Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-08 · Administracinė byla Nr. I-2936-815/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-08
Bylos Nr.
I-2936-815/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01144-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2936-815/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01144-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2019 m. kovo 12 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), neturtinės žalos atlyginimą – 30 000 Eur už kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) netinkamomis sąlygomis nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 12 d., o taip pat turtinę žalą – 10 000 Eur (b. l. 1–9).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K kalinimo ir darbo sąlygos yra netinkamos, kalinimo sąlygos kankinančios, pažeidžia pareiškėjo orumą, taip pat neužtikrintos orios darbo sąlygos maisto dalintojo ir virtuvės darbuotojo pareigose.

2.1. Dėl ploto normos ir su tuo susijusių pažeidimų

2.1.1. Pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerose, vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko minimalių ploto reikalavimų, leistina norma viršyta keletą kartų. Teigia, kad ypač mažas plotas ir ilgas kalinimo laikotarpis yra pagrindas pripažinti, kad kalinimo sąlygos yra žeminančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) prasme.

2.1.2. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K taip pat nebuvo užtikrinta pakankamai socialinių reabilitacijos programų, socialinių poreikių tenkinimo, sporto, kultūros, mokslo renginių, siekiant į šias veiklas įtraukti nuteistuosius. Pareiškėjui apribota judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, pareiškėjas negalėjo sportuoti lauke, nes tam nėra sudaryta sąlygų, taip pat nebuvo galimybės sportuoti patalpose.

2.1.3. I-oje ir II-oje sekcijose buvo 24 taburetės, 24 gulimos vietos, 12 daiktų spintelės, 3 didelės spintos, stalas, sofa, sekcijose nuolat laikoma po 24 asmenis, kurie laikydavo savo asmeninius daiktus, tokios sąlygos trukdė ramiai pailsėti, laisvai judėti. Dėl įrengtų baldų vienam asmeniui tenkantis plotas buvo dar mažesnis. Teigia, kad gultai įrengti tarp miegamų vietų nepaliekant net minimalaus atstumo. Dėl didelio nuteistųjų kiekio tekdavo valgyti atšalusį maistą, pačiam pasigaminti maisto nebuvo galimybės, nes virtuvėje tik 2 viryklės, kurios nuolat užimtos. Dėl didelio nuteistųjų kiekio pareiškėjas negalėjo tinkamai išsimiegoti.

Šalies argumentai

2.1.4. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K ūkio dalyje džiovyklė yra apie 5 kv. m., todėl pareiškėjui tekdavo džiovinti drabužius kitur, tai kėlė pareiškėjui daug nepatogumų. Dėl netinkamos ventiliacijos ir neužtikrinamų sąlygų rūbų džiovinimui, pareiškėjas privalėjo dėvėti drėgnus drabužius.

2.2. Dėl darbo sąlygų Lukiškių TI-K

2.2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 11 d. buvo priverstas dirbti kiekvieną dieną be poilsio dienų, įskaitant ir savaitgalius, nuo 4.30 val. iki 18.00 val. Pasak pareiškėjo, jis buvo įdarbintas virtuvės darbuotoju, turėjo kasdien pjaustyti duoną ir dalinti maistą nuteistiesiems. Nuo 2016 m. spalio 30 d. pareiškėjas neturėjo nei vienos poilsio dienos, o už viršvalandinį darbą niekas nemokėdavo. Nors dirbo virtuvės darbuotojo pareigose, privalėjo nešioti prekes iš parduotuvės kitiems nuteistiesiems, taip pat tvarkyti Lukiškių TI-K teritoriją. Išduotą darbo aprangą, t. y. chalatą, kas kartą tekdavo skalbti iš savo lėšų.

2.2.2. Pasak pareiškėjo, jis buvo priverstas pasirašyti po dirbtų valandų skaičiumi, nors tokios valandos neatitinka realybės. Pareiškėjui buvo grasinama, jog neuždėjus parašo bus išvežtas į pataisos namus. Teigia, kad dirbo ne mažiau kaip 80 valandų per savaitę. Pareiškėjas daugelį dienų dirbo viršvalandžius, nors oficialiai įdarbintas tik 4 valandas per dieną. Jokių sutikimų dirbti viršvalandinius darbus pareiškėjas nėra pasirašęs. Dėl darbo valandų pareiškėjas likdavo be pusryčių.

2.3. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, nurodo, kad dėl minėtų kalinimo ir darbo sąlygų patyrė orumo pažeminimą, kankinimą, todėl dėl netinkamų kalinimo sąlygų prašo priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, dėl netinkamų darbo sąlygų – 10 000 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o dėl pažeidimų ilgalaikiškumo dar papildomai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

II

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 14–20).

1. Dėl ploto normos ir su tuo susijusių pažeidimų

1.1. Teigia, kad iš pateiktų pareiškėjo judėjimo duomenų matyti, kuriais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Kameros yra įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, III skirsnio normomis. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vielos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Atsiliepimas

1.2. Atsakovo atstovas nurodė, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtieji ir nuteistieji gauna išskalbtų patalynę ir apatinius drabužius. Valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tų pačia dienų jau sausi. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis, apmokėti skalbimo paslaugą. Jeigu pareiškėjo netenkino sudarytos skalbimo sąlygos bendrabučio gyvenamosiose patalpose, kadangi buvo mokus galėjo naudotis mokama skalbimo paslauga, tuomet asmeniniai drabužiai būtų išskalbti ir grąžinti jau sausi tą pačių dieną.

2. Dėl darbo sąlygų Lukiškių TI-K

2.1. Nuteistojo, palikto Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbams, tiesioginės darbo funkcijos detalizuojamos pareigybės aprašyme, su kuriuo nuteistasis supažindinamas prieš jam pradedant dirbti. Nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbams, darbo ir poilsio laiko režimas atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso normas. Faktiškai maisto dalintojo dienos darbo laikas sudaro 5-6 valandas, nes pusryčių, pietų ir vakarienės padalinimas visais atvejais užima apie valandą laiko, dar viena valanda po vakarinės yra skiriama darbo vietos sutvarkymui, viena arba dvi valandos yra skiriamos prekių iš parduotuvės išnešiojimui suimtiesiems ir nuteistiesiems, esantiems gyvenamosiose kamerose. Taikant suminę darbo laiko apskaitą likęs darbo laikas išnaudojamas dirbant poilsio ir švenčių dienomis. Už atidirbtą darbo laiką su nuteistuoju, paliktu atlikti ūkio darbams Lukiškių TI-K, atsiskaitoma įstatymo nustatyta tvarka, sumokant nustatytą atlyginimą. Darbas apmokamas vadovaujantis Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-13 nutarimo Nr. 228, nuostatomis.

2.2. Nuteistojo, palikto Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbams, pareiga sutvarkyti savo darbo vietą, o tame tarpe ir visas į maisto dalintojo darbo vietą įtrauktas poste esančias patalpas kyla iš Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 73.6. papunkčio, kuris numato, jog nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas, be to, pagal pareigybės aprašymo 6.7., 6.8. papunkčius, maisto dalintojas privalo palaikyti darbo vietoje švara ir tvarką bei vykdyti kitus įstaigos pareigūnų teisėtus reikalavimus ir nurodymus. Taip pat nuteistieji gali būti įtraukiami į nemokamus darbus, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsniu.

3. Dėl turtinės ir neturtinės žalos

3.1. Viešajai atsakomybei kilti būtinos 3 sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą trijų viešosios atsakomybės sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų) ir atsiradusios žalos.

3.2. Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjo nurodytas žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, bet nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

3.3. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Remiantis LVAT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Taigi, šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1. Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos, kuri jam padaryta dėl netinkamų suimtųjų laikymo Kalėjime sąlygų, pažeidžiančių Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir Higienos normos reikalavimus.

2. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

3. Pareiškėjas tvirtino, jog vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktuose įtvirtintų minimalaus ploto reikalavimų, be to didelę kameros ploto dalį užėmė baldai.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. iki 2019 m. kovo 12 d. Lukiškių TI-K buvo laikomas I-ojoje, II-ojoje bei III-ojoje sekcijoje, taip pat kamerose Nr. 120, Nr. 218. I-osios sekcijos plotas – 105,14 kv. m., II-osios sekcijos plotas – 105,27 kv. m., III-iosios sekcijos plotas – 57,32 kv. m. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose laikytų asmenų skaičių, spręstina, kad tinkamas plotas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrintas iš viso 21 parą, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., kai pareiškėjas su dar vienu asmeniu buvo laikomas kameroje Nr. 218, kurios plotas 6,83 kv. m., taigi vienam asmeniui tenkantis plotas nurodytu laikotarpiu buvo 3,19 kv. m. Teismas akcentuoja, kad pagal EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), pateiktą išaiškinimą, EŽTT vertinimu, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais, tačiau šiuo aspektu svarbu, ar kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje ploto, nes tik tokiu atveju asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Taigi nagrinėjamu atveju konstatuotinas nacionalinės teisės minimalių vienam asmeniui tenkančių ploto reikalavimų pažeidimas.

4. Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinta pakankamai socialinių reabilitacijos programų, sporto, kultūros, mokslo renginių, siekiant į šias veiklas įtraukti nuteistuosius. Pareiškėjui apribota judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, pareiškėjas negalėjo sportuoti lauke, nes tam nėra sudaryta sąlygų, taip pat nebuvo galimybės sportuoti patalpose.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 136 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Pagal BVK 57 straipsnio 2 dalį, socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis. Teismas pažymi, kad pareiškėjas neįvardijo nei vienos programos, kurioje būtų norėjęs dalyvauti, tačiau tokia galimybė jam nebūtų užtikrinta, taip pat nenurodė priežasčių, dėl kurių esamas programų skaičius buvo nepakankamas. Pareiškėjo teiginiai dėl judėjimo laisvės lokaliniuose sektoriuose yra šabloninio pobūdžio, pareiškėjas nenurodė, kokios sąlygos turėjo būti sudarytos siekiant įgyvendinti jo teisę sportuoti lauke, be to, aktuali aplinkybė, kad didžiąją laiko dalį pareiškėjas buvo kalinamas ne kameroje, o sekcijose, kuriose suteikiama galimybė vaikščioti po lokalinio skyriaus teritoriją, dienos metu išeiti į lauką. Šiuo atveju aktuali ne tik aplinkybė, kad pareiškėjas iš esmės savo šio teiginio nedetalizavo, tačiau ir tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl kalinimo sąlygų į Lukiškių TI-K nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl nepakankamo socialinių programų ir renginių skaičiaus atmestini kaip nepagrįsti.

5. Pasak pareiškėjo, I-oje ir II-oje sekcijose buvo 24 taburetės, 24 gulimos vietos, 12 daiktų spintelės, 3 didelės spintos, stalas, sofa, sekcijose nuolat laikoma po 24 asmenis, kurie laikydavo savo asmeninius daiktus, tokios sąlygos trukdė ramiai pailsėti, laisvai judėti. Gultai įrengti tarp miegamų vietų nepaliekant net minimalaus atstumo. Dėl didelio nuteistųjų kiekio tekdavo valgyti atšalusį maistą, pačiam pasigaminti maisto nebuvo galimybės, nes virtuvėje tik 2 viryklės, kurios nuolat užimtos. Dėl didelio nuteistųjų kiekio pareiškėjas negalėjo tinkamai išsimiegoti.

Teismas pirmiausia pažymi, kad tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų asmenų apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neišvengiami, tačiau ši aplinkybė turi būti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisės į minimalų gyvenamąjį plotą. Kaip nustatyta aukščiau, pareiškėjui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas laikant jį sekcijose nebuvo pažeistas (minimalus gyvenamasis plotas dalį laiko neužtikrintas tik laikant pareiškėją kameroje), todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl kitų kartu laikomų asmenų pareiškėjas galėjo patirti tokio intensyvumo nepatogumus, lėmusius patirtą neturtinę žalą. Byloje taip pat nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad sekcijose ginčo laikotarpiu buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų, nei nurodyta atsakovo atsiliepime, ar, kad patalpose buvo laikoma daugiau asmenų, nei įrengta miegamų vietų. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o pareiškėjo argumentai dėl patalpose laikytų asmenų skaičiaus, patalpų perpildymo gultais iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmestini.

6. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K ūkio dalyje džiovyklė yra apie 5 kv. m., todėl pareiškėjui tekdavo džiovinti drabužius kitur, tai kėlė pareiškėjui daug nepatogumų. Dėl netinkamos ventiliacijos ir neužtikrinamų sąlygų rūbų džiovinimui, pareiškėjas privalėjo dėvėti drėgnus drabužius.

Teismas pažymi, kad atskira drabužių džiovinimo paslauga nuteistiesiems ar suimtiesiems nėra numatyta, teisės aktai reglamentuoja, kad tai sudėtinė drabužių ir patalynės skalbimo dalis. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos 134:2015 40 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Pažymėtina, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktą, nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1-144 patvirtintą Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašą, suimtasis ar nuteistasis, asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išsiskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, džemperį ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. Lukiškių TI-K atsakydamas į pareiškėjo skundą nurodė, kad drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės atstovas tinkamai vykdo aptariamų teisės aktų nuostatas, pagal kurias laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, todėl pareiškėjo argumentai dėl nesudarytos galimybės džiovinti drabužius atmestini kaip nepagrįsti.

7. Pareiškėjas taip pat skundėsi netinkamomis darbo sąlygomis, nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 11 d. buvo priverstas dirbti kiekvieną dieną be poilsio dienų, įskaitant ir savaitgalius, nuo 4.30 val. iki 18.00 val. Pasak pareiškėjo, jis turėjo atlikti jam nepriskirtas funkcijas, o išduotą darbo aprangą, t. y. chalatą, kas kartą tekdavo skalbti iš savo lėšų.

Vadovaujantis BVK 111 straipsniu, darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių. Kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartyje Nr. A146-1396/2011, šios pataisos priemonės pagrindinis tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese. Iš BVK antrojo skirsnio normų visumos matyti, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas yra skirstomas į mokamą darbą (tokiam darbui yra taikomos BVK 131 straipsnio nuostatos dėl jo apmokėjimo) ir nemokamą darbą (tokį darbą reglamentuoja BVK 134 straipsnis). Nuteistųjų mokamas ir nemokamas darbas yra jiems privalomas (LVAT 2013 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1898/2013). Iš nuoseklios LVAT praktikos, kylančios iš tarptautinių teisės aktų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, matyti, kad nuteistųjų įtraukimas į darbus įstatymų nustatyta tvarka draudžiamu priverčiamu darbu nelaikomas (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A146-1956/2012; Nr. A143-1449/2013 ir kt.).

BVK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis šio kodekso 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytus atvejus. Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų (Bausmių vykdymo kodekso 128 straipsnio 2-3 dalys).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 6 dalis nustato, kad darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Nuo 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojusi teisės akto redakcija papildomai įtvirtino, kad apskaitos žiniaraščiuose turi būti atskirai nurodoma viršvalandinių darbų trukmė, dirbto darbo laiko trukmė poilsio ir švenčių dienomis, naktį bei nukrypimai nuo normalių darbo sąlygų, arba Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinė forma ir Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašas patvirtinti Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 (teisės akto 2006 m. lapkričio 10 d. redakcija).

Remiantis Nuteistojo asmens, atliekančio maisto dalintojo darbus, pareigybės aprašymo 6.2 punktu, šias pareigas einantis asmuo įsipareigoja vykdyti įstaigos pareigūnų nurodymus pristatant parduotuvėje pirktas prekes bei gautus siuntinius į rėžiminę zoną suimtiesiems ir nuteistiesiems. Be to, pagal 6.7 punktą, toks asmuo privalo palaikyti darbo vietoje švarą bei tvarką, o be kita ko, vykdyti kitus įstaigos pareigūnų teisėtus reikalavimus bei nurodymus (6.8 punktas). Pažymėtina, kad Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 73.6. punktas nustato, kad nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Be to, BVK 134 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų įtraukimą į nemokamus darbus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nemokant už darbą, nuteistieji gali būti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minėtus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dieną. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti papildomi tvarkymo darbai, pristatymas parduotuvėje pirktų prekių bei gautų siuntinių į rėžiminę zoną suimtiesiems ir nuteistiesiems laikytini darbais, kurie gali būti skiriami dirbti nuteistiesiems ir suimtiesiems vadovaujantis BVK 134 straipsniu bei numatyti pareigybės aprašyme. Todėl nėra pagrindo teigti, kad paskirdama minėtus darbus, Lukiškių TI-K administracija nepagrįstai praplėtė maisto dalintojo funkcijas. Pareiškėjo nurodomi papildomi darbai jau perėjus dirbti į UAB „Pontem“ nesudaro pagrindo vertinti Lukiškių TI-K veiksmų teisėtumo šiuo laikotarpiu, nes atsakomybė už darbo sąlygas perėjo pareiškėjo darbdaviui UAB „Pontem“.

Teismas pastebi, kad darbo valandų skaičius per dieną yra nustatytas Nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, dienotvarkėje, patvirtintoje Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu (b. l. 24), pagal kurią, maisto dalintojai dalina pusryčius korpusuose darbo dienomis nuo 6.10 val. iki 7.00 val., poilsio dienomis – nuo 7.10 val. iki 7.40 val., pietų dalinimas korpusuose vyksta tiek darbo, tiek poilsio dienomis tuo pačiu laiku – nuo 12.10 val. iki 13.30 val., nuo 14.30 val. iki 15.00 val. atliekamas pietų dalinimas priežiūros poste Nr. 8, darbo pabaiga nurodyta 16.45 val. tuo metu grįžtama į gyvenamąsias sekcijas, o vakarienės dalinimas vyksta tiek darbo dienomis, tiek poilsio dienomis tuo pačiu laiku, t. y. nuo 17.30 val. iki 18.30 val. po to, vakarienė dalinama priežiūros poste Nr. 8, nuo 19.00 val. iki 19.30 val. Iš nurodytų duomenų matyti, kad realiai maisto dalintojo pareigos faktiškai darbo dienomis atliekamos 4 val. 10 min, o poilsio dienomis – 3 val. 50 min. Kaip minėta, į maisto dalintojo pareigas įeina ir papildomų darbų atlikimas (b. l. 26), todėl darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbo laikas nurodomas darbo dienomis – nuo 6.10 val. iki 9.10 val., 12.00 val. iki 15.00 val., 17.00 val. iki 19.00 val., savaitgaliais bei švenčių dienomis – 7.10 val. iki 10.10 val., 12.00 val. iki 15.00 val., 17.00 val. iki 19.00 val., kas sudaro ne daugiau kaip 8 val. darbo valandų per dieną.

Atsakovės atstovo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo mėn. dirbo 21 dieną per mėnesį, po 8 valandas per dieną, kitos dienos pareiškėjui skirtos poilsiui (b. l. 27). Pagal 2016 m. spalio mėn. apskaitos žiniaraštį matyti, kad pareiškėjas dirbo 20 dienų, po 8 valandas per dieną, o likusias dienas ilsėjosi (b. l. 29). 2016 m. lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad pareiškėjas 22 dienas dirbo, 18 dienų dirbo po 8 valandas per dieną o 4 dienas po 6 valandas per dieną, likusios dienos laisvos (b. l. 31). 2016 m. gruodžio mėn. UAB „Pontem“ darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad pareiškėjas dirbo 25 dienas po 6 valandas (b. l. 32). Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovės atstovas pareiškėjo darbo laiką ginčo laikotarpiu apskaitė Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiais. Taigi pareiškėjo darbo laikas buvo apskaitomas teisės aktų nustatytos formos darbo laiko apskaitos dokumentuose. Be to, iš darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksuotų duomenų matyti, kad pareiškėjas per dieną neviršijo 8 valandų darbo laiko, pareiškėjas nedirbo viršvalandžių, jam buvo suteikiamos laisvos poilsio dienos. Teismas pastebi, kad iš 2016 m. rugsėjo mėnesio ir 2016 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas šiais mėnesiais dirbo ne maisto dalintoju, o staliumi, tuo tarpu maisto dalintoju pradėjo dirbti nuo 2016 m. lapkričio mėn. Tačiau teismas akcentuoja, kad pareiškėjo darbdavys nuo 2016 m. lapkričio mėn., kai jis pradėjo dirbti virtuvės darbuotoju buvo ne Lukiškių TI-K, o UAB „Pontem“.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigdamas, kad jam teko dirbti nuo 5.30 val. iki 21.00 val. ne tik, kad niekaip šių savo teiginių nepagrindė, tačiau ir byloje esanti rašytinė medžiaga tokius teiginius paneigia. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo ar visomis dienomis jis turėjo dirbti tokius jo nurodomus viršvalandžius, kiek tai tęsėsi, ar tai buvo ilgalaikiai darbo sąlygų pažeidimai ar vienkartiniai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas apskritai nusiskundimus kėlė dėl maisto dalintojo pareigų ir tuo metu dirbtų viršvalandžių, nors, kaip minėta, pareiškėjo darbdavys nuo 2016 m. lapkričio mėn., kai jis pradėjo dirbti virtuvės darbuotoju buvo ne Lukiškių TI-K, o UAB „Pontem“. Be to, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščius pasirašė paveiktas grasinimų, pareiškėjas niekaip nedetalizavo nei kokie asmenys pareiškėjo atžvilgiu tokius veiksmus atliko, nei kada tokie veiksmai pasireiškė. Todėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų dėl darbo laiko organizavimo pareiškėjo atžvilgiu nenustatyta.

Vertinant pareiškėjo nusiskundimus dėl darbo priemonių išdavimo, pastebėtina, kad maisto dalintojams Lukiškių TI-K išduoda chalatus bei pirštines. Pareiškėjui turint nusiskundimų dėl netinkamos maisto dalintojo aprangos bei neišduodamų darbo priemonių jis turėjo teisę teikti skundus Lukiškių TI-K administracijai, tačiau to per visą darbo laikotarpį nei karto nedarė. Be to, pareiškėjas tokios nurodomos aplinkybės dėl darbo aprangos visiškai neindividualizavo, nenurodė kokią neturtinę žalą tai jam galėjo sukelti. Todėl dėl nurodytų aplinkybių ir papildomai atsižvelgus į pareiškėjo skundo argumentų deklaratyvų pobūdį, neteisėtų Lukiškių TI-K nenustatyta. Pareiškėjas apskritai nepagrindė ir turtinės žalos fakto.

LVAT 2019 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-324-629/2019 konstatavo, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu Lietuvos valstybei nekyla pareiga atlyginti valstybės įmonės „Mūsų amatai“ veikimu ar neveikimu padarytą žalą, jeigu tokia buvo padaryta. Vadinasi, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, padarytą tinkamų darbo sąlygų ir tinkamo užmokesčio už darbą UAB „Pontem“ neužtikrinimu, turėtų būti reiškiamas UAB „Pontem“. Toks reikalavimas nagrinėtinas ne administracinių, bet bendrosios kompetencijos teismų.

8. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

9. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Pripažintina, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas nebuvo pakankamas, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. (iš viso 21 parą), kai pareiškėjas su dar vienu asmeniu buvo laikomas kameroje Nr. 218, kurios plotas 6,83 kv. m., taigi vienam asmeniui tenkantis plotas nurodytu laikotarpiu buvo 3,19 kv. m, ir tai galėjo sukelti pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, pažeidimų mastą bei intensyvumą, taip pat į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-756/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-602/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1062/2018, 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 110 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo R. M. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteistina 110 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. M. (R. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis