti bendrai, ieškovė pažymi, kad lauko tualeto nebėra nuo 2010–2011 metų. Tą patvirtina pateiktos nuotraukos, kuriose buvusio lauko tualeto vieta (apėjimas apie garažą) atsakovų užkrauta lentomis, pagaliais ir kt. Be to, ieškovei lauko tualetas nereikalingas.
20.8. Pasak apeliantės, byloje nėra duomenų, kad prie ūkinio pastato faktiškai buvo bendro naudojimo žemės plotas. Statybos leidimas buvo panaikintas, nes atsakovė teikė melagingus parodymus Inspekcijai. Inspekcija buvo apgauta atsakovės, nes atsakovė pareigūnams ranka parodė, kad ieškovė išplėtė ūkinį pastatą į bendro naudojimo žemę, nors faktiškai bendrai naudojamas buvo tik įvažiavimas.
20.9. Mano, kad, remiantis teisiniu reglamentavimu, pastatas statomas pagal preliminarų projektą, o vėliau pastačius pastatą atliekamas pagrindinis projektas ir jo pagrindu pastatas įteisinimas. Todėl V. K. projektas atitinka projektinius pasiūlymus, ką nurodė ir savivaldybės atstovė teismo posėdžio metu. Be to, posėdžio metu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovė paaiškino, kad teismui išsprendus ginčą, jokių kliūčių išduoti statybos leidimą nebūtų.
20.10. Pažymi, kad ieškovė, žinodama atsakovų poziciją ir norėdama užkirsti kelią bet kokiems konfliktams kilti ateityje, teismo prašė nustatyti atstumą apėjimui apie namą pagal poreikį. Taip pat teigia, kad pagal ieškovės pateiktą planą, nebelieka bendro naudojimo plotų, objektų, išskyrus šulinį ir gyvenamąjį namą, prie kurių būtų užtikrintas priėjimas iš visų pusių. Be to, atsakovai taip pat siekė to paties.
21. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti bei priteisti iš ieškovės atsakovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, o sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, prašo palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
21.1. Atsakovai teigia, kad V. Ž. paruoštame žemės sklypo vidaus naudojimosi tvarkos projekte matyti, kad prie bendrai naudojamos žemės, proporcingai turimai nuosavybės daliai, priskirtas statiniais užimamas žemės plotas. Taip pat 1 metras aplink gyvenamą namą būtų naudojamas bendrai ir tai atitinka tiek ieškovės, tiek atsakovės interesus, nes statinio esminiai statybiniai elementai yra bendroji dalinė bendraturčių nuosavybė, o šalys turės galimybę netrukdomai atlikti lauko darbus prie išorinių sienų, langų.
21.2. Mano, kad 1976 m. lapkričio 1 d. ir 1992 m. vasario 5 d. planai bei V. Ž. paruoštas planas atitinka vieni kitus, yra tik nežymūs pakeitimai dėl bendrai ir atskirai naudojamų žemės sklypo dalių. Nepagrįstas yra Panevėžio apylinkės teismo sprendime nurodytas motyvas, kad atsakovų pateikta priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neatitinka ilgametės naudojimosi tvarkos ir kad sumažėja atskirai naudojami žemės sklypo plotai. Atkreipia dėmesį į tai, kad V. Ž. paruoštas planas yra visiškai aiškus. Visi matmenys yra nurodyti žemės sklypo viduje metrais. Toks vidaus naudojimosi tvarkos nustatymas yra priimtinas, o teisės aktai iš viso nenustato, kaip turi būti parengtas naudojimosi tvarkos projektas (pažymint metrus ar naudojant koordinačių sistemą).
21.3. Tvirtina, kad teismas be pagrindo atmetė reikalavimą pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Neteisėtos statybos faktas yra akivaizdus, nes atsakovai davė rašytinį sutikimą I. S. V. statyti statinį ant jos atskirai naudojamo žemės sklypo ribos. I. S. V. statinį išplėtė ir be atsakovės sutikimo jį statė ant bendro naudojimo žemės sklypo ribos. Kadangi panaikintas leidimas statybai, konstatuotina, kad statyba savavališka, ji pažeidžia atsakovų teises, todėl statinys turi būti nugriautas taip, kaip nurodyta priešieškinyje.
21.4. Pasak apeliantų, nustatyta, kad ieškovė savavališkai atliko ūkinio pastato rekonstrukciją ir dėl to sumažėjo atsakovei priklausanti ūkinio statinio dalis. Šis pažeidimas turi būti pašalintinas, atkuriant iki pažeidimo buvusią padėtį. Ieškovė yra kalta dėl atsakovės dalies ūkinio pastato užėmimo, sienos perkėlimo, todėl teismas privalo apginti savininko teises. Ieškovė atlikdama neteisėtus veiksmus, užimdama atsakovės ūkinio pastato dalį prisiėmė riziką dėl kaštų, kuriuos gali patirti atstatydama nuosavybės pažeidimą. Teigia, kad dėl neteisėtos ieškovės rekonstrukcijos atsakovės turėtas nuosavybės teise ir valdytas ūkinio pastato plotas sumažėjo 6 kv. m. ( 21,44 kv. m – 15,288 kv. m). Dėl ieškovės neteisėtų statybų sumažėjo atsakovei tenkanti turto dalis ūkiniame pastate, todėl ieškovė įpareigotina teismo sprendimu pašalinti neteisėtas statybas, suteikiant atsakovei A. R. B. teisę naudotis vientisa patalpa, turinčia ne mažiau kaip 21,44 kv. m ploto.
Šalies argumentai
21.5. Apeliantai mano, kad ieškovė privalo pašalinti neteisėtai pastatytus statinius, esančius ant bendro naudojimo žemės sklypo dalies: priestatą ūkinio pastato, įsikišusio į bendro naudojimo žemę ir dalį pavėsinės prie namo, esančios ant bendro naudojimo žemės.
Atsiliepimas
22. Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo VĮ Registrų centras, atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją, byloje šalių pateiktus ir išdėstytus argumentus ir įrodymus, šalių konfliktą, sprendimo klausimą, palieka spręsti teismo nuožiūra, pagal nustatytas bylos aplinkybes.
23. Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija sprendimą dėl apeliacinių skundų prašė teismo priimti savo nuožiūra. Papildomai pažymėjo, kad apeliantė neteisingai interpretuoja projekto sąvoką bei statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesą. Apeliantė siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą privalo Savivaldybės administracijai pateikti dokumentus, nurodytus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje, vieni iš tų dokumentų yra teismo sprendimas arba atsakovų duotas sutikimas numatomiems statybos darbams bei projektuotojo pagal dabartinį teisinį reglamentavimą parengtas statinio projektas. Tik pateikus visus reikalingus dokumentus ir jiems atitikus teisės aktų reikalavimus, apeliantei bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas.
24. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
24.1. Nurodo, kad tualetas yra pažymėtas VĮ Registrų centras duomenų bazėje, kiemo aikštelė taip pat yra išlikusi ir kaip kiemo įrenginys priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovams. Ta aplinkybė, kad ieškovė savo patogumui pasidarė dar vieną įvažą į namų valdą iš savo individualiai naudojamos žemės sklypo pusės, nėra pakankama priežastis keisti nusistovėjusią žemės sklypu tvarką, nes kaip jau nurodyta, visiems turto bendrasavininkiams turi būti sudaryta galimybė patekti ir naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomiems statiniams, įrenginiams. Mano, kad ieškovė nenurodė pakankamų argumentų, dėl kurių reikėtų keisti nusistovėjusią tvarką.
24.2. Pasak atsakovų, 2004 m. gegužės 18 d. notaro patvirtinti rašytiniai sutikimai jog atsakovai sutinka, kad ieškovė atliktų ūkinio pastato rekonstrukciją ieškovės žemės sklype yra galiojantys ir nenuginčyti. Ir dabar atsakovai sutinka, kad ieškovė jai paskirto individualiai naudotis žemės sklypo dalyje statytų ūkinį pastatą. Ieškovė ūkinį pastatą rekonstravo, jį padidino taip, kad jis užėmė bendro naudojimo žemę, nebegalima buvo normaliai naudotis kitais bendro naudojimo statiniais, patekti prie namo, todėl atsakovai pareiškė pretenzijas. Ieškovė pažeidė iš esmės susitarimą, kad ūkinį pastatą statys ant jai skirtos žemės sklypo dalies, o iš neteisėto ieškovės elgesio negali kilti teisėtų pasekmių.
25. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė prašo netenkinti atsakovų A. R. B. ir V. B. apeliacinio skundo ir jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priimti naują sprendimą, tenkinant ieškovės I. S. V. ieškinį.
Šalies argumentai
25.1. Ieškovė nesutinka, kad atsakovų pateiktas planas yra aiškus, akcentuoja, kad pagal jį bendraturčiams skiriami naudoti plotai iš esmės skiriasi nuo ankstesnės tvarkos: mažėja atskirai naudojami plotai, didėja – bendrai naudojami. Pažymi, kad atsakovė po 1976 metų savo atskirai naudojamoje žemės sklypo dalyje pastatė malkinę, šiltnamį, lauko terasą prie ūkinio pastato, išdidino įvažiavimą b2 nuo 38,42 kv m. iki 82 kv. m ir kadangi buvo dar mažai vietos, užvaldė ieškovės apie 20 kv. m. atskirai naudojamos žemės dalį nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, pastatydama ant jos priestatą be ieškovės sutikimo. Ieškovė su atsakovų sutikimu tik rekonstravo ūkinį pastatą ir savo sklype laiko malkas, uždengtas danga, nes nėra
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
27. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti tiek ieškovės patikslintas ieškinys, tiek atsakovų priešieškinys dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo bei kitų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų nustatyti žemės sklypo ir pastatų naudojimosi tvarką
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I.S. V. ir atsakovai A.R. B. bei V. B. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Šis 0,0548 ha bendro ploto žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: I.S. V. – 243/548 dalys; V. B. - 31/548 dalys; A.R. B. - 274/548 dalys. Taip pat nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 31/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 33/100 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ūkinis pastatas), 33/100 dalys garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir garažas), bei 45/100 dalių kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei A. R. B. priklauso 39/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 67/100 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 67/100 dalių garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 55/100 dalys kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui V. B. priklauso 30/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
29. Dalį bendrosios nuosavybės teisėje į gyvenamąjį namą ir kitus statinius A.R. B. iš I.S. V. įgijo 1976 m. lapkričio 1 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Šia sutartimi buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkio paskirties pastatais tvarka, taip pat aptarta ir naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal prie dovanojimo sutarties pridedamą 1976m. lapkričio 1d. planą. Dovanojimo sutartimi buvo numatyta, kad ūkinio pastato dalimis I.S. V. ir A. R. B. naudosis atskirai, taip pat tik A.R. B. naudosis visu garažu. Šalys bendrai naudosis tualetu, šuliniu.
30. Bylos duomenys patvirtina, kad 1992-1994 metais atsakovė A.R. B. statė gyvenamojo namo priestatą ir tai nulėmė ieškovės bei atsakovės naujo rašytinio susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos sudarymą 1992m. vasario 5d. Atsakovė 1994 m. rugsėjo 16d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi iš valstybės nusipirko 305 kv.m ploto, iš jų 30 kv. m bendro naudojimo, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį pagal ieškovės ir atsakovės pasirašytą Namų valdos žemės sklypo planą, 1994m. sausio mėn. parengtą AB „Inžinieriai tyrinėjimai (Panevėžio miesto valdybos žemėtvarkos tarnybos byla, indeksas 14.23.54). 1994m. spalio 22d. ieškovė ir atsakovai pasirašė Namų valdos žemės sklypo ribų planą, 1994m. spalio 22d. parengtą AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“, pagal kurį šalys susitarė, kad atsakovė A. R. B. atskirai naudojasi 189 kv. m žemė sklypu; po gyvenamuoju namu – 34 kv. m po ūkiniu pastatu – 36 kv. m, bendro naudojimo – 15 kv. m, iš viso – 274 kv. m; I.S. V. atskirai naudojasi 165 kv. m, po gyvenamuoju namu – 33 kv. m, po ūkio pastatu – 16 kv. m, bendro naudojimo – 29 kv. m, viso – 243 kv. m; atsakovas V. B. atskirai naudojosi 2 kv. m, po gyvenamuoju namu – 14 kv. m, bendro naudojimo – 15 kv. m, viso – 31 kv. m. 1994 m. lapkričio 4 d. sutartimi atsakovė A. R. B. padovanojo atsakovui V. B. 30/100 dalių gyvenamojo namo ir 31 kv. m žemės, esančių (duomenys neskelbtini).
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo planas gali būti vertinamas kaip bendraturčių valios išraiška susitarimu nustatyti naudojimosi sklypu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010), todėl prieš tai aptartas bendraturčių pasirašytas planas laikytinas tarpusavio susitarimu dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Pagal šį susitarimą, iš valstybės 1995m. balandžio 26d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisę į 243 kv. m ploto (tarp jų 29 kv. m bendro naudojimo žemės) žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalį įgijo ir ieškovė. Taigi, 1994m. spalio 22d. šalių susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, pagal 30 nutarties punkte nurodytą planą, jį sudariusios šalims yra privalomas (Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalis).
33. Be to, iš bylos duomenų akivaizdu, kad tarp šalių tarpusavio susitarimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka iš dalies nebeatitinka faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Šalys faktiškai atskirai naudojasi bendram naudojimui priskirto žemės sklypo dalimis, esančiomis tiek prie gyvenamojo namo, tiek ir prie ūkinio pastato bei garažo. Nustatyta, kad tik atsakovė naudojasi įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) ir taku prie tos ūkinio pastato dalies, kuria pagal dovanojimo sutartį naudojasi atsakovė, o ieškovė, kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, byloje esančių nuotraukų ir ieškovės pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto ir jo žymėjimų, naudojasi ta žemės sklypo dalimi (kiemo, tako dalimi link jos naudojamos ūkinio pastato dalies), kurioje yra įrengta ieškovės pastogė (pavėsinė) nuo jos įėjimo į gyvenamąjį namą iki rekonstruotos ūkinio pastato dalies.
34. Kasacinis teismas nuosekliai išplėtotoje praktikoje išaiškino, jog, esant būtinybei, t. y. dėl geresnio turto valdymo, nekilnojamojo turto naudojimosi tvarka, sprendžiant kilusius ginčus tarp bendraturčių, gali būti keičiama (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007, 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2011 ir kt.).
35. Dėl to apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su ieškovės pozicija, kad šiuo konkrečiu atveju, siekiant kuo racionalesnio nuosavybės valdymo, siekiant kuo mažesnės konfliktų tarp bendraturčių kilimo galimybės, gali būti keičiama naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka.
36. Tačiau vien fakto, kad nekilnojamojo turto naudojimosi tvarka pasikeitė, nustatymo neužtenka, kadangi šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme (šiuo atveju tiek ieškovei, tiek atsakovams), tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai.
37. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007 ir kt.).
38. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais ir prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant pagal žemės sklype tenkantį ploto dydį, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai jiems priskirtus žemės sklypo plotus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).
Žemesnės instancijos teismas
39. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ir atsakovų teismui pateiktus ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos planus, nustatė, kad nei ieškovės, nei atsakovų pateikti planai nėra racionalūs, šalys pateikė daug nesutikimo su kitų bendraturčių parengtais projektais argumentų, todėl sprendė, kad tokie planai iš esmės tik dar labiau padidintų šalių tarpusavio nesutarimus.
40. Iš ieškovės pateikto UAB ,,Geodezinių matavimų projektai“ plano, kuriame nubrėžtos tiek buvusiu atsakovės ir ieškovės susitarimu sutartos bendro naudojimosi žemės sklypo ribos, tiek ir naujos ieškovės pageidaujamos žemės sklypo naudojimosi tvarkos ribos, nustatyta, kad ieškovės pasiūlymas atsisakyti bendro naudojimo žemės, kurią sudaro įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir žemės plotas prie buvusio lauko tualeto yra visiškai racionalus, atsižvelgus į nustatytą pasikeitusią faktinę žemės sklypo naudojimo tvarką, aptartą 32-33 punktuose. Toks naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimas eliminuotų galinčius kilti ginčus tarp bendraturčių dėl šios žemės sklypo dalies, nes bylos duomenys patvirtina, kad šia žemės sklypo dalimi naudojasi tik atsakovai. Ieškovės į bylą pateiktoje prieš tai nurodytoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančioje 2017m. nuotraukoje matyti, kad bendram naudojimui priskirta žemė prie garažo ir ūkinio pastato, maždaug ties ūkinio pastato viduriu yra atitverta tvora ir tai patvirtina, kad šalys bendram naudojimui skirtą žemę naudoja atskirai – kiekviena prie jai naudojimui priskirtų ūkio pastatų. Tas pats pasakytina ir apie faktiškai ieškovės naudojamą bendro naudojimo žemės sklypo dalį, t. y. žemės sklypo dalį prie gyvenamojo namo, ties kuria yra ieškovės pastogė. Iš 2007 metais tarp šalių kilusio ginčo matyti, kad tokiomis žemės sklypo dalimis šalys faktiškai naudojasi jau pakankamai ilgą laiką. Be to, susiklosčiusi situacija patvirtina, jog tarp šalių nustatyta naudojimosi tvarka neatitinka nei vienos iš šalių interesų, nes dėl jos pakeitimo šalių ginčas teisme kilo dar 2007 metais.
41. Konstatavus, kad faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės pasikeitė, tai yra, kad ieškovė nebesinaudoja nei bendru įvažiavimu nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės, nes įsirengė kitą įvažiavimą, nei bendro naudojimo žemės sklypo dalimi ties buvusiu lauko tualetu, nes faktiškai lauko tualeto nebeliko, o ir juo naudotis ieškovei nėra poreikio, taip pat, kad šalys naudojasi tomis žemės sklypo dalimis, kurios yra prie kiekvienos iš jų naudojamų statinių: garažo ir ūkinio pastato dalių, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti atsakovų pateiktą V. Ž. įmonės parengtą žemės sklypo vidaus naudojimosi tvarkos projektą (planą), kuris iš esmės prieštarauja esamai faktinei naudojimosi žemės sklypu tvarkai, yra pagrįstas. Dėl šios priežasties atsakovų prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, kuria yra siekiama įtvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarką, neatitinkančią jau susiklosčiusio faktinio naudojimosi ir kelia nesutarimus tarp bendraturčių, negali būti pripažįstama racionalia ir negali būti tvirtinama.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, esminės aplinkybės, dėl kurių ieškovės pateikta žemės sklypo ir statinių naudojimosi tvarka negali būti patvirtinta pagal jos pateiktą planą, yra plano ydingumas. Ieškovės teismui pateiktame plane žemės sklypo dalys, esančios po bendrąja daline nuosavybe priklausančiais pastatais ir statiniais – ūkiniu pastatu, garažu, šuliniu, išskyrus gyvenamąjį namą, priskiriamos tik tam šių statinių bendraturčiui, kuris statinio dalimi naudojasi. Tačiau bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra valdomi bendrai ir nepaisant to, kad bendraturčiui priskiriama teisė naudotis atitinkama dalimi statinio, žemė po tokiu statiniu lieka bendra, todėl turi būti nustatoma, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Be to, kiekvienam iš bendraturčių turi būti suteikiama galimybė, esant būtinybei, pvz. atsiradus Civilinio Kodekso 4.83 straipsnio taikymo aplinkybėms, prieiti prie jam nuosavybės teise priklausančio statinio.
43. Pagal 37 nutarties punkte nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bendram naudojimui turi būti paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudotis sklype esančiais bendrais statiniais, įrenginiais, pastatais. Šalims gyvenamąjį namą naudojant bendrai, net ir esant nustatytoms konkrečioms naudojamoms namo patalpoms (ieškovė naudojasi pirmu namo aukštu, atsakovai – likusia namo dalimi), priėjimas prie pastato tinkamam jo eksploatavimui reikalingas visiems namo bendraturčiams. Tokį reikalavimą teisme pareiškė tiek atsakovai (tam atsakovų plane numatyta 1 m pločio žemės juosta), tiek ieškovė (prašiusi teismą įpareigoti visus bendraturčius užtikrinti neribotą galimybę nevaržomai apeiti apie namą pagal poreikį), tačiau ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypo aplink namą tvarka, kai kiekvienas iš bendraturčių privalo užtikrinti priėjimą aplink pastatą pagal poreikį, įvertinus šalių įsisenėjusią konfliktinę situaciją, negebėjimą bendrauti ir tartis, tik įtvirtintų dar didesnę konfliktų kilimo tikimybę.
44. Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklype yra ir kitų šalims bendrosios nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių, tarp jų ginčo ūkinis pastatas, kuris, ieškovei atlikus rekonstrukciją, faktiškai yra padidintas, bet neįteisintas, taip pat garažas, šulinys. Ieškovė teigia, kad naudojimosi tvarka pastatais nesikeitė nuo 1976 metų ir turi tokia likti, todėl žemė po gyvenamuoju namu yra naudojama bendrai proporcingai turimai nuosavybės daliai, o ūkiniai pastatai ir žemė po ir apie ūkinius pastatus nuo 1976 metų naudojama asmeniškai to bendraturčio, kurio naudojimui priskirtas statinys ar jo dalis. Ieškovė siekia, kad jos siūloma naudojimosi tvarka būtų nustatyta pagal esamą faktinę situaciją, t. y. būtų nustatyta naudojimosi tvarka rekonstruota ūkinio pastato dalimi ir žemės sklypu po ja, šiuos objektus priskiriant tik jos asmeniniam naudojimui. Nors po rekonstrukcijos ūkinio pastato dydis, plotas yra neginčijamai pasikeitęs, tačiau nustatyta tvarka klausimas dėl kiekvienam pastato bendraturčiui tenkančios dalies bendrojoje nuosavybėje pasikeitimo neišspręstas. Teisėjų kolegija pažymi, jog nustačius bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų naudojimosi tvarką, bendroji dalinė nuosavybės teisė į juos nepasibaigia ir atskiri objektai nėra sukuriami. Po kiekvienu bendrosios nuosavybės teise valdomu statiniu esanti žemės sklypo ploto dalis, tenkanti kiekvienam bendraturčiui proporcingai jo turimai daliai bendrosios nuosavybės teisėje, turi įsiskaičiuoti į bendrą šalims priklausantį žemės sklypo plotą. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniniam šalių naudojimui. Be to, turi būti nustatyta, kokia žemės sklypo ploto dalis, esanti prie kiekvieno statinio būtina tam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis turi būti paliekama bendram naudojimui. Nagrinėjamu atveju, ieškovė bendraturčiams proporcingai tenkančias žemės sklypo ploto dalis skaičiuoja tik po gyvenamuoju namu, nors, kaip prieš tai nurodyta, byloje neginčijamai nustatyta, kad žemės sklype yra kitų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų, įskaitant ir ginčo ūkinį pastatą. Nagrinėjamoje byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl ūkio pastatų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, todėl nustatant naudojimosi tvarką bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančiu daiktu, kiekvienam bendraturčiui privalo būti užtikrinamas priėjimas prie jam nuosavybės teise priklausančių statinių ne tik dėl galimybės statinį naudoti, kuri iš esmės gali būti suteikta tik vienam iš bendraturčių, bet ir turi būti sudarytos sąlygos pastatą remontuoti ir tinkamai jį prižiūrėti (CK 4.83 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateiktame plane nenumačius atitinkamo žemės sklypo ploto, skirto bendram naudojimui, nėra užtikrinama, kad nebus bendraturčių konfliktų dėl bendrų statinių naudojimosi ir jų priežiūros.
45. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės pateiktame žemė sklypo naudojimosi plane nėra pažymėtas atsakovų šiltnamis, kuris pavaizduotas atsakovų pateiktame plane bei matosi kituose bylos dokumentuose. Kaip galima suprasti iš teismui pateiktų duomenų, atsakovų šiltnamis yra ties žemės sklypo riba ties posūkio tašku 27, todėl nėra galimybės įvertinti, ar ieškovės prašomos naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymas nepažeistų atsakovų teisėtų interesų ir jiems išliktų galimybė ties 27 posūkio tašku nekliudomai prieiti prie bendro naudojimo įrenginio – šulinio. Be to, ieškovės projekte pagal šalių susitarimą (nutarties 30, 31 punktai) visas bendrai šalims naudotis priskirtas plotas prie gyvenamojo namo (beje, šioje žemės sklypo dalyje yra šulinys), neproporcingai yra priskiriamas tik vienos ieškovės asmeniniam naudojimui.
46. Tikėtina, jog prieš tai aptartais tiek nustatytos, tiek ir faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos, pakeitimais ieškovė siekia išlaikyti realiųjų ir idealiųjų žemės sklypo dalių proporciją, tačiau tam tikras skirtumas tarp realiosios ir idealiosios bendrosios nuosavybės dalies gali būti pateisinamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
47. Šios nutarties 29 punkte aptarta, kad ieškovė ir atsakovė, sudarydamos dovanojimo sutartį, nustatė naudojimosi tvarką garažu ir ūkiniu pastatu, taip pat gyvenamojo namo patalpomis. Po gyvenamojo namo priestato pastatymo (rekonstrukcijos), ieškovė ir atsakovė 1994m. rugpjūčio 17d. sutartimi susitarė dėl dalių bendrojoje nuosavybės teisėje į gyvenamąjį namą perskaičiavimo. Nei viena iš šalių neginčijo viena kitos naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis. Todėl ieškovė be jokio pagrindo ieškinyje prašė nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką. Ji taip pat, remdamasi 2020 m. sausio 30 d. UAB ,,Geodezinių matavimų projektai“ parengtu planu, pareiškė reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklype esančiais statiniais tvarką. Tačiau ginčo dėl garažo naudojimo byloje nekilo. Nors ieškovė taip pat reikalavo nustatyti naudojimosi tvarką rekonstruotu padidėjusiu ūkiniu pastatu, tačiau, nesant įregistruotų pakeistų šio nekilnojamojo daikto kadastro duomenų ir sprendimų, sudarančių galimybę įteisinti ūkinio pastato rekonstrukciją, taip pat nėra pagrindo ir keisti nustatytą naudojimosi ūkiniu pastatu tvarką.
48. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais tvarkos nustatymo negali būti pripažįstami pagrįstais, taip pat ieškovės ir atsakovų projektai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nelaikytini racionaliais, atitinkančiais proporcingumo principą ir sukuriančiais sąlygas geresniam nuosavybės valdymui bei prielaidas konfliktų šalinimui, jie prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir formuojamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos atmetė. Tačiau teismo atsisakymas tvirtinti šalių žemės sklypo ir (ar) statinių naudojimosi tvarkos projektus neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitus naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektus, taip pat ir siekti nustatyti naudojimosi statiniais ar jų patalpomis tvarką, jeigu dėl jos tarp šalių kyla ginčai(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020).
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, atmetęs ieškovės reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl įpareigojimo/leidimo ieškovei savo lėšomis ir darbu pastatyti tvorą, skiriančią šalių asmeniškai naudojamas žemės sklypo dalis, pagal 2020 m. sausio 30 d. UAB ,,Geodezinių matavimų projektai“ žemės sklypo vidaus naudojimosi tvarkos plane pažymėtus posūkio taškus: 5, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 7, kadangi šis ieškovės reikalavimas yra susijęs su naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo išnagrinėjimo rezultatu. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais šis ieškovės reikalavimas buvo atmestas, todėl jie nebekartojami.
Dėl atsakovų reikalavimo įpareigoti ieškovę leisti naudotis dalį bendrosios nuosavybės teisėje į ūkinį pastatą atitinkančio ploto ūkinio pastato dalimi bei nugriauti statinius ir ieškovės reikalavimo leisti atlikti statinio rekonstrukciją ir įregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre be bendraturčių sutikimo
50. Byloje nustatyta, kad 2004 m. gegužės 19 d. atsakovai notariškai patvirtino savo sutikimus ieškovei statytis priestatą prie ūkinio pastato jos naudojamo sklypo ribose. Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2004 m. birželio 11 d. ieškovei išdavė projektavimo sąlygų sąvadą ūkinio pastato rekonstrukcijai – išplėtimui. Su ūkinio pastato rekonstrukcija sutiko kaimyninio sklypo savininkė, pateikusi savo notariškai patvirtintą 2007 m. liepos 4 d. sutikimą. 2007 m. V. K. įmonė parengė ūkinio pastato rekonstrukcijos projektą. Savivaldybės administracija 2007 m. rugpjūčio 9 d. išdavė leidimą ūkio pastato rekonstrukcijos darbams. Tačiau pagal išduotą leidimą ir parengtą projektą rekonstruoto ūkinio pastato dalis (kaip nustatyta iš byloje esančių rašytinių įrodymų - apie 4 kv. m ploto) pateko į bendro naudojimo žemę, o bendraturčiai davė sutikimą ūkinį pastatą statyti tik ieškovės asmeniniam naudojimui priskirtoje žemės sklypo dalyje. Todėl šis leidimas 2008 m. sausio 14 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pripažintas netekusiu galios. Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos priežiūros skyrius 2009 m. spalio 8 d. aktu statinio statybą sustabdė.
51. Pasisakydamas dėl atsakovų reikalavimų įpareigoti ieškovę per tris kalendorinius mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba per kitą teismo nustatytą terminą pašalinti neteisėtos statybos padarinius, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad: ginčo ūkinio pastato rekonstrukcijos įteisinimas yra įmanomas; patys atsakovai buvo davę sutikimą ieškovei rekonstruoti šį pastatą, o ginčai dėl jo statybos kilo, kai ūkinio pastato rekonstrukcija faktiškai buvo atlikta, dėl to ir statinio nugriovimas ieškovei būtų didelė finansinė našta bei tarp šalių kiltų dar didesni nesutarimai; konstatavo, jog nebūtų protinga įpareigoti ieškovę nugriauti rekonstruotą ūkio pastatą. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada dėl atsakovų reikalavimo nugriauti statinį neproporcingumo. Galiojantys teisės aktai nedraudžia įteisinti net savavališką statybą. Prieš tai nurodyta, kad leidimas atlikti rekonstrukcijos darbus panaikintas ir ūkinio pastato rekonstrukcijos darbai sustabdyti dėl bendraturčių duoto sutikimo sąlygos rekonstruoti ūkinį pastatą ieškovei asmeniškai naudoti priskirtoje žemėje pažeidimo. Ieškovė nėra praradusi galimybės įteisinti statinio rekonstrukciją, tai pažymima tiek Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, tiek ir Inspekcijos dėstomoje pozicijoje. Byloje surinkti įrodymai, patvirtina, kad ieškovė nuo 2007 metų siekia rasti sprendimą, kuris abipusių kompromisų būdu leistų pasiekti susitarimą su bendraturčiais dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos užbaigimo ir įteisinimo. Atsakovai reikalavimą nugriauti statinį iš esmės grindžia tam tikros dalies bendro žemės ploto praradimu. Nutarties 32-33,40,46 punktuose aptartos aplinkybės sudaro prielaidas tą žemės ploto praradimą kompensuoti, bendraturčiams iš naujo kreipiantis į teismą ir pateikiant kitus naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektus, kurie sudarytų sąlygas išspręsti ūkinio pastato
52. Sprendžiant, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės reikalavimą pašalinti neteisėtos statybos padarinius, suteikiant atsakovei A. R. B. teisę ūkiniame pastate naudotis vientisa patalpa, turinčia ne mažiau kaip 21,44 kv.m ploto, daroma išvada, kad byloje nesurinkti įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovės reikalaujama 21,44 kv. m ploto patalpa ūkiniame pastate apskritai kažkada egzistavo. Be to, nors atsakovė teigia, kad ieškovė perkėlė pastato sieną, taip sumažindama atsakovei priklausančią ūkinio pastato dalį, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Iš bylos duomenų, žemės sklypo planų, kuriuose atvaizduotas ūkinis pastatas, matyti, kad jį sudaro dvi patalpos, kuriomis, kaip galima suprasti iš ieškovės ir atsakovės susitarimo dėl naudojimosi ūkiniu pastatu tvarkos nustatymo, ieškovė ir atsakovė naudojosi atskirai. Naudojimosi ūkiniu pastatu tvarka nėra pakeista. Pagal dovanojimo sutartyje nustatytą tvarką, atsakovei teko teisė naudotis mažesne dalimi ūkinio pastato, nei jai priklauso bendrosios nuosavybės teisės dalis į jį. Tačiau ji naudojasi visu garažu, kurio bendraturtėmis yra tiek ieškovė, tiek atsakovė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad yra galima situacija, kai savininko naudojama realioji daikto dalis ne visai atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę, tačiau tam tikri nukrypimai nuo šio modelio nelaikytini netinkama naudojimosi tvarka. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį atsakovės reikalavimą.
53. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų reikalavimas nugriauti laikiną statinį pavėsinę nebuvo motyvuotas ir pagrįstas. Prašydami nugriauti pavėsinę, atsakovai argumentų, kurie pagrįstų jų teisių pažeidimą, nenurodė, o bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu pavėsinė dengia faktiškai ieškovės naudojamą žemės sklypo dalį bei realiai atsakovų teisėtų interesų nepažeidžia. Ieškovė paaiškino, kad pavėsinė laikina, skirta statybinėms medžiagoms, skirtoms nebaigtai ūkinio pastato statybai, laikyti. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti atsakovų reikalavimą.
54. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti jai teisę be atsakovų sutikimo atlikti ūkio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane 2I1b, rekonstrukciją pagal 2007 metų V. K. įmonės parengtą ūkio pastato rekonstrukcijos projektą, įregistruojant Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismas prieš tai nurodytą ieškovės reikalavimą atmetė. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad ieškovės atlikta rekonstrukcija padidinant bendrąją dalinę nuosavybę įsiterpė į bendro naudojimo žemės sklypą. Ieškovė, norėdama užbaigti ūkinio pastato rekonstrukciją ir ją įteisinti, turi gauti atsakovų sutikimą, kadangi ankstesnis atsakovų sutikimas nesuteikė ieškovei teisės statyti šalių bendrai naudojamoje žemėje. Būtent dėl šios priežasties atsakingos institucijos sprendimu ieškovės statybos buvo sustabdytos ir panaikintas statybą leidžiantis dokumentas.
55. Ieškovė prašydama teismo pripažinti jai teisę be atsakovų sutikimo atlikti ūkinio pastato rekonstrukciją, tokį savo reikalavimą iš esmės grindė faktiniu asmeniniu naudojimu tos žemės sklypo dalies, kuri buvo užstatyta. Tačiau pagal žemės sklypo bendraturčių susitarimą, kuris šalims yra privalomas, rekonstruojant ūkinį pastatą ieškovės užstatyta žemės sklypo dalis yra priskirta bendram naudojimui (nutarties 32 punktas). Taigi, be atsakovų sutikimo statydama statinį (jo dalį) bendram naudojimui priskirtoje žemėje, ieškovė pažeidė kitų bendraturčių teises teisėtai nustatyta tvarka naudotis bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Kadangi, kaip nustatyta, šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo pagal ieškovės pateiktą planą (projektą), situacija dėl bendro naudojimo žemės sklypo dalies užstatymo liko nepakitusi, todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovei teisę be atsakovų sutikimo atlikti ūkinio pastato rekonstrukciją ir ją įteisinti.
56. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinius skundus ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
57. Apeliacinius skundus atmetus, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.