Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-120-870/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-19
Bylos Nr.
1A-120-870/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52864-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
Advokatai
Liudmila Karvelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-120-870/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52864-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14.; 1.2.23.1.1.; 2.4.6.1.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Aistei Žukauskaitei,dalyvaujant prokurorei Irenai Pavliukevič,

asmeniui, kuriam pritaikytos priverčiamosios medicinos priemonės, A. D., jo gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. D. bei jo gynėjos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutarties, kuria pripažinta, kad A. D. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas. A. D. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. Pripažinta, kad A. D., būdamas nepakaltinamas, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas platinti ir padarė BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tokiomis aplinkybėmis: 2017 m. spalio 12 d. M. K. Čiurlionio g., Vilniuje, rasdamas neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios masė yra 6,478 g., delta- 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 16,6%, kurią laikė su savimi iki 2017 m. spalio 12 d. 04.30 val., kai policijos pareigūnai paviršutinės apžiūros metu dešinėje striukės kišenėje į foliją suvyniotą rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui A. D. vardu advokatė Liudmila Karvelienė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, pakeičiant priverčiamąją medicininę stacionaraus stebėjimo priemonę į ambulatorinį stebėjimą gydymo įstaigose pagal gyvenamąją vietą. Skunde nurodoma, kad nėra ginčijama kaltė padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau asmuo nesutinka su jam taikyta priverčiamąja medicinos priemone. Nurodo, kad jau buvo gydomas ambulatoriškai, vartojo vaistus, laikėsi reikalavimų ir jo sveikata pagerėjo. Teigia norintis dirbti, dorai gyventi, o ne gulėti psichiatrijos stacionare. Be to, skunde nurodo ir tai, kad kanapių vartojimas nėra labai pavojingas, kalbama, kad, kaip ir kitose valstybėse, bus legalizuotas.

3. Apeliaciniu skundu A. D. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir pritaikyti jam ambulatorines stebėjimo sąlygas Vilniuje, Kauno g. Centro poliklinikoje arba Vilniuje, Vasaros g. psichiatrijos klinikoje. Taip galės ir dirbti, ir būti stebimas, rodyti savo pasiekimus, dalyvauti užsiėmimuose, konsultuotis dėl sveikatos.

4. A. D. vertina, kad jo sveikata pagerėjo, jis tapo ramesnis ir drausmingesnis. Nurodo jau buvęs priverstinai gydomas kitoje byloje, kur buvo neteisingai apkaltintas. Psichiatrė ir socialiniai darbuotojai jau nutarė nutraukti gydymą, kreipėsi į teismą. Jautėsi gerai, noriai ieško darbo. Per gydymo laikotarpį atsirado skolų, nes gulėdavo ligoninėje arba greitai nerasdavo darbo. Nurodo bijantis vaistų, kadangi nuo jų jaučiasi mieguistas, ilgai miega, tingisi kažkur eiti. A. D. nurodo, kad nori dirbti, kad susimokėtų už komunalines paslaugas, taip pat padengtų skolas antstoliams.

5. Teismo posėdžio metu apeliantas bei jo gynėja palaikė skunduose išdėstytą poziciją ir prašė taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Prokurorės vertinimu, tikslinga skirti pakartotinę ekspertizę.

Motyvuojamoji dalis

A. D. ir jo gynėjos apeliaciniai skundai tenkinami

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, teismo posėdžio metu išklausiusi A. D., gydytojos psichiatrės N. Š. paaiškinimus, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartimi nepagrįstai A. D. nuspręsta taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

7. Šioje byloje ginčo dėl to, kad A. D., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nėra, taip pat abejonių nekyla ir dėl to, kad asmuo yra socialiai pavojingas ir jam yra būtinas priverstinis gydymas. Vis dėlto, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo skirti stacionarinį stebėjimą nėra.

Žemesnės instancijos teismas

8. Vadovaujantis BK 98 straipsnio 3 dalimi, stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Šios priemonės poreikį skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas grindė 2018 m. gegužės 10 – liepos 13 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-131/2018, taip pat teismo psichiatrės ekspertės A. S. paaiškinimais. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme ekspertė, patvirtindama minėtą ekspertizės aktą, paaiškino, kad A. D., gydomas ambulatoriškai, nesilaiko gydymo rekomendacijų, jo būsena išlieka bloga, kartojasi psichikos sutrikimų paūmėjimai. Ekspertizės atlikimui buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, A. D. ligos byla bei ligos istorija iš Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės, asmens sveikatos istorija iš Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos. Nustatyta, kad A. D. dėl psichikos sutrikimų keletą kartą buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje (2015 m. vasario 17 d. – 2015 m. kovo 3 d., 2015 m. kovo 9 d. – 2015 m. balandžio 8 d., 2015 m. balandžio 26 d. – 2015 m. birželio 30 d.), iš gydymo įstaigų išleistas pagerėjus būklei. Po 2017 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties skirti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje dar gydytas 2017 m. birželio 1 d. – 2017 m. birželio 29 d., o iki 2017 m. liepos 14 d. tęsė gydymą dienos stacionare; Taip pat ligoninėje gydytas 2018 m. vasario 19 d. – 2018 m. balandžio 11 d.

9. Iš ekspertizės akte nurodytų duomenų matyti, kad A. D. kaskart nutraukus rekomenduotų vaistų vartojimą atsinaujina ankstesnė simptomatika, blogėja jo savijauta, dėl ko asmuo vėlgi būdavo nukreipiamas pas psichiatrus ar stacionarizuojamas. Tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, kad A. D. yra būtina psichiatrų priežiūra bei medikamentų vartojimas, nustačius tam pagrindą, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad apeliantui yra būtinas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Ekspertizės akte buvo akcentuota, kad gydantis ambulatoriškai asmuo nesilaiko rekomendacijų, jo būsena išlieka bloga. Vis dėlto, būtina atkreipti dėmesį į aukštesniajam teismui pateiktus duomenis iš VšĮ Centro poliklinikos, kuriuose nurodoma, kad po stacionaraus A. D. gydymo (2018 m. vasario 19 d. – balandžio 11 d.) pastarasis lankėsi Psichikos sveikatos centre. Esant stabiliai psichikos būsenai, išreikštiems pašalinimas reiškiniams nuo vartojamų medikamentų, gydymas vaistais nutrauktas. Medicinos dokumentų išraše taip pat nurodyta, kad A. D. jautėsi gerai, buvo adekvatus, dėl ko teismui buvo parengtas teikimas dėl priverstinio gydymo nutraukimo (b.l. 154). Aplinkybę, kad buvo kreiptasi į teismą, siekiant nutraukti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys. Matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tokį VšĮ Centro poliklinikos teikimą išnagrinėjo ir 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi atmetė, vertindamas, kad vis dar yra tikslingas asmens priverstinis gydymas.

10. Apklausta apeliacinės instancijos teisme gydytoja psichiatrė N. Š. paaiškino, kad pacientas stebimas nuo 2017 m. Paskutinė hospitalizacija buvo 2018 m. vasario mėnesį, asmuo lankėsi psichikos sveikatos klinikoje, vartojo medikamentus. Be to, įvertintas gydytojų konsultacinės komisijos ir jam buvo leista vykti dirbti į Palangą. Per dvejus metus, kiek psichiatrė stebi apeliantą, nurodo, jog nebuvo psichozės reiškinių, asmuo atvykdavo nustatytu laiku, kiekvieną mėnesį (neatvykimo atveju, susiskambindavo ir susitardavo dėl kito laiko). Psi chiatrė nurodė, kad A. D. bendravo noriai, sutrikimų nebuvo.

11. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Aptariamoje baudžiamojoje byloje veikos buvo padarytos tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir nagrinėjamu atveju (išskyrus BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kuri truko nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d.), taigi negalima vertinti, kad priešingas teisei A. D. elgesys kartojasi ir kad atitinkamai dėl šių aplinkybių didėja asmens socialinis pavojingumas.

12. Tuo tarpu, siekiant užtikrinti A. D. nuolatinę priežiūrą ir gydymą, kas, kaip konstatuota anksčiau, yra vis dar būtina, tikslinga jį ir toliau priverstinai gydyti Psichikos sveikatos centre. Tokia priemonė, atsižvelgiant tiek į dabartinę gydytojos psichiatrės N. Š. nurodytą A. D. būklę, tiek į ankstesnio gydymo efektyvumą, į apelianto siekį ir realius planus įsidarbinti, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankama. Pastebėtina ir tai, kad gydantis gydytojas, įvertinęs asmens būseną, gali koreguoti susitikimų dažnumą, esant tokiam poreikiui, taip pat skirti medikamentus ir pan. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis keistina, A. D. skirtina priverčiamoji medicinos – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 3 punktu,

nutaria:

A. D. ir jo gynėjos advokatės Liudmilos Karvelienės apeliacinius skundus tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartį ir A. D. skirti priverčiamąją medicinos priemonę –ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teisėjai Virginija LiudvinavičienėAlenas PiesliakasNijolė Žimkienė