Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-11209-473/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-09-13
Bylos Nr.: eI2-11209-473/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-07773-2023-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas: E. S.
Atsakovas: Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo: Valstybės saugumo departamentui
Advokatai: Edgaras Gaučys

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-11209-473/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07773-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.4; 55.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjui E. S., jo įgaliotam atstovui advokatui Edgarui Gaučiui,

atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliotam atstovui Dariui Juodeliui,

vertėjai Olgai Vostrenkovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. S. (toliau – pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas; 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, Atsakovas) 2023 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 23S19863 (toliau – Sprendimas), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus); 2) priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nevertino surinktų duomenų visumos, o nepagrįsta išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui padaryta tik iš vienintelio pareiškėjo atsakymo į Atsakovo pateiktame Klausimyne neteisingai suformuluoto, dviprasmiško klausimo, nenurodant jokių konkrečių motyvų ir argumentų. Šių priežasčių pagrindu, Sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas.

Paaiškina, kad 2022 m. spalio 31 d. Pareiškėjas asmeniškai atvyko į Migracijos departamento skyrių, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir pateikė Atsakovui Prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Darbdavys), ketino toliau dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, kur nuolatos dirbo penkis metus, nuo 2018 m. kovo 13 d., pagal 2018 m. kovo 1 d. sudarytą Darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 23 d. Atsakovas per „Migris“ sistemą pareiškėjui pateikė užpildyti rašytinį Klausimyną. Pareiškėjas užpildė atsakymus į Atsakovo pateikus klausimus ir 2022 m. lapkričio 25 d. pateikė Atsakovui. Sprendime aiškiai ir motyvuotai nėra nurodyta, kokių konkrečių duomenų pagrindu, pripažinta, jog pareiškėjas neva kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, tačiau įvertinus Sprendimo turinį, matyti, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerių) metų laikotarpiui bei duomenų 6 įtraukimas į Šengeno informacinę sistemą apie draudimą atvykti ir apsigyventi 3 (trijų) metų laikotarpiui, taikytas Atsakovui deklaratyviai įvertinus vieną pareiškėjo atsakymą į Klausimyne pateiktą klausimą – kam priklauso Krymas, į kurį pareiškėjas, atsakydamas iš galimų pasirinkimo variantų, pasirinko ir nurodė, jog jo nuomone, Krymas priklauso Rusijos Federacijai. Šios priežasties pagrindu, Atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą (toliau – VSD) ir gauto VSD 2022 m. gruodžio 16 d. rašto „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ Nr. 18-10524 (toliau – Išvada) pagrindu, nesigilindamas į Klausimyne pateiktus kitus pareiškėjo atsakymus į užduotus klausimus, nevertindamas migracijos asmens byloje esančių įrodymų visumos, Atsakovas Sprendime, nepateikdamas jokių objektyvių ir individualių motyvų, formaliai įvertino vieną pareiškėjo atsakymą į Atsakovo Klausimyne užduotą klausimą ir pripažino, jog Pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.

Pareiškėjas su tokiu Atsakovo priimtu Sprendimu, nepagrįstai ir nemotyvuotai padarytomis išvadomis kategoriškai nesutinka, nes nei gyvendamas Rusijos Federacijoje, nei beveik 5 (penkerius) metus gyvendamas ir dirbdamas Lietuvos Respublikoje, niekados nepalaikė Rusijos Federacijos karinių veiksmų vykdomų prieš Ukrainą, neišreiškė paramos Rusijos Federacijos vykdomai agresyviai užsienio politikai, taip pat niekados neteigė, jog Ukrainos teritorijos dalis (Krymas) buvo/yra teisėtai užimta Rusijos Federacijos ir teisėtai jai priklausė ir (ar) priklauso. Klausimyno 10 punkte pareiškėjas nurodė, jog nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, kas paneigia, tiek Atsakovo Sprendime, tiek VSD Išvadoje padarytas išvadas apie keliamas grėsmes valstybės saugumui ir paramos išreiškimą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą, taip pat jos teritorijų neteisėtai okupacijai. Pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, jog jokių karinių veiksmų, kuriuos atlieka Rusijos Federacija, jis nepalaiko, tačiau šis atsakymas, aiški ir nedviprasmiška pareiškėjo nurodyta informacija nei Sprendimuose, nei VSD Išvadoje visiškai nebuvo vertinta. Jei būtų užduotas aiškus ir nedviprasmiškas klausimas dėl šios Ukrainos teritorijos neteisėto okupavimo ar kam ši teritorija priklauso legitimiai (de jure), pareiškėjas nedvejodamas būtų atsakęs, jog Krymas yra neteisėtai okupuotas Rusijos Federacijos, nors teisiškai iki šiol priklauso ir turi priklausyti Ukrainai, tačiau tokio pasirinkimo Klausimyne nebuvo, taip pat nebuvo ir papildomos vietos, kur pareiškėjas būtų galėjęs papildyti savo atsakymą į netinkamai suformuluotą Atsakovo klausimą ir išdėstyti savo asmeninę poziciją bei pateikti atsakymo paaiškinimą. Pareiškėjas susipažinęs su Klausimyno 11 punkte pateiktu klausimu, iš jo turinio, suprato, jog jo yra klausiama apie šiandieninę situaciją, t. y. kam šiai dienai faktiškai priklauso Krymo teritorija. Atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2014 metų Ukrainos Krymo teritorija buvo neteisėtai okupuota Rusijos ir jos faktiškai valdoma, pareiškėjas nurodė faktinę situaciją. Supratęs, jog dviprasmiško klausimo esmė buvo apie Ukrainai priklausančios Krymo teritorijos okupacijos teisėtumą, pareiškėjas Atsakovui 2023 m. sausio 25 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, jog „Prašau priimti anketos ištaisymą, kadangi neteisingai supratai užduodamą 11 klausimą. Krymas yra užimtas Rusijos ir Krymo teritorija priklauso Ukrainai“, tai patvirtina, kad pareiškėjas, pildydamas Klausimyną, nurodė būtent de facto situaciją. Pareiškėjas paaiškinime patvirtino, kad Krymas yra neteisėtai užimtas Rusijos Federacijos, o tai patvirtina, kad pareiškėjas nepalaiko Rusijos Federacijos agresyvios užsienio politikos, priešingai nei nurodoma Sprendime. Atsakovo netinkamai suformuluotas, dviprasmiškas klausimas su paslėpta potekste ir duodamais tik dviem pasirinkimų variantais: „Rusijos Federacija“ / „Ukraina“, lėmė, jog pareiškėjas nurodė faktinę, tačiau netoleruotiną, šiandienos situaciją. Pareiškėjui žinoma, kad Krymas visada buvo Ukrainos teritorijos dalis, kurią Rusija neteisėtai okupavo. Vertinant Klausimyno 11 punkte pateikiamo klausimo formuluotę, nėra pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad klausiant pareiškėjo nuomonės – kam priklauso Krymas, nebuvo klausiama apie faktinę situaciją, todėl atsakymas į šį klausimą pasirenkant variantą „Rusijos Federacijai“, pats savaime nėra ir negali būti pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui. Nurodo, kad internetinių tinklapių turinys patvirtina, jog ir viešojoje erdvėje yra nurodoma, jog „Krymą [...] nuo 2014 m. faktiškai valdo Rusija (Krymo Respublika ir autonominis Sevastapolio miestas), nors juridiškai jis tebėra laikomas Ukrainos teritorija (Krymo autonominė respublika).“ Pažymi, kad pareiškėjas neturi juridinio, politinio išsilavinimo, yra tarptautinių krovinių pervežimo vairuotojas, todėl atsakydamas į Atsakovo netinkamai suformuluotą klausimą, paprastai nurodė faktinę situaciją (de facto), jog Krymo teritorija yra valdoma, kontroliuojama Rusijos. Kadangi atsakymuose nebuvo galimybės nurodyti ir (ar) papildyti, jog Rusijos Federacija Krymo teritoriją valdo neteisėtai, jog ši teritorija yra okupuota ir turėtų tiek de facto, tiek de jure priklausyti Ukrainai, pareiškėjas savo tikrosios pozicijos, šiuo klausimu, neturėjo galimybės išsamiai pareikšti.

Nuo 2023 m. kovo 1 d. Atsakovas užsieniečiams teikia naują Klausimyną, kurio turinys patvirtina, kad šios bylos kontekste aktualus klausimas – „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“, šiai dienai, yra pakeistas į klausimą – „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“. Pareiškėjo nuomone, klausimo pakeitimas, t. y. dviprasmiškumo pašalinimas, patvirtina, kad Atsakovo anksčiau Klausimyne pateikiamas klausimas, kuris buvo užduotas Pareiškėjui buvo suformuluotas netinkamai. Pareiškėjas, susipažinęs su Atsakovo pakeistu Klausimynu ir jame naujai suformuluotu klausimu, patvirtina, kad naujas klausimas yra aiškiai suformuluotas, į kurį pareiškėjas būtų neabejotinai atsakęs, jog Krymas legitimiai (teisėtai, de jure) priklauso Ukrainai.

Nurodo, kad daug metų sąžiningai gyveno ir dirbo Lietuvos Respublikoje, todėl Atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmai negali būti laikomi tinkamais, nes Atsakovas nesiekė visapusiškai surinkti ir įvertinti visų duomenų visumos, spręsdamas dėl pareiškėjo grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimo. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ne objektyviais duomenis, o prielaida ir visiškai nepagrįstomis išvadomis, padarytomis iš vieno Atsakovo užduoto dviprasmiško klausimo ir pareiškėjo pateikto atsakymo, apie šiai dienai pareiškėjo netoleruojamą, tačiau faktiškai egzistuojančią situaciją. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nevertino surinktų įrodymų visumos, visus deklaratyvius motyvus, interpretacijas ir išvadas grindė išimtinai vienu pareiškėjo atsakymu, iš kurio padarytos Atsakovo išvados negali būti laikomos objektyviomis ir teisėtomis. Pareiškėjo nuomone, Atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė gero viešo administravimo principus, visiškai nesiekė teisingai išsiaiškinti ginčo situacijos, pareiškėjo tikrosios pozicijos bei surinkti pakankamai objektyvių duomenų, kurie būtų teisėto sprendimo pagrindu, todėl Sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad priimdamas Sprendimą, vadovavosi kompetentingos institucijos VSD Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Migracijos departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti. VSD išvadoje nurodyta, kad VSD vertinimu, pareiškėjas, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, išreiškia paramą Rusijos vykdomai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad pareiškėjas remia Rusijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad jis nesuprato klausimo apie Krymo priklausomybę. Pareiškėjas nenurodo, kad Migracijos departamento darbuotojų būtų prašęs padėti atsakyti į klausimyno klausimus ar paaiškinti klausimyno klausimus. Mano, kad net ir Klausimyne neigiamai atsakius į tai, ar asmuo pritaria kariniams veiksmams Ukrainoje, būtent klausimas dėl Krymo priklausymo Ukrainai ar Rusijai leidžia identifikuoti tikrąsias leidimo gyventi Lietuvoje prašančio asmens pažiūras. Minėto klausimo formuluotė „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas“ reiškia - kaip asmuo mano, kokia yra jo personalinė pozicija, kokios valstybės dalis yra Krymas. Dabartiniame kontekste klausimas yra nedviprasmiškas, o atsakymas išreiškia akivaizdžią poziciją. Pažymi, kad Lietuvos kaip valstybės pozicija nagrinėjamu klausimu yra akivaizdi, t. y. Rusija įvykdė Ukrainos teritorijos dalies – Krymo pusiasalio aneksiją pažeisdama pamatinius tarpvalstybinių santykių ir teritorinio vientisumo principus. Rusijos Federacijos armija neteisėtai yra įžengusi į Krymo teritoriją ir ten vykdo karo nusikaltimus. Mano, kad Klausimyne nurodyta formuluotė yra korektiška, nedviprasmiška, atsakymas į ją leidžia identifikuoti asmens pažiūras, vertybes. Tai, kad pareiškėjas nesuprato užduodamų klausimų tikslo, šiuo atveju nėra reikšminga, nes VSD vertino pareiškėjo nurodytus atsakymus, t. y. jo nuomonę kaip palaikančią Rusiją karo su Ukraina rėmuose, nesutampančią su Lietuvos pozicija bei keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui. Klausimyne nurodyta, jog pateikus netikslią, neišsamią informaciją leidimas gyventi gali būti panaikintas. Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtinti leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindai yra imperatyvūs, t. y., Migracijos departamentas, nustatęs bent vieną iš jų, turi ne teisę, bet pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo teiginys, kad šiuo metu pakeistas Klausimynas ir tai įrodo, kad prieš tai buvęs klausimas dėl Krymo buvo nekorektiškas, neapgrįstas. Nurodo, kad Migracijos departamentas laikydamas teisės aktų ir besikeičiančios situacijos koreguoja Klausimyną, ne tik iš naujo peržiūrėdamas klausimus, bet jį pildydamas ir naujais klausimais. Priešingai ne teigia pareiškėjas, toks Migracijos departamento lankstumas ir dedamos pastangos prisitaikyti prie kintančios situacijos nepaneigia prieš tai buvusio klausimo dviprasmiškumo, ar nekorektiškumo.

Teigia, kad Sprendimas priimtas, įvertinus pareiškėjo veiksmus (jo pateiktą atsakymą), iš atliktų veiksmų (pateikto atsakymo) galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje, leidžia identifikuoti tikrąsias pareiškėjo pažiūras, o tokios pažiūros kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimant Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (nenustatyti), socialiniai ir ekonominiai (nelaikytini ilgalaikio pobūdžio). Taigi tokio pobūdžio ryšiai nenusveria pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pareiškėjo skunde pateikta darbdavio charakteristika niekaip nepaneigia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, o joje tik formaliai, t. y. nepateikiant jokių objektyvių duomenų ir faktų pagrindžiančių dokumentų, nurodoma, kad jis nepritaria karui Ukrainoje. Mano, kad teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VSD nuomone, atsakovas priėmė Sprendimą pagal kompetenciją, vadovaudamasis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktais, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. VSD atlieka užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD Išvadoje pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, pildydamas Atsakovo pateiktą Klausimyną, nurodė, kad Krymas priklauso Rusijai. VSD vertinimu, pareiškėjas deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijai, išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD manymu, pareiškėjui reziduojant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimo metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais.

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo 133 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šį Įstatymo nuostata yra imperatyvi, todėl nustaytas faktas, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, yra pakankamas, kad pareiškėjo, kaip užsienio šalies piliečio, teisė laisvai judėti būtų apribota, uždraudžiant jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

Grėsmės valstybei pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Pakanka pagrįsto manumo, kad pareiškėjo pažiūros kelia grėsmę valstybės saugumui. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui, Europos Parlamento pripažintos terorizmą remiančios valstybės piliečiui, reziduoti Lietuvoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip galintis kelti grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėjas netinkamai suprato klausimą dėl Krymo priklausomybės dėl formuluotės neaiškumo, kiti skunde nurodyti argumentai negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo. Dėl šiuo metu susiklosčiusių aplinkybių (Rusijos Federacijos karinės agresijos sąlygomis), laikina, kad pareiškėjo interesas atvykti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo, kad iki Sprendimo priėmimo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai, Migracijos departamentas neviršijo kompetencijos, Sprednimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės ir laisvės. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą. Nurodė, kad nesutinka su Sprendimu, kurio išvada yra neteisinga, nes jis į Klausimyno 11 klausimą atsakė pagal faktą. Mano, kad Krymas yra okupuotas. Jis okupacijos nepalaiko. Savo šalies politikos nepalaiko, todėl paskutinerius metus dirbo Lietuvoje. Pažymėjo, kad jis net kariuomenėje netarnavo, todėl nesupranta, kaip gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Prašė panaikinti Sprendimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo įgaliotas atstovas advokatas Edgaras Gaučys pažymėjo, kad administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis. VSD Išvada nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, o Sprendimas priimtas, remiantis vien VSD Išvada. Pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kad neteisingai suprato klausimą ir, atsakydamas į klausimą, suklydo. Migracijos departamentas šio paaiškinimo nevertino. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką atsakymas į vieną klausimą negali būti pagrindas priimti išvadą dėl grėsmės valstybės saugumui, turi būti vertinamos visos aplinkybės, visi įrodymai. Šiuo atveju pareiškėjas Klausimyne nurodė, kad nepalaiko Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje. Pareiškėjo darbdavys siuntė oficialiu Migracijos departamento elektroninio pašto adresu pareiškėjo pasirašytą paaiškinimą. Šiame posėdyje pareiškėjas patvirtino savo poziciją, kad nepalaiko okupacijos, mano, kad Krymas yra ukrainiečių. Aplinkybė, kad Migracijos departamentas pakeitė Klausimyno 11 klausimo formuluotę, patvirtina, kad klausimas buvo suformuluotas neaiškiai ir dviprasmiškai ir kad asmenys, atsakydami į šį klausimą, galėjo suklysti. Taigi iš atsakymo į šį klausimą negalima padaryti objektyvios išvados dėl grėsmės valstybės saugumui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo žinoma geopolitinė situacija. Klausimyne nebuvo nurodoma, kad klausiama apie tai, kad valdo ar kontroliuoja Krymą faktiškai. Taigi interpretavimas, kad klausiama apie faktinę situaciją, nepagrįstas. Nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimo formuluotė neturi reikšmės. Pažymėjo, kad VSD pozicija atitinka tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimą dėl grėsmės. Nurodė, kad pareiškėjo paaiškinimas buvo pateiktas ne pagal teisės aktais nustatytą tvarką, nes buvo siųstas ne pareiškėjo, o įmonės, nebuvo pasirašytas. Taigi pareiškėjo paaiškinimo nėra pareiškėjo asmens byloje, nes paaiškinimas pateiktas ne per Migris sistemą. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, t. y. pareiškėjo atsakymais į Klausimyno klausimus, todėl Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Trečiojo suinteresuoto asmens VSD atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje yra šie rašytiniai įrodymai:

2022 m. lapkričio 28 d. Klausimynas, kurį užpildė pareiškėjas. Klausimyno 10-tas klausimas suformuluotas taip: „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 10-tą klausimyno klausimą yra du: „Taip“ arba „Ne“. Klausimyno 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 11-tą klausimą yra du: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“. Pareiškėjas į klausimyno 10-tą klausimą atsakė „Ne“, į 11-tą klausimą atsakė „Rusijos Federacijai“.

2022 m. gruodžio 16 d. VSD raštas „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimo (panaikinimo)“ Nr. 18-10524, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas pildydamas Migracijos departamento Klausimyną, nurodė, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai. VSD vertinimu, pareiškėjas, Rusijos Federacijos pilietis, deklaruodamas, kad Krymas priklauso Rusijai, išreiškia paramą Rusijos Federacijos įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, jog asmuo remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos Federacijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 p. teigiama, kad „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.“ Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose. 2022 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ pažymima, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. 2022 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainą, plataus masto ir neišprovokuotas karas Europoje įvertinti, kaip siekis sugriauti teisės normomis ir vertybėmis grindžiamą Europos saugumo architektūrą ir kaip brutalus išpuolis prieš laisvę, demokratiją ir Vakarų civilizaciją, pagrįstą pagarba kiekvieno žmogaus ir piliečio teisėms. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir į šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad pareiškėjo, Rusijos Federacijos piliečio, gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi bei 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS reglamentas) 24 straipsniu, prašo neišduoti naujo ir panaikinti tumimą leidimą laiknai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams bei šiam laikotarpiui pareiškėjo duomenis pateikti į Centrinės antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.

Sprendimas, kuriuo nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 16 d. Migracijos departamentas gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaudamasis Į 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi bei SIS reglamento 24 straipsniu, prašo šiam užsieniečiui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus ir įvesti į C SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 5 metams. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas turėjo nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 6 d., nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d., nuo 2017 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d. galiojusias Šengeno vizas, nuo 2018 m. kovo 9 d. iki 2019 m. kovo 8 d. galiojusią nacionalinę vizą, nuo 2019 m. vasario 26 d. iki 2021 m. vasario 26 d. ir nuo 2021 m. sausio 12 d. iki 2023 m. sausio 12 d. galiojusius leidimus laikinai gyventi. Jis nuo 2019 m. kovo 9 d. iki 2023 m. sausio 26 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento vertinimu, šie pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nelaikytini ilgalaikio pobūdžio. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Pareiškėjas pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, o įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje ar atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Migracijos departamento vertinimu, uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, būti ar gyventi joje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse. Įvertinus tai, kad VSD prašo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, jo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, o esami socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, ir atsižvelgus į Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 37 ir 38.3 punktus bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiškėjui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas. Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir tai, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Centrinę Šengeno informacinę sistemą (toliau – CSIS), pareiškėjo duomenys, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 15 punktu, iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teiktini CSIS.

2023 m. sausio 25 d. pareiškėjo rašytinis paaiškinimas, adresuotas Migracijos departamentui, kuriame nurodė: „Prašau priimti anketos ištaisymą, kadangi neteisingai supratai užduodamą 11 klausimą. Krymas yra užimtas Rusijos ir Krymo teritorija priklauso Ukrainai.“

Naujas Migracijos departamento Klausimynas, kuriame 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“.

Ginčo santykius reglamentuoja Įstatymas, SIS reglamentas.

Įstatyme nustatyta:

Valstybės politiką užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (4 straipsnio 1 dalis); užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD (4 straipsnio 3 dalis); Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei (4 straipsnio 4 dalis); VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį (4 straipsnio 5 dalis); VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį (4 straipsnio 6 dalis).

Užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai; uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai (133 straipsnio 5 dalis). Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia MD Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (133 straipsnio 7 dalis). Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba MD; draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (133 straipsnio 8 dalis).

Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalį duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalį perspėjimas įvedamas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje konstatuota:

Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858 – 1810/2010; 2015 m. birželio 10 d. nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018; 2109 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015). Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015). Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2109 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). Grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui pagal savo kompetenciją nustato tam įgaliotos valstybės institucijos, kurių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas teismo. Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui nėra sankcija, taikytina pagal baudžiamosios teisės nuostatas. Tai, kad baudžiamieji įstatymai nenumato atsakomybės už tam tikrų veiksmų atlikimą, arba nediferencijuoja atsakomybės priklausomai nuo to, kieno atžvilgiu jie buvo atlikti, neužkerta kelio administracinę bylą nagrinėjančiam teismui įvertinus visas reikšmingas aplinkybes pripažinti, jog tokie veiksmai gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Todėl Įstatyme vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (LVAT 2006 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-1056/2006; LVAT 2109 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

Ginčas byloje kilo po to, kai pareiškėjas užpildė Migracijos departamento pateiktą Klausimyną, VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą ir pateikė Išvadą, kuria vadovaudamasis Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas mano, kad išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui padaryta tik iš vienintelio pareiškėjo atsakymo į Klausimyno 11 klausimą, kuris suformuluotas neaiškiai ir dviprasmiškai.

Klausimyne pareiškėjui be kitų klausimų buvo pateikti du klausimai (10 ir 11), kurie, teismo vertinimu, pagal jų pobūdį gali būti vertinami kaip tarpusavyje glaudžiai susiję. Klausimyno 10-tas klausimas suformuluotas taip: „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 10-tą klausimyno klausimą buvo pateikti du: „Taip“ arba „Ne“. Klausimyno 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 11-tą klausimą buvo du: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“. Asmuo, pildydamas klausimyną, turi pasirinkti vieną iš dviejų pateiktų atsakymų variantų; klausimyne nenumatyta galimybė asmenims, pildantiems klausimyną, įrašyti kokį nors papildomą tekstą, pastabą, komentarą. Pareiškėjas į klausimyno 10-tą klausimą atsakė „Ne“, į 11-tą klausimą atsakė „Rusijos Federacijai“. Taigi pareiškėjas, pildydamas klausimyną, atsakė, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje, tačiau mano, kad Krymas priklauso Rusijos Federacijai, o ne Ukrainai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į VSD Išvados turinį, negalima daryti išvados, kad rengiant VSD Išvadą, buvo vertinamas ir pareiškėjo atsakymas į Klausimyno 10 klausimą, nes, kaip minėta, Klausimyno 10 ir 11 klausimai pagal savo pobūdį vertintini kaip tarpusavyje glaudžiai susiję. VSD Išvados turinys, kita byloje esanti medžiaga, suponuoja išvadą, kad VSD Išvadoje pareiškėjo vertinimas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui buvo pagrįstas išimtinai vienu pareiškėjo atsakymu į vieną klausimą, t. y. Klausimyno 11 klausimą.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Klausimyno 11 klausimas suformuluotas neaiškiai ir dviprasmiškai. Pareiškėjas skunde ir teimo posėdžio metu paaiškino, kad, atsakydamas į Klausimyno 11 klausimą, nurodė faktinę situaciją, jog Krymo teritorija šiuo metu yra faktiškai valdoma Rusijos Federacijos. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad okupacijos nepalaiko, mano, kad Krymas yra okupuotas. Nurodė, kad savo šalies politikos nepalaiko, todėl paskutinerius metus dirbo Lietuvoje. Pažymėjo, kad kariuomenėje netarnavo, todėl nesupranta, kaip gali kelti grėsmę valstybės saugumui. 2023 m. sausio 25 d. pareiškėjo rašytinis paaiškinimas, adresuotas Migracijos departamentui, kuriame nurodė: „Prašau priimti anketos ištaisymą, kadangi neteisingai supratai užduodamą 11 klausimą. Krymas yra užimtas Rusijos ir Krymo teritorija priklauso Ukrainai.“

Byloje yra Atsakovo užsieniečiams teikiamas naujas Klausimynas, kurio turinys patvirtina, kad Migracijos departamentas vėliau, kai pareiškėjas klausimyną jau buvo užpildęs, pakeitė Klausimyno 11 klausimo struktūrą, t. y. naujai pateiktame Klausimyne 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“. Pareiškėjo nuomone, klausimo pakeitimas, t. y. dviprasmiškumo pašalinimas, patvirtina, kad Atsakovo anksčiau Klausimyne pateikiamas klausimas, kuris buvo užduotas pareiškėjui buvo suformuluotas netinkamai. Pareiškėjas, susipažinęs su Atsakovo pakeistu Klausimynu ir jame naujai suformuluotu klausimu, patvirtino, kad naujas klausimas yra aiškiai suformuluotas, į kurį pareiškėjas būtų neabejotinai atsakęs, jog Krymas legitimiai (teisėtai, de jure) priklauso Ukrainai.

Kaip matyti, naujoji Klausimyno versija nuo ankstesnės (tos, kurią pildė pareiškėjas) skiriasi tuo, kad anksčiau buvo klausiama „kam priklauso Krymas“, vėliau klausiama „kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas“. Teismas, vertindamas Klausimyno, pateikto pareiškėjui, 11 klausimo formuluotę, pažymi, kad asmuo, atsakydamas į Klausimyno 11 klausimą, turi pateikti savo nuomonę dėl to, kam priklauso Krymas. Tai, kokia yra asmens nuomonė tam tikru klausimu, gali priklausyti nuo įvairių veiksnių. Atsižvelgdamas į tai, kad Klausimyno 11 klausimo formuluotė buvo pakeista po to, kai pareiškėjas užpildė Klausimyną, teismas, vertindamas Klausimyno, pateikto pareiškėjui, 11 klausimo formuluotę, neturi pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, kad klausiant užsieniečio nuomonės, kam priklauso Krymas, nėra klausiama apie faktinę situaciją ir kad pareiškėjas turėjo suprasti, kad klausiama ne apie faktinę situaciją. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, atsakymas į šį klausimą pasirenkant variantą „Rusijos Federacijai“, pats savaime nėra pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti asmens grėsmę valstybės saugumui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamento Sprendimas yra naikintinas.

Pareiškėjo skundas iš esmės patenkintas, todėl sprendžiamas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).

CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 4 dalis) (LVAT 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas).

Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2023 m. gegužės 22 d., 2023 m. gegužės 26 d., 20223 m. birželio 22 d. Swedbank AB Mokėjimo nurodymus, iš kurių nustatyta, kad pareiškėjas sumokėjo 1936,00 Eur (skundo, kitų procesinių dokumentų parengimas, atstovavimas teisme), pareiškėjo atstovas pateikė 2023 m. birželio 20 d. Swedbank mokėjimo nurodymą Nr. 167, iš kuro nustatyta, kad pareiškėjo atstovas sumokėjo 23,00 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660). Bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 1959,00 Eur.

Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinęs pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, taip pat į pirmosios instancijos teismo posėdžio trukmę, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma (1959,00 Eur) yra neproporcinga, todėl mažintina ir pareiškėjui iš atsakovo priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 23S19863, kuriuo nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Priteisti pareiškėjui iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas