Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, e2-520-902/2020

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-11-11
Bylos Nr.: e2-520-902/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-02117-2018-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ingrida Kirsnytė
Atsakovas: A. R. B., V. B.
Trečiasis asmuo: Panevėžio miesto savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, VĮ ,,Registrų centras“
Ieškovas: I. S. V.

Civilinė byla Nr. e2-520-902/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02117-2018-5

Procesinio sprendimokategorija:2.1.6.3;2.4.2.13.;3.1.16.;3.2.3.1.;3.2.6.1.(S)PANEVĖŽIOAPYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio11 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė,sekretoriaujant E. Š.,dalyvaujant: ieškovės atstovams J. V., V. V., advokato padėjėjai A. L.,atsakovams A. R. B., V. B., atsakovų atstovui advokatui A. K.,trečiojo asmens Panevėžio miesto savivaldybės atstovėms A. R., I. S.,trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui K. C.,

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei A. T.,

trečiojo asmens VĮ ,,Registrų centras“ atstovui nedalyvaujant,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. V. ieškinį atsakovams A. R. B. ir V. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centrui, Panevėžio miesto savivaldybei dėl naudojimosi žemės sklypu ir statiniais tvarkos nustatymo bei kitų susijusių reikalavimų bei atsakovų A. R. B. ir V. B. pateiktą priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei kitų susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1.ieškovė I. S. V. 2020 m. balandžio 10 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, liepos 28 d. pareiškimu patikslino ieškinio reikalavimus ir teismo prašo:

1)pakeisti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal pateiktą 2020 m. sausio 30 d. UAB ,,Geodezinių matavimų projektai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, nustatant, kad žemės sklypo dalimi, pažymėta plane raide A, pažymėtais žemės sklypo ribų posūkių taškais: 5, 6, 1, 2, 3, 13, 12, 11, 10, 9, 8, 7, 27, 26, 25, 24, 23, 22, 21, 5, kurio plotas 210 kv.m., naudosis atsakovai A.R. B. ir V. B. bendrai; žemės sklypo dalimi, pažymėta plane raide B, pažymėtais žemės sklypo ribų posūkių taškais: 5, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 7, 20, 19, 18, 17, 16, 15, 14, 13, 3, 4, 5, kurio plotas 167 kv.m., naudosis ieškovė I.S. V. individualiai;

2)pripažinti ieškovės teisę be atsakovų sutikimo atlikti ūkio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane 2I1b, rekonstrukciją pagal 2007 metų V. K. įmonės parengtą ūkio pastato rekonstrukciją, įregistruojant Nekilnojamojo turto registre;

3)nustatyti naudojimosi tvarką statiniams, esantiems žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės I. S. V. pateiktą 2020 m. sausio 30 d. UAB ,,Geodezinių matavimų projektai“, įmonės kodas: 304080356, parengtą naudojimosi tvarkos planą, tokiu būdu:

3.1. ieškovė I. S. V. nuolatinai individualiai naudos ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu 2l1b, dalį, naudojimosi tvarkos plane apibrėžtas mėlyna spalva, užstatytas plotas 49 kv. m. pažymėtas B/49m ²;

3.2. atsakovė A. R. B. nuolatinai individualiai naudos ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtu 2l1b, dalį, naudojimosi tvarkos plane apibrėžtas žalia spalva, užstatytas plotas 15 kv. m. pažymėtas A/15 m².

3.3. atsakovė A. R. B. nuolatinai individualiai naudos visą garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 3l1p, naudojimosi tvarkos plane apibrėžtas raudona spalva, užstatytas plotas 20 kv. m. pažymėtas A/20 m²;

3.4. bendrasavininkai A. R. B., V. B. ir I. S. V., nuolatinai bendrai naudosis kitais inžinieriniais statiniais – šuliniu, unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant šalis užtikrinti vieno metro atstumu apeiti apie šulinį;

3.5. bendrasavininkai A.R. B., V. B. ir I.S. V. nuolatinai bendrai naudosis gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu:

-ieškovė naudosis 31/100 dalimi (47.36 kv. m.) gyvenamojo namo, 2020-01-22 d. VĮ RC plane pažymėtomis patalpomis: 1-2; 1-3; 1-4; 1-5; 1-10;

-atsakovė R. A. B. naudosis 39/100 dalimi (59.58 kv. m.) gyvenamojo namo. V. B. naudosis 30/100 dalimi (45.83 kv. m.) gyvenamojo namo. Atsakovai bendrai naudosis patalpomis, pažymėtomis 2020-01-22 d. VĮ RC plane: 1-1; 1-12; 1-6; 1-7; 1-8; 1-9; 1-11; 1-14; 1-17; 1-16; 1-15 (105.41 kv. m.);

-įpareigoti visus bendrasavininkus užtikrinti neribotą galimybę visiems bendrasavininkams nevaržomai apeiti apie namą pagal poreikį.

4) Nustatyti ieškovei I. S. V. savo lėšomis ir darbu, pastatyti tvorą, skiriančią šalių individualiai naudojamus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2020 m. sausio 30 d. UAB ,,Geodezinių matavimų projektai“ žemės sklypo vidaus naudojimosi tvarkos plane pažymėtas posūkio taškais: 5, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 7. Tvoros aukštis nuo 1,50 m. iki 1,80 aukščio, per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

5)Priteisti iš solidariai atsakovų V. B. ir A. R. B. ieškovės I. S. V. naudai, 285,32 Eur išlaidų kompensaciją už naudojimosi tvarkos plano parengimą, kadastrinių matavimų bylos parengimą ir kadastro duomenų patikslinimą bei 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos.

6)Priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės ir valstybės naudai.

Šalies argumentai

2.Ieškinyje ieškovė nurodė, jog 2004 m. gegužės 18 d. atsakovai davė rašytinius sutikimus, kuriuos patvirtino notaras, kad jie sutinka su ieškovės ūkio pastato rekonstrukcija – praplėtimu ieškovės žemės sklype. Atsakovai rašytinius sutikimus pasirašė tuo metu, kai ieškovai jau buvo išlieję pamatus ir atsakovai matė ir žinojo būsimo ūkio pastato ribas. Atsakovai niekada nereiškė prieštaravimų dėl betoninio laiptelio, kuris iki 1994 metų buvo bendro naudojimo žemėje, o nuo 1994 metų buvo ieškovės faktiškai naudojimo žemės sklype. Atsakovai iki šiol taip pat turi tokį patį betonuotą laiptelį prie jų naudojamo ūkio pastato dalies bendro naudojimo žemėje. 2004 m. birželio 14 d. buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, o 2017 m. rugpjūčio 9 d. išduotas statybos leidimas Nr. 45.260 pagal V. K. projektą. 2007 m. rugpjūčio 9 d. Panevėžio miesto savivaldybė išdavė statybos leidimą ūkio pastato rekonstrukcijai, leidimas galiojo iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. 2008 m. sausio 28 d. buvo panaikintas statybų leidimas atsakovams pareikalavus. Ieškovė mano, jog statybos leidimas buvo panaikintas neteisėtai. 2011 m. rugsėjo 30 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atlikusi patikrinimą, nustatė, jog ūkio pastato dalis apie metrą yra bendro naudojimo žemės sklype, taip pat nustatė, jog atsakovų tvora buvo pastatyta neteisėtai, be ieškovės sutikimo ir tokiu būdu, ieškovė negali patekti į bendro naudojimo žemės sklypo dalį, pastatus, tualetą.

3.Ieškovė 2017 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į atsakovus kaip bendrasavininkius dėl sutikimo įteisinti ūkio pastatą gavimo, tačiau atsakovai atsisakė duoti sutikimą. 2017 m. lapkričio 10 d. atsakovai atsakyme nurodė sąlygas, kurias ieškovei išpildžius, duos sutikimą. Atsakovams atšaukus sutikimus, liko neužbaigtas statyti ūkinis pastatas. Ieškovė pažymėjo, jog 2004 metais bendrasavininkiai duodami rašytinius sutikimus, sutiko, jog ūkinis pastatas būtų išplėstas ir pastatytas ant ūkio pastato laiptų, kurie ieškovės buvo naudojami pagal 1976 m. lapkričio 1 d. naudojimo tvarką ir kurie nebuvo bendro naudojimo žemės sklype. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė nėra davusi sutikimo atsakovams statyti malkinės, gyvenamojo namo priestato ieškovės žemės sklype, užtverti bendro naudojimo žemės sklypo, kuomet ieškovė dešimt metų negalėjo naudotis bendro naudojimo žemės sklypu. Ieškovė mano, jog atsakovai visiškai nepagrįstai atsisako duoti sutikimą dėl ūkio pastato rekonstrukcijos. Byloje nėra duomenų, jog ieškovės ūkio pastato rekonstrukcija pažeidžia atsakovų interesus.

4.Ieškovė nurodė, jog pagal teismui pateiktą žemės sklypo ir pastatų naudojimo planą, bendraturčiai naudosis dalimis, kurios atitinka realiąsias ir idealiąsias dalis. Bendram naudojimui yra paliekamas šulinys, suteikiant galimybę abiem šalims apeiti aplink šulinį, ir gyvenamasis namas, suteikiant galimybę abiem šalims apeiti apie namą pagal poreikį. Nurodė, jog po 1976 m. lapkričio 1 d. buvusios naudojimo tvarkos bendrasavininkiai buvo sutarę ir jos iš dalies laikėsi. Vėliau dėl atsakovės veiksmų bendrai naudojama žemės liko tik įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) g. pusės. Ieškovė atsakovės reikalavimu savo lėšomis įsirengė teisėtą atskirą įvažiavimą, todėl nebėra būtinybės bendrai naudotis žemės sklypu. Ieškovė teismo prašo pakeisti žemės sklypo naudojimo tvarką pagal teismui pateiktą projektą, nes išnyko būtinumas žemės sklypą naudotis bendrai. Anksčiau tualetu naudojosi abi šalys, tačiau atsakovės reikalavimu buvo panaikintas lauko tualetas. Žemės sklypui prašoma pakeisti naudojimo tvarką tokiu būdu, kad šaliai priskirtame naudotis žemės sklype liktų pastatai, kuriais naudosis ta šalis, kurios yra žemės sklypas. Mano, jog tokia tvarka nepažeis nė vieno iš bendrasavininkio teisių, nes kiekvienas naudosis atskiromis žemės sklypo dalimis su jame esančiais ir jam priskirtais naudotis pastatais. Šiuo metu esančios naudojimosi tvarkos yra laikomasi iš dalies. Per keturiasdešimt ketverius metus pasikeitė bendrasavininkių poreikis ir faktinė padėtis, kadangi nėra bendro naudojimo tualeto, įvažiavimo, takų – išnyko būtinumas bendrai naudotis žemės sklypu.

5.Ieškovė prašo patvirtinti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2020 m. sausio 30 d. UAB ,,Geodezinių matavimų projektai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kur mėlyna spalva pažymėta bendro naudojimo objektai, žalia spalva – įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, kurio plotas apie 60 kv.m. Pažymėjo, jog ieškovė naudosis 31/100 (26,97 kv.m.) gyvenamojo namo, 2020 m. sausio 22 d. VĮ ,,Registrų centras“ plane pažymėtomis patalpomis: 1-2; 1-3; 1-4; 1-5; 1-10. Atsakovė R.A. B. naudosis 39/100 dalimi (33,93 kv.m.) gyvenamojo namo. Atsakovas V. B. naudosis 30/100 dalimi (26,10 kv.m.) gyvenamojo namo. Atsakovai bendrai naudosis patalpomis, pažymėtomis plane: 1-1; 1-12; 1-6; 1-7; 1-8; 1-9;1-11; 1-14; 1-17; 1-16; 1-15;

6.Nurodė, jog statinio rekonstravimo projektas atitinka dabartinį teisinį reglamentavimą ir statybos teisėtumo reikalavimus, pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. D1-738 patvirtinto STR 1.04.04.2017 ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, kitus teisės aktų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, jog V. K. ūkio pastato projektas parengtas 2007 metais, kai galiojo STR 1.05.06:2005 ,,Statinio projektavimas“ (galiojo iki 2020-09-30), kuriame buvo numatyta galimybė rengti projektus vienu etapu. Šiuo metu teisinis reglamentavimas/STR 1.04.04:2017 ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ numato, jog statybų pradžios dokumentų rinkimas, rengimas, bendrasavininkų sutikimai gali būti teikiamas su techniniu projektu. Jeigu teismas tenkins ieškinį, ieškovė atliks darbo projektą ir tada gaus statybos leidimą. Kadangi projektas kainuoja didelius kaštus, apie 2000 Eur, todėl ieškovė teikia teismui V. K. įmonės techninį projektą, t.y. projektinį pasiūlymą. Pažymėjo, jog V. K. projektas tuo metu atitiko visus statybos teisėtumo reikalavimus, o statybos leidimas buvo panaikintas ne dėl projekto neteisėtumo ar nukrypimo nuo projekto, bet dėl atsakovų skundų.

7.Atsakovai pažeidė ieškovės teises tokiu būdu: gyvenamojo namo priestatu užstatė ieškovei priklausantį žemės sklypo plotą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės be ieškovės sutikimo, už šį plotą ieškovei nekompensavo, dėl ko tarp šalių kilo ginčas, kadangi ieškovei trūksta žemės sklypo ploto. Pabrėžė, jog bendro naudojimo plotu naudojasi tik atsakovai. Šiuo metu ieškovės nuosavybė 243 kv.m., statiniais užstatytas plotas 76 kv.m. Nors ieškovė turėtų naudotis 167 kv.m., tačiau ji faktiškai naudojasi apie 80 kv.m. Atsakovai nuslėpė nuo ieškovės 1976 m. lapkričio 1 d. notaro patvirtintą naudojimosi tvarką, kur atsakovai ranka pažymėjo bendro naudojimo žemės plotą virš 150 kv.m., bet skaičiais nurodyta 79 kv.m. Vėliau bendro naudojimo plotas atsakovų buvo sumažintas iki 59 kv.m. Bendro naudojimo žemės sklypo plotas pagal bendrasavininkų pasirašytas sutartis yra tiek, kiek VĮ ,,Registrų centro“ pateiktoje pirkimo-pardavimo sutartyje 61 kv.m., bendro naudojimo žemės sklypo dalis yra įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Likusi planuose pažymėta žemės sklypo ploto dalis nuo garažo, prie ūkio pastato iki gyvenamojo namo yra faktinė naudojimo tvarka, kuri jau daug metų yra nusistovėjusi. Žemės sklypo plotas prie ūkio pastato prie garažo, kuriuo nuo 1976 metų naudojasi atsakovai, yra atsakovų naudojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas prie ūkio pastato dalies, kuria nuo 1976 metų naudoja ieškovė, yra faktiškai ieškovės naudojamas žemės sklypo plotas ir kurio dalyje buvo laiptelis, at kurio ieškovė išplėtė savo ūkio pastato dalį. Atsakovai neleidžia naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalimi. Nuo 2009 iki 2018 metų atsakovai buvo užtvėrę tvora bendro naudojimo žemės sklypo dalį ir ieškovei neleido naudotis žemės dalimi. Atsakovai teikia pareiškimus, rašo skundus, ir tokiu būdu ieškovei trukdo įteisinti ūkio pastatą, to pasekoje buvo panaikintas statybos leidimas.

8.Ieškovė mano, jog nėra panaikintas atsakovų sutikimas atlikti ieškovei statybos darbus. Atsakovai visada tvirtino tiek ieškovei, tiek kitoms institucijoms, kad jie duoda sutikimą ūkio pastato rekonstrukcijai. Atsakovai mano, jog ūkio pastato dalis patenka į bendro naudojimo žemės sklypo plotą, todėl reikalauja statinį nugriauti. Atsakovai savo sutikimą davė notarine tvarka, todėl sutikimą atsakovai panaikinti galėjo taip pat tik notarine tvarka. Ieškovė nurodė, jog ieškovės laiptelis, kuris nuo seno buvo prie ieškovės ūkio pastato dalies, atsakovų nuomone, nėra pastato dalis, kuri apima užstatytą plotą. Atsakovai nesutinka su reglamentavimu, jog laiptai prie pastatų įskaičiuotini į pastato užstatytą plotą. Tuo tarpu, ieškovė mano, jog ūkio pastato išplėtimas yra ne į bendro naudojimo žemės sklypo dalį, bet ant laiptelio ieškovei pastatant katilinę, todėl nebuvo sumažintas bendro naudojimo žemės sklypo plotas ir naikinti sutikimo atsakovai neturi teisės. Pažymėjo, jog kviesti įvairias valstybės institucijas atsakovai pradėjo tik tada, kai ūkio pastatas buvo pastatytas ir liko tik fasado apdaila. Sutikimą panaikinti atsakovai galėjo, kai pamatai buvo liejami, ilgą laiką vėliau pamatai stovėjo, tačiau tuo metu jie pretenzijų nekėlė. Priešingai, atsakovė vadovavo darbams, statybininkams, nurodė, ką statyti. Pažymėjo, jog nėra teisinio akto panaikinti duotą sutikimą statyboms, išskyrus, kai institucijos nustato pažeidimus. Bet jokių pažeidimų nenustatyta. Tuo atveju, jeigu nebus patenkintas ieškovės pareikštas teismui ieškinys, ieškovė privalės nugriauti ūkio pastatą, o tai kainuos nemažus kaštus, apie 80000 Eur, kuriuos kompensuoti turės atsakovai.

9.Ieškovė nesutinka, kad jos nurodyta žemės sklypo naudojimosi tvarka UAB ,,Geoprojektai“ plane neatitinka idealių dalių. Ieškovė nepritaria atsakovų išsakytai pozicijai, jog lauko tualeto nugriovimas nedaro įtakos nusistovėjusiajai naudojimosi tvarkai. Nugriautas ir išregistruotas lauko tualetas yra vienas iš bendro naudojimo objektų, kuris ir buvo nugriautas atsakovų reikalavimu. Ieškovė savo lėšomis nugriovė ir išregistravo laiko tualetą VĮ ,,Registrų centre“. Nugriovus tualetą, nebeliko poreikio į bendro naudojimo žemės sklypą, arba tako nuo gyvenamojo namo iki tualeto. Ieškovė taip pat nurodė jog yra būtinas pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką, nes įvyko juridiniai faktai: išregistruotas bendro naudojimo objektas – lauko tualetas, įrengtas įvažiavimas, garažu ir ūkio pastato dalimi prie garažo naudojasi tik atsakovai, įrengtos atskiros infrastruktūros. Nurodė, jog atsakovų teisėti lūkesčiai nėra pažeidžiami, kadangi iki šiol naudojami atsakovų pastatai ir žemės plotai lieka naudotis atsakovams. Atsakovams jau yra pateiktas trečias pasiūlymas, tačiau atsakovai nesutinka su bet kokiu atsidalinimo projektu. Atsakovai toliau siekia naudotis visu jiems priskirtinu individualiai ir visu bendro naudojimo plotu, ieškovei paliekant naudoti tik 80 kv.m. plotą.

10.Ieškovė nori savo lėšomis per penkerius metus pasistatyti tvorą, nes siekia ateityje išvengti konfliktų. Atsakovai nesutiko su ieškovės pasiūlymu dėl tvoros ieškovės lėšomis pastatymu.

11.Teisme ieškovės atstovai palaikė patikslintą ieškinį jame išdėstytais argumentais, prašė ieškinį patenkinti, o priešieškinį – atmesti, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

12. Atsakovai atsiliepimuose į ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko, juos prašė atmesti, prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovės reikalavimas Nr. 2 negali būti patenkintas, nes yra netinkamai suformuotas, nėra aišku, kokie atsakovų veiksmai pažeidžia ieškovės teises. Ieškovė nepateikė duomenų, jog kreipėsi į atsakovus dėl leidimo/sutikimo gavimo, be to, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, leidimas pastato rekonstrukcijai buvo išduotas. Ieškovė reikalauja pakeisti nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką ir nustatyti naują žemės sklypo tvarką pagal ieškovės pateiktą 2020 m. sausio 30 d. UAB ,,Geodezinių matavimų projektai“, prašo pakeisti naudojimosi tvarką statiniais. Tačiau ieškovės nurodytas žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimas nėra racionalus, juo siekiama pakeisti daug metų nusistovėjusią naudojimosi tvarką, o ieškovės nurodyta naudojimosi tvarka statiniais iš esmės pažeidžia atsakovų teises. Įsigyjant nuosavybės teises savininkai susitarė, kokiomis dalimis, kokiais statiniais naudosis, tokia tvarka buvo įtvirtinta sutartimis ir patvirtinta notaro, sutartys įregistruotos VĮ ,,Registrų centre“. 1976 m. lapkričio 1 d. buvo notariškai patvirtinta sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės A.R. B., pagal kurią ieškovė dovanojo atsakovei 55/100 dalis gyvenamojo namo, kiemo įrenginių ir 67/100 dalis ūkio pastato su garažu, buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, buvo nustatyta, jog atsakovė naudosis ūkio pastatu 2J1/mb ir visu garažu g 1/p prie ūkio pastato 2J 1/mb, žemės sklypu, pažymėtu Nr. 2 bei sklypu, pažymėtu Nr. 3 šalys naudosis bendrai. Viešame registre įregistruota 1994 m. rugpjūčio 17 d. statinio dalių perskaičiavimo sutartis, pagal kurią atsakovei A.R. B. teko 69/100 gyvenamojo namo su priestatu, 55/100 kiemo įrenginių, 67/100 garažo ir 67/100 ūkio pastato, garažo. 1992 m. balandžio 23 d. tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudarytas ir notariškai patvirtintas susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. 1994 m. rugpjūčio 17 d. tarp ieškovės ir atsakovės gyvenamojo namo perskaičiavimo sutartis, pagal kurią atsakovei atiteko 67/100 gyvenamojo namo su priestatu 1a2p, 55/100 dalys kiemo įrenginių, 67/100 ūkio pastato 2J1/mb ir garažo 3G1/p. 1994 m. lapkričio 4 d. atsakovė padovanojo V. B. 30/100 gyvenamojo namo su priestatu ir 31 kv.m. žemės. Mano, jog esant tarp šalių nustatytai žemės sklypo naudojimosi tvarkai, ją galima keisti tik įstatymo numatytais atvejais. Šalių ūkiniai pastatai yra savarankiški, šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai. Atsakovei A.R. B. priklauso 67/100 dalys pastato 2797-4000-3020, 67/100 dalys pastato 2797-4000-3031 ir 55/100 kitų statinių 2797-4000-3042, o ieškovei priklauso 33/100 statinių 2797-4000-3020 ir 2797-4000-3031, 45/100 statinių. Nuosavybės teisės negali būti suvaržytos be savininko sutikimo, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti kitokią naudojimosi tvarką negu priklauso nuosavybės dalys ir pažeidžiant susitarimą, kuris buvo pasiektas nusiperkant statinius, nustatant pirkimo dokumentuose naudojimosi tvarką, reikštų pastatų savininkų nuosavybės teisės pažeidimą. Pažymėjo, jog ieškovė įvažiavimą įsirengė savo lėšomis, tačiau plane jis nėra atžymėtas, nėra projektinio sprendimo įrengti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, yra tik vienas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į vidinį kiemą. Atskiro įvažiavimo įsirengimas nepanaikina šalių teisės naudotis bendru važiavimu, kuris yra naudojamas nuo seno. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė ant bendro naudojimo žemės neteisėtai statė statinį, todėl statybos leidimai buvo panaikinti. Ir šiuo metu pastatai yra pastatyti ant bendro naudojimo žemės neteisėtai ir negali būti įteisinti, reiškiant reikalavimą pakeisti naudojimosi tvarką žemės sklypu.

13.A.R. B. priklauso 67/100 dalys ūkinio pastato, pažymėto 2I 1/mb, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį atsakovei šio pastato tokia dalimi paskirta naudotis nuolatinai bei nuolatinai paskirta naudotis visu garažu g1/p (1976-11-01 sutartis patvirtinta notaro). Viešame registre įregistruota, jog ieškovei priklauso 243/548 dalių ginčo žemės sklypo, V. B. - 31/548 dalių, A.R. B. - 274/548, arba dalys procentais - ieškovei 44,34 proc., V. B. - 5,66 proc., A.R. B. - 50 proc. Namų valdoje yra ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 32 kv.m., pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jo užstatytas plotas 20 kv.m., kiemo statiniai, tarp jų šulinys. Ieškovei nuosavybės teise priklauso atitinkamai aukščiau nurodytų statinių/ 33/100, 33/100 ir 45/100 dalys, o A.R. B. atitinkamai 67/100, 67/100, 55/100 dalys. Tokiu būdu, žemė po minėtais ūkio statiniais turi būti naudojama bendrai. Ieškovės nurodyta naudojimosi tvarka žemės sklypu neatitinka idealiųjų nuosavybės dalių. Tualeto nugriovimas jokios įtakos nuo seno nustatytai naudojimosi tvarkai neturi, VĮ Registrų centre šis statinys nėra panaikintas. Ieškovės reikalavimas leisti pastatyti tvorą per būsimus penkerius metus yra atmestinas. Ieškovė nesikreipė į atsakovus dėl galimybės dabar pastatyti tvorą, o būsimas jos noras pastatyti tvorą, nesant ginčo, negali būti laikomas pagrįstu reikalavimu. Tvoros pastatymas namų valdos ribose yra neracionalus, jos pastatymas sumažins galimybę naudotis žemės sklypo dalimis, bus trukdoma patekti į bendro naudojimo žemės sklypus.

Šalies argumentai

14.Atsakovai pateikė priešieškinį ir teismo prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0548 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal V. Ž. įmonės 2020 m. balandžio 2 d. planą, jog atsakovė A.R. B. atskirai naudosis sklypo dalimi, pažymėta 1-117, 117 kv.m., o ieškovė I.S. V. atskirai naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta 3-135, 135 kv.m.; šalys (ieškovė ir atsakovai) bendrai naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis 1, 2, 3, 296 kv.m. ploto, apimant atsakovės A.R. B. 157 kv.m. dalį, atsakovo V. B. 31 kv.m. dalį, ieškovės I.S. V. 108 kv.m. dalį; įpareigoti ieškovę I.S. V. per tris kalendorinius mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba per kitą teismo nustatytą terminą pašalinti neteisėtos statybos padarinius: suteikiant atsakovei A.R. B. teisę naudotis vientisa patalpa, turinčia ne mažiau kaip 21,44 kv.m. pastate – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nugriauti ant bendro naudojimo žemės sklypo dalies pastatytą prie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą; nugriauti pavėsinę virš bendro naudojimo žemės sklypo dalies; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje atsakovai nurodė, jog naudojimosi žemės sklypu (jo plotas 548 kv.m.) tvarką prašo nustatyti atsižvelgiant į turimas idealiąsias dalis. Ant žemės stovimo gyvenamojo namo užstatytas plotas pagal 2020-06-05 viešus duomenis, yra 87 kv.m. Pagal turimas nuosavybės dalis (V. B. priklauso 30/100 dalys pastato, A.R. B. - 39/100 dalys, ieškovei - 31/100 dalis pastato), žemės po šiuo namu plotai paskirstomi tokiu būdu/ A.R. B. tenka 33,93 kv.m., V. B. - 26,1 kv.m., ieškovei - 26,97 kv.m. Prie namo (arba aplink namo) yra paliekamas bendro naudojimo takas, kurio plotis 1 metras. Ši teritorija yra reikalinga namo priežiūrai, užtikrinti jo eksploatavimą, todėl kartu su namo užstatyta teritorija yra papildomai reikalinga 39 kv.m. bendro naudojimo žemės. Dėl to visas plotas - 126 kv.m. yra dalintinas proporcingai turimai nuosavybei gyvenamajame name ir nustatytinos savininkų dalys/ A.R. B. - 56 kv.m., V. B. - 31 kv.m., ieškovei - 39 kv.m. Pagal atsakovų teikiamą naudojimosi tvarkos planą bendram naudojimuisi lieka įvažiavimas į kiemą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, šiuo įvažiavimu galima pasinaudoti patenkant į garažą (jo užstatytas plotas 20 kv.m.), kuris priklauso nuosavybės teise/A.R. B. - 67/100 dalys, o ieškovei - 33/100 dalys bei galima patekti ir prie ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (užstatytas plotas 32 kv.m.), jis priklauso nuosavybės teise/A.R. B. - 67/100 dalys, ieškovei - 33/100 dalys. Pagal atsakovų prašomą nustatyti naudojimosi tvarką bendram naudojimui tenka žemės sklypo dalis, kuri skirta patekti prie ūkinio pastato, šulinio, apeiti aplink namą. A.R. B. individualiai tektų naudotis 117 kv.m., bendrai 157 kv.m., V. B. - bendrai naudotis 31 kv.m., I.S. V. - atskirai 135 kv.m., bendrai 108 kv.m.

15.Ieškovė savavališkai be atsakovų sutikimo atliko ūkio pastato rekonstrukciją ir taip nepagrįstai sumažino A.R. B. tenkanti atskirai naudotis ūkinio pastato dalis. Pagal iki rekonstrukcijos buvusius duomenis atsakovei priklausė 67/100 ūkio pastato, jo užstatytas plotas buvo 32 kv.m., todėl atsakovei teko 21,44 kv.m. (32 kv.m. x 0,67). Iš šiuo metu atliktų patikslintų kadastrinių matavimų matyti, kad A.R. B. tenka tik 15,288 kv.m. ūkinio pastato. Dėl neteisėtų ieškovės rekonstrukcijų atsakovės nuosavybės dalis ūkio pastate sumažėjo 6 kv.m. Todėl ieškovė įpareigotina pašalinti neteisėtas statybas, suteikiant atsakovei teisę naudotis vientisa patalpa, turinčia ne mažiau kaip 21,44 kv.m. ploto. Šiuo priešieškiniu atsakovai taip pat reikalauja, jog ieškovė pašalintų neteisėtai pastatytus statinius ant bendro naudojimo sklypo dalies/priestatą ūkio pastato, įsikišusio į bendro naudojimo žemę ir pavėsinę prie namo ant bendro naudojimo žemės. Pažymėjo, jog žemės sklypas patenka į sutankintų mažaaukštės statybos teritoriją. Užstatymo intensyvumas U max < 0,8, o užstatyta 0,653, užstatymo tankumas yra 0,296. Dėl to ieškovė yra išnaudojusi maksimalų leistiną jai užstatyti plotą. Nors naudojimosi tvarka žemės sklypu yra istoriškai susiformavusi, tačiau nustatyta tvarka įregistruoto susitarimo nebuvimas teikia neapibrėžtumą, nėra galimybės ilgalaikiai planuoti veiklos žemės sklype, kyla nesutarimai dėl naudojimosi tvarkos. Atsakovų pateiktas pasiūlymas atitinka seniai nusistovėjusį faktinį naudojimąsi žemės sklypu.

16.Teisme atsakovai, atsakovų atstovas palaikė priešieškinį jame išdėstytais argumentais, kurį prašė patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų atstovas paaiškino, jog ieškinys negali būti patenkintas, kadangi ieškovė remiasi matavimais, kurie nėra įregistruoti ,,Registrų centre“, arba Registrų centre yra įregistruoti yra priešingi duomenys nei ieškovė prašo nustatyti naudojimosi tvarką. Ūkinio pastato yra įregistruota 32 kv.m., o ieškovė prašo nustatyti tokias naudojimosi dalis, kurios ,,Registrų centre“ nėra užregistruotos, nėra prašoma nustatyti kitokios nuosavybės dalies į ūkinį pastatą, mano, jog tokiu atveju, reikėtų laikyti, jog 67 kv.m. yra B. Nustatant naudojimosi tvarką, ji turi atitikti idealiąją dalį. Mano, jog ieškinys yra su esminiais trūkumais, kurie nebuvo pašalinti, todėl ieškinys atmestinas. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio dalį dėl tvoros pastatymo, nes ieškovė pati save prašo įpareigoti atlikti veiksmus, pastatyti tvorą. Todėl nėra aišku, kaip šiuo atveju, atsakovai pažeidžia ieškovės teises. Mano, jog priešieškinis yra tenkintinas, nes pagal pateiktą planą šalims tenka atskirai individualiai naudotis tokiomis dalimis, kuris maždaug atitinka idealiąsias turimas nuosavybės dalis žemės sklype, nors B. tenka šiek tiek mažesnė dalis pagal turimą idealią dalį. Planas užtikrina bendrą privažiavimą prie turimos nuosavybės teise ieškovės ir atsakovės ūkinių pastatų. Atsakovai ieškovei siūlė apsikeisti idealiosiomis dalimis garažo ir ūkinio pastato, bet ieškovė nesutiko, todėl yra būtina užtikrinti kiekvienam bendrasavininkiui privažiavimą prie jo nuosavybės teise esančio pastato (garažo, ūkinio pastato), todėl palieka bendro naudojimo žemės dalį prie šių statinių, juo labiau, kai tai yra kiemo aikštelė. Lauko tualetas yra VĮ ,,Registrų centre“ įregistruotas, nors faktiškai jo nėra, bet jis bet kada gali būti atstatytas. Šis įregistruotas statinys yra bendro naudojimo, ši vieta yra bendro naudojimo ir patekimas į statinį - bendro naudojimo. Šulinys irgi bendro naudojimo. Pagal priešieškinį nustatomas vieno metro bendras praėjimas aplink gyvenamąjį namą, nes toks reikalavimas yra aiškesnis, teisingesnis. Jeigu bus reikalinga atlikti remonto darbus, gali būti gautas teismo laikinas leidimas remonto darbų atlikimo metu naudotis didesne žemės dalimi. Ieškovės pastatyta pavėsinė bendro naudojimo žemės sklype turi būti nugriauta. Atsakovė turi teisę naudotis vientisa patalpa 21,44 kv.m. ploto, nes jai priklauso nuosavybės dalis, numatyta ,,Registrų centre“. Tam tikrą pastato dalį šiai dienai yra užėmusi ieškovė, kuri savavališkai padariusi sieną, su kuria atsakovai niekada nesutiko, tokiu būdu, atsakovai prašo atkurti tokią situaciją, jog pastato savininkas galėtų naudotis jam priklausančia pastato dalimi, kuri buvo įtvirtinta rašytinėmis pirkimo-pardavimo, dovanojimo sutartimis.

Atsiliepimas

17. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nesutiko su atsakovų reikalavimu, priešieškinį prašė atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, jog atsakovai neįvardijo priežasčių (juridinių faktų), kurie lėmė, jog būtų pakeista žemės sklypo naudojimosi tvarka. Ieškovė nesutinka su prašoma pakeisti naudojimosi tvarka, kadangi priešieškiniu prašoma panaikinti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) g. pusės ir palikti vieną įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, tokiu būdu padidinant įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) pusės plotą nuo 64 kv.m. iki 82 kv.m.; pastatyti ir įregistruoti viešame registre lauko tualetą, kai ieškovei lauko tualetas yra nereikalingas; sumažinti nusistovėjusius, faktiškai individualiai naudojamus žemės sklypo plotus (nuo garažo, prie ūkio pastato iki gyvenamojo namo) ir jų sąskaita nustatyti bendro naudojimo plotą 88 kv.m., kuriuo naudosis visi bendrasavininkai, išskyrus V. B., nors yra jo nuosavybės dalis; nustatyti vieno metro apėjimą apie gyvenamąjį namą, išskyrus atsakovų naudojamus laiptus į gyvenamąjį namą; priešieškinyje nurodyta, jog priėjimas prie ūkinių pastatų, kuris bus naudojamas bendrai, yra tik iš vienos pusės; nėra nurodyta, kas naudosis sklypo dalimi už ūkio pastatų; bus reikalinga perstumti ūkio pastato kapitalinę sieną, jo padaryti neįmanoma, nes sugrius pastatas; reikalaujama ,,padovanoti“ atsakovei 21,44 kv.m. vientisos patalpos ūkiniame pastate ir tuo pačiu atsakovai reikalauja nugriauti rekonstruotą ūkio pastato dalį. Toks reikalavimas neteisėtas, nesąžiningas, neprotingas.

18.Ieškovė atsiliepime taip pat nurodė, jog bendro naudojimo žemės sklypo plotas (ne pastatais užstatytas plotas) yra 59 kv.m., t.y. įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, tuo tarpu atsakovai prašo nustatyti bendro naudojimo žemės sklypo plotą 209 kv.m., tiek, kiek atsakovai realiai neteisėtai yra užvaldę pastatais neužstatyto žemės sklypo plotą. Atsakovai reikalauja nugriauti dalį ieškovės pavėsinės – terasos, tačiau pavėsinė yra skirta rekonstruojamo ūkio pastato statybinėms medžiagoms laikyti ir saugoti nuo kenksmingų oro sąlygų. Po to, kai buvo panaikintas statybos leidimas, rekonstrukcijos darbai buvo sustabdyti. Kai ūkio pastato rekonstrukcija bus baigta, pavėsinė bus nugriauta. Jeigu teismas nustatys vieno metro apėjimą apie gyvenamąjį namą, kaip to prašo atsakovai, ateityje vėl kils ginčai, nes namas yra trijų aukštų ir norint atlikti namo remonto darbus (remontuoti stogą, sienas, pamatus, atlikti kitus darbus), bus reikalingi pastoliai, kurių plotis ir darbams reikalingas atlikti plotis, gali būti ir daugiau kaip vienas metras. Pažymėjo, jog atsakovės langai nesidarinėja ir ji langus valo ieškovės individualiai naudojamame žemės sklype pastačius kopėčias, kurios užima daugiau kaip vieną metrą nuo gyvenamojo namo.

19.Prie priešieškinio pridėtas planas yra su trūkumais, neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl negali būti numatyta naudojimosi tvarka patvirtinta. Planas taipogi yra ieškovei nesuprantamas, kadangi nėra aiškūs (tikslūs) žemės sklypų plotų vietos ir dydžiai, neaišku, kurie bus naudojami bendrai, o kurie bus naudojami atskirai. Nėra posūkio taškų. Plane yra atžymėtas vieno metro apėjimas, bet nepažymėtas apėjimas apie atsakovų laiptus, nors pagal teisinį reglamentavimą laiptai į pastatą yra neatskiriama to pastato dalis. Nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių pastatus bendrasavininkai naudosis individualiai, o apėjimas apie ūkio pastatus yra bendras. Ieškovė nesupranta, kam reikalingas apėjimas apie ūkio pastatus, kai šalys jais naudosis individualiai. Plane ir priešieškinyje nurodyta, jog bendro naudojimo yra 39 kv.m., skirti apeiti apie namą, o namas su apėjimu užima 126 kv.m., tačiau namas su apėjimu yra 107 kv.m. Bendro naudojimo plotas prie malkinės, šiltnamio plane pažymėtas, jog apima 44 kv.m., ir į jį įskaičiuotas apėjimas. Plane plotai perskirti, bet neperskaičiuoti. Plane pažymėta atsakovo V. B. bendro naudojimo žemės dalis po gyvenamuoju namu, tačiau nėra aišku, kaip jis pateks į namą, nėra jo dalies take, įvažiavime. Šiuo metu nėra lauko tualeto, bet priešieškiniu prašoma nustatyti 296 kv.m. tikslu patekti į lauko tualetą. Plane nurodyta, jog garažo užstatytas plotas yra 26,6 kv.m., tačiau pagal VĮ ,,Registrų centras“ duomenis, užstatytas plotas sudaro 20 kv.m. Atsakovei A.R. B. trūkstamus 6 kv.m. ūkio pastatų naudojamo ploto prašoma kompensuoti ieškovės nuo 1972 m. naudojamo ūkio pastato dalimi. Toks reikalavimas yra nesąžiningas ir neprotingas, atsižvelgiant į ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklausančias garažo ir ūkio pastato dalis, atitinkamai atsakovei 67/100 dalys garažo arba 13,4 kv.m., ieškovei – 33/100 dalys garažo arba 6,6 kv.m., kuria ieškovė nesinaudos, o naudosis atsakovė; ūkio pastato (plane pažymėto 2I1b) atsakovės nuosavybės dalis sudaro 67/100 arba 15 kv.m.

Atsiliepimas

20.Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atsiliepime sprendimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti kadastriniai matavimai. Nuosavybės teise priklauso žemės sklypo dalys ieškovei ir atsakovui, kuriomis jie naudojasi. Atsižvelgiant į turimas nuosavybės teise valdomas žemės sklypo dalis, faktinį ir ilgalaikį žemės sklypų naudojimą, institucija mano, jog abi šalys turi parengti žemės sklypų planus, labiausiai atitinkančius nusistovėjusią seną naudojimosi žemės sklypu tvarką. Pažymėjo, jog žemės sklypo naudojimosi tvarka, statybos ir statinių vietos yra abiejų šalių tarpusavio geranoriškas susitarimas, o kilęs tarp šalių nesutarimas yra sprendžiamas teisme remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 1.5 straipsnio nuostatomis.

21.Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime institucijos išdėstytą poziciją.

22.Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, jog Savivaldybės administracija 2007 m. rugpjūčio 9 d. ieškovei išdavė statybos leidimą Nr. 45.260 ūkinio pastato rekonstrukcijai – išplėtimui, adresu (duomenys neskelbtini). Statybos leidimas buvo išduotas remiantis V. K. parengtu techniniu projektu. Administracijos direktorius 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. A-53 pripažino netekusiu galios Architektūros skyriaus 2007 m. rugpjūčio 9 d. išduotą statybos leidimą Nr. 45.260 pagal 2007 m. spalio 22 d. Panevėžio apskrities viršininko administracijos raštą, kadangi statybos leidimas buvo išduotas pažeidžiant A.R. B. interesus ir nesilaikant statybos techninio reglamento. Panevėžio apskrities viršininko administracija 2009 m. spalio 8 d. surašė I.S. V. statybos sustabdymo aktą Nr. St12-51-09/08, įpareigojant ieškovę nevykdyti statybos darbų, kol nebus pakoreguotas projektas ar bus atliktas bendro naudojimo žemės perdalijimas, ir bus išduotas naujas statybos leidimas. Institucija atsiliepime į patikslintą ieškinį taip pat pažymėjo, jog statinio (rekonstravimo) projektas turi būti rengiamas pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, t.y. pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ bei kitų teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, Panevėžio apskrities viršininko administracijai nustačius, kad V. K. įmonės 2007 metais parengtas ūkinio pastato rekonstrukcija – praplėtimas projektas pažeidžia atsakovų duotame sutikime numatytas sąlygas, t.y. jog dalis statinio patenka į bendro naudojimo žemės sklypą, trečiasis asmuo mano, jog tik ginčo šalims nusistačius žemės sklypo naudojimosi tvarką bei gavus bendraturčių sutikimą, ieškovė galėtų inicijuoti techninio projekto parengimą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Papildomai institucija nurodė, jog Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius 2008 m. gegužės 7 d. ieškovei išdavė projektavimo sąlygų sąvadą dėl atskiro įvažiavimo į sklypą, nuotekų nuvedimo, įrengimo. Rengiant (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos projektą bei rekonstruotai gatvei atliekant kadastrinius matavimus, nuovaža iš (duomenys neskelbtini) gatvės į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įrengta.

23.Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime į priešieškinį prašė sprendimą dėl atsakovų priešieškinio priimti teismo nuožiūra. Nurodė, jog įstatymų leidėjam trečiajam asmeniui nesuteikė įgalinimų spręsti ginčus tarp bendraturčių dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl institucija negali pasisakyti dėl atsakovo pateikto priešieškinio motyvų ir argumentų.

24.Trečiojo asmens atstovė A. R. teismo posėdyje palaikė atsiliepime institucijos išdėstytą poziciją, paliko teismo nuožiūrai spręsti ieškinio ir priešieškinio tenkinimą. Trečiojo asmens atstovė I. S. paaiškino, jog pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, kiek tai susiję su ginčo statinio užstatymo tankumu, intensyvumu, nebūtų kliūčių jo įteisinimui.

25.Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškinio pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime išdėstė faktines aplinkybes, susijusias su šalių žemės sklype esančiais statiniais, pateikė esmines galiojančių teisės aktų nuostatas.

26. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimą, teismo sprendimą priimti paliko teismo nuožiūrai, paaiškino, jog rekonstruotas statinys yra nesudėtingas ir inspekcija tokių statinių tyrimų neatlieka. Ginčo statinio statyba buvo sustabdyta, kol bus gautas naujas leidimas. Kad statinys būtų įteisintas, reikalinga gauti bendrasavininkio sutikimą, parengti projektą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus ir gauti statybos leidimą.

27.Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ ,,Registrų centras“ atsiliepime į patikslintą ieškinį sprendimą paliko priimti teismo nuožiūra. Nurodė, jog Nekilnojamojo turto registre nėra išviešinta nekilnojamų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių. Pažymėjo, jog VĮ ,,Registrų centras“, kaip viešojo administravimo subjektas, turi griežtai apibrėžtas kompetencijos ribas ir vykdo tik tas funkcijas, kurios jam yra numatytos įstatymo leidėjo. VĮ ,,Registrų centrui“ įstatymų leidėjas nesuteikė kompetencijos spręsti ginčų tarp nekilnojamųjų daiktų savininkų dėl bendrai valdomų nekilnojamųjų daiktų rekonstrukcijos, vertinti, ar prašoma nustatyti naudojimosi daiktais tvarka nėra ydinga ir atitinka bendraturčių interesus.

28.Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

29.Byloje surinkta rašytinė bylos medžiaga rodo, kad šalys yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturtės. I. I. S. V. nuosavybės teise valdo: 31/100 dalis gyvenamojo namo, po 33/100 ūkio pastato ir garažo, 45/100 kiemo statinių bei 243/548 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė A. R. B. nuosavybės teise valdo: 39/100 dalis gyvenamojo namo, po 67/100 ūkio pastato ir garažo, 55/100 kiemo statinių bei 274/548 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas V. B. nuosavybės teise valdo: 30/100 dalių gyvenamojo namo bei 31/548 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9-14).

30.I. I. S. V. į teismą kreipėsi prašydama pakeisti naudojimosi tvarką žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuri buvo 1976-11-01, pakeista 1992-02-05 raštu, 1994-10-04 raštu, 1994-10-22 planu pagal UAB ,,Geodezinių matavimų projektai“ 2020 m. sausio 30 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą; nustatyti naudojimosi tvarką statiniams, esantiems žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2020 m. sausio 30 d. UAB ,,Geodezinių matavimų projektai“ parengtą naudojimosi tvarkos planą; prašo pripažinti ieškovės teisę be atsakovų sutikimo atlikti ūkio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane 2I1b, rekonstrukciją pagal 2007 metų V. K. įmonės parengtą ūkio pastato rekonstrukciją, įregistruojant Nekilnojamojo turto registre; ieškovė prašo nustatyti jai savo lėšomis ir darbu pastatyti tvorą, skiriančią šalių individualiai naudojamus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2020 m. sausio 30 d. UAB ,,Geodezinių matavimų projektai“ žemės sklypo vidaus naudojimosi tvarkos plane pažymėtas posūkio taškais: 5, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 7, tvoros aukštis nuo 1,50 m. iki 1,80 aukščio, per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

31.Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas yra valdomas, naudojamas, juo disponuojama bendraturčių sutikimu. Esant nesutarimui tarp bendraturčių, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bendraturčio ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Vienas iš teisių įgyvendinimo būdų yra nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Naudojimosi daiktu tvarka turi būti tokia, jog atitiktų šalių turimas dalis nuosavybėje. Pagal Teismų praktiką nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais kaip žemės sklypo naudojimosi racionalumas, patogumas, faktinis naudojimas. Teismas turi pareigą priimti sprendimą, kuris būtų priimtinas abiem pusėms, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat įvertinant šalių nesutarimo priežastis, turi būti siekiama, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali, tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas tokių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai, turi nustatyti, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį. Pažymima, jog atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise esantį turtą, reikšti kitus susijusius reikalavimus, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, svarbu pažymėti, jog abiem ginčo šalims (ieškovei ir atsakovams) teismui pareiškus savo reikalavimus dėl naudojimosi ginčo žemės su statiniais tvarkos pakeitimo, jos privalo teismui pateikti tokius planus, kurie labiausiai atitiktų nusistovėjusią seną naudojimosi žemės sklypu tvarką, ir kurie būtų parengti atsižvelgiant į bendrasavininkių turimas nuosavybės teises valdomame žemės sklype.

32. Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus duomenis, įvertinęs šalių pasisakymus, nustatė, jog ieškovės pateiktas UAB „Geodezinių matavimų projektai“ 2020 m. sausio 30 d. parengtas žemės sklypo su statiniais naudojimosi tvarkos planas nėra racionalus, netarnauja geresniam nuosavybės valdymui ir neužtikrina žemės sklypo bendrasavininkų teisėtų interesų, tik dar labiau padidins jų tarpusavio nesutarimus, todėl teismas atsisako jį tvirtinti. Šiuo atveju, teismas pažymi, jog atsakovai pateikė teismui daugybę nesutikimo su ieškovės planu argumentų, kas dar labiau sustiprina teismo poziciją, jog planas yra ydingas ir negali būti teismo patvirtintas, o tarp šalių anksčiau nusistovėjusi naudojimosi tvarka labiausiai atitinka jų interesus.

33. Atsakovai atsiliepimuose į ieškinį, nesutikdami su ieškovės reikalavimais, nurodė, jog

ieškovė reikalauja pakeisti nustatytą žemės sklypo ir statiniais naudojimosi tvarką ir prašo nustatyti naują žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2020 m. sausio 30 d. UAB ,,Geodezinių matavimų projektai“, tačiau nauja tvarka siekiama pakeisti daug metų nusistovėjusią naudojimosi tvarką, o ieškovės nurodyta naudojimosi tvarka statiniais iš esmės pažeidžia atsakovų teises. Atsakovai nurodė, jog įsigyjant nuosavybės teises savininkai susitarė, kokiomis dalimis, kokiais statiniais naudosis, tokia tvarka buvo įtvirtinta sutartimis ir patvirtinta notaro, sutartys įregistruotos VĮ ,,Registrų centre“;1976 m. lapkričio 1 d. buvo notariškai patvirtinta sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės A.R. B., pagal kurią ieškovė dovanojo atsakovei 55/100 dalis gyvenamojo namo, kiemo įrenginių ir 67/100 dalis ūkio pastato su garažu, buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, buvo nustatyta, jog atsakovė naudosis ūkio pastatu 2J1/mb ir visu garažu g 1/p prie ūkio pastato 2J 1/mb, žemės sklypu, pažymėtu Nr. 2 bei sklypu, pažymėtu Nr. 3 šalys naudosis bendrai, viešame registre įregistruota 1994 m. rugpjūčio 17 d. statinio dalių perskaičiavimo sutartis, pagal kurią atsakovei A.R. B. teko 69/100 gyvenamojo namo su priestatu, 55/100 kiemo įrenginių, 67/100 garažo ir 67/100 ūkio pastato, garažo. 1992 m. balandžio 23 d. tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudarytas ir notariškai patvirtintas susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos;1994 m. rugpjūčio 17 d. tarp ieškovės ir atsakovės gyvenamojo namo perskaičiavimo sutartis, pagal kurią atsakovei atiteko 67/100 gyvenamojo namo su priestatu 1a2p, 55/100 dalys kiemo įrenginių, 67/100 ūkio pastato 2J1/mb ir garažo 3G1/p. 1994 m. lapkričio 4 d. atsakovė padovanojo V. B. 30/100 gyvenamojo namo su priestatu ir 31 kv.m. žemės. Nurodė, jog šalių ūkiniai pastatai yra savarankiški, šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai; atsakovei A.R. B. priklauso 67/100 dalys pastato (duomenys neskelbtini), 67/100 dalys pastato (duomenys neskelbtini) ir 55/100 kitų statinių (duomenys neskelbtini), o ieškovei priklauso 33/100 statinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 45/100 statinių. Esant tokiai situacijai, teismas neturi jokio teisinio pagrindo nesutikti su atsakovais, jog ieškovės reikalavimas nustatyti kitokią naudojimosi tvarką negu priklauso nuosavybės dalys ir pažeidžiant susitarimą, kuris buvo pasiektas nusiperkant statinius, nustatant pirkimo dokumentuose naudojimosi tvarką, yra pastatų bendrasavininkio/atsakovų nuosavybės teisės pažeidimas. Teismas pažymi, jog esant tarp šalių rašytiniais susitarimais nustatytai žemės sklypo naudojimosi tvarkai, ją galima keisti tik išimtinomis aplinkybėmis, kurių ieškovė nenurodė ir neįrodė. Tačiau netgi esant išskirtinėms aplinkybėms (juridiniams faktams), naudojimosi turtu tvarka savaime negali būti keičiama, nes tokiu atveju, turi būti siekiama interesų pusiausvyros, kad nė viena šalis (bendrasavininkis) nebūtų pranašesnė prieš kitą, turi būti paisoma šalių turimų nuosavybės dalių.

34.Atsakovai nurodė, A.R. B. priklauso 67/100 dalys ūkinio pastato, pažymėto 2I 1/mb, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį atsakovei šio pastato tokia dalimi paskirta naudotis nuolatinai bei nuolatinai paskirta naudotis visu garažu g1/p (1976-11-01 sutartis patvirtinta notaro). Viešame registre įregistruota, jog ieškovei priklauso 243/548 dalių ginčo žemės sklypo, V. B. - 31/548 dalių, A.R. B. - 274/548, arba dalys procentais - ieškovei 44,34 proc., V. B. - 5,66 proc., A.R. B. - 50 proc. Namų valdoje yra ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas 32 kv.m., pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jo užstatytas plotas 20 kv.m., kiemo statiniai, tarp jų šulinys. Ieškovei nuosavybės teise priklauso atitinkamai aukščiau nurodytų statinių/ 33/100, 33/100 ir 45/100 dalys, o A.R. B. atitinkamai 67/100, 67/100, 55/100 dalys. Teismas sutinka su atsakovų pozicija, jog tokiu atveju, žemė po ūkio statiniais turi būti naudojama bendrai ir kad ieškovės nurodyta naudojimosi tvarka žemės sklypu neatitinka idealiųjų nuosavybės dalių. Kol VĮ Registrų centre nėra išregistruotas lauko tualetas, nėra paneigta abiejų šalių (ieškovės ir atsakovų) teisė dėl žemės sklypo dalies bendro naudojimo. Nėra tikslus ir negali būti patenkintas ieškinio reikalavimas įpareigoti visus bendrasavininkus užtikrinti neribotą galimybę bendrasavininkams nevaržomai apeiti apie namą. Ieškovė neįrodė, jog toks įpareigojimas ir tokios apimties yra būtinas.

35. Atsakovai prašo ieškovės reikalavimą leisti pastatyti tvorą per būsimus penkerius metus atmesti, nes dėl to nėra ginčo, ieškovė nesikreipė į atsakovus dėl galimybės dabar pastatyti tvorą, be to, nėra racionalus tvoros pastatymas namų valdos ribose, tvoros pastatymas sumažins galimybę naudotis žemės sklypo dalimis, bus trukdoma patekti į bendro naudojimo žemės sklypus. Kadangi nėra pateikta konkrečių duomenų apie tvoros statymą, jog tokiu būdu, yra pažeidžiamos ieškovės teisės (tarp šalių kilęs ginčas dėl to), neaišku, kada ieškovė ją statys, ar pats tvoros pastatymas nepažeis atsakovų teisių, kokie tuo metu galios norminiai aktai dėl tvoros statymo namų valdoje, ar tokių teisės aktų reikalavimų bus paisoma, teismas laiko, jog šiai dienai toks ieškinio reikalavimas nėra pagrįstas, kad būtų patenkintas. Todėl yra atmestinas.

36.Nors ieškovės atstovė teisme nurodė, jog ji abejoja, jog ginčo ūkinis pastatas buvo statomas ant bendro naudojimo žemės, tačiau ji šiam faktui paneigti nepateikė įrodymų. Kaip matyti iš byloje esančių surinktų rašytinių duomenų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atlikto patikrinimo vietoje – nustatyta, jog numatyto rekonstruoti ūkinio pastato pirmo aukšto dalis (3,45 m2) patenka į žemės sklypo bendro naudojimo dalį, užstatyta 4,5 m2 žemės sklypo bendro naudojimo dalis. Atsakovų ir jų pusėje dalyvavusių liudytojų R. B., G. B. teigimu, ginčo statinys apėmė bendro naudojimo žemę. Todėl teismas laiko, jog atsakovai įrodė, jog ginčo ūkinis pastatas pastatytas ant bendro naudojimo žemės. Būtent šiai aplinkybei paaiškėjus, ir buvo panaikintas statybos leidimas. Nors ieškovės atstovė teisme įrodinėjo, jog statybos leidimas buvo nepagrįstai panaikintas ir jis vis dar galioja, tačiau teismo vertinimu, negali galioti statybos leidimas, jeigu statinys buvo statomas nepaisant sutikimo davimo sąlygų, jog statomas statinys gali užimti tik ieškovei priklausančią sklypo dalį. Dėl pasakyto, teismas mano, jog visiškai pagrįstai buvo panaikintas statybos leidimas dėl ūkinio pastato statybų. Statybos leidimo terminas yra pasibaigęs, todėl ieškovė šiai dienai turi gauti iš atsakovų naują sutikimą ginčo ūkio pastato statyboms (jų užbaigimui) ir įteisinimui. Atsakovai tai padaryti nesutinka. Todėl ieškovė prašo pripažinti ieškovės teisę be atsakovų sutikimo atlikti ūkio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), plane 2I1b, rekonstrukciją pagal 2007 metų V. K. įmonės parengtą ūkio pastato rekonstrukciją. Trečiojo asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovė atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, jog statinio (rekonstravimo) projektas turi būti rengiamas pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, t.y. pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ bei kitų teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, Panevėžio apskrities viršininko administracijai nustačius, kad V. K. įmonės 2007 metais parengtas ūkinio pastato rekonstrukcija – praplėtimas projektas pažeidžia atsakovų duotame sutikime numatytas sąlygas, t.y. jog dalis statinio patenka į bendro naudojimo žemės sklypą, trečiasis asmuo mano, jog tik ginčo šalims nusistačius žemės sklypo naudojimosi tvarką bei gavus bendraturčių sutikimą, ieškovė galėtų inicijuoti techninio projekto parengimą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Dėl pasakyto, teismas daro išvadą, jog ieškovės pateiktas teismui 2007 metais parengtas Klimavičiaus įmonės projektas teisinių pasekmių negali sukelti ir juo nebegali būti vadovaujamasi, nes nėra parengtas pagal galiojančius norminius aktus, jog atsakovų nesutikimas dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos atlikimo yra pagrįstas, nes šiai dienai situacija dėl statinio užėmimo bendro naudojimo žemės dalies nėra pakitusi, o ieškovės siūloma pakeisti žemės ir statinių naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovų teises, interesus, todėl negali būti patenkintas ieškinio reikalavimas ieškovei pripažinti teisę be atsakovų sutikimo atlikti ūkio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane 2I1b, rekonstrukciją pagal 2007 metų V. K. įmonės parengtą ūkio pastato rekonstrukciją, įregistruojant Nekilnojamojo turto registre.

37.Dėl aukščiau teismo išsakytų argumentų, ieškinys atmestinas. Ieškovei taip pat yra išaiškintina, jog ieškovė turi siekti surasti abiem šalims (ieškovei ir atsakovams) priimtiną kompromisą dėl naudojimosi žemės sklypu ir statiniais naujos tvarkos nustatymo, kuri atitiktų šalių turimas žemės ir statinių nuosavybės dalis ir neprieštarautų atsakovų teisėms ir jų teisėtiems interesams tuo atveju, jeigu ieškovė ateityje sieks įsiteisinti ginčo ūkinį pastatą.

Dėl priešieškinio.

38. Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0548 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal V. Ž. įmonės 2020 m. balandžio 2 d. planą, atsižvelgiant į šalių (ieškovės ir atsakovų) turimas idealiąsias nuosavybės dalis; įpareigoti ieškovę per tris kalendorinius mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba per kitą teismo nustatytą terminą pašalinti neteisėtos statybos padarinius: suteikiant atsakovei A.R. B. teisę naudotis vientisa patalpa, turinčia ne mažiau kaip 21,44 kv.m. pastate – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nugriauti ant bendro naudojimo žemės sklypo dalies pastatytą prie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą; nugriauti pavėsinę virš bendro naudojimo žemės sklypo dalies.

39.Ieškovė (jos vardu ieškovės atstovai) atsiliepdama į atsakovų priešpriešinį reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0548 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini), tvarkos pagal V. Ž. įmonės 2020 m. balandžio 2 d. planą nustatymo nurodė begalę nesutikimo argumentų, jog nauja naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nesąžininga ir neteisinga, kadangi priešieškiniu prašoma panaikinti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) pusės ir palikti vieną įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) pusės, tokiu būdu padidinti įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) pusės plotą nuo 64 kv.m. iki 82 kv.m., sumažinti nusistovėjusius, faktiškai individualiai naudojamus žemės sklypo plotus (nuo garažo, prie ūkio pastato iki gyvenamojo namo) ir jų sąskaita nustatyti bendro naudojimo plotą 88 kv.m., kuriuo naudosis visi bendrasavininkai, išskyrus V. B., nors yra jo nuosavybės dalis;; priešieškinyje nurodyta, jog priėjimas prie ūkinių pastatų, kuris bus naudojamas bendrai, yra tik iš vienos pusės; plane nėra nurodyta, kas naudosis sklypo dalimi už ūkio pastatų; įgyvendinus atsakovų pateiktą planą, bus reikalinga perstumti ūkio pastato kapitalinę sieną, ko padaryti neįmanoma, nes sugrius pastatas; reikalaujama ,,padovanoti“ atsakovei 21,44 kv.m. vientisos patalpos ūkiniame pastate. Ieškovė atsiliepime taip pat nurodė, jog bendro naudojimo žemės sklypo plotas yra 59 kv.m., t.y. įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) pusės, tuo tarpu atsakovai prašo nustatyti bendro naudojimo žemės sklypo plotą 209 kv.m. Teismas vertina ieškovės nesutikimo argumentus ir daro išvadą, jog

atsakovų pateiktas planas neatitinka situacijos apie šalių faktiškai naudojamus žemės sklypo dalis (plotus), kuri susiformavo per eilę metų, juo siekiama iš esmės padidinti bendro naudojimo žemės sklypo plotą, nors iš šalių, jų atstovų teisme duotų paaiškinimų matyti, jog šalys nesutaria dėl daugybę klausimų, susijusių su žemės sklypo ir jame esančių statinių dalių naudojimosi, įskaitant dėl atstumų, kurie reikalingi naudojantis ginčo statiniais, o tai rodo, jog bendro naudojimo žemės ploto padidinimas dar labiau tarp šalių padidins nesutarimus, dėl ko V. Ž. įmonės 2020 m. balandžio 2 d. planas negali būti teismo patvirtintas. Teismas sutinka su ieškovės atstovės išsakytu argumentu, jog atsakovai nenurodė esminių aplinkybių (juridinių faktų) dėl ko yra būtina iš esmės keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Taipogi teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės atstove, jog atsakovų planas yra su trūkumais, jame tiksliai neatžymėti žemės sklypų plotų vietos ir dydžiai, neaišku, kurie bus naudojami bendrai, o kurie bus naudojami atskirai, nėra posūkio taškų.

40.Atsakovai prašo įpareigoti ieškovę pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir suteikti atsakovei A.R. B. teisę naudotis vientisa patalpa, turinčia ne mažiau kaip 21,44 kv.m. pastate – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nugriauti ant bendro naudojimo žemės sklypo dalies pastatytą prie ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą. Ieškovė nesutinka su tokiais reikalavimais. Teismas nesutinka su atsakovų pozicija, jog ginčo ūkinio pastato statybas reikia vertinti kaip neteisėtas, nes patys atsakovai buvo davę sutikimą ieškovei rekonstruoti šį pastatą, o savo sutikimą jie panaikino, kai pastatas buvo iš esmės pastatytas. Ieškovės atstovė nurodė, jog ieškovė sieks įteisinti ginčo statinį bei pažymėjo, jog statinio nugriovimas pareikalautų labai didelių finansinių lėšų. Dėl pasakyto, taip pat atsižvelgiant, jog ginčo ūkio pastato rekonstrukcijos įteisinimas yra įmanomas, ieškovei suradus su atsakovais tarpusavio kompromisą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą pagal nusistovėjusią faktinę situaciją, ieškovei inicijavus techninio projekto parengimą pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus bei gavus statybą leidžiantį dokumentą, jog ginčo statinio nugriovimas ieškovei kainuos nemažai finansinių lėšų bei tai (statinio nugriovimas) dar labiau padidins šalių nesutarimus, dėl ko teismas mano, jog nebūtų protinga įpareigoti ieškovę nugriauti rekonstruotą ūkio pastatą. Atsakovė prašo suteikti jai teisę naudotis vientisa patalpa, turinčia ne mažiau kaip 21,44 kv.m. pastate – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes tokia jos nuosavybės dalis buvo iki pastato rekonstrukcijos. Ieškovė nurodė, jog tam, kad šiai dienai atsakovė įgyvendintų tokią savo teisę, yra būtina atlikti esminius pastato rekonstrukcijos darbus, be to, šia dalimi daug metų naudojasi ieškovė, atsakovai savo piniginėmis lėšomis neprisidėjo prie ūkio pastato statybų. Dėl pasakyto, teismas taip pat atsisako patenkinti priešieškinį šioje dalyje, kadangi priešingu atveju, tarp šalių ne tik, kad neįsivyrautų taika, bet kiltų didelių ginčų atsakovei priskyrus naudotis aukščiau nurodyta patalpa.

41.Taip pat atsakovai reikalauja nugriauti dalį ieškovės pavėsinės – terasos. Ieškovė su tokiu reikalavimu nesutinka ir nurodė, jog pavėsinė yra skirta rekonstruojamo ūkio pastato statybinėms medžiagoms laikyti ir saugoti nuo kenksmingų oro sąlygų. Kai ūkio pastato rekonstrukcija bus baigta, pavėsinė bus nugriauta. Atsakovai nenurodė ir neįrodė, jog pavėsinės pastatymas (stovėjimas) ant bendro naudojimo žemės kaip tai pažeidžia jų teises. Ieškovė nurodė pavėsinės paskirtį – sandėliuoti statybines medžiagas iki ūkio pastato rekonstrukcijos atlikimo. Ieškovė ateityje sieks įteisinti ginčo statinį, ką teisme nurodė jos atstovė. Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovai buvo davę sutikimą ieškovei atlikti ūkio pastato rekonstrukciją, todėl yra visiškai tikėtina, jog atsakovai sutiko su medžiagų sandėliavimu nurodytoje vietoje, įskaitant pavėsinės prie namo buvimu. Byloje nėra duomenų, jog anksčiau dėl to tarp šalių kilo ginčai. Iš to teismas daro išvadą, jog pavėsinė yra tik laikinas statinys ir bus pašalinta, kai ieškovei nebebus reikalinga toje vietoje sandėliuoti statybines medžiagas, tokiu būdu, priešieškinį šioje dalyje teismas atmeta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

42. Ieškinį ir priešieškinį atmetus, lieka neatlygintinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis, atstovavimo, įskaitant antrinės teisinės pagalbos išlaidas pagal 2020 m. lapkričio 9 d. pažymą, kitos išlaidos.

43.2019 m. vasario 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-19-P-347-1918 ieškovė 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje. Ieškovės inicijuoto teismo proceso metu valstybė patyrė 24,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, o bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, papildomai 22,70 Eur išlaidų, iš viso 47,40 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu būdu, ieškinį ir priešieškinį atmetus, iš šalių valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš ieškovės taip pat atsižvelgiant, jog ji 50 procentų atleista nuo išlaidų valstybei sumokėjimo (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,85 Eur (vienuolika eurų 85 ct) teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovų A. R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 11,85 Eur (vienuolika eurų 85 ct) teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Ingrida Kirsnytė