Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės,

asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, A. A. D. gynėjui advokatui Remigijui Rinkevičiui, šeimos nariui – motinai A. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, A. A. D. gynėjo advokato R. Rinkevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. M1-1277-1058/2020, kuria A. A. D. pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamas, ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dėl 765 EUR turtinės žalos priteisimo paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. A. D. priverčiamoji medicinos priemonė taikyta už tai, kad jis, būdamas nepakaltinamas, sirgdamas psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia, laikotarpiu nuo 2018 m. pavasario iki 2019 m. gegužės 13 d., (duomenys neskelbtini), akumuliatoriniu kampiniu šlifuokliu išpjovęs garažo Nr. 510 sieną, pro garažo tarpą įsibrovė į A. S. priklausantį garažą, ir iš jo pagrobė 2 vienetus pavarų dėžių, kurių vieneto vertė 100 Eur, bendros 200 Eur vertės, pavarų dėžę nuo automobilio VW GOLF GTI, kurios vertė 50 Eur, šešiakampių įrankių komplektą, kurio vertė 30 Eur, dėžę su įrankiais, kurioje buvo 2 vienetai replių, kurių vieneto kaina 5 Eur, bendros 10 Eur vertės, veržliarakčius, kurių vertė 20 Eur, 5 vienetus galvučių, kurių vieneto vertė 2 Eur, bendros 10 Eur vertės, 20 vienetų kilpinių raktų, kurių vieneto kaina 5 Eur, bendros 100 Eur vertės, akumuliatorių nuo automobilio ZAZ 965, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 30 Eur, 4 vienetus mašininių garsiakalbių komplektų „Pioneer“, kurių vertė 30 Eur, automagnetolą KENWOOD, kurios vertė 25 Eur, 3 vienetus ratlankių, kurių vieneto vertė 20 Eur, bendros 60 Eur vertės, 10 vienetų pakabos detalių, kurių vieneto vertė 2 Eur, bendros 20 Eur vertės, 10 vienetų apdailos dalių, kurių vieneto kaina 3 Eur, bendros 30 Eur vertės, 3 vienetus duslintuvų, kurių vieno vieneto kaina 10 Eur, bendros 30 Eur vertės, 2 vienetus stabdžių diskų, kurių vieneto vertė 10 Eur, bendros 20 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiajam A. S. priklausantį turtą, kurio bendra vertė yra 665 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su A. A. D. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės rūšimi – prašo paskirti A. A. D. ne stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, o ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, pateiktą baudžiamąją bylą bei įvertinusi apeliacinio skundo ir proceso dalyvių apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus, taip pat apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu gautus duomenis, konstatuoja, kad skundžiama 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nepagrįstai nuspręsta taikyti A. A. D. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Dėl to, skundžiama nutartis keistina (BPK 326 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

9. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad A. A. D., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, taip pat nekyla abejonių ir dėl to, kad asmuo yra socialiai pavojingas ir jam yra būtinas priverstinis gydymas. Vis dėlto, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo skirti stacionarinį stebėjimą nėra.

10. Priverčiamosios medicinos priemonės yra taikomos pavojingas veikas padariusiems asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti (BK 98 straipsnio 1 dalis). Šių priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų.

11. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas (paskyrimas) priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialioje dalyje numatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei (BK 98 straipsnis). Šiame kontekste pažymima, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) gausioje praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog asmens laisvės apribojimas yra ypatinga priemonė, todėl jos taikymą galima pateisinti tik tada, kai jokios kitos priemonės yra nepakankamos asmenims ar viešajam interesui apsaugoti (O. G. prieš Latviją, Nr. 66095/09, § 81, 2014 m. rugsėjo 23 d.; L. prieš Rumuniją, Nr. 31973/03, § 125, 2014 m. lapkričio 13 d.).

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšies parinkimo A. A. D. klausimą, atsižvelgęs į ekspertų komisijos, 2020 m. vasario 11–20 d. vertinusios A. A. D. psichikos sveikatos būklę, ekspertizės aktą (b. l. 87–92) bei turimus medicininius duomenis, kitas reikšmingas aplinkybes, rekomendacijas, kurias teisiamojo posėdžio metu patvirtino teismo psichiatras ekspertas M. Juodakys (rekomenduota skirti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, nes yra rizikos, jog ambulatorinių priemonių nesilaikys), taip pat A. A. D. močiutės J. K. paaiškinimus, skundžiama 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi sprendė, kad A. A. D. ambulatorinis gydymas šiuo atveju nebūtų pakankamai efektyvus, todėl taikytina ekspertizės akte rekomenduojama taikyti priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis, nustatant, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tol, kol A. A. D. pasveiks arba pagerės jo psichikos būklė bei išnyks pavojingumas (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6 dalis).

13. Apibendrinant ekspertizės akto, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, turinį, matyti, kad nustatyta, jog A. A. D. kelis kartus (su nedidelėmis pertraukomis nuo 2012 m. gegužės 14 d. iki 2013 m. vasario 13 d.) gydytas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (diagnozė – šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas), taip pat vieną kartą, nuo 2014 m. spalio 7 d. iki 2015 m. vasario 20 d., gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (diagnozė – paranoidinė šizofrenija, rezistentiška gydymui forma), o nuo 2015 m. kovo 16 d. ambulatoriškai gydytas VšĮ Antakalnio poliklinikos Psichikos sveikatos centre, išliekant paranoidinės šizofrenijos diagnozei, tęstas gydymas rezistentiškoms šizofrenijos formoms gydyti skirtais medikamentais. Ekspertizės akte konstatuojama, kad A. A. D. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu, rezistentišku gydymui formos psichikos sutrikimu, jam konstatuota – paranoidinė šizofrenija, dėl to jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad šiuo metu A. A. D. konstatuojamas lėtinis progresuojantis, rezistentiškos gydymui formos psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, dėl to jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 92).

14. Apylinkės teismas, skirdamas A. A. D. priverčiamąją medicinos priemonę, taip pat atsižvelgė į eksperto M. Juodakio, patvirtinusio ekspertizės aktą, paaiškinimus, duotus apklausiant jį pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, kad A. A. D. rekomenduojama taikyti stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis. Teisiamajame posėdyje ekspertas pažymėjo, kad A. A. D. kurį laiką yra nesilankęs pas psichiatrus ambulatoriškai, yra nepakankamai kritiškas savo būklei, todėl manoma, kad yra rizikos, jog ambulatorinių priemonių nesilaikys, mano, kad yra reikalinga adekvati pagalba, o būtent stacionarinės priemonės (b. l. 125). Teismas atsižvelgė ir į A. A. D. šeimos nario – močiutės J. K. teisiamajame posėdyje duotus paaiškinimus apie tai, kad jos anūkas jam skirtų vaistų nevartoja, nes jie jį slopina, veikia neigiamai, todėl galbūt jį reikėtų guldyti į ligoninę (b. l. 125, 126).

15. Apeliaciniu skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo parinkta priverčiamosios medicinos priemonės rūšis argumentuojant iš esmės tuo, kad A. A. D. nėra tiek socialiai pavojingas, jo būklė nėra tiek bloga, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės ir stebėti psichiatrinėje ligoninėje. Priešingai, gynėjo teigimu, A. A. D. yra socialiai integruotas, savarankiškas, gyvena normalų gyvenimą, bendrauja normaliai, jo elgesys yra adekvatus, todėl šiuo atveju užtektų tik ambulatorinio gydymo (stebėjimo). Tai, kad jis savo nusikalstamai veikai nėra pakankamai kritiškas, nedaro jo labiau pavojingu. Be to, skundas argumentuojamas ir tuo, kad iš užsienio yra grįžusi A. A. D. motina, kuri gyvena kartu ir jam padeda, taip pat A. A. D. yra pradėjęs ambulatorinį gydymą, lankosi pas specialistus, kurie patvirtina, kad A. A. D. liga šiuo metu yra remisijoje ir jam nereikalingas joks medikamentinis gydymas, juo labiau – stacionare.

16. Vilniaus apygardos teisme, atliekant dalinį įrodymų tyrimą, teismo posėdžio metu buvo apklausti asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, A. A. D. motina A. D., specialistės – A. A. D. psichodiagnostinį tyrimą atlikusi ir 2020 m. rugsėjo 9 d. šio tyrimo išvadą (b. l. 163) pateikusi VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centro medicinos psichologė E. Ruseckaitė, bei A. A. D. šiuo metu gydanti VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centro gydytoja psichiatrė D. Pečiukaitienė, ir byloje ekspertizės aktą surašęs teismo psichiatras ekspertas M. Juodakys. A. D. paaiškino, kad visą laiką gyveno kartu su sūnumi, tik laikinai praeitais metais buvo išvykusi pas vyrą į užsienį, bet nuolat bendravo su sūnumi telefonu ir internetu, jis per tuos metus puikiausiai susitvarkė savarankiškai. Parodė, kad sūnų ji matė nuo pat ligos pradžios, žinojo jo sveikatos problemas. 2015–2018 m. jis gėrė vaistus, bet po to nutraukė jų vartojimą, nes jie turėjo labai didelį šalutinį poveikį, jis visą dieną nuo jų snausdavo. Supranta, kad tuo metu ligoninė buvo būtina, bet dabar jis visiškai normalus, adekvatus, jam nepasireiškia jokių simptomų, neturi jokių pablogėjimų apie 6 metus, turi specialybę, dirba atsitiktinius darbus, todėl buvo labai keista, kad jį nori uždaryti į ligoninę. Dėl to kreipėsi ir į psichiatrę D. Pečiukaitienę, kuri, atlikusi testus ir pasikalbėjusi su juo, pasakė, kad jam šiuo metu nereikia jokio gydymo. Šiai gydytojai ji nurodė, kad sūnus galėtų būti energingesnis, aktyvesnis, dėl to gydytoja skyrė jam daugiau balansuojantį vaistą. Šiuos vaistus sūnus geria ir reguliariai lankosi pas minėtą psichiatrę. A. D. manymu, dabar nėra taip, kad sūnus būtų pavojingas ir jį reikėtų tuoj pat izoliuoti, be to, nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau nei metai, jis nieko naujo nepadarė. Specialistė E. Ruseckaitė parodė, kad A. A. D. psichodiagnostiniame tyrime, kurio metu buvo ištirtas mąstymas, jo asmenybė, kognityvinės funkcijos, dalyvavo nelabai noriai, mažai bendradarbiavo, tačiau tyrimo metu mąstymo sutrikimų nebuvo užfiksuota, buvo matyti, kad A. A. D. nebuvo kažkokioje psichozėje, iš tyrimo ji nepasakytų, kad A. A. D. turi tokią diagnozę. Matėsi, kad buvo sulėtėjusi jo atmintis, labiausiai išryškėjo emocionalumas, jam šiek tiek sunku valdyti emocijas, stresinėse situacijose sunkiau susitvarkyti. Iš šio tyrimo ji negali spręsti, ar jis pavojingas, bet jai asmeniškai nesusidarė įspūdis, kad jis galėtų būti labai pavojingas. Specialistė D. Pečiukaitienė patvirtino, kad gydo A. A. D. nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d., iki šiol jis buvo 4 konsultacijose. Paaiškino, kad dėl ligos diagnozės nėra jokių abejonių, ši diagnozė A. A. D. lieka ir toliau, visų konsultacijų metu vyravo emocinio fono nestabilumas, dirglumas, greit išprovokuojamas konfliktiškumas, emocinis nestabilumas, bet psichozinio epizodo šiuo metu pas jį tikrai nėra. Šiuo metu A. A. D. vartoja jam paskirtą vaistą, tai yra aripiprazolį (10 mg/d), tai matyti iš vaisto poveikio jam ir pokalbių su juo, vaistą toleruoja normaliai, paskutinės konsultacijos metu pastebėtas didesnis emocinis stabilumas. Specialistės manymu, jei nėra psichozės, kliedesių ir haliucinacijų, tai stacionarinis gydymas nėra būtinas, nesvarbu, ar tai susiję su nusikalstama veika, ar ne. Nors ji negalėtų pasakyti, ar jis pavojingas visuomenei, tačiau konsultacijų metu jis jai tikrai jokio pavojaus nekėlė. Ekspertas M. Juodakys parodė, kad ekspertizės atlikimo dienai turėjo kitokius duomenis, tuo metu A. A. D. niekur dėl gydymo nesilankė ir nesigydė, stebint jo psichikos būseną buvo matyti nepakankamas savikritiškumas, lėtiniai mąstymo sutrikimai, o šiuo metu situacija yra pasikeitusi (jis gydosi ambulatoriškai, vartoja vaistus), todėl, nors nemato medicininių išrašų ir savo išvados keisti nesiryžtų, mano, kad į šias aplinkybes reikėtų atsižvelgti ir įvertinti, ar pagal dokumentus yra gydymo efektas ir kokio pobūdžio priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio ar stacionaraus – turėtų būti taikomos. Jo pateikiamas priemonių pobūdis yra rekomendacinis.

17. Aukščiau išdėstytų duomenų kontekste sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – paskyrimo A. A. D. pagrįstumo klausimą, svarbu yra įvertinti ir įstatymo uždraustą veiką, kurią padarė A. A. D.. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pripažino, kad A. A. D. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamas. Jo padaryta pavojinga veika pasireiškė tuo, kad įsibrovęs į patalpą (garažą) pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. S. priklausantį, turtą (automobilių detalės, įvairūs įrankiai ir pan.), kurio bendra vertė – 665 Eur. Minėtame BK straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pavojingumas yra įvertintas įstatymo leidėjo ir priskirtas apysunkiems nusikaltimams. Įvertinus konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pobūdį, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad A. A. D. šiuo konkrečiu atveju kelia didelį pavojų aplinkiniams, aplinkai, sau ar kitoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad A. A. D. kada nors praeityje būtų teistas už kokios nors nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 63), kad būtų padaręs panašaus ar smurtinio pobūdžio administracinių nusižengimų (pažeidimų), yra tik ne vieną kartą baustas už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, taip pat kelis kartus už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti (b. l. 54–61). Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad A. A. D. yra pavojingas visuomenei.

18. Išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma betarpiškai patvirtina, kad dėl A. A. D. diagnozuoto psichikos sutrikimo jį reikia priverstinai gydyti, tačiau sutikti su tuo, kad šiuo metu A. A. D. yra tokia visuomenei pavojinga asmenybė, jog reikėtų taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, nėra pakankamo pagrindo. Pagrindžiant šią išvadą pažymima, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką A. A. D. padarė prieš daugiau nei vienerius metus. Kaip matyti iš bylos duomenų, po padaryto nusikaltimo praėjo ilgas laiko tarpas, tačiau jokių naujų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų A. A. D. nepadarė, jo padaryta veika pagal savo pobūdį nėra itin pavojinga, jis turi šeimos narį (motiną), kuri kartu su juo gyvena, juo rūpinasi. Be to, kaip matyti iš ekspertizės akto bei eksperto M. Juodakio paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme, ekspertų siūlymą taikyti A. A. D. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje lėmė ir jo rekomendacijų nesilaikymas ambulatorinio gydymo metu, nesigydymas ambulatoriškai nuo 2018 metų, vaistų nevartojimas. Pažymima, kad tai savaime nesuponuoja, jog A. A. D. yra būtinas stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-120-870/2019, 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-529-988/2019). Be to, apklaustos apeliacinės instancijos teisme A. A. D. motina A. D. bei gydytoja psichiatrė D. Pečiukaitienė patvirtino, jog A. A. D. nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. gydosi VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centre, vaikšto pas psichiatrę į konsultacijas ir vartoja paskirtus vaistus. Tą patvirtina ir į bylą pateikti medicinos dokumentai (b. l. 162, 163). Taip pat tiek A. A. D. motina A. D., tiek gydytoja psichiatrė D. Pečiukaitienė, tiek medicinos psichologė E. Ruseckaitė nurodė, kad šiuo metu A. A. D. elgesyje neužfiksuoti mąstymo sutrikimai, psichozė nestebima, kliedesių, haliucinacijų nėra, stebimas didesnis jo emocinis stabilumas, jis yra adekvatus, jokio pavojaus joms nekelia.

19. Paminėtų duomenų kontekste, įvertinus tiek A. A. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek jo asmenybę, jam diagnozuoto psichikos sutrikimo požymius, atsižvelgus į dabartinę gydytojos psichiatrės D. Pečiukaitienės nurodytą A. A. D. būklę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo metu A. A. D. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – nėra pakankamo pagrindo, nes priverčiamųjų medicinos priemonių tikslus galima pasiekti taikant jam ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Šiuo atveju ši priemonė laikoma pakankama priemone siekiant gydyti A. A. D. (BK 98 straipsnio 2 dalis, BPK 403 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl skundžiama apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartis keičiama – A. A. D. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad A. A. D. pažeidus ambulatorinio stebėjimo sąlygas (nevartojant gydytojo paskirtų vaistų, nesilankant gydymo įstaigoje pagal suderintą grafiką, nevykdant kitų gydančių gydytojų nurodymų ir kt.), jo psichikos sveikatos būklei pablogėjus ar išaugus jo pavojingumui priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo sąlygos iš ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygų gali būti pakeistos į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, A. A. D. gynėjo advokato Remigijaus Rinkevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. M1-1277-1058/2020.

A. A. D. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.